Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D.Ž. ir V. R. Ž. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 577 straipsnio 1 dalį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas byloje dalyvaujantis asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas.

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys pateikė procesinius dokumentus, kuriuose aiškiai išdėstė savo pozicijas, byloje negauta kitų procesinių prašymų, bylą nagrinėja iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant bei įteikiant 2025 m. liepos 3 d. nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Iš byloje esančio gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad A.Ž., gim. (duomenys neskelbtini) d. yra pareiškėjų sūnus; mirties įrašo kopija patvirtina A.Ž. mirties faktą (duomenys neskelbtini) Testamentų registro duomenimis nėra testatoriaus sudarytų testamentų ir įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

8. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Be to, svarbu įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

11. Pareiškėjai pagrindine priežastimi, kodėl jie praleido terminą palikimui, atsiradusiam po sūnaus mirties, priimti, nurodė tai, kad jie nežinojo, jog terminas priimti palikimą skaičiuojamas nuo mirties, o ne palaidojimo datos. Pareiškėjai patikslino, kad jų sūnus mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po jo mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjai laukė skrodimo, nelaimingo atsitikimo tyrimo, taip pat teko laukti kremavimo, dėl to pareiškėjų sūnaus laidotuvės įvyko tik (duomenys neskelbtini)

12. Teismas įvertinęs pareiškėjų nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis, daro išvadą, kad pareiškėjai terminą sūnaus palikimui priimti praleido ne dėl savo kaltės (užsienio valstybėje turėjo atlikti įvairias procedūras, susijusias su sūnaus mirtimi), jie neturėjo žinių apie palikimo priėmimo terminus ir tik pasikreipus į notarą pareiškėjams tapo aišku, kad jie praleido terminą.

13. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pateikę. Teismo vertinimu, atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjų teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, nustačius, kad jokie kiti asmenys palikimo nėra priėmę. Termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjams leis paveldėti jų sūnaus turtą, tokiu būdu realizuoti savo teisę paveldėti šeimos narių paliktą turtą.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad pareiškėjai trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas pareiškėjų pareiškimą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjams terminą priimti A.Ž. palikimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjams išaiškinama, kad trijų mėnesių termino kreiptis į notarą eiga pradedama skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui D.Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjai V.R.Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą A.Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Išaiškinti, kad trijų mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pradedamas skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.