- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-618-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00796-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- E. L., asociacijai Klaipėdos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovams E. L. ir asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui dėl savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. S., išvadą teikiančios institucijos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo) prašydamas įpareigoti atsakovus E. L. ir asociaciją Klaipėdos zoologijos sodą 14 dienų laikotarpiu žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje uždengti voljerus, kur maitinami žvėrys mėsos produktais, nuo paukščių ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas E. L. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo vienasmenis vadovas, o ieškovas yra atsakovui priklausančio šio žemės sklypo kaimynas. Atsakovui E. L. priklausančiame žemės sklype vykdoma zoologijos sodo veikla, laikoma apie 200 laukinių gyvūnų. Atsakovas dalija maistą visoje jam priklausančio žemės sklypo teritorijoje, dėl to varnos ir kiti paukščiai išnešioja maistą už atsakovo žemės sklypo ribų ir užteršia ieškovo žemės sklypo teritoriją kaulais bei plunksnomis. Išmėtytus kaulus ieškovo sode bando ėsti ir ieškovo laikomi šunys, o kaulai gadina gyvūnų žarnyną, todėl ieškovas priverstas kreiptis į veterinarą. Ne kartą bandė su atsakovu geruoju išspręsti susidariusią situaciją, tačiau esama padėtis nepakito. Teigia, kad už neprižiūrimą zoologijos sodą atsakingi tiek atsakovas E. L., tiek ir pati Asociacija, tai patvirtina rengtas tarptautinis žurnalistinis tyrimas apie klastojamus dokumentus įsigyjant gyvūnus zoologijos sodui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. L. atsiliepimu į ieškinį, patikslintą ieškinį prašė reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, nes žemės sklypas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir J. S. Ieškinys pareikštas ne tam atsakovui – E. L., nes jokios veiklos jis savo žemės sklype nevykdo, gyvūnų nelaiko. Nurodytoje vietoje gyvūnus laiko ir zoologijos sodo veiklą vykdo asociacija Klaipėdos zoologijos sodas. Teigia, jog atsakovai nėra atsakingi už laukinių paukščių, kurie nėra laikomi zoologijos sode, tokių kaip varnos, elgesį. Visi gyvūnai zoologijos sode yra laikomi pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. Asociacija Klaipėdos zoologijos sodas įsteigta ir pradėjo vykdyti zoologijos sodo veiklą toje vietoje, kur ir vykdo dabar, nuo 2001 m. balandžio 2 d. Gyvūnai maitinami specialiai tam skirtose vietose, kurios visos yra dengtos, todėl varnos į ten negali patekti. Gamtos tyrimų centras ne kartą yra tikrinęs voljerų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir visą laiką nustatė, kad jie yra tinkami ir atitinka jiems keliamus reikalavimus. Jokie teisės aktai neleidžia kelti griežtesnių reikalavimų nei numatyti taisyklėse. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent iš zoologijos sodo teritorijos, o ne iš kur nors kitur į ieškovo sklypą yra nešamos įvairios maisto atliekos, kadangi jos gali būti atneštos ir iš netoliese esančio sąvartyno. Tokių kaulų, kaip pateiktose nuotraukose, varnos panešti negali, o smulkių kaulų zoologijos sodas liūtams ir tigrams neduoda, nes jie yra jiems kenksmingi. Liūtai ir tigrai maitinasi tik mėsa ir kaulų neėda, juos apgraužia ir palieka, po to jie yra surenkami. Ieškovas su sutuoktine žemės sklypą įsigijo 2006 m. sausio 12 d., namą pradėjo statyti 2006 m., pasistatė 2009 m. ir įregistravo 2012 m. rugpjūčio 9 d. Taigi, ieškovas žinojo ir suprato, kur ruošiasi gyventi ir kokios rizikos jo laukia, kai nusprendė įsikurti šalia zoologijos sodo.
Šalies argumentai
4. Ieškovas dubliku papildomai nurodė, jog nesutinka, kad ieškovais turi būti abu sutuoktiniai. Nė viename viešajame registre nėra įregistruota, kad atsakovas E. L. būtų perdavęs savo žemės sklypą naudotis kokiems nors juridiniams ar fiziniams asmenims, todėl mano, jog E. L. yra tinkamas atsakovas. Pažymėjo, jog dalis žvėrių laikymo vietų uždengta.
Atsiliepimas
5. Atsakovas E. L. tripliku papildomai nurodė, jog toje vietoje zoologijos sodo veiklą vykdo ne atsakovas, o asociacija Klaipėdos zoologijos sodas, tai visuotinai žinoma aplinkybė, ji viešai skelbiama ir reklamuojama. Zoologijos sode neuždengti tinklu yra tik 6 didieji liūtų ir tigrų narvai, kuriuos uždengti tinklu techniškai yra labai sudėtinga ir brangu dėl jų dydžio. Visi kiti plėšrūnų narvai yra uždengti, todėl varnos į juos negali patekti. Ieškovo pateiktose nuotraukose nurodyti kaulai negali būti atnešti iš zoologijos sodo.
6. Trečiasis asmuo J. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, juo nurodo, jog visiškai palaiko ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, jog ieškovui ir jai priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jis yra nuolat užteršiamas paukščių nešamu maistu iš atsakovo žemės sklypo. Teritorija yra nuolat prišiukšlinta kaulais ir plunksnomis, todėl atrodo netvarkingai, o jiems reikia ten gyventi. Bandė spręsti situaciją geruoju, tačiau padėtis nesikeičia.
7. Institucija, teikianti išvadą šioje byloje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) Klaipėdos departamentas pateikė išvadą, joje nurodė, kad asociacija Klaipėdos zoologijos sodas, kurios pirmininkas yra atsakovas, turi zoologijos sodo statusą. Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje (aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose) sąlygas ir priežiūros reikalavimus nustato Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310. Reikalavimai nenurodo pareigos laukinių gyvūnų laikytojams laikyti liūtus ir tigrus uždaro tipo voljeruose su dengtu ar tinklo stogu. Tačiau gyvūnų laikytojai yra įpareigoti nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taip pat institucija pateikė antrąją išvadą 2022 m. sausio 4 d. ieškovui pakeitus ieškinio dalyką ir atsakove patraukus asociaciją, joje nurodė, kad įstatymas leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojui numato pareigą užtikrinti, kad į voljerus nepatektų laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai, kitu atveju Aplinkos pasaugos agentūra gali priimti sprendimą uždrausti į zoologijos sodą ar jo dalį įleisti lankytojus.
8. Institucija, teikianti išvadą byloje, Aplinkos pasaugos agentūra (toliau – ir AAA) pateikė išvadą apie tai, kokioje teritorijoje išduotas leidimas asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui vykdyti zoologijos sodo veiklą, kam priklauso teritorija, kokiu pagrindu leista sodui vykdyti veiklą šioje teritorijoje, ar voljerai, kuriuose laikomi žvėrys, gali būti uždengti tinklais, kokie reikalavimai nustatyti voljerams, taip pat duomenis, kam priklauso gyvūnai, laikomi zoologijos sode. Išvadoje nurodė, kad E. L., paduodamas prašymą išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, nurodė ne visą informaciją, kurios reikia zoologijos sodo leidimui išduoti, t. y. nepateikė informacijos apie vietą, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą (adreso arba vietovės), informacijos apie numatomas laikyti nelaisvėje gyvūnų rūšis, kiekį ir sąlygas, kokiomis numatoma juos laikyti. AAA informavo E. L. apie trūkstamą informaciją, jis per dvejus metus pateikė papildomą informaciją, o Zoologijos sodų patikrinimo komisija po 2013 m. gruodžio 12 d. asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo patikrinimo pasiūlė AAA išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą. Kartu su išvada AAA pateikė ir visus su leidimu įkurti zoologijos sodą susijusius dokumentus.
9. Institucija, teikianti išvadą byloje, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) pateikė išvadą, joje nurodė, kad AAD vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl jis kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja gyvūnijos bei kitus gamtos išteklius, todėl AAD pavesta vykdyti zoologijos sodų veiklos priežiūrą. Nelaisvėje laikant gyvūnus laikymo patalpos turi tenkinti visus gyvūnų poreikius. Gyvūnai turi būti laikomi, šeriami ir girdomi užtikrinant, kad zoologijos sode esantys gyvūnai neištrūktų iš aptvarų, voljerų, kitų statinių ir įrenginių, kad į šiuo aptvarus, voljerus, kitus statinius ir įrenginius nepatektų laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai, reikalaujama, kad visi zoologijos sode esantys voljerai ar kitos patalpos būtų įrengti taip, kad į juos negalėtų patekti bet kokie laisvėje gyvenantys paukščiai, įskaitant tigrų, liūtų, vilkų narvus. Įstatymų leidėjas išimtinai orientuojasi į nelaisvėje laikomo gyvūno gerovę, gyvūno apsaugą bei kuo natūralesnės aplinkos gyvūnui sukūrimą. Aplinkybė, kad atskridusi varna galbūt nugvelbia kažkiek maisto iš zoologijos sode laikomo vilko ar tigro, AAD manymu, žalos nedaro – nekelia gyvūnui didelės grėsmės ar pavojaus, jog nuo atskrendančios varnos reikėtų saugoti vilką ar tigrą, o atskridusiam paukščiui sudaroma galimybė netrukdomai pasitraukti. Užtikrinti, kad į voljerą nepatektų jokie paukščiai, yra labai sudėtinga ar net praktiškai neįmanoma net ir uždengus jį tinklu. Gyvūno laikytojas nuo plėšriųjų paukščių saugosi įvairiais būdais – tinklais, garso signalais ar pan., tačiau šiomis priemonėmis saugomas pats gyvūnas, o ne jo maistas. Tikėtina, kad uždengus prašomus voljerus varnų populiacija toje vietovėje nesumažės ir varnos toliau skris į ieškovo sklypą, tik galbūt ieškoti kitokio laimikio ar su kitu tikslu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
11. Teismas nustatė, jog 2003 m. sausio 17 d. atsakovui E. L. buvo išduotas Leidimas aptvarui, voljerui ar kitam statiniui įrengti gamtininkų centre „Mini zoo“ (duomenys neskelbtini). Leidimas galiojo iki 2007 m. sausio 15 d. 2014 m. sausio 3 d. AAA išdavė leidimą Nr. 4 įkurti zoologijos sodą. Leidimas išduotas asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas siekia įpareigoti voljerų ir narvų savininką juos apdengti, o byloje nustačius, kad voljerų, narvų ir gyvūnų savininkė yra asociacija Klaipėdos zoologijos sodas, o E. L. žodine panaudos sutartimi yra perdavęs savo žemės sklypą panaudai asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui, kuri ir vykdo zoologijos sodo veiklą šiame žemės sklype, darytina išvada, kad būtent asociacija Klaipėdos zoologijos sodas yra tinkama atsakovė šioje byloje, kadangi ji kaip juridinis asmuo, voljerų, narvų ir gyvūnų savininkė, turi pareigą užtikrini šių daiktų atitiktį įstatymo normoms ir savo veikloje naudodamasi žemės sklypu nepažeisti laikomų gyvūnų bei kitų asmenų teisių, o atsakovas E. L. tokios pareigos neturi.
12. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovas siekia įpareigoti abu atsakovus uždengti voljerus, kuriuose maitinami žvėrys mėsos produktais, nuo paukščių, kadangi laukiniai paukščiai – varnos iš zoologijos sodo teritorijoje esančių gyvūnų voljerų surenka maisto atliekas – kaulus ir su jais parskrenda į ieškovo žemės sklypą, jame maisto atliekas išmėto, tokiu būdu teršdamos ieškovui priklausantį žemės sklypą. Ieškovas pareiškė ieškinį, kadangi atsakovo teritorijoje vykdoma zoologijos sodo veikla, kurios metu yra maitinami žvėrys – tigrai, liūtai, vilkai, mėsos produktais, narvai nėra apsaugoti nuo laukinių paukščių varnų, kurios teršia ieškovo žemės sklypą. Ieškovo pareikštas reikalavimas vertintinas kaip negatorinis ieškinys, kuriuo siekiama apginti jo teisę (nuosavybės teisę) nuo pažeidimo, apsunkinančio naudojimąsi jam priklausančiu žemės sklypu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnis).
13. Teismas iš pateiktos vaizdinės medžiagos – fotografijų ir vaizdo medžiagos nustatė, kad ieškovo sklype yra kaulų, kuriuos ieškovas bei jo samdomas darbuotojas renka. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad jo teisė naudotis jam priklausančiu žemės sklypu yra pažeista dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Atsakovė vykdo zoologijos sodo veiklą nepažeisdama teisės aktų. Įvertinus nelaisvėje laikomų gyvūnų naudojimo ir laikymo teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė veiklą vykdo neteisėtai ir neteisėtais savo veiksmais varžo ieškovo teises naudotis savo žemės sklypu.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad varnos, kurios, ieškovo teigimu, neša maisto atliekas iš atsakovės asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo, yra laukiniai paukščiai, o laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei (Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Be to, iš byloje nurodytų faktinių aplinkybių ir bylos šalių pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad varnos gyvena ieškovui priklausančiame sklype – medžiuose, o ne atsakovės teritorijoje, taigi ieškovo argumentas, kad atsakovė yra atsakinga už varnų elgesį atsakovei priklausančiame zoologijos sode, yra teisiškai nepagrįstas, kadangi, kaip jau konstatuota, atsakovė veiklą vykdo – maitina ir laiko gyvūnus, nepažeisdama teisės aktų, o paukščiai atskrenda būtent iš ieškovui priklausančio žemės sklypo.
15. Teismas nurodė, kad byloje nustačius, jog varnų populiacija veisiasi ieškovui priklausančiame žemės sklype, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ėmėsi priemonių mažinti šių varnų populiaciją, tik teismo posėdžio metu paaiškino, kad bandė varnas gąsdinti pagaliu daužydamas į medžius. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas A. D. nurodė, kad ieškovui priklauso keli žemės sklypai, esantys šalia vienas kito, tačiau tik žemės sklype, kuriame stovi namas, yra gėlynas, medžiai, yra randama maisto atliekų, kituose žemės sklypuose, kuriuose laikomi ieškovui priklausantys žirgai, maisto atliekų nėra. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškovo žemės sklype yra sudarytos tinkamos sąlygos veistis varnoms, todėl ir pats ieškovas turėtų imtis priemonių mažinti varnų populiaciją savo kieme. Teismo posėdžio metu AAD atstovai paaiškino, jog yra būdų reguliuoti varnų populiaciją taikant skirtingus metodus – leidžiant garsinius signalus, statant paukščius atbaidančius manekenus ar imituojant plėšriuosius paukščius, todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas turi būdų, pasitaręs su gamtos apsaugos specialistais, imtis priemonių reguliuoti savo žemės sklype gyvenančių varnų populiaciją, kuri teršia ieškovo žemės sklypą. Taigi ieškovas iš esmės yra atsakingas už savo žemės sklype gyvenančių varnų populiaciją, kadangi būtent ji lemia galimą maisto atliekų patekimą į ieškovo žemės sklypą.
16. Papildomai teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, įrodinėdamas faktą, jog maisto atliekos patenka varnoms atnešus jas iš atsakovės zoologijos sodo, pateikė tik nuotraukas ir vaizdo medžiagą, iš kurios matyti renkami kaulai, tačiau šie įrodymai neįrodo fakto, kad šie kaulai (tiek didesni, tiek mažesni) buvo atnešti būtent iš zoologijos sodo teritorijos. Atsakovai teigė, jog tokių smulkių kaulų, kokie matomi nuotraukose ir vaizdo medžiagoje, liūtams ir tigrams neduoda, nes jie kenksmingi, jie ėda mėsą nuo stambesnių kaulų. Taip pat akcentuotina tai, jog gyvūnai šeriami uždarose šėryklose, o jei gyvūnai kaulus ir išsineša, jie periodiškai surenkami. Tai, jog zoologijos teritorija tvarkoma, patvirtina ir liudytojo parodymai bei atsakovės pateiktos nuotraukos. Pažymėtina, kad iš bylos šalių paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, paaiškėjo, kad ieškovo kaimynystėje yra ne tik zoologijos sodas, bet ir sąvartynas, todėl daryti išvadą, kad varnos gali maisto atliekų atnešti tik iš zoologijos sodo, o ne iš kitų galimų taršos šaltinių, nėra galimybės. Teismas taip pat vertino ir ieškovo kviestų ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, juos vertino kritiškai, kadangi jie yra susiję su ieškovo valdoma įmone, todėl šie liudytojai gali būti šališki ir suinteresuoti duoti ieškovui palankius parodomus. Kitų kaimyninių žemės sklypų naudotojų skundų dėl maisto atliekų patekimo iš zoologijos sodo byloje nėra pateikta. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovo nufilmuoti ir surinkti kaulai yra atnešami iš zoologijos sodo narvų, kuriuose laikomi gyvūnai, nėra, todėl konstatuotina, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp maisto atliekų, atsirandančių jo žemės sklype, ir atsakovės vykdomos zoologijos sodo veiklos.
17. Teismas dėl ieškovo reikalavimo uždengti voljerus atkreipė dėmesį į tai, kad, taikant tokias priemones, turi būti vertinamas ir jų teisėtumas, veiksmingumas, proporcingumas. Voljerų uždengimas gali pažeisti nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų teises, ypač atsižvelgus į tai, kad nė viena iš institucijų nepateikė atsakymo į klausimą, ar voljerų uždengimas gali pažeisti nelaisvėje gyvenančių gyvūnų teisę į natūralią aplinką. Taip pat, remiantis AAD išvada, kyla pagrįstų abejonių dėl voljerų uždengimo veiksmingumo, kadangi užtikrinti, kad į voljerą nepatektų jokie paukščiai, yra labai sudėtinga ar net praktiškai neįmanoma net ir uždengus juos tinklu, kadangi, uždengus prašomus voljerus, varnų populiacija toje vietovėje nesumažės ir varnos toliau galės skristi į ieškovo sklypą, tačiau, tikėtina, su kitokiu laimikiu ar su kitu tikslu. Papildomai pažymėtina, kad net jei ir būtų užkirstas kelias patekti varnoms, gamtoje yra ir mažesnių paukščių, kurie ateityje taip pat gali sukelti problemų. Byloje ieškovas prašo uždengti voljerus, tačiau nenurodo tikslaus būdo, todėl šioje byloje nėra galimybės nustatyti, ar vienoks ar kitoks voljerų dengimo būdas gali būti veiksmingas, ar vienoks ar kitoks būdas nepažeis nelaisvėje laikomų gyvūnų teisių. Byloje taip pat nėra pakankamai duomenų apie varnų populiaciją vietovėje, įvertinus tokius duomenis, galbūt atsirastų ir kitų būdų, kaip spręsti susiklosčiusią situaciją. Dėl priemonės proporcingumo teismas, įvertinęs anksčiau paminėtus tokios priemonės trūkumus, padarė išvadą, kad, nepasiekus tikslo, voljerų uždengimas tampa iš esmės neproporcinga priemone – tiek nelaisvėje laikomų gyvūnų teisių atžvilgiu, tiek galimų atsakovės išlaidų atžvilgiu.
18. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad byloje nustačius, jog nors atsakovui E. L. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame yra zoologijos sodas, tačiau pats zoologijos sodas priklauso atsakovei asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui, kuri atsakovui priklausančiu žemės sklypu naudojasi žodinės panaudos sutarties pagrindu, atsakovas E. L. nėra atsakingas už zoologijos sode vykdomą veiklą. Tuo tarpu atsakovė įrodė, jog jos vykdoma veikla atitinka teisės aktus, todėl veikla negali būti vertintina kaip neteisėta ir tuo pažeidžianti ieškovo teises. Be to, pats ieškovas į bylą nepateikė duomenų, galinčių įrodyti, jog maisto atliekos į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą patenka būtent iš atsakovo zoologijos sodo teritorijos, todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad jam nuosavybės teise priklausančio sklypo valdymo teisė yra apribota dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
19. Teismas nurodė, kad atmetus ieškovo ieškinį ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovai nors ir pateikė prašymą priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų, todėl atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
20. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes teismas neatskleidė ginčo esmės. Nors teismas pripažino, kad ieškinys yra negatorinis, bet netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo naštos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra žemės sklypo su statiniais savininkas ir gyvena šiame žemės sklype gyvenamajame name kartu su šeima. Kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje ir asmens teisė į sveiką aplinką yra būtinoji oraus gyvenimo ir naudojimosi daugeliu kitų konstitucinių teisių sąlyga. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, nes ieškovui absoliučiai nėra suprantama, kodėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas paskyrė atsakovę atsakinga už varnų elgesį. Priešingai, nei teigia teismas, ieškovas nurodė, kad atsakovai yra atsakingi už taršos šaltinio (gyvūnų šėrimo maisto atliekų) atsiradimą atsakovui E. L. nuosavybės teisė priklausančiame žemės sklype. O varnos negyvena ieškovo žemės sklype, kadangi jos migruoja. Europos Sąjungos paukščių direktyva saugo visus sparnuočius, laukinius – taip pat. Ji draudžia naudoti žiaurius metodus prieš paukščius, bloginti sąlygų jiems negalima.
22. Apeliaciniame skunde teigiama, jog įstatymo leidėjai nedetalizavo (įstatymo spraga), kaip Leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas privalo organizuoti maitinimą, todėl nesant griežto reguliavimo leidimo turėtojas privalo vadovautis bendromis taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoje, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas (t. y. fiziniai arba juridiniai asmenys, kitos organizacijos, kurie laiko laukinius gyvūnus zoologijos soduose) privalo nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų, žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų. Ieškovas nesiekia uždaryti zoologijos sodo ar uždrausti jo veiklos. Ieškovas reikalauja, kad atsakovai nepažeistų gretimų žemės sklypų savininkų interesų organizuodami savo gyvūnų maitinimą ir maisto atliekų surinkimą ir utilizavimą. Kaip pavyzdį galima paminėti tai, jog Klaipėdoje buvo imtasi priemonių pakeisti buitinių atliekų konteinerius į uždarus požeminius, nes senuose konteineriuose Klaipėdoje maitinosi ne tik varnos, bet ir žuvėdros. Nuolatinė betvarkė, išmėtytos atliekos prie konteinerių piktino miestiečius, tai galu gale privertė miesto valdžią pakeisti atliekų surinkimo technologiją. Ieškovas iki kreipimosi į teismą bandė geruoju įkalbėti atsakovus pakeisti požiūrį į kaimynus ir jų interesus. Būtent atsisakymas geruoju reaguoti į gretimų žemės sklypų savininkų pažeistą teisę į sveiką aplinką buvo priežastis kreiptis i teismą dėl pažeistų teisių ginimo.
23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal 2021 m. liepos 1 d. zoologijos sodo aprašymą plėšrūnų skaičius palyginti su 2010 m. gerokai pasikeitė. Suprantama, kad mėsos produktų bandų šėrimui kiekis labai padidėjo lyginti su ankstesniaisiais laikotarpiais, todėl, ieškovo įsitikinimu, padaugėjo ir maisto likučių, kuriais maitinasi varnos. Atsakovai duomenų teismui nepateikė, o institucijos, duodančios išvadą, atstovas negalėjo atsakyti, koks konkretus mėsos produktų kiekis yra reikalingas bandoms maitinti, bet pripažino, kad tokio kiekio tigrų ir liūtų kiti Lietuvos zoologijos sodai neturi. Didelis plėšrūnų skaičius atsakovo zoologijos sode duoda pagrindą teigti, kad būtent gyvūnų šėrimo atliekos yra ieškovo ir kitų kaimynų sklypų užteršimo šaltinis, o varnos tik išnešioja tuos likučius aplink ir tai, kas nesuvalgyta, lieka ant žemės. Ieškovas kategoriškai nesutinka, kad jis neįrodė, jog maisto atliekos į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą patenka būtent iš atsakovo zoologijos sodo teritorijos.
24. Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsakovai taip pat nenurodė kito mėsos produktų atliekų šaltinio, iš kurio galėtų būti teršiamas ieškovo kiemas. Atliekų tvarkymo problema egzistuoja ir Lietuvoje, taip pat ir maisto atliekų utilizavimo problema. Asociacija Klaipėdos zoologijos sodas gauna maisto atliekų gyvūnams šerti, todėl pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas. Zoologijos sodo leidimo turėtojas taip pat privalo imtis priemonių užkirsti galimybes teršti aplinką gyvūnų maitinimo atliekomis, nes tai neigiamai veikia gretimų sklypų savininkų savijautą, niekam nepatinka savo kieme matyti daugybę primėtytų mėsos likučių su kaulais, ypač kai turi naminių gyvūnų – šunų, kurie apsinuodija tais likučiais.
25. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė gyvūnus maitina netinkamai, nes ieškovas to ir neįrodinėja. Ieškovas tik siekia apginti savo padorias gyvenimo sąlygas, kurias jis prarado dėl gyvūnų skaičiaus zoologijos sode padidėjimo. Peršasi išvada, kad prisidengdamas nesiekiančios pelno asociacijos priedanga E. L. vykdo prekybą nelaisvėje gyvenančiais egzotiniais gyvūnais, dėl to ir buvo pirmosios instancijos teismui 2021 m. gruodžio 20 d. pateiktas su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo Europos tigrų ginimo visuomeninės organizacijos „Keturios letenos“ straipsnis vokiečių kalba su vertimu apie tigrų prekybą. Ieškovas prašė uždengti voljerus, kuriuose maitinami žvėrys mėsos produktais, nuo paukščių, organizuojant gyvūnų maitinimą tokiu būdu, kuris nebūtų kenkiama gretimų sklypų savininkų interesams. Atsakovai vengia pripažinti ieškinį, todėl duodamas paaiškinimus kalba abstrakčiai. Atstumas nuo ieškovo žemės sklypo iki atliekų surinkimo aikštelės Gargžduose sudaro 7,3 km, o atstumas nuo ieškovo žemės sklypo iki zoologijos sodo – 80 metrų, todėl teismo išvada, kad ieškovo kaimynystėje yra ne tik zoologijos sodas, bet ir sąvartynas, todėl varnos gali maisto atliekų atnešti ne tik iš zoologijos sodo, bet ir iš kitų galimų taršos šaltinių, ieškovo manymu, yra absoliučiai neobjektyvi. Teismas ieškovo liudytojų parodymus vertino kritiškai, kadangi jie abu yra susiję su ieškovo valdoma įmone, tačiau liudytojai davė priesaiką, kad duos teisingus parodymus. Nei atsakovų atstovas, nei atsakovai teismo posėdžio metu nepareiškė teismui, kad liudytojai sako netiesą, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo netikėti jų parodymais. Pirmosios instancijos teismo pasisakymas dėl priemonės proporcingumo nėra paremtas jokiais įrodymais, tai absoliutus teismo prasimanymas.
26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas taip pat nesutinka, jog žemės sklypo savininkas E. L. yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti jokie juridiniai faktai apie žemės perleidimą tretiesiems asmenims arba asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui, todėl ieškovas neturi įstatymų nustatyto pagrindo reikalauti vykdyti žemės sklypo savininko pareigas iš kitų asmenų. Teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kokie aptvarai, voljerai priklauso fiziniam asmeniui, kokie – juridiniam asmeniui. Kadangi, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nėra nustatyta arba nurodyta, kad nuosavybės teisė į statinius priklauso asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui, todėl nėra įstatymų nustatyto pagrindo atskirti žemės sklypo ir statinių savininko E. L. ir asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo, todėl atsakovais trauktini ir fizinis asmuo, ir juridinis asmuo ir jiems taikoma solidarioji atsakomybė.
Atsiliepimas
27. Atsakovai E. L. ir asociacija Klaipėdos zoologijos sodas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovų naudai visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad sutinkama, jog savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, tačiau jis turi įrodyti, kas jo teises pažeidžia. Teismas, pasisakydamas, kad ieškovas neįrodė, kad jo teisė naudotis jam priklausančiu žemės sklypu yra pažeista dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, pasisakė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai pažeidžia jo teises. Teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde. Tik po to, kai ieškovas įrodo, jog atsakovai pažeidžia jo teises, atsakovai privalo įrodyti, kad toks jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, teismas, motyvuodamas, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai pažeidžia ieškovo teises, pasisakė dar ir dėl to, kad atsakovų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovo teiginiai, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, yra nepagrįstas, nes teismas teisingai nustatė ginčo esmę. Ginčo esmę ieškinyje nurodė pats ieškovas, aiškindamas, kas yra jo teisės pažeidimas, kurį jis įvardijo kaip jo sklypo užteršimą kaulais, todėl teismas ir aiškinosi priežastis ir kaltininkus dėl tokio užteršimo.
29. Atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog teismas nustatė, kad tikėtina, jog kaulais ieškovo sklypą užteršia varnos, kurios nepriklauso atsakovei, o yra laukinės ir priklauso valstybei. Nė vienas iš atsakovų nėra atsakingas už laukinių paukščių, kurie nėra laikomi zoologijos sode, tokių kaip varnos, elgesį. Visi gyvūnai zoologijos sode yra laikomi pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 4 priede nustatytus reikalavimus, kas apeliaciniame skunde net neginčijama. Asociacija Klaipėdos zoologijos sodas įsteigta ir pradėjo vykdyti zoologijos sodo veiklą toje vietoje, kur ir vykdo dabar, nuo 2001 m. balandžio 2 d. Ieškovas su sutuoktine žemės sklypą įsigijo tik 2006 m. sausio 12 d., o namą pradėjo statyti 2006 m., pasistatė 2009 m. ir įregistravo 2012 m. liepos 21 d. deklaracijos pagrindu 2012 m. rugpjūčio 9 d. Taigi, ieškovas žinojo ir suprato, kur ruošiasi gyventi ir kokios rizikos jo laukia, kai nusprendė įsikurti šalia zoologijos sodo. Laukinių paukščių sukontroliuoti neįmanoma. Su ieškiniu nepateikiama jokių įrodymų, kad būtent iš zoologijos sodo teritorijos, o ne iš kur nors kitur į ieškovo sklypą yra sunešamos įvairios maisto atliekos.
30. Atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad paprastai laukiniai paukščiai, tokie kaip varnos, maistą nešasi į vietas, kur jos gyvena, todėl ieškovas visų pirma pats turėtų pasirūpinti, kad jo teritorijoje negyventų varnos. Varnos maisto atliekų gali atsinešti ir iš šiukšlynų ar savartynų. Zoologijos sode gyvūnai laikomi ir maitinami laikantis taisyklių, tai patvirtino išvadą teikiančios institucijos. Gyvūnai maitinami specialiai tam skirtose vietose, o ne bet kur. Paprastai gyvūnai maistą ėda ten, kur jis jiems patiekiamas – maitinimo vietose, kurios visos yra uždengtos. Todėl negalima įpareigoti daryti to, kas jau egzistuoja. Apskritai zoologijos sode beveik visi narvai yra uždengti, o neuždengti tinklu yra tik 6 didieji liūtų ir tigrų narvai, vilkų narvai, kuriuos uždengti tinklu techniškai yra labai sudėtinga ir brangu dėl jų dydžio. Visi kiti plėšrūnų narvai yra uždengti, todėl varnos į juos negali patekti. Tokių smulkių kaulų, kaip parodyti nuotraukose, zoologijos sodas liūtams, tigrams ir vilkams neduoda, nes jie yra jiems kenksmingi. Liūtai, tigrai ir vilkai maitinasi tik mėsa, o kaulų jie neėda, juos tiesiog apgraužia ir palieka, po to jie yra surenkami. Likę kaulai yra dideli, todėl jokia varna jų negali pakelti. Šias aplinkybes patvirtino ir AAD, kuris vykdo zoologijos sodų veiklos kontrolę. Gamtos tyrimų centras (toliau – ir GTC) ne kartą yra tikrinęs voljerų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir visą laiką nustatė, kad jie yra tinkami ir atitinka jiems keliamus reikalavimus.
31. Atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog jokie teisės aktai neleidžia kelti griežtesnių reikalavimų, nei numatyti taisyklėse, o ieškovas teismo keliu siekia sugriežtinti tokius reikalavimus. AAD paaiškino, kad voljerų neprivaloma uždengti tinklais, uždengimas tinklais paukščių patekimo į voljerus problemos neišspręs, o be to, tai pažeistų zoologijos sode laikomų gyvūnų teisę būti kuo natūralesnėje aplinkoje, t. y. gyvūnams neturi būti apribojama teisė kontaktuoti su paukščiais, kurie jiems nekenkia. Nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės aktai ir net gerosios praktikos pavyzdžiai nenumato prievolės įrengti apsaugą, kad į voljerus, kuriuose šeriami tigrai, liūtai, vilkai, nepatektų laukiniai paukščiai. Teismas, remdamasis AAD paaiškinimais, teisingai nurodo, kad gyvūnų maitinimo būdas ir racionas priklauso nuo laukinių gyvūnų laikytojo, t. y. šiuo atveju atsakovės, o iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir fotonuotraukų nustatyta ir įrodyta, kad atsakovė laukinius gyvūnus – tigrus, liūtus ir leopardus, maitina šėryklose (uždaruose narvuose), nors, AAD tvirtinimu, reikalavimo aptvaruose turėti šėryklas nėra, tai yra gyvūnų laikytojo sprendimas. Taigi tigrai, liūtai, leopardai yra maitinami šėryklose, t. y. jau uždarose patalpose ir tik vilkai yra šeriami atvirame voljere tam, kad būtų užtikrintas jų bendruomeniškumo instinktas misti grupėse, tam reikia didelės erdvės, o šėryklos tam nepritaikytos. Vilkų šėrimas atvirame voljere nėra teisės aktų pažeidimas, priešingai, tokiu šėrimo būdu yra įgyvendinamas teisės aktų reikalavimas laukinių gyvūnų laikytojui užtikrinti kuo artimesnes gyvenimo sąlygas gyvūno rūšiai, kokios yra natūralioje aplinkoje, t. y. gaujos buvimo ir visos gaujos maitinimosi užtikrinimas. Taip pat AAD atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienas zoologijos sodas pats turi susidaryti gyvūnų maitinimo racioną, ir tik VMVT kompetencijai priklauso, kaip jie maitinasi, kaip tas gyvūnas įmitęs. Šiuo atveju VMVT nepateikė duomenų, kad atsakovė zoologijos sode laikomus gyvūnus maitina netinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė gyvūnus maitina netinkamai. Šių aplinkybių apeliaciniu skundu ieškovas net neginčija.
32. Atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė teršia aplinką. Kad atsakovė, vykdydama zoologijos sodo veiklą, neteršia aplinkos, patvirtino ir kontrolę vykdantis AAD. Todėl ieškovo teiginiai dėl to, kad atsakovė teršia aplinką, yra nepagrįsti, juo labiau kad tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Esminis ieškovo reikalavimas buvo įpareigoti atsakovę užkirsti kelią varnoms patekti į plėšrūnų maitinimo vietas. Teismas motyvuotai pasisakė, kad toks reikalavimas yra sunkiai įgyvendinamas, kenksmingas tiek laikomiems gyvūnams, tiek pačioms varnoms ir ieškovo sklypo užteršimo kaulais problemos neišspręs. Teismas išaiškino ieškovui, kas gali išspręsti jo problemą, – ieškovas turi imtis priemonių, kad varnos nesilankytų jo sklype, jas baidyti ar kitaip atpratinti nuo jų noro skristi į jo sklypą, pasitaręs su AAD.
33. Atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog teismas pagrįstai pasisakė, kad E. L. yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Pats ieškovas nurodė, kad jo teises neva pažeidžia zoologijos sodo veikla, o ją vykdo ne E. L., o asociacija Klaipėdos zoologijos sodas. Gyvūnai ir aptvarai irgi priklauso ne E. L., o asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui.
34. Trečiasis asmuo J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliacinį skundą palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai. Teigia, kad yra susipažinusi su apeliaciniame skunde išdėstyta situacija. Dėl atsakovų netinkamo elgesio ir nenoro išspręsti ginčą taikiai kenčia ne tik jie, bet ir aplinkui gyvenantys kaimynai. Todėl mano, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, faktai yra pagrįsti, ir juos visiškai palaiko.
35. Institucija, teikianti išvadą byloje, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos informavo, kad savo išvadą jau pateikė, papildomų argumentų ar informacijos neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
37. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
38. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo V. S. ieškinys dėl atsakovų E. L. ir asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo įpareigojimo 14 dienų laikotarpiu žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje uždengti voljerus, kur maitinami žvėrys mėsos produktais, nuo paukščių ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
39. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos priimdamas skundžiamą sprendimą neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai nustatė faktinės aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas.
Faktinės bylos aplinkybės
40. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovui ir trečiajam asmeniui J. S. 2006 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1MS-719 pagrindu. Žemės sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2012 m. liepos 31 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 3 pagrindu.
41. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais, esančiais jame, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui E. L. 2002 m. vasario 15 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 429 ir 2002 m. vasario 15 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. 55/8382 pagrindais.
42. Atsakovo E. L. ir ieškovo žemės sklypai yra šalia vienas kito (skiria kelias).
43. Asociacija Klaipėdos zoologijos sodas, juridinio asmens kodas 163713562, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2001 m. balandžio 2 d. Asociacijos vadovas – E. L., nuo 2001 m. balandžio 2 d. juridinio asmens vardu veikia vadovas. Atsakovų teikti paaiškinimai patvirtina, jog E. L. žodinės panaudos sutarties pagrindu leido asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui naudotis žemės sklypu ir vykdyti joje veiklą.
44. Atsakovui E. L. 2003 m. sausio 17 d. buvo išduotas leidimas aptvarui, voljerui ar kitam statiniui įrengti gamtininkų centre „Mini zoo“ (duomenys neskelbtini). Numatyto įrengti aptvaro, voljero ar kito statinio matmenys – 3,45 ha teritorija, aptverta 2,2 m aukščio tvora. Teritorijoje bus 30 lauko voljerų, 15 gardų – voljero patalpose. Laukinių gyvūnų laikymo tikslas – eksponavimas, veisimas. Leidimas galiojo iki 2007 m. sausio 15 d. Aplinkos apsaugos agentūra 2014 m. sausio 3 d. išdavė leidimą Nr. 4 įkurti zoologijos sodą. Leidimas išduotas asociacijai Klaipėdos zoologijos sodui.
45. Iš teismui pateiktų Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašų, parengtų 2018 m. sausio 8 d. ir 2021 m. sausio 1 d., matyti, jog jų laikytoja yra asociacija Klaipėdos zoologijos sodas, kuriam, 2020 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis, priklauso 88 voljerai, 3 narvai. Iš 2013 m. lapkričio 8 d. Gamtos tyrimų centro pažymos „Dėl gyvūnų laikymo sąlygų įvertinimo“ nustatyta, kad tigrams laikyti buvo įrengti 3 voljerai, kurių bendras plotas 200 kv. m. Kitų duomenų apie tai, kiek voljerų skirta tigrams, liūtams ir vilkams, koks jų plotas, byloje nėra. 2010 m. gruodžio 6 d. leidimu laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr. G47-12 buvo leista laikyti 2 tigrus voljere su stogu, 2 liūtus (voljere su stogu), 2 jaguarus (voljere su stogu), 3 dryžuotąsias hienas (1 voljere), 1 hieną (voljere su stogu), 4 lapes (2 voljeruose po 2 vienetus), 5 vilkus. Asociacija Klaipėdos zoologijos sodas 2021 m. liepos 1 d. pateikė prašymą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai užregistruoti gyvūnų vadas. Pagal 2021 m. liepos 1 d. zoologijos sodo aprašymą, vilkų bandą sudaro 14 gyvūnų, liūtų – 16, tigrų – 31, jaguarų – 3, pumų – 15, leopardų – 9.
46. Iš byloje pateiktų nuotraukų bei vaizdo įrašo matyti, kad asociacijos Klaipėdos zoologijos sodo teritorija apjuosta tvora, užfiksuotos gyvūnų laikymo sąlygos ir maitinimas – gyvūnai laikomi uždaruose narvuose, yra įrengtos uždaros šeryklos, gyvūnai maitinami mėsa, nuo kurios lieka kaulų, taip pat kad ieškovo žemės sklype surinktos maisto atliekos – kaulai, plunksnos.
47. Ieškovas pateikė 2021 m. balandžio 26 d. sąskaitą faktūrą, serija VET, Nr. 210432, iš kurios matyti, kad ieškovas sumokėjo 100 Eur veterinarijos gydytojai, veikiančiai pagal individualios veiklos pažymą Nr. 539014. Iš ieškovo pateikto išrašo iš ligos istorijos apie ieškovui priklausantį šunį (Kaukazo aviganio veislės) matyti, kad gyvūnas 2021 m. spalio 15 d. buvo apžiūrėtas veterinaro, nustatyta, kad gyvūnui sutrikęs virškinimas dėl kaulų, kuriuos jis ėda. Veterinaro apžiūra ir gydymas kainavo 250 Eur.
48. Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu su ieškovu yra įmonės akcininkai ir gyvena priešais ieškovą apie pusantrų metų, būna 2–3 dienas per savaitę. Gali patvirtinti, kad maisto atliekos patenka tiek pas ieškovą, tiek pas liudytoją ir kitus kaimynus. Nuolat atsiranda maisto atliekų, mano, jog atneša varnos iš zoologijos sodo, atskridusios į žemės sklypą tupia ant medžių šakų ir numeta atliekas į teritoriją. Liudytojas savo žemės sklype surenka apie kibirą maisto atliekų. Tai kelia ir nemalonumų, nes, valgant maistą kieme, paukščiai numeta atliekas vos ne į lėkštes.
49. Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog metus laiko dirba pas ieškovą ūkyje, kaip ūkio darbuotojas prižiūri žirgus, tvarko teritoriją. Savo žemės sklypo šalia atsakovų ir ieškovo neturi. Nuolat randa maisto atliekų ieškovo sklype – daugiausiai kaulų, kuriuos atneša varnos, parskrisdamos nuo zoologijos sodo pusės lesti į medžius. Iš po praėjusios žiemos, nutirpus sniegui, surinko apie keturis darbinius karučius maisto atliekų, o nesant sniego per 7–10 d. surenka po kibirą (4–5 kg) tokių atliekų. Kaip ieškovas sprendžia šią problemą, nežino. Ieškovui priklausančioje teritorijoje ganosi ir žirgai, nors jie yra ir toliau, tačiau ir toje vietoje kartais randa atliekų, kitoje sklypo pusėje yra pievelė, gėlių, medžių, vaikšto ieškovo šunys, kuriuos liudytojas nuolat prižiūri, toje sklypo pusėje randa daugiausiai atliekų. Šunys, radę kaulų, ėda, tada jiems kyla problemų dėl virškinimo, kiek žino, veterinarai buvo atvykę 4–5 kartus. Bandė baidyti varnas iš medžių, bet jos iš karto grįžta. Lankėsi zoologijos sode ir matė paukščių atliekas vilkų voljere. Taip pat važiuodamas keliu tarp zoologijos sodo ir ieškovo sklypų ne kartą pravažiuodamas pro liūtų voljerą matė kaulų krūvą. Voljerus, teritoriją tvarko žmonės, darbininkai.
50. Ieškovo atstovė 2021 m. kovo 10 d. kreipėsi į atsakovą E. L. su reikalavimu per dvi savaites uždengti tinklais nuo varnų iš viršaus didžiuosius voljerus su tigrais ir liūtais bei mažuosius voljerus su plėšrūnais (vilkais, hienomis ir kt.) siekiant išvengti teisminių ginčų.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
51. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95–4.99 straipsniuose. CK 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Taigi, jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Šiuo ieškiniu yra ginamos savininko daiktinės teisės. Asmenų teisės, atsiradusios prievoliniais pagrindais (nuomos, panaudos ar kt.), jeigu jos yra pažeidžiamos, ginamos prievoliniais teisiniais gynimo būdais, o ne reiškiant negatorinį ieškinį.
52. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 28 punktas).
53. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019
54. Nagrinėjamu atveju yra pareikštas žemės sklypo savininko reikalavimas dėl jo, kaip savininko, teisių pažeidimo, apsunkinant teisę naudotis žemės sklypu. Apsunkinimas naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu pasireiškia tuo, kad į žemės sklypą patenka gyvūnų dalys – kaulai ir paukščių plunksnos, kurie turi būti surenkami, be to, patiriama papildomų nuostolių, pasireiškiančių išlaidomis už ieškovo žemės sklype laikomų šunų gydymą, kadangi sutrinka jų virškinimas pasimaitinus tais kaulais. Ieškovo teigimu, gyvūnų dalis – kaulus į jo sklypą perneša varnos iš šalimais esančiame atsakovo E. L. nuosavybės teise valdomame žemės sklype esančio zoologijos sodo, t. y. varnos perneša zoologijos sode maitinamų gyvūnų maisto atliekas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo žemės sklypo savininką E. L. ir zoologijos sodo veiklą vykdančią asociaciją Klaipėdos zoologijos sodą įpareigoti 14 dienų laikotarpiu šio žemės sklypo teritorijoje uždengti voljerus, kur maitinami žvėrys mėsos produktais, nuo paukščių. Taigi ieškovas, remdamasis CK 4.98 straipsnio pagrindu, pareiškė negatorinį ieškinį, kad būtų pašalinti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį suvaržymai, nesusiję su valdymo netekimu.
55. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl tinkamų atsakovų , teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 4.41 straipsnyje nurodyta, kad gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme išskirti du terminai: i) gyvūno savininkas, t. y. asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis); ii) gyvūno laikytojas, t. y. asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ir neatlygintai (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Gyvūno laikymas suprantamas kaip gyvūno gyvenimo, mitybos ir zoohigienos sąlygų sudarymas (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu būtina tirti aplinkybę kam nuosavybės teise priklauso laikomi gyvūnai ar zoologinė kolekcija asociacijoje Klaipėdos zoologijos sodas. Ši aplinkybė reikšminga nustatant ar atsakovas E. L. yra tinkamas atsakovas byloje.
56. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems faktams, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008, 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010, 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas. Naudojimasis teisėmis neretai detaliai būna reglamentuotas įstatymais, kurių reikalavimų turi būti paisoma. Tačiau, be specializuotų teisės aktų reikalavimų, taip pat turi būti paisoma bendro įpareigojimo savo teisėmis naudotis taip, kad būtų nepažeistos kitų asmenų, t. y. ir savininkų, teisės (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja išvadą, kad savininko teisių neturi pažeisti joks kitų asmenų naudojimasis teisėmis. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau – juridiniai asmenys), kurie šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais naudoja laukinės gyvūnijos išteklius, o šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte taip pat nurodyta, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai privalo nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų, žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėtas elgesys civilinėje byloje dėl savininko daiktinių teisių gynimo negatoriniu ieškiniu gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėto elgesio ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia neteisėtas elgesys, o ne kiti veiksniai. Gali būti, kad savininko teisės pažeidžiamos teisėtu elgesiu. Tokiu atveju ginant savininko teises neturi reikšmės, ar elgesys teisėtas. Savininkas gina savo privatų interesą – netrukdomai naudotis daiktinėmis teisėmis. Todėl jį įgyvendindamas jis turi teisę remtis tomis aplinkybėmis, kurios parodo jo, kaip savininko, teisių pažeidimą, ir reikalauti įgyvendinti priemones, kurios tą pažeidimą pašalintų. Savininkas neprivalo nuginčyti visų neteisėtų veiksmų ir (ar) aktų. Teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą.
58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Kiekvienu atveju šie reikalavimai būna detalizuoti, pritaikyti konkrečiai situacijai, kad priimant ir vykdant teismo sprendimą būtų aišku, kokie veiksmai turi būti atliekami ar nuo ko turi būti susilaikoma, kad savininko teisės ir interesai būtų veiksmingai apginti. Nagrinėdamas pareikštą reikalavimą teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą.
59. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami. Teismas gali susidurti su situacijomis, kai negatorinio ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, t. y. arba labai abstrakčiai, arba labai detaliai ir konkrečiai. Tokiais atvejais teismas įvertina, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, ir taiko proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas apsisprendžia, kokios priemonės turi būti įformintos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jos turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos. Kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 8 straipsnyje reglamentuotą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, teismas turi su bylos šalimis aptarti savininko galimo teisių gynimo būdo parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
60. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo – tai patvirtina ir ieškovas apeliaciniame skunde, kad atsakovai elgėsi teisėtai ir byloje nėra įrodymų dėl specializuotų teisės aktų pažeidimo. Kaip ir nurodė ieškovas apeliaciniame skunde, įstatymo leidėjai nedetalizavo, kaip leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas privalo organizuoti laikomų gyvūnų maitinimą, todėl nesant griežto reguliavimo tokio leidimo turėtojas privalo vadovautis minėta bendrąja CK ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme įtvirtinta taisykle – savo teisėmis naudotis taip, kad nepažeistų kitų gamtos išteklių naudotojų, žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų.
61. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001, Nr. 3K-3-569/2002 kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.
62. Esminis ieškovo reikalavimas buvo įpareigoti atsakovę nesudaryti sąlygų varnoms iš zoologijos sodo teritorijos išnešioti gyvūnų maisto likučius į aplinkines teritorijas, įskaitant ieškovo žemės sklypą. Šios bylos kontekste remtis vien įrodymais, kad atsakovė asociacija zoologijos sode laikomus gyvūnus maitina tinkamai ir atmesti ieškinį, nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodomas motyvas dėl gyvūnų skaičiaus padidėjimo, atsakovų pripažįstamos aplinkybės, jog dalis gyvūnų (pvz., vilkai) vis dėlto maitinami mėsa ne tik uždarose šėryklose, bet ir atviruose voljeruose, leidžia padaryti išvadą, jog neatskleista bylos esmė.
63. Įvertinęs visą byloje esančią faktinę medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog zoologijos sodo veiklą vykdanti asociacija Klaipėdos zoologijos sodas ir maitindama zoologijos sode laikomus gyvūnus sudarė sąlygas varnoms didesniais kiekiais maisto likučius išnešioti į aplinkines teritorijas, t. y. atsakovė sudarė sąlygas, dėl kurių, be kita ko, ieškovo žemės sklypo naudojimasis pagal paskirtį yra apsunkintas. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog ieškovo žemės sklypas yra teršiamas gyvūnų dalimis – kaulais ir nėra duomenų apie kitus arti esančius tokių atliekų šaltinius, išskyrus atsakovės zoologijos sodą. Kad teršiamas ne tik ieškovo žemės sklypas, teisme nurodė ir liudytojai. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog nėra duomenų, kad aplinkos teršimas tokiais kiekiais gyvūnų dalimis – kaulais varnoms būtų įprastas, nepaisant to, kad šalia nėra tokių atliekų šaltinių.
64. Paminėti bylos įrodymai sudaro pagrindą teismui svarstyti galimybę tartis tarp savininkų dėl galimų kitų paminėtų būdų, kurie proporcingai suderintų abiejų šalių interesus, t. y. taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nurodytus šios nutarties 59 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
65. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo netenkino, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad žemės sklypo teritorijoje uždengti voljerus, kur maitinami žvėrys mėsos produktais, nuo paukščių nėra proporcinga priemonė padarytam ieškovo teisių pažeidimui tiek nelaisvėje laikomų gyvūnų teisių atžvilgiu, tiek galimų atsakovės išlaidų atžvilgiu. Susidariusioje situacijoje turi būti įvertintos aplinkybės, kad ieškovas, kaip savininkas, pareiškė ieškinį, kuriuo turi būti ginamos teisės naudoti daiktą (žemės sklypą). Laukinės gyvūnijos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos koordinuoja, kontroliuoja ir įgyvendina laukinių gyvūnų apsaugos, gausos reguliavimo veiksmų planus, programas, metodikas ir invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones, teikia informaciją ir konsultuoja asmenis apie šiame įstatyme nustatytus laukinių gyvūnų apsaugos ir naudojimo reikalavimus. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovai paaiškino, jog yra būdų reguliuoti varnų populiaciją taikant skirtingus metodus – leidžiant garsinius signalus, statant paukščius atbaidančius manekenus ar imituojant plėšriuosius paukščius. Paminėtų nurodytų kitų priemonių ieškovo teisėms apginti pirmosios instancijos teismas nesvartė.
66. Siekdama nustatyti teisingą visų susidūrusių interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegija pažymi tai, kad ieškovui išlieka teisė reikalauti kitokio teisių gynimo būdo, leisiančio kompensuoti galimus patiriamus nepatogumus, naudojantis jam priklausančiu sklypu, nes byloje nustatyta, jog yra būdų reguliuoti varnų populiaciją taikant skirtingus metodus – leidžiant garsinius signalus, statant paukščius atbaidančius manekenus ar imituojant plėšriuosius paukščius, todėl nagrinėjant bylą iš naujo būtina siūlyti šalims teikti įrodymus, kompetentingų institucijų išvadas dėl šių priemonių taikymo atsakovo teritorijoje, pasiūlyti ieškovui pateikti paaiškinimą dėl kitų priemonių taikymo atsakovų teritorijoje.
67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas nesvarstė galimybės tartis tarp savininkų dėl galimų kitų paminėtų būdų, kurie proporcingai suderintų abiejų šalių interesus, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.
Dėl bylos procesinės baigties
68. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą kaip pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jei tokio proceso teisės pažeidimo negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
70. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teimui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palikti spręsti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.