- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- 2-2374-907/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00574-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui A. B., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-922-671/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą - iš atsakovo A. B. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 282,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (1 b. l.).
2. Ieškovė D. V. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-922-671/2013 buvo nutraukta šalių santuoka, šalių nepilnamečio vaiko S. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o iš atsakovo nepilnamečio vaiko S. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteistos po 115,85 Eur (400 Lt) dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos. Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, ji viena rūpinasi sūnumi ir užtikrina jo kasdienių poreikių tenkinimą. Šalių nepilnametis vaikas yra 9 metų amžiaus, turi sunkų neįgalumą nuo vaikystės, serga cerebriniu paralyžiumi, yra iš dalies paralyžiuotas, nevaikšto, jis lankė (duomenys neskelbtini) centrą, 2019-01-14 pradėjo lankyti 2 klasę (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurioje yra geresnės sąlygos neįgaliam vaikui. Kadangi šalių sūnus nevaikšto, yra invalido vežimėlyje, iš Kuršėnų į Šiaulius ir atgal autobusu važinėti negali, todėl ieškovė susitarė su fiziniu asmeniu, kuris vaiką nuveš ir parveš už užmokestį – 240 Eur per mėnesį (po 15 Eur už nuvežimą, 4 kartus per savaitę reikia vaiką vežti), nei ji, nei jos draugas, su kuriuo kartu gyvena, nevairuoja ir automobilio neturi. Šalių sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga maždaug apie 805 Eur (565 Eur, kaip nurodyta detaliame paskaičiavime, ir 240 Eur už vaiko vežiojimą), taip pat nurodė, jog į bylą pateiktame detaliame paskaičiavime viskas paskaičiuota keturių asmenų šeimai (ji, du nepilnamečiai vaikai ir draugas), todėl dabar nurodo, kad S. B. būtinoms išlaidoms reikia: maistui – 50 Eur, aprangai (drabužiams, avalynei) – 60 Eur, nes vaikas daug ropoja ir jam rūbai greitai susidėvi, būstui – 35 Eur, higienos priemonėms, skalbikliams – 20 Eur, vaistams, vitaminams – 35 Eur, nes vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms – 40 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 20 Eur, transporto išlaidoms – 240 Eur pagal susitarimą, be to, nuolat reikia vykti pas gydytojus į Šiaulius ir į Kauną, gali būti ir kitų išlaidų. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra visiškai sveikas, darbingas asmuo, dirba užsienyje, gauna pajamų pakankamai, todėl neegzistuoja jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui. Ieškovė gyvena Šiaulių rajono savivaldybės jai nuomojamame 3 – jų kambarių su visais patogumais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., kartu su draugu ir dviem nepilnamečiais vaikais S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės ir nekilnojamojo turto neturi. Ji niekur nedirba. Jos gaunamos pajamos yra valstybės mokamos pašalpos už vaikus apie 500,00 Eur dydžio per mėnesį. Jos draugas dirba statybininku, jo mėnesinės pajamos sudaro apie 800 Eur. Atsakovas vaikui išlaikymą teikia, įsiskolinimo nėra, tačiau paskutiniu metu retai vaikui paskambina, nepasveikino vaiko nei su Kalėdomis, nei su gimimo diena, nepadovanojo dovanų. Ieškovė jį informavo apie iškeltą bylą ir teismo posėdį telefonu, tačiau jis procesui liko abejingas.
3. Ieškovės atstovas advokatas G. A. palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas A. B. į parengiamąjį ir teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (29-30, 31-33 b. l.), įspėtas apie galimybę pereiti bylą nagrinėti į teismo posėdį ir išnagrinėti iš esmės (17, 31-33 b. l.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta, atsiliepimas nepateiktas. Taip pat apie procesą ir teismo posėdį jis buvo informuotas ieškovės telefonu, tačiau liko procesui abejingas. Užsitęsus bylos nagrinėjimui atsakovui procesiniai dokumentai įteikti bei jam pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį viešo paskelbimo būdu ir jam išsiunčiant teismo šaukimą į užsienį, nors teismo šaknelė ir nėra grąžinama. Teismas padarė išvadą, kad byla nagrinėtina iš esmės atsakovui nedalyvaujant dėl ieškinio išsprendimo būtinumo užsitęsus bylos procesui dėl atsakovo paieškos bei prioritetinio nepilnamečio vaiko interesų gynimo, nesant galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo procese (CPK 376 str., 378 str.).
5. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad išnaudotos visos galimybės užtikrinti atsakovo A. B. dalyvavimą nagrinėjant šią bylą, tačiau atsakovas elgiasi nesąžiningai ir vilkina procesą, todėl teismas nagrinėja bylą atsakovui nedalyvaujant, nes tai šioje byloje yra būtina ieškovės sūnaus interesais.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (19-20 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, šiuo metu priteistas vaikui išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, prašomas priteisti išlaikymas protingas, vaikas turi rimtų sveikatos sutrikimų, jo poreikiai žymiai padidėjo, atsakovas atsiliepimo nepateikė, nepagrindė, jog yra iš dalies ar nedarbingas, todėl išlaikymo dydis turi būti padidintas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad S. B. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime vaiko motina įrašyta ieškovė D. V., jo tėvu įrašytas atsakovas A. B. (b. l. 3). Nepilnamečio vaiko tėvų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-922-671/2013 (b. l. 16). Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 2 punkte numatyta, jog A. B. įsipareigoja nepilnamečiui vaikui S. B., gim. (duomenys neskelbtini), teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400 Lt) nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės.
8. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio padidinimo. Nurodė, jog vaiko poreikiai išaugo, todėl prašo išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį padidinti iki 282,50 Eur per mėnesį. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, pozicija dėl pareikšto ieškinio jo taip pat nėra žinoma, nors apie pradėtą procesą buvo tinkamai informuotas nuo pat proceso pradžios. Teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose, surinko duomenis apie atsakovo turtą ir gaunamas pajamas bei išlaikytinius (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
9. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.
10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo, motyvuodama, jog dėl vaiko amžiaus, mokyklos pakeitimo išaugo jo poreikiai, todėl prašo padidinti vaikui priteistiną sumą iki 282,50 Eur. Ieškovė niekur nedirba, jokių pajamų negauna, slaugo neįgalų asmenį, jos pajamas sudaro išmokos už vaikus – 50 Eur už vieną, 70,44 Eur už kitą, 260 Eur šalpos neįgalumo pensija vaikui iki 18 metų, t. y.,- 350,44 Eur per mėnesį (b. l. 10, 12, 35-36). Ieškovė gyvena Šiaulių rajono savivaldybės jai nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. (b. l. 41-68), kartu su sugyventiniu ir nepilnamečiais vaikais S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6), transporto priemonės ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 7, 8, 38). Šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra 9 metų amžiaus, mokosi Šiaulių sanatorinėje mokykloje 2 klasėje (b. l. 9). Vaikui nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis (b. l. 4), t. y., sunkiausias neįgalumo laipsnis - iš dalies paralyžiuotas, nevaikšto (b. l. 13). Jis lankė (duomenys neskelbtini) centrą, 2019-01-14 pradėjo lankyti 2 klasę (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurioje yra geresnės sąlygos neįgaliam vaikui. Kadangi šalių sūnus nevaikšto, juda invalido vežimėlio pagalba, iš Kuršėnų į Šiaulius ir atgal autobusu važinėti negali, todėl vykimas iš Kuršėnų į Šiaulius į mokyklą ir atgal reikalauja papildomų išlaidų – pagal ieškovės susitarimą su fiziniu asmeniu tai sudaro 240 Eur per mėnesį (b. l. 14). Ieškovė ir jos draugas transporto priemonės neturi, teisės vairuoti transporto priemonę nėra įgiję, todėl vaiko vežioti negali.
11. Ieškovė pateikė detalų poreikių paskaičiavimą (b. l. 11), kuriame nurodė, kad vaiko mėnesio būtinieji poreikiai sudaro 565 Eur. Teismo posėdžio metu ji detalų poreikių paskaičiavimą patikslino, nurodė, jog ten išlaidos paskaičiuotos 4 asmenų šeimai. Jeigu 4 asmenų šeimos poreikiai per mėnesį sudaro 565 Eur, vadinasi, vieno asmens mėnesio būtinieji poreikiai sudaro apie 141,25 Eur. Teismo posėdyje ji taip pat patikslino, nurodydama, jog ten nebuvo įskaičiuotos transporto išlaidos pagal susitarimą - 240 Eur, todėl nepilnamečio vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 805 Eur. Tačiau sudėjus ieškovės nurodytas sumas, paaiškėjo, jog vaiko mėnesio būtinieji poreikiai sudaro apie 381,25 Eur (141,25 + 240 Eur = 381,25 Eur). Teismo posėdyje ieškovė detaliai žodžiu nurodė, jog S. B. būtinoms išlaidoms per mėnesį reikia: maistui – 50 Eur, aprangai (drabužiams, avalynei) – 60 Eur, nes vaikas daug ropoja ir jam rūbai greitai susidėvi, būstui – 35 Eur, higienos priemonėms, skalbikliams – 20 Eur, vaistams, vitaminams – 35 Eur, nes vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms – 40 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 20 Eur, transporto išlaidoms – 240 Eur pagal susitarimą, viso – 500 Eur. Pusę sumos žada skirti ji vaiko išlaikymui, kita puse sumos prie vaiko išlaikymo turi prisidėti tėvas - atsakovas.
12. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, liko abejingas procesui, nors nuo pat proceso pradžios apie iškeltą bylą buvo tinkamai informuotas (b. l. 29-30). Teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose, surinko duomenis apie atsakovo turtą ir gaunamas pajamas bei išlaikytinius (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Atsakovas Lietuvoje nedirba, negauna jokių pajamų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonės neturi (b. l. 37, 39, 40), apie jo užsienyje turimą turtą ir gaunamas pajamas teismas duomenų neturi, kitų išlaikytinių atsakovas taip pat neturi (b. l. 69). Duomenų, jog jam būtų konstatuotas neįgalumas ar būtų iš dalies darbingas, teismas neturi.
13. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai ir nesivadovauti iš esmės orientaciniu kriterijumi (vienos mėnesinės algos dydžiu), nustatant vaikui reikalingą išlaikymą.
14. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
15. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).
18. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė negalėjo nurodyti, kokie yra nepilnamečio vaiko S. B. būtinieji poreikiai per mėnesį, nes net pati tiksliai nežino, tuo labiau, kad dalį savaitės vaikas būna Šiaulių sanatorinėje mokykloje, kurioje yra pilnai išlaikomas valstybės. Ieškovė tik iš dalies vaiko poreikius pagrindė. Tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ji iš esmės pagrindė vaiko poreikių ženklų pasikeitimą per daugiau nei 6 metų laikotarpį. Šalių nepilnametis vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, perėjo mokytis į aukštesnę klasę ir į kitą mokyklą, kurioje yra geresnės sąlygos neįgaliam vaikui mokytis, jam konstatuotas sunkus neįgalumo laipsnis (sunkiausias), vaikas iš dalies paralyžiuotas, nevaikšto, kas lemia padidėjusias transporto išlaidas, išlaidas maistui, vaistams, vitaminams, minėtos aplinkybės ir tokio amžiaus vaiko poreikiai reikalauja gerokai daugiau išlaidų, nei kitų tokio pat amžiaus vaikų. Akivaizdu, kad 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu priteisto 115,85 Eur išlaikymo šiuo metu nepakanka patenkinti net pagrindinius neįgalaus nepilnamečio vaiko poreikius.
20. Ieškovė niekur nedirba, jos pajamas sudaro 350,44 Eur socialinės išmokos už vaikus, atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jo pajamos teismui nėra žinomos, tačiau jos tikrai kur kas didesnės nei ieškovės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto neturi, abu yra sveiki ir darbingi, ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką, atsakovas neturi kitų išlaikytinių. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, jog šalių turtinė padėtis apylygė, ieškovės – kiek blogesnė.
21. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas esminis vaiko poreikių padidėjimas, nes vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, perėjo mokytis į aukštesnę klasę, yra neįgalus, turi judėjimo problemų, perėjo mokytis į jam labiau tinkamesnę mokyklą, esančią gerokai toliau nuo namų, pakilo prekių ir paslaugų kainos, vaikui reikalingos papildomos išlaidos nei daugeliui tokio amžiaus vaikų. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma nei buvo nustatyta 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu ir teikti sūnui didesnį išlaikymą, kam jis neprieštaravo, dėl ieškinio pozicijos neišreiškė, liko procesui abejingas, todėl manytina, jog jis su ieškiniu sutinka. Paaiškėjus, kad pagal teismo posėdyje patikslintus ieškovės paskaičiavimus nepilnamečio vaiko S. B. būtinieji poreikiai sudaro apie 490-500 Eur per mėnesį, nesant atsakovo prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio, ieškinys tenkintinas iš dalies, išlaikymo dydis pakeistinas, išlaikymas sūnui iš atsakovo priteistinas po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2019-01-25 iki vaiko pilnametystės. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
22. Žymiai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, iš esmės išaugus (sumažėjus) vaiko poreikiams ar iš esmės pagerėjus (pablogėjus) šalių turtinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turės teisę vėl kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikui priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (88 procentai), iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 48,00 Eur žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, ), ir 10,39 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 58,39 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
24. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-3214-19566 ieškovei D. V. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 15). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą Nr. (2.19)NTP-7-3144, pagal kurią išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 344,50 Eur (b. l. 71). Todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisina 303,16 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-922-671/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą - iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019-01-25) iki vaiko pilnametystės, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. V..
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 303,16 Eur (trijų šimtų trijų eurų 16 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 58,39 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 39 centų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.