- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-462-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01725-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vaiska“, N. Z., P. Z.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 5 d. nutarties ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-408-1086/2024 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Vaiska“, N. Z., P. Z.‚ ieškinį atsakovei V. B. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, suinteresuotas asmuo antstolis Mindaugas Mažrimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vaiska“, N. Z., P. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė nustatyti 1,9682 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi turtu tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Civilinė byla Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-03-08 nutartimi sustabdyta iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-385-730/2024.
Šalies argumentai
3. 2024-07-04 ieškovai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydami: 1) uždrausti atsakovei V. B. sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) dalį; 2) įpareigoti atsakovę V. B. nutraukti žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) vykdomą ūkinę komercinę ir statinių statybą bei užtikrinti, kad ūkinė-komercinė veikla ir statinių statyba žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nebūtų vykdoma iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad nepaisant teismine tvarka nagrinėjamo šalių ginčo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovė, pati tiesiogiai nesinaudodama žemės sklypu, leidžia juo naudotis tretiesiems asmenims, kurie žemės sklype vykdo ūkinę - komercinę veiklą bei stato laikinus statinius be jokio suderinimo su ieškovais ir jų sutikimo. Tokiu būdu yra ne tik pažeidžiamos ieškovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teisės ir teisėti interesai, bet tuo pačiu gali būti apsunkintas ir būsimo teismo sprendimo, nustatysiančio žemės sklypo naudojimosi tvarką, vykdymas. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodė teisinius argumentus bei faktines aplinkybes, kurie pagrindžia ieškiniu reiškiamus reikalavimus bei kartu su ieškiniu pateikė reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Teismų praktikoje numatyta, kad nagrinėjamu atveju nesant nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, atsakovė jokia forma negali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims jai priklausančią žemės sklypo dalį, nes jai tokiu būdu įgyvendinant nuosavybės teisę, neabejotinai yra pažeidžiamos ieškovų teisės naudotis savo nuosavybe, nes jie negali tinkamai naudotis jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis, kurios iš dalies jau yra užimtos dėl trečiųjų asmenų vykdomos veiklos ir atsigabento turto. Pabrėžė, kad žemės sklype yra statomi nauji statiniai ir plečiama galimai neteisėta ūkinė-komercinė veikla, todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrins, kad nebūtų pažeidžiamos ieškovų nuosavybės teisės iki būsimo teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, taip pat, kad nebūtų apsunkintas būsimo teismo sprendimas dėl trečiųjų asmenų veikla ir statinių statyba žemės sklype padarytos ir toliau daromos žalos ieškovams. Taip pat nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas gali pasireikšti tuo, kad pagal teismo sprendimą ieškovams priskyrus naudotis tas žemės sklypo dalis, kuriose jau yra trečiųjų asmenų pastatyti statiniai ir kitas turtas, ieškovams teks atsakomybė ir prievolė pašalinti tokius (galimai nelegalius) statinius ir kitą turtą, sutvarkyti žemės sklypą, įskaitant dėl ūkinės-komercinės veiklos vykdomą žemės sklypo užteršimą, be to, ieškovams gali tekti papildomai bylinėtis su trečiaisiais asmenims, sprendžiant klausimus dėl jų turto ar jo pašalinimo iš žemės sklypo išlaidų atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2024-07-22 antstolis Mindaugas Mažrimas pateikė teismui prašymą išaiškinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-07-05 nutarties vykdymo tvarką, t. y. išaiškinti ar laikinosiomis apsaugos priemonėmis pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-408-1086/2024 atsakovei V. B. turi būti uždrausta sudaryti su trečiaisiais asmenimis naujas, t. y. po nutarties įsiteisėjimo dienos, nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ar ir įpareigoti atsakovę V. B. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutraukti žemės sklype vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir statinių statybą, kas apima ir tai, jog atsakovė negali leisti vykdyti jokios veiklos ar statyti statinių tretiesiems asmenims, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad pareiškėjas vykdo išieškotojo UAB „Vaiska“ pateiktą vykdyti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-408-1086/2024, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones.
II.I. Pirmosios instancijos teismo 2024-07-05 nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2024-07-05 nutartimi nutarė ieškovų UAB „Vaiska“, N. Z., P. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies - taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei V. B. sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Kitą prašymo dalį teismas atmetė.
6. Nagrinėjamu atveju, teismas atlikęs prima facie ieškovų pateikto ieškinio įvertinimą konstatavo, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad egzistuoja pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
7. Teismas vertino, kad šiuo atveju taikytinos konservacinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, kurioms taikyti nereikia įrodyti šalies, kuriai ši priemonė taikoma, nesąžiningumo. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad ant bendraturčiams priklausančio žemės sklypo be kitų bendraturčių sutikimo, statinių statymas, vieno iš bendraturčių nenustatytos teismo sprendimu konkrečios naudojamos dalies valdymas ir naudojimas bei disponavimas pažeidžia kitų bendraturčių teises ir interesus, pagal prie prašymo pridėtus rašytinius įrodymus gali apsunkinti galimo būsimo teismo sprendimo vykdymą. Remiantis tuo, teismas tenkino ieškovų prašymą dėl uždraudimo atsakovei sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės grindžiamas ne atsakovės nesąžiningumu, tačiau poreikiu išlaikyti ginčo nekilnojamojo turto statusą bylos nagrinėjimo teisme metu, taip siekiant išvengti galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, ar papildomos žalos atsiradimo ginčo sklypui bei bendraturčių interesų pažeidimų atsiradimui.
9. Dėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - įpareigoti atsakovę nutraukti ginčo žemės sklype vykdomą ūkinę komercinę ir statinių statybą bei užtikrinti, kad ūkinė-komercinė veikla ir statinių statyba žemės sklype nebūtų vykdoma iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, teismas nurodė, jog taikius pirmąją laikiną apsaugos priemonę, ši prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė būtų perteklinė, nes draudimas atsakovei V. B. sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį, apima ir tai, jog atsakovė negali leisti vykdyti jokios veiklos ar statyti statinių tretiesiems asmenims. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismui nebuvo pateikta jokių pagrįstų duomenų, jog atsakovė žemės sklype pati vykdo ūkinę komercinę veiklą ir stato statinius. Remiantis nurodytomis aplinkybėms, teismas šį ieškovų prašymą atmetė.
II.II. Pirmosios instancijos teismo 2024-08-22 nutarties esmė
10. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2024-08-22 nutartimi nutarė išaiškinti, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-408-1086/2024 atsakovei V. B. uždrausta sudaryti su trečiaisiais asmenimis naujas, t. y. po nutarties įsiteisėjimo dienos, nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ir apima tuo pačiu įpareigojimą atsakovę V. B. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutraukti žemės sklype vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir statinių statybą (jeigu tokios yra nustatytos), bei atsakovė negali leisti vykdyti jokios veiklos ar statyti statinių tretiesiems asmenims, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
11. Teismas nutartį priėmė vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
III.I. Atskirojo skundo dėl 2024-07-05 nutarties argumentai ir atsiliepimo į šį atskirąjį skundą argumentai
Šalies argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovė V. B. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-408-1086/2024 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovų UAB „Vaiska“, N. Z. ir P. Z., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė nuo 2008-12-15 metų, t. y. daugiau kaip 15 metų nepertraukiamai, naudojasi žemės sklypo dalimi ir ją prižiūri, todėl yra susiformavusi ir nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka. 2017-03-05 atsakovė sudarė žemės sklypo panaudos sutartį su UAB „Saulės pasaka“, kurios pagrindu atsakovė prieš daugiau kaip 7 metus suteikė teisę UAB „Saulės pasaka“ naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį. Panaudos sutartis buvo sudaryta 10 metų laikotarpiui. Taigi, panaudos sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Saulės pasaka“, dar galios 3 metus. Nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka ir žemės sklype vykdoma veikla tik atsakovės žemės sklypo dalyje nėra ir negali niekaip pakenkti ieškovams ar apriboti jų interesus naudotis likusia žemės sklypo dalimi. Atsakovė ar pagal Panaudos sutartį veikianti UAB „Saulės pasaka“ nedaro jokios žalos žemės sklypui, priešingai, jį puoselėja ir prižiūri. Įrengtame kempinge nėra nė vieno statinio, kurio nebūtų galima lengvai nukelti, daugelis iš jų yra kilnojamojo pobūdžio, todėl esant ieškovams palankiam teismo sprendimui, nėra jokios rizikos, kad sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti visiškai neįmanomas įgyvendinti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, visiškai apribodamas atsakovės teises naudotis eilę metų naudota žemės sklypo dalimi, kol tarp šalių vyksta ginčas, pagal faktiškai per 15 metų nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką.
12.2. Apeliantė byloje pripažįsta ir neginčija fakto, jog tarp bendraturčių yra būtina nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką ir (ar) atidalinti šalims priklausančias žemės sklypo dalis, tačiau nesutinka su ieškovų siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes ji neatitinka per ilgą laiką nusistovėjusios faktinės žemės sklypo naudojimo tvarkos. Šiuo metu byla yra sustabdyta, todėl atsakovė neatlieka jokių procesinių veiksmų, tačiau, tik bylai atsinaujinus, atsakovė ketina šioje byloje reikšti priešieškinį ir siūlyti savo naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal faktinę nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Apeliantės vertinimu, nors šiuo atveju pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga konkrečiu atveju ir egzistuoja (ieškinys tikėtinai pagrįstas), tačiau jos nepakanka norint taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes turi būti įrodyta antroji sąlyga, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė ir nemotyvavo, kaip atsakovės naudojimasis žemės sklypo dalimi apsunkins galutinio teismo sprendimo įvykdymą, jeigu jis bus palankus ieškovams, nors tai yra esminė sąlyga, kurią ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo pagrįsti. Teismas skundžiamoje nutartyje tik nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama išvengti galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, tačiau, kokia galima grėsmė konkrečiu atveju egzistuoja, nutartyje nepasisakė. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai nemotyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatkleisdamas pagrindinės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pagrįstumo, dėl ko nutartis naikintina, kaip absoliučiai negaliojanti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
12.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvardino, kokią žalą atsakovė daro žemės sklypui (daugiau kaip 15 metų naudodama jo dalį), kuri pažeistų kitų bendraturčių interesus. Tai, kad ieškovai savo prašyme nurodė, jog žemės sklype stovi seni automobiliai ir nėra vandentiekio bei nuotekų tinklų, yra tik deklaratyvūs argumentai, nepatvirtinantys žalos buvimo fakto ar grėsmės jai atsirasti. Pažymėtina, kad žemės sklypo dalis, kuria naudojasi atsakovė, patenka į Kultūros paveldo, Saugomos teritorijos, Rekreacijos ir turizmo teritoriją, ką patvirtina regia.lt esantys duomenys. Šios teritorijos yra itin atidžiai stebimos ir saugomos aplinkosaugos specialistų, todėl, jei per 15 metų žemės sklype būtų pastebėta dėl atsakovės ir (ar) UAB „Saulės pasaka“ vykdomos veiklos skleidžiama kokia nors tarša, aplinkosaugos specialistai jau seniai būtų uždraudę UAB „Saulės pasaka“ veiklą žemės sklypo dalyje. Be to, pažymėtina, kad žemės sklypo dalyje stovi nuomojami biotualetai, yra pasamdytas darbuotojas, kuris kas dieną prižiūri, tvarko stovyklavietę, administruoja klientų priėmimą, todėl žemės sklypui ir gamtai nėra daroma jokios žalos.
12.4. Apeliantė neriboja bendraturčių teisių naudotis likusia žemės sklypo dalimi, kuri yra tuščia ir nenaudojama. Tačiau pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nesprendė ir nesiaiškino ar ieškovų teisės naudotis žemės sklypu šiuo metu yra pažeidžiamos. Prie šio atskirojo skundo pridedamas 2024-07-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 20 su Žemės sklypo fotonuotraukomis patvirtina, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra atsakovės naudojama ir į žemės sklypą ieškovai gali bet kada patekti. Taip pat su šiuo atskiruoju skundu teikiami papildomi duomenys apie žemės sklypą iš regia.lt patvirtina, kad atsakovė naudojasi tik apie 0,5869 ha Žemė sklypo dalimi, t. y. mažesne dalimi negu jai priklausytų (0,6560 ha). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju neproporcingai apriboja išimtinai tik atsakovės, kaip žemės sklypo bendraturtės interesus naudotis turima žemės sklypo dalimi pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką žemės sklypu, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo ir grėsmės.
12.5. Ginčas byloje yra kilęs dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo tarp bendraturčių, o ne dėl jame vykdomos veiklos ar pastatytų (statomų) statinių teisėtumo, dėl ko šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovei sudaryti nuomos, panaudos ar kitas sutartis su trečiaisiais asmenimis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, yra nesusijusios su bylos ginčo dalyku – Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu. Todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, dėl ko priimta nutartis turi būti naikintina.
12.6. Ieškovai pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie atsakovės atliekamų veiksmų (ne)teisėtumą bei (ne)sąžiningumą, kas reiškia, jog ieškovai nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo (CPK 178 straipsnis), dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai UAB „Vaiska“, N. Z., P. Z. prašo atskirąjį skundą atmesti, nelaikyti 2017-03-05 Žemės sklypo panaudos sutarties įrodinėjimo priemone dėl galimo suklastojimo ir išreikalauti 2017-03-05 Žemės sklypo panaudos sutarties originalą iš atsakovės V. B. tam, kad būtų galima skirti šio dokumento ekspertizę, o padarius išvadą, kad dokumentas suklastotas, pranešti apie suklastojimo faktą prokurorui (CPK 184 str. 1, 2 d.). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovės į bylą pateikta 2017-03-05 Žemės sklypo panaudos sutartis turi akivaizdžių klastojimo požymių. Panaudos sutartis niekaip negalėjo būti sudaryta ir pasirašyta UAB „Saulės pasaka“ vadovo J. M. 2017-03-05, kadangi tuo metu J. M. neturėjo jokio santykio ir jokio ryšio su UAB „Saulės pasaka“. Tariamoje Panaudos sutartyje klaidingai nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, nors atsakovė tikrai turėjo žinoti, kokia yra tikroji žemės sklypo naudojimo paskirtis, tą turėjo žinoti ir panaudos gavėjas, jei planavo žemės sklypą naudoti kempingo veiklai, nes tokia veikla negalima žemės ūkio paskirties sklype. Bet kokiu atveju ginčo žemės sklype negalima jokia kempingo veikla, nes tikroji žemės sklypo naudojimo paskirtis, nurodyta NTR išraše, yra kita, o žemės sklypo naudojimo būdas: Bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos. Atsakovė teigia, kad tariamą Panaudos sutartį sudarė 10 metų laikotarpiui, tačiau ji nėra registruota Nekilnojamojo turto registre, taip pat nėra jokių viešai prieinamų duomenų apie atsakovės sudarytą bet kokią nuomos, panaudos ar kitokią sutartį, kuri sudarytų pagrindą tretiesiems asmenims užsiimti ūkine-komercine veikla žemės sklype. Atsakovė niekam ir niekaip nėra išviešinusi apie tariamą Panaudos sutartį iki atskirojo skundo surašymo, nors ir buvo prašoma nurodyti, kas vykdo veiklą Žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, ieškovų nuomone ,atsakovės pateiktas įrodymas - 2017-03-05 Žemės sklypo panaudos sutartis nelaikytina tinkama įrodinėjimo priemone.
13.2. Atsakovės atskirojo skundo argumentas apie neva nusistovėjusią ir ilgalaikę (neva daugiau kaip 15 metų) faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką yra melagingas. Nei buvę, nei dabartiniai žemės sklypo bendraturčiai (ieškovai) niekada ir jokia forma su atsakove nebuvo susitarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, taip pat nebuvo davę jokių leidimų ar sutikimų, kad žemės sklypu bet kokia forma ir bet kokia dalimi naudotųsi tretieji asmenys. Pati atsakovė nuo 2008 metų fiziškai nesinaudojo ir iki šiol nesinaudoja žemės sklypu, todėl nėra jokios nusistovėjusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Tai, kad atsakovė be bendraturčių sutikimo ir žinios neteisėtai leido naudotis žemės sklypu tretiesiems asmenims teisiškai nesukūrė ir negalėjo sukurti jokios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti (suteikti panaudai) tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti. Ieškovų nuomone, pačios atsakovės veiksmai leisti naudotis žemės sklypu tretiesiems asmenims, nesant nustatytos naudojimosi tvarkos ir be bendraturčių sutikimo, neatitiko teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl ji prisiėmė padarinių, kylančių dėl imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų nepaisymo, riziką.
13.3. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai nagrinėjamu atveju, atlikęs prima facie ieškovų pateikto ieškinio įvertinimą konstatavo, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Taip pat pirmos instancijos teismas teisingai įvertino, kad šiuo atveju taikytinos konservacinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, kurioms taikyti nereikia įrodyti šalies, kuriai ši priemonė taikoma, nesąžiningumo.
13.4. Atsakovė nepagrįstai aiškina, kad įrengtame kempinge neva nėra nė vieno statinio, kurio nebūtų galima lengvai nukelti, daugelis iš jų yra kilnojamojo pobūdžio, todėl esant ieškovams palankiam teismo sprendimui, nėra jokios rizikos, kad sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti visiškai neįmanomas įgyvendinti. Jau vien tas faktas, kad dar prieš pusantrų metų 2023-01-16 Žemės naudojimo patikrinimo akte nustatytas teisės aktų pažeidimas dėl kempingo neteisėtais statiniais užimtos valstybinės žemės yra nepašalintas iki šiol, labai aiškiai rodo, kaip gali būti apsunkintas būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymas. Sprendžiant iš atsakovės pateiktų versijų ir byloje esančių įrodymų net nėra aišku, kas iš tikrųjų faktiškai naudojasi jai priklausančia žemės sklypo dalimi ir kam priklauso žemės sklype esantys statiniai ir kitoks turtas, todėl akivaizdu, kad jų pašalinimas, esant ieškovams palankiam teismo sprendimui, taip pat gali sukelti teisinių komplikacijų ar net atskirų teisminių procesų.
Žemesnės instancijos teismas
III.II. Atskirojo skundo dėl 2024-08-22 nutarties argumentai ir atsiliepimo į šį atskirąjį skundą argumentai
Šalies argumentai
14. Atskiruoju skundu atsakovė V. B. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-08-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-408-1086/2024 dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-07-05 nutarties išaiškinimo, priteisti atsakovės naudai iš antstolio Mindaugo Mažrimo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą per advokatą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas 2024-08-22 nutartimi aiškindamas 2024-07-05 nutartį, ją išaiškino plečiamai, nes išplėtė 2024-07-05 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, negu prieš tai jos buvo taikytos. 2024-07-05 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės „apėmė ir tai, jog atsakovė negali leisti vykdyti jokios veiklos ar statyti statinių tretiesiems asmenims“, o 2024-08-22 nutartimi dėl 2024-07-05 nutarties išaiškinimo dar išplėtė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, kuri pagal 2024-08-22 nutartį jau „apima įpareigojimą atsakovę V. B. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutraukti žemės sklype vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir statinių statybą (jeigu tokios yra nustatytos), bei atsakovė negali leisti vykdyti jokios veiklos ar statyti statinių tretiesiems asmenims“. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas priimta 2024-08-22 nutartimi dėl 2024-07-05 nutarties išaiškinimo jau iš esmės visiškai tenkino ieškovų 2024-07-04 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors 2024-07-05 nutartimi tas pats pirmosios instancijos teismas buvo atsisakęs tenkinti ieškovų prašytą taikyti 2-ąją laikinąją apsaugos priemonę.
14.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas 2024-07-05 nutartimi, kuri buvo išaiškinta ginčijama 2024-08-22 nutartimi, visa apimtimi taikant ieškovų prašytas taikyti abi laikinąsias apsaugos priemones, konkrečiu atveju neproporcingai apribojo išimtinai tik atsakovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, interesus naudotis jai nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi pagal faktiškai nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo ir grėsmės žemės sklypui. Atsakovei nėra suprantama, kokia grėsmė gali kilti naudojantis tokio nesunaudojamo daikto, kaip žemės sklypas, dalimi, o ieškovės 2024-07-04 prašyme nurodytos grėsmės tėra tik tariamos. Atsakovės įsitikinimu, nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka ir žemės sklype vykdoma veikla tik atsakovės naudojamoje 1/3 žemės sklypo dalyje nėra ir negali niekaip pakenkti ieškovams ar apriboti jų teises bei interesus naudotis likusia žemės sklypo dalimi. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2024-08-22 nutartimi plečiamai išaiškino 2024-07-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu visa apimtimi apribodamas atsakovei teisę naudotis eilę metų faktiškai naudota žemės sklypo dalimi, kol tarp šalių vyksta ginčas, pagal per 15 metų nusistovėjusią tvarką.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai UAB „Vaiska“, N. Z., P. Z. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmos instancijos teismo priimta 2024-08-22 nutartis atitinka CPK 278 straipsnio nuostatas, suteikiančias teisę teismui, priėmusiam nutartį, išaiškinti savo sprendimą nekeičiant jo turinio. Pirmos instancijos teismas 2024-08-22 nutartimi išaiškino 2024-07-05 nutarties turinį taip, kaip jau ir buvo nurodyta 2024-07-05 nutarties 9 ir 11 punktuose, t.y. 2024-07-05 nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės apima ir ieškovų prašytą taikyti atsakovės įpareigojimą nutraukti žemės sklype vykdomą ūkinę komercinę ir statinių statybą bei užtikrinti, kad ūkinė-komercinė veikla ir statinių statyba žemės sklype nebūtų vykdoma iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nagrinėjamu atveju 2024-07-05 nutarties turinys liko toks pat, koks ir buvo iki išaiškinimo 2024-08-22, todėl nėra absoliučiai jokio pagrindo atsakovės atskirojo skundo tenkinimui.
15.2. Atsakovė neteisingai supranta ir interpretuoja pirmos instancijos teismo 2024-07-05 nutarties motyvuojamoje dalyje išdėstytus argumentus dėl ieškovų prašymo dalies įpareigoti atsakovę nutraukti žemės sklype vykdomą ūkinę komercinę ir statinių statybą bei užtikrinti, kad ūkinė-komercinė veikla ir statinių statyba žemės sklype nebūtų vykdoma iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje netenkinimo. Pirmos instancijos teismas 2024-07-05 nutarties 11 punkte aiškiai nurodė, kad ši ieškovų prašymo dalis netenkinama dėl to, jog teismo nuomone, taikius pirmąją laikiną apsaugos priemonę, ši prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė būtų perteklinė, nes uždraudus atsakovei V. B. sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį, apima ir tai, jog atsakovė negali leisti vykdyti jokios veiklos ar statyti statinių tretiesiems asmenims. Taigi, pirmos instancijos teismas netaikė antros laikinosios apsaugos priemonės dėl labai aiškiai nurodyto esminio motyvo - antroji laikinoji apsaugos priemonė būtų perteklinė, nes teismo taikoma pirmoji priemonė jau apima ir antrą priemonę. Atitinkamai nepagrįsti ir nelogiški yra atsakovės atskirojo skundo 4 punkte nurodyti teiginiai, kad pirmos instancijos teismas atmetė ieškovų prašymą dėl antrosios laikinosios apsaugos priemonės taikymo dėl to, kad ieškovai neįrodė, kad atsakovė žemės sklype pati vykdo ūkinę komercinę veiklą ir stato statinius.
15.3. Atsakovė atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų, kokias jos teises pažeidžia skundžiama 2024-08-22 nutartis, kuria buvo išaiškinta 2024-07-05 nutartis. Jeigu atsakovė nevykdo jokios veiklos žemės sklype, tai dėl 2024-07-05 ir 2024-08-22 nutarčių taikymo jai neatsiranda jokių pasekmių, todėl nėra pagrindo jų skųsti. Jei vis dėl to atsakovė vykdo veiklą žemės sklype pati ar per trečiuosius asmenis, tai reiškia, kad 2024-07-05 ir 2024-08-22 nutartys yra visiškai pagrįstos ir teisėtos, nes tokia atsakovės ir/ar trečiųjų asmenų veikla žemės sklype nesant nustatytos naudojimosi tvarkos akivaizdžiai pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkinti.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, bei nutarties, kuria išaiškinta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apima ir įpareigojimą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutraukti žemės sklype vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir statinių statybą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Apeliantė V. B. kartu su atskiraisiais skundais bei 2024-09-10 prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo pateikė naujus įrodymus – 2017-03-05 žemės sklypo panaudos sutartį, 2023-11-07 žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, 2024-07-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2023-10-26 UAB „Vaiska“ prašymą „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)“, ir kt. Nurodė, kad šių įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas apie tai nepranešus atsakovei. Ieškovai su atsakovės prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo nesutiko, nurodė, kad 2017-03-05 žemės sklypo panaudos sutartis turi suklastojimo požymių, prašė teismo ja nesivadovauti, išreikalauti sutarties originalą, kad būtų galima skirti šio dokumento ekspertizę.
14. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskiraisiais skundais, jų argumentais bei pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimus, yra pagrindas atsakovės pateiktus įrodymus prijungti prie bylos ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais tiek kiek tai yra aktualu sprendžiant apeliacine tvarka tarp šalių kilusi ginčą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo. Dėl ieškovų nurodytų argumentų, kad 2017-03-05 žemės sklypo panaudos sutartis yra galimai suklastota, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečiu atveju apeliacine tvarka yra nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties ir jų taikymo pagrįstumo, šiuo atveju nesprendžiamas atsakovės ir trečiųjų asmenų teisinių santykių kvalifikavimo klausimas, todėl ieškovų argumentus dėl 2017-03-05 sutarties ydingumo, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip teisiškai nereikšmingus nagrinėjamu atveju.
Dėl 2024-07-05 nutarties
16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai kelia reikalavimą byloje nustatyti 1,9682 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Civilinė byla Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-03-08 nutartimi sustabdyta iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-385-730/2024.
17. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2024-10-11 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-385-730/2024, atmetė ieškovės V. B. ieškinį dėl atsakovės N. Z. ir atsakovo P. Z. teisių ir pareigų perkėlimo pagal 2023-10-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9629 ir nustatymo, kad atsakovė L. E. pardavė ieškovei V. B. 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 105 000 Eur kainą bei įpareigojimo ieškovę V. B. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei N. Z. ir atsakovui P. Z. 105 000 Eur kainą. Sprendimas neįsiteisėjęs.
18. Nagrinėjamoje byloje, ieškovai ieškinio užtikrinimui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei V. B. sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį bei įpareigoti atsakovę nutraukti žemės sklype vykdomą ūkinę komercinę ir statinių statybą bei užtikrinti, kad ūkinė-komercinė veikla ir statinių statyba žemės sklype nebūtų vykdoma iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas 2024-07-05 nutartimi nutarė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir uždrausti atsakovei sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Kitą prašymo dalį teismas atmetė, nurodydamas, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė būtų perteklinė, nes draudimas atsakovei V. B. sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį, apima ir tai, jog atsakovė negali leisti vykdyti jokios veiklos ar statyti statinių tretiesiems asmenims. Atsakovė su 2024-07-05 nutartimi nesutinka, laiko ja nepagrįsta bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nenustatė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinosios sąlygos – grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis, teismo priimtos nutarties motyvus, šalių argumentus, neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
19. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
20. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-252-330/2017). Taip pat laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai turi būti siejamos su pareikštų reikalavimų pobūdžiu, kartu jos turi būti pakankamos pareikštiems reikalavimams užtikrinti ir ne per daug varžančios priešingos šalies interesus.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovų ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovai pateiktame ieškinyje aiškiai išdėstė faktines aplinkybes – nurodė, kad ieškovams ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po 1/3 ginčo žemės sklypo dalį, nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka nenustatyta, su atsakove taikiai susitarti dėl visiems bendrasavininkams priimtinos naudojimosi turtu tvarkos nepavyksta. Kartu su ieškiniu ieškovai pateikė įrodymus, jų nuomone, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, bei nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi reiškia savo reikalavimus atsakovei. Preliminariai įvertinus tokio ieškinio pagrįstumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad šie reikalavimai apskritai negalėtų būti patenkinti, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog ieškovų UAB „Vaiska“, N. Z., P. Z. ieškinio reikalavimai nėra net preliminariai pagrįsti. Ar ieškinio materialiniai reikalavimai yra pagrįsti, teismas spręs tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Remiantis nurodytu, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Pažymėtina, kad atsakovė šių aplinkybių ir neginčijo, tik nurodydama, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą ji teismui teiks savo naudojimosi turtu tvarkos projektą.
23. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
24. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą motyvavo tuo, kad šalims priklausančiame žemės sklype yra statomi nauji statiniai ir plečiama galimai neteisėta ūkinė-komercinė veikla, todėl, ieškovų nuomone, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrins, kad nebūtų pažeidžiamos ieškovų nuosavybės teisės iki būsimo teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, taip pat, kad nebūtų apsunkintas būsimo teismo sprendimas dėl trečiųjų asmenų veikla ir statinių statyba žemės sklype padarytos ir toliau daromos žalos ieškovams. Pažymėjo, kad teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas gali pasireikšti tuo, kad pagal teismo sprendimą ieškovams priskyrus naudotis tas žemės sklypo dalis, kuriose jau yra trečiųjų asmenų pastatyti statiniai ir kitas turtas, ieškovams teks atsakomybė ir prievolė pašalinti tokius (galimai nelegalius) statinius ir kitą turtą, sutvarkyti žemės sklypą, įskaitant dėl ūkinės-komercinės veiklos vykdomą žemės sklypo užteršimą (žemės sklype statomos transporto priemonės, todėl galima tarša naftos produktais ir kitais teršalais; teikiamos maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos, nors nėra jokių vandentiekio ar nuotekų tinklų, todėl galima paviršinio vandens tarša), be to, ieškovams gali tekti papildomai bylinėtis su trečiaisiais asmenims, sprendžiant klausimus dėl jų turto ar jo pašalinimo iš žemės sklypo išlaidų atlyginimo. Apeliantė teigia priešingai ir nurodo, kad trečiasis asmuo veiklą vykdo tik atsakovės jau daugiau nei 15 metų naudojamoje žemės sklypo dalyje ir negali niekaip pakenkti ieškovams ar apriboti jų interesus naudotis likusia žemės sklypo dalimi. Atsakovės teigimu, trečiojo asmens UAB „Saulės pasaka” įrengtame kempinge nėra nei vieno statinio, kurio nebūtų galima lengvai nukelti, trečiasis asmuo jokios žalos nedaro, priešingai, prižiūri sklypą, tvarko stovyklavietę.
25. Iš atsakovės byloje patektos 2017-03-05 žemės sklypo panaudos sutarties matyti, kad nėra nurodyta kokia konkreti žemės sklypo dalis yra suteikta panaudai trečiajam asmeniui. Iš kartu su 2024-07-11 faktinių aplinkybių protokolu pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ginčo žemės sklype yra laikomos transporto priemonės, pastatyti biotualetai, pavėsines, saulės elektrinė ir kt.
26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis sprendžia, kad konkrečiu atveju apeliantė nepagrįstai teigia, kad trečiojo asmens vykdoma ūkinė veikla nepažeidžia ieškovų teisėtų interesų ir nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 6.477 straipsnio 3 dalį, 6.629 straipsnio 2 dalį, tiek nuomos, tiek panaudos sutartimi perduodant daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis, tokioje sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas (panaudos davėjas) privalo perduoti nuomininkui (panaudos gavėjui). Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, sutartis laikoma nesudaryta. Teisėjų kolegija sprendžia, jog bendrosios dalinės nuosavybės kontekste tai reiškia, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti (suteikti panaudai) tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti. Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu (patalpomis, statiniais) gali naudotis tretieji asmenys, bet ir, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016. Teismų praktika. 2016, 46, p. 19-35). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovų pozicijai, kad nesant nustatytos turto naudojimosi tvarkos, tretiesiems asmenim ir toliau tęsiant ginčo sklype ūkinę veiklą, teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas gali pasireikšti tuo, kad pagal teismo sprendimą ieškovams priskyrus naudotis tas žemės sklypo dalis, kuriose jau yra trečiųjų asmenų pastatyti statiniai ir kitas turtas, ieškovams gali tekti papildomai bylinėtis su trečiaisiais asmenims, sprendžiant klausimus dėl jų turto ar jo pašalinimo iš žemės sklypo bei tokių išlaidų atlyginimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, ieškovams priklausantis turtas gali būti apsunkintas papildomomis prievolėmis, kas gali sukelti naujų ginčų ateityje. Taipogi nustatytos faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, jomis siekiama išsaugoti esamą teisinių santykių padėtį, kuri ne tik leistų ieškovams, jiems palankaus sprendimo atveju, tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas, bet ir užkirstų kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, nusistovėjusi ilgalaikė faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, kadangi šiuo atveju nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, o ieškovų teisėtų interesų pažeidimas pasireiškia jau vien tuo, kad atsakovė nesant nustatytai naudojimosi bendru daiktu tvarkai leidžia kitiems asmenims naudotis ginčo turtu, vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paneigia atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino realios grėsmės ieškovų reikalavimų, kurie galėtų būti patenkinti, įvykdymui egzistavimą.
27. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, perteklinės ar akivaizdžiai pažeidžiančios bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Priešingai, taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, jog nekils tokių neigiamų padarinių, kokie galėtų kilti neužkertant kelio vykdyti veiksmus, susijusių su ieškovų turtinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad iš atsakovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčo turtą atsakovė trečiajam asmeniui UAB „Saulės pasaka“ panaudos sutarties pagrindu suteikė naudotis neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos atsakovės argumentus, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų yra ribojami atsakovės teisėti interesai, pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178 str.).
28. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą 2024-07-05 nutartį motyvavo tinkamai, laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, pritaikė pagrįstai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nelems neproporcingo apeliantės teisių suvaržymo bei užtikrins ginčo nekilnojamojo turto statusą bylos nagrinėjimo teisme metu, taip siekiant išvengti bendraturčių interesų pažeidimų bei galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės ar papildomos žalos atsiradimo ginčo sklypui.
Dėl 2024-08-22 nutarties
29. Iš bylos duomenų ir antstolio Mindaugo Mažrimo 2024-07-19 prašyme dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo nurodytų aplinkybių matyti, kad 20240-07-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė UAB „Vaiska“ pateikė vykdyti antstolio Mindaugo Mažrimo kontorai. Vykdomojoje byloje Nr. 0180/24/01078 antstolis 2024-07-11 priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per 5 dienas, nuo patvarkymo gavimo dienos, informuoti antstolį ar atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis yra išnuomota, sudaryta panaudos sutartis ar sudaryta kita sutartis su trečiaisiais asmenimis, pagal kurią būtų suteikiama teisė valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį, nurodant trečiuosius asmenis su kuriais tokia sutartis būtų pasirašyta. Taip pat buvo prašoma raštu informuoti antstolį ar atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje vykdoma ūkinė komercinė veikla ir statinių statyba. 2024-07-18 atsakovė pateikė antstoliui atsakymą, kad nuo 2017-03-05 sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „Saulės pasaka“, sutartis sudaryta 10 metų laikotarpiui, trečiasis asmuo atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje teikia kempingo paslaugas ir vykdo su tuo susijusią veiklą, jokių statybos darbų nevykdo. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2024-07-05 nutartis draudžia sudaryti tik naujus sandorius, tačiau negalioja atgal ir nenutraukia iki nutarties paskelbimo sudarytus sandorius. Antstoliui kilus neaiškumų dėl 2024-07-05 nutarties vykdymo tvarkos, 2024-07-22 antstolis kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti 2024-07-05 nutarties vykdymo tvarką, t. y. išaiškinti ar laikinosiomis apsaugos priemonėmis pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-408-1086/2024 atsakovei V. B. turi būti uždrausta sudaryti su trečiaisiais asmenimis naujas, t. y. po nutarties įsiteisėjimo dienos, nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ar ir įpareigoti atsakovę V. B. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutraukti žemės sklype vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir statinių statybą, kas apima ir tai, jog atsakovė negali leisti vykdyti jokios veiklos ar statyti statinių tretiesiems asmenims, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
30. 2024-08-22 nutartimi teismas išaiškino, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-408-1086/2024 atsakovei V. B. uždrausta sudaryti su trečiaisiais asmenimis naujas, t. y. po nutarties įsiteisėjimo dienos, nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ir apima tuo pačiu įpareigojimą atsakovę V. B. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutraukti žemės sklype vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir statinių statybą (jeigu tokios yra nustatytos), bei atsakovė negali leisti vykdyti jokios veiklos ar statyti statinių tretiesiems asmenims, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Atsakovė su 2024-08-22 nutartimi nesutinka bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškindamas 2024-07-05 nutarties vykdymo tvarką išplėtė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas ir visa apimtimi tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors prieš tai nutartimi prašymą tenkino tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs 2024-07-05 nutarties motyvus, rezoliucinę dalį, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
31. Pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 4 punktas). Taigi, vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui, jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta, kaip vykdyti sprendimą, ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024-07-05 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei V. B. sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Taip pat teismas dėl prašomos taikyti antrosios laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimo atsakovę V. B. nutraukti žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) vykdomą ūkinę komercinę ir statinių statybą bei užtikrinti, kad ūkinė-komercinė veikla ir statinių statyba žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nebūtų vykdoma iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, nurodė, jog teismo nuomone, taikius pirmąją laikiną apsaugos priemonę, ši prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė būtų perteklinė, nes uždraudus atsakovei V. B. sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį, apima ir tai, jog atsakovė negali leisti vykdyti jokios veiklos ar statyti statinių tretiesiems asmenims.
33. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, kad teismas plečiamai išaiškino 2024-07-05 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ribas, kadangi iš teismo nutartyje nurodytų motyvų akivaizdžiai matyti, kad teismas vertino kad draudimas sudaryti su trečiaisiais asmenimis nuomos, panaudos ar kitas sutartis, kuriomis būtų suteikiamos teisės valdyti ir/ar naudoti atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį, apima ir tai, jog atsakovė negali leisti vykdyti jokios veiklos ar statyti statinių tretiesiems asmenims iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks pirmosios instancijos sprendimas negali būti aiškintinas kitaip, nes nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ginčo sklype turi būti nutraukti be kokie trečiųjų asmenų veiksmai, susiję naudojimosi ginčo žemės sklypo dalimi, tame tarpe ir ūkinės komercinės veiklos vykdymu ar statinių statymu. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas 2024-07-05 nutarties vykdymo tvarką, nepakeitė nutarties turinio, neišėjo už byloje išspręstų klausimų ribų, nenurodė naujų motyvų, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirųjų skundų parengimą. Ieškovė UAB „Vaiska“ pateikė prašymą atlyginti 4029,30 Eur už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą.
35. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine ar kasacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
36. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos pagal galutinį materialaus reikalavimo byloje išsprendimo rezultatą, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-07-05 ir 2024-08-22 nutarčių patirtos bylinėjimosi išlaidos šia nutartimi šalims nepaskirstytinos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 5 d. nutartį ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.