- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-1439-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02217-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Kreditorius
- V. U.
- Skolininkas
- I. U.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1439-163/2014
2014 m. rugsėjo 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus V. U. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 ir 2014-06-23 nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal kreditoriaus V. U. pareiškimą skolininkei I. U. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius pateikė pareiškimą skolininkei I. U. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-28 priėmė teismo įsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens R. J. atskirąjį skundą, 2014-03-26 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-22 nutartį ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. L2-3938-676/2013 pagal kreditoriaus V. U. pareiškimą skolininkei I. U. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-09 nutartimi priėmė R. J. prieštaravimus, informavo kreditorių V. U., kad jis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus bei nurodė, kad nustatytu terminu, neįvykdžius nutarties pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas kreditoriui, o teismo įsakymas panaikintas.
Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti V. U. dukros K. U. sąskaitą, esančią AB „Šiaulių banke“ 29 000 Lt ir V. U. Nordea banke esančias arba į nurodytą sąskaitą ar kitas sąskaitas, esančias šiame banke, pervedamas išlaikymo lėšas 7 000 Lt sumai iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad U. daugiau nekilnojamojo turto neturi, galimybių išieškoti iš jų skolas realiai nėra, jiems pareikšti kreditorių reikalavimai bendrai sudaro apie 700 000 Lt, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-23 nutartimi suinteresuoto asmens R. J. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo K. U. sąskaitą AB Šiaulių banke 29 000 Lt sumai ir V. U. sąskaitą Nordea banke arba į šią ar kitą sąskaitą pervedamas išlaikymo lėšas 7 000 Lt sumai. Teismas vertino, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas. Įvertinęs suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į kreditorių reikalavimus, teismas darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nutarties kreditorius V. U. prašo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria jis įpareigojamas pareikšti ieškinį. Apelianto nuomone, teismas, modifikuodamas bylos šalių procesinę padėtį, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias netinkamos šalies keitimą, neatsižvelgė į byloje keliamus tikrųjų bylos šalių reikalavimus ir suteikė pareiškėjui kreditoriaus teises. Nesutinka, kad byloje, kurioje sprendžiami klausimai dėl vaiko išlaikymo, dalyvautų ir vieno iš vaiko tėvų kreditorius, reikšdamas reikalavimus. Nurodo, kad teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias teismo įsakymo institutą ir proceso atnaujinimo institutą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Kreditorius V. U. taip pat padavė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-23 nutarties. Juo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį; nepanaikinus nutarties, prašo leisti iš areštuotų sąskaitų panaudoti lėšas dukters ir sūnaus elementarių poreikių tenkinimui (maisto, drabužių ir t. t.). Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir dukters K. U. sąskaitai AB Šiaulių banke. Duktė nėra bylos šalis, jos sąskaitai negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Prašo leisti panaudoti iš areštuotos sąskaitos dukters naudai po 1 000 Lt kas mėnesį vaiko poreikių tenkinimui. Nurodo, kad padavus prašymą panaikinti nutartį, ji sustabdoma.
Apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nutarties nutraukti, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-23 nutarties tenkinti iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Dėl atskirojo skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nutarties.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014-06-09 nutartį, modifikavo bylos šalių procesinę padėtį bei pažeidė teisės normas, reglamentuojančias teismo įsakymo institutą ir proceso atnaujinimo institutą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditoriaus V. U. pareiškimo skolininkei I. U. pagrindu civilinėje byloje Nr. L2-3938-676/2013 Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-28 išdavė teismo įsakymą. Pareiškėjas R. J. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-3938-676/2013. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-22 nutartimi pareiškėjo R. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje atmestas ir atsisakyta atnaujinti procesą. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto R. J. atskirąjį skundą, 2014-03-26 nutartyje nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-28 teismo įsakymas turi tiesioginės reikšmės pareiškėjo, kaip V. ir U. U. kreditoriaus, materialiosioms teisėms ir pareigoms ir apylinkės teismo procesiniu sprendimu pareiškėjo teisės ir įstatymo saugomi interesai yra pažeisti (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-22 nutartį panaikino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. L2-3938-676/2013. Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-26 nutartis įsiteisėjusi (CPK 331 str. 6 d.). Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-26 nutartyje pažymėta, kad atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto paskirtį ir funkcijas, apelianto procesinę padėtį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-28 įsakymas šiuo atveju negali būti panaikintas (CPK 436 str. 7 d.), todėl siekiant teismo įsakymo kontekste įvertinti apelianto teisių ir pareigų apimtį, tikslinga pereiti į ginčo teiseną (CPK 431 str. 4 d., CPK 432 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.). Įstatymas nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria priimami prieštaravimai bei kreditorius įpareigotas pareikšti ieškinį pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles, taip pat minėta nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Dėl to tokia nutartis nėra apeliacinio apskundimo objektas (CPK 334 str. 1 d.). CPK 315 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ši skundžiama nutartis nėra apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.), todėl yra pagrindas apeliacinį procesą byloje pagal apelianto atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nutarties nutraukti (CPK 315 str. 5 d.).
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-23 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto nuomone skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-06-23 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės lėšoms K. U. banko sąskaitoje taikytos nepagrįstai. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas (CPK 145 str. 1 d. 3 p.). Iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad lėšos teismo įsakymo pagrindu iš kreditoriaus V. U. sąskaitos pervestos į dukters banko sąskaitą. Iš bylos medžiagos matyti ir skolininkė byloje patvirtino, jog naudojasi kreditoriaus banko sąskaita. Procesas civilinėje byloje Nr. L2-3938-676/2013 pagal kreditoriaus pareiškimą skolininkei dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra atnaujintas. Nagrinėjamu atveju, byloje esant pareikštiems prieštaravimams, kreditoriui V. U. nustatytas terminas ieškiniui pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti. Pažymėtina, kad jeigu kreditorius per CPK 439 str. 3 d. nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas panaikinamas (CPK 439 str. 6 d.). Esant tokioms byloje susiklosčiusioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė skundžiamą laikiną apribojimą kreditoriaus lėšoms, esančioms pas trečiuosius asmenis, kadangi jis būtinas laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti ir susijęs su bylos dalyku. Tačiau iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad į K. U. banko sąskaitą pervesta tik 22 000 Lt lėšų iš V. U. banko sąskaitos, tai nurodyta ir pareiškėjo R. J. prašyme. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis šioje dalyje keistina ir iki nurodytos sumos mažintinas laikinųjų apsaugos priemonių mastas (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
CPK 152 str. 3 d. numato, kad atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Taigi atskirojo skundo padavimo pasekmės skundžiamoje nutartyje nurodytos teisingai.
Areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje (CPK 145 str. 6 d.). Apeliantas taip pat pareiškė prašymą leisti iš areštuotų sąskaitų panaudoti 1 000 Lt lėšų vaikų poreikių tenkinimui, tačiau nepateikė tokį vaikų poreikių dydį pagrindžiančių duomenų. Be to, CPK 312 str. 1 d. numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ši nuostata taikoma ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.). Apeliacijos paskirtis yra apeliacinio proceso tvarka įvertinti pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Tokio prašymo pagrįstumas pirmosios instancijos teisme iš viso nebuvo vertinamas, todėl apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus apelianto keliamą klausimą būtų paneigta apeliacijos paskirtis (CPK 320, 338 str.). Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas dėl šio prašymo plačiau nepasisako. Prašymą dėl leidimo panaudoti areštuose banko sąskaitose esančias lėšas apeliantas gali reikšti pirmosios instancijos teisme.
Iš dalies tenkinus kreditoriaus atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (24 proc.), apeliantui iš suinteresuoto asmens R. J. priteistina 35 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nutarties nutraukti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-23 nutartį pakeisti – sumažinti K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke taikytos laikinosios apsaugos priemonės – arešto mastą iki 22 000 Lt; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti kreditoriui V. U. iš suinteresuoto asmens R. J. 35 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.