Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens B. B. (B. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2156-930/2017 pagal pareiškėjų A. B. ir B. B. (B. B.) pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytą reguliavimą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo

12. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, patvirtinančius suinteresuoto asmens per visą išlaikymo laikotarpį atliktus mokėjimus (banko sąskaitos išrašus už 2016 – 2025 m. laikotarpį, išlaikymo lėšų suvestinę ir mokėtinų lėšų skaičiuoklę) (registracijos Nr. DOK-99021). Suinteresuotas asmuo nesutiko su įrodymų prijungimu, nes jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme ir dėl jų nepateiktas joks motyvuotas prašymas. Apelianto teigimu, šie įrodymai – banko sąskaitų išrašai ir skolos paskaičiavimo lentelės – galėjo ir turėjo būti pateikti anksčiau, todėl jų pateikimas apeliacinėje instancijoje prieštarauja CPK nuostatoms. Be to, apeliantas pateikė 2022 m. birželio 16 d. Airijos Gorey teismo sprendimą dėl įsiskolinimo dengimo, kuris buvo vykdomas tinkamai, susirašinėjimą su pareiškėja apie skolos dydį) (registracijos Nr. DOK-17942).

13. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, pažymi, kad abiejų šalių pateikti įrodymai objektyviai galėjo būti pateikti vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, jie neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčo klausimą, todėl pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

Nustatytos faktinės aplinkybės

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: dukterį B. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų C. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimu bendru šalių pareiškimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.2. punktu šalys susitarė, jog vaikų tėvas B. B. įsipareigoja kiekvieną mėnesį nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti po 190,00 Eur periodinėmis išmokomis iki kiekvieno iš jų pilnametystės.

16. Pareiškėja A. B. 2025 m. balandžio 3 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių 3.2 punkto dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo nevykdymo, nurodydama, kad išlaikymo pareigos tėvas nevykdo. Pirmosios instancijos teismas, pasiūlęs suinteresuotam asmeniui pateikti atsiliepimą ir šiam atsiliepus bei patvirtinus, kad išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams mokėjo ne periodiškai, su vėlavimais, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino, išdavė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių 3.2 punkto vykdymo. Teismas nurodė besivadovaujantis vykdomojo rašto išdavimo tvarka, numatyta CPK 646 straipsnio 3 dalyje, skirta tiems atvejais, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis.

17. Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi, savo nesutikimą grįsdamas dviem argumentų grupėmis: 1) teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą pareiškėjos prašymu dukters B. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dalyje, kadangi ji jau yra pilnametė; 2) teismas nesant pareiškėjos pateiktų įrodymų nepagrįstai nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių 3.2 punktas nėra vykdomas, įrodinėjimo naštą perkeldamas suinteresuotam asmeniui.

Dėl atskirojo skundo argumentų

18. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas vykdomojo rašto dėl sutarties dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių dalies, susijusios su išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimu, išdavimo klausimas. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, kadangi, prieš išduodamas vykdomąjį raštą, nenustatęs skolos buvimo ir dydžio, pradėjo vykdymo procesą, nors privalėjo išsiaiškinti visas klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, pirmiausia pasisakys dėl pačios sutarties dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių vykdymo ypatumų.

19. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai privalo aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, išlaikymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.

20. Pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje privalo būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Atitinkamai teismų praktikoje laikomasi vertinimo, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad priverstinis teismo sprendimų dėl išlaikymo priteisimo (įskaitant teismo sprendimus, kuriais patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar taikos sutartis, kuria susitariama dėl išlaikymo) vykdymas atliekamas pagal bendrąsias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).

22. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ginčas būtent ir kyla iš teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarta dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, vykdymo, sprendžiant su tokio sprendimo dalies vykdymu susijusius klausimus, turi būti taikomos bendrosios vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos.

23. Pažymėtina, kad CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Taigi, įsiteisėjus teismo sprendimui, išieškotojas turi teisę bet kada prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, o teismas šį prašymą privalo tenkinti visais atvejais, jei nėra CPK 646 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių (nepasibaigęs vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas). Išduodamas vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismas netiria ir nenustato, ar teismo sprendimas yra įvykdytas ir (ar) vykdomas. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).

24. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad CPK 646 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad, kai išieškomas išlaikymas, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo. Ši išimtis siejama su viešojo intereso apsauga ir ginčais, susijusiais su pažeidžiamo asmens teisių apsauga. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tokio pobūdžio ginčų socialinį pobūdį, tam tikra prasme supaprastinta išieškotojui vykdymo procesą, nustatydamas pareigą teismui išduoti vykdomąjį dokumentą.

25. CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punkto dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo vykdymo, o šis sprendimas negali būti prilygintas taikos sutarčiai, o dėl jau aptartų nutarties 20-21 punktuose aplinkybių, prilyginamas sprendimui dėl priteisimo. Taigi, šiuo atveju sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, turi būti vadovaujamasi CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, o ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis ir tokiu atveju teismas turi ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Tokios praktikos laikomasi ir kitose apygardų teismų bylose analogišku atveju (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-921-413/2025, Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-51-775/2025).

26. Įvertinus tai, kas nurodyta, nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog vadovaujasi CPK 646 straipsnio 3 dalimi, teismui pagal teisinį klausimo reguliavimą pareigos ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą nekyla. Atitinkamai atskirojo skundo argumentai esą teismas nepakankamai ištyrė pareigos teikti išlaikymo vykdymo klausimą ir nepagrįstai išdavė vykdomąjį dokumentą, pripažintini nepagrįstais, kadangi pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą, pateiktą vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties termino ribose, neturėjo prielaidų atsisakyti tokį vykdomąjį raštą išduoti.

27. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai pateikus vykdyti jai išduotą vykdomąjį raštą antstoliui, apeliantas turi teisę antstoliui teikti įrodymus apie faktiškai suinteresuoto asmens suteiktą nepilnamečiams vaikams išlaikymą, o esant ginčui savo interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka (pvz. skundžiant antstolio veiksmus ir pan.).

28. Apeliantas, be to, nepagrįstai tvirtina, kad pareiškėja neturėjo teisės kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dukters atžvilgiu, kuri (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete. Kaip matyti, pareiškėjos kreipimosi metu ir skundžiamos nutarties priėmimo metu dukra dar nebuvo pilnametė, ja tapo tik po teismo nutarties priėmimo. Antra, išieškojimas galimas ir dėl išlaikymo įsiskolinimo, o vykdomasis raštas, vadovaujantis CPK 606 straipsnio 2 ir 4 dalimi, 646 straipsnio 6 dalimi, gali būti išduotas ir pateiktas vykdyti per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos ir per penkerius metus nuo paskutinės išmokos termino pasibaigimo dienos, kas šiuo atveju pažeista nebuvo.

29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu reglamentavimu, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismui pagrįstai pareiškėjos prašymu išdavė vykdomąjį raštą, todėl panaikinti skundžiamą nutartį apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Į pagrindinius ir esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

31. Nors pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo dienos teisme nėra pateikti, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.