Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. M. skundą dėl 2024 m. sausio 19 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-507 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis prašo teismo patenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Nuteistasis skunde teigia, kad Komisija, priimdama sprendimą netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo, neatsižvelgė į nuteistojo prašymus dėl pasižadėjimo, jog daugiau nebegrįš į kalėjimą. Nuteistasis nurodė, kad posėdis vyko jam nedalyvaujant, nes neleido jam ateiti į posėdį. Nuteistojo teigimu, jis lankė privalomas programas, turėtas nesumokėtas baudas sumokėjo, pateikė pažymą dėl gyvenamosios vietos. Nuteistojo teigimu, paleistas lygtinai vyktų gyventi į reabilitacijos centrą, kuris yra pateikęs pažymą apie nuteistojo priėmimą gyventi ir gydytis. Sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Nuteistojo teigimu, jis nori atsisakyti žalingų įpročių alkoholio vartojimo ir rūkymo. Narkotinių medžiagų nėra vartojęs.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ( toliau- BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK) 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Nustatyta, kad Ž. M. nuteistas 2021 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies l punktu, bausmės subendrintos ir paskirta 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės subendrintos ir skirta galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2023 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi perkvalifikuotos 2021 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu padarytos veikos: iš BK 178 straipsnio 4 dalies į 178 straipsnio 5 dalį, bausmė nepakeista, iš 182 straipsnio 1 dalies į 182 straipsnio 4 dalį, bausmė sušvelninta paskirta 90 parų arešto bausmė, iš 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 3 dalį, bausmė nepakeista, iš 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies, į 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, bausmė nepakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Likusioje dalyje veikos kvalifikavimas ir bausmių dydžiai, bei galutinės bausmės nekeisti. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 10 mėnesių 24 dienos.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 4 kartus, turi dvi galiojančias drausmines nuobaudas. 2023 m. I ketvirtyje jam buvo sudaryta galimybė dalyvauti pataisos plane numatytoje programoje „Kitoks“, bet atsižvelgus į individualaus darbo su nuteistuoju knygutę, nuteistasis dalyvavo 1 iš 10 užsiėmimų. Pagal Gyventojų registro duomenis nuteistasis nuo 2005 m. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. 2021 m. gegužės 14 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, grįžo į Kelmę, tačiau neužsiėmė gyvenamosios vietos paieška, o iš karto pradėjo daryti nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, po mėnesio buvo vėl suimtas. Pokalbio metu nuteistasis teigia, kad šį kartą išėjęs iš įkalinimo įstaigos, gyventi vyks į Kelmėje arba Marijampolėje esančius priklausomybių reabilitacijos centrus, bet patvirtinimo, kad bus priimtas ir galės tenai apsigyventi nuteistasis nepateikė. Paleistas atlikus bausmę 2021 m. gegužės 14 d. iš pataisos namų, buvo nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Ankstesniu bausmės atlikimo metu Kybartų pataisos namuose dirbo tvarkiniu, jam buvo suteikta teisė dirbti be sargybos ar palydos už pataisos namų teritorijos ribų, bet po jo pabėgimo ši teisė buvo atimta. Sodros duomenimis oficialaus darbinio stažo laisvėje neturi. Pagal 2023 m. gruodžio 20 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų skyriaus Marijampolės kalėjimo pažymą Nr. LV-60060 dėl vykdomųjų dokumentų nuteistasis yra gavęs vykdomąjį patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš antstolių. Bendra ieškinių suma - 3859,87 eurų, padengta suma - 187,75 eurai. Savanoriškai ieškinių nemoka. Paleistas į laisvę, niekada nedirbo, pajamas gaudavo vogdamas. Nuteistajam būdingų nusikaltimų modelis yra vagystės. Tėvai mirę, brolių ar seserų neturi. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo dėdė bet su juo socialinių ryšių nepalaiko. 2023 m. spalio 24 d. už įvairius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus paskirtas į drausmės grupę. Nuteistajam bausmės atlikimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinta du kartus ir nustatyta mažai kintanti, aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalimi, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau nuteistojo pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis anksčiau teistas 18 kartų. Šis teistumas devynioliktas. Buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Komisijos teigimu, tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.

Teismas nesutinka su nuteistojo skunde nurodytais argumentais ir sprendžia, kad Komisijos nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo skundą skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nuteistasis anksčiau teistas 18 kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę 10 kartą. Nuteistasis yra pažeidęs bausmių vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygas, taip pat buvo pabėgęs iš Kybartų pataisos namų. Visas nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, recidyvistas. Dabartiniai teisės pažeidimai nėra sunkesni palyginti su ankstesniais teisės pažeidimais. Jam būdingas nusikaltimų modelis, svetimo turto vagystės. Nuteistasis oficialios darbinės patirties neturi. Turi finansinių įsiskolinimų, kurių nedengia. Įsiskolinimų išieškojimas vykdomas privertinai. Bausmės atlikimo metu 4 kartus baustas drausmine tvarka, šiuo metu galiojančios 2 nuobaudos. Nuobaudos yra šiurkščios, t. y. draudžiamų daiktų turėjimas, smurto vartojimas prieš kitą nuteistąjį, alkoholio vartojimas. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistasis negeba laikytis įstatymų reikalavimų, nes vis daro naujas nusikalstamas veikas, be to, net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, negeba laikytis nustatytų reikalavimų, baustas drausmine tvarka, dėl ko šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje.

Teismo vertinimu, Komisijos nutarime išdėstytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, jų kiekį ir reikšmingumą, į nusikalstamą veiką už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis apie nuteistojo asmenybę, darytina išvada, jog nuteistasis dar nėra pasirengęs gyventi laisvėje.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką bausmės atlikimo metu buvo vertinta du kartus. Vertinimo metu nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teismo vertinimu, nuteistasis deda nepakankamas pastangas, siekdamas sumažinti jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Šiame kontekste pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą, reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nuteistajam nustatyti 7 kriminogeniniai veiksniai iš kurių tik vienas – didelis teistumų skaičius yra statinis, likusieji – neturės gyvenamosios vietos laisvėje; neturi oficialios darbinės patirties laisvėje; neturi pragyvenimo šaltinio laisvėje ir lėšų tvarkymo įgūdžių; netinkamas gyvenimo stilius ir nusikalsti linkę draugai; netinkamas mąstymas ir elgesys; atmestinas požiūris į nustatytos tvarkos ir įpareigojimų laikymąsi - dinaminiai. Teismas pažymi, jog nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Pažymėtina, jog dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Nuteistasis skunde teigia, kad paleistas lygtinai vyktų gyventi į reabilitacijos centrą. Nuteistasis nurodo, jog yra pateikta reabilitacijos centro pažyma.

Asmens bylos duomenimis VšĮ „Alfa centras“ pateikė pažymą, jog nuteistąjį priimtų į VšĮ „Alfa centras“ reabilitaciją gydymuisi nuo priklausomybių nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir užtikrins laisvą vietą dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje „Būk laisvas – nebūk priklausomas“. Teismo vertinimu, byloje pateikta pažyma patvirtina, kad nuteistasis bus priimtas gydytis, esant laisvai vietai, tačiau apie gyvenamosios vietos suteikimą pažymoje neužsimenama. Teismo vertinimu, reabilitacija yra trumpalaikis procesas, kur po reabilitacijos gyvens nuteistasis, byloje duomenų nėra. Todėl teismas konstatuoja, jog Komisija pagrįstai nutarime nurodė, jog nuteistasis nėra pateikęs duomenų apie gyvenamąją vietą, išėjus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisijos posėdis vyko jam nedalyvaujant, nes jam buvo neleista dalyvauti teismo posėdyje.

Vadovaujantis 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. 1R-444 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“, Komisija lygtinio paleidimo klausimą sprendžia, vadovaujantis Socialinio tyrimo išvada. Komisijai svarstymui pateikiama minėta išvada ir nuteistojo asmens byla. Minėto įsakymo 235 punkte numatyta, kad svarstant ir vertinant Taisyklių 234.1 papunktyje nurodytą informaciją, lygtinio paleidimo komisija į posėdį gali kviesti nuteistąjį, dėl kurio buvo pateikta socialinio tyrimo išvada, kitus darbuotojus, dalyvavusius nuteistojo resocializacijos procese, kuriems komisijos nariai gali pateikti klausimus, siekdami tinkamai įvertinti Taisyklių 234.1 papunktyje nurodytą informaciją ir priimti Taisyklių 234.2 ar 234.3 papunkčiuose nurodytus sprendimus. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog nuteistojo dalyvavimas posėdyje, kuriame svarstomas lygtinio paleidimo klausimas, nėra privalomas, tai yra Komisijos teisė kviesti nuteistąjį į posėdį, bet ne pareiga. Todėl ta aplinkybė, jog nuteistasis posėdyje nedalyvavo, nesudaro pagrindo teigti, jog Komisijos nutarimas yra neteisėtas.

Teismas konstatuoja, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (nutarimo priėmimo dienai yra 10 mėnesių 24 dienos), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi nuteistojo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pripažintina, kad nuteistasis šiuo metu, atlikdamas bausmę, dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėje „Padėk sau“, nuo 2023 m. lapkričio 6 d. dirba tvarkiniu, bausmės atlikimo metu skatintas 3 kartus. Nuteistojo elgesyje matyti elgesio korekcijos pokyčiai, tačiau šie pokyčiai dar nėra pakankami, jog būtų galima taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo Ž. M. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.