- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- e2-33-1030/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00620-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė (pirm.)
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- D. U.
- Advokatai
- Ramunė Juškaitė, Vytautas Mačiulskis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui N. G. (N. G.) (2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje), jo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui,
atsakovui D. U. (2019 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje), jo atstovei advokatei Ramunei Juškaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. G. (N. G.) ieškinį atsakovui D. U. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 330 Eur turtinę žalą, 1000 Eur neturtinę žalą bei valstybės naudai iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas 2018 m. gegužės 11 d. apie 10 val. ryto čiuožinėjo Klaipėdos Akropolio prekybos centro ledo čiuožykloje. Tuo pačiu metu atsakovas D. U., čiuoždamas atbulai ir dideliu greičiu, partrenkė ieškovą, dėl to ieškovas patyrė traumą – lūžo kairė ranka, buvo sutrenktas dešinys petys. Tą pačią dieną ieškovas buvo operuotas, po operacijos keturias dienas praleido ligoninėje. Gydymas tebesitęsia ir dabar. Be to, ieškovui buvo padaryta ir kita materialinė žala – sudaužytas laikrodis, teko pirkti gydomąjį diržą nugarai, vaistus nuo skausmo ir kaulų suaugimui bei maisto papildus, po operacijų dėl skausmo ir ribotų galimybių ieškovas negalėjo naudotis miesto autobusu, todėl teko į medicinines apžiūras vykti taksi automobiliais. Ieškovo patirti materialiniai nuostoliai (turtinė žala) iš viso yra 330 Eur. Taip pat atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta ir neturtinė žala – ieškovui buvo stipriai sutrenktas kūnas, ieškovas kentė didelius skausmus, dėl sveikatos sužalojimo prarado galimybę normaliai bendrauti su aplinkiniais, po operacijų kankina ne tik rankos ir peties, bet ir galvos skausmai, todėl ieškovo nuomone, neturtinė žala turėtų būti įvertinta ne mažiau kaip 1 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškovo ieškinį dėl 330 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti bei atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog įvykio dieną atvežė savo dukrą į čiuožimo pamoką ir tuo pačiu ėjo čiuožinėti. Čiuožimo metu atsakovas laikydamasis ir nepažeisdamas Ledo arenos nustatytų taisyklių – čiuoždamas prieš laikrodžio rodyklę, pakeitė čiuožimo poziciją apsisukdamas nugara atgal (atbuline eiga) ir susidūrė su Ledo arenos čiuožimo zonoje, galimai vietoje stovėjusiu ieškovu. Po smūgio ieškovas griūdamas ant ledo, atsirėmė kairiąją ranka. Kitos jo kūno vietos kritimo metu sužalotos nebuvo, pats atsakovas liko stovėti ant kojų. Po susidūrimo, atsakovas padėjo ieškovui atsistoti bei palydėjo jį iki Ledo arenos prieangio. Ieškovas skundėsi, jog susitrenkė kairiąją ranką, ko pasėkoje buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba bei iškviestas Ledo arenos instruktorius. Medikams apžiūrėjus ieškovą, pastarasis išvežtas į gydymo įstaigą. Prieš ieškovui išvykstant į medicinos įstaigą, atsakovas ieškovui perdavė savo kontaktus ir paprašė informuoti apie esamą jo sveikatos būklę. Po kelių dienų atsakovas sulaukęs ieškovo skambučio buvo informuotas, jog atsakovui atlikta lūžusios rankos stipinkaulio operacija, pagalba iš atsakovo nereikalinga. Pokalbio metu ieškovas nieko neužsiminė ir apie reikalavimą ieškovui atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovui išvykus į gydymo įstaigą, atsakovas liko Ledo arenoje iki 10.45 val., kol pasibaigė dukters dailiojo čiuožimo užsiėmimai/treniruotė, tačiau jokio įvykio akto ar kito įvykį fiksavusio dokumento atsakovui susipažinti/pasirašyti pateikta nebuvo. Po 1,5 mėn. nuo įvykio atsakovas sulaukė ieškovo skambučio, kurio metu ieškovas nurodė, jog dėl 2018 m. gegužės 11 d. įvykio Ledo arenoje jis negali naudotis viešuoju transportu, ieškovui reikėtų nuolatinės priežiūros, kurią galėtų suteikti atsakovas. Pokalbio metu atsakovas nurodė, jog neturėdamas nuosavo automobilio, tokios nuolatinės/fizinės pagalbos ieškovui suteikti negalės, dėl patirtos žalos kalbėta nebuvo. Vėlesniu laikotarpiu iki ieškinio gavimo atsakovas daugiau jokių skambučių iš ieškovo nesulaukė. 2019 m. gegužės 2 d. atsakovas darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, buvo informuotas apie atsakovui adresuotus teismo dokumentus. 2019 m. gegužės 8 d. atsakovas iniciatyviai skambučiu susisiekė su ieškovo atstovu bei prisistatęs bandė išsiaiškinti esamą situaciją, galimus taikius sprendimus šioje situacijoje. Ieškovo atstovas, motyvuodamas, jog jam nesant tikram, ar tai tikrai atsakovas pokalbį tiesiog nutraukė trumpai ir grubiai informuodamas atsakovą, jog viskas jau nuspręsta, teismo sprendimas atsakovą pasieks paštu.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovo nuomone ieškinys yra tenkinamas pilnai, nes baudžiamoji byla Nr. 1-67-906/2021 buvo iškelta tik dėl to, kad būtų įrodyta atsakovo kaltė, kurios jis nepripažino ir baudžiamojoje byloje buvo išspręstas neturtinės žalos klausimas. Paaiškino, kad ieškovas negali pateikti jokių rašytinių įrodymų, nes jų neturi.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas su ieškiniu iš dalies sutinka (17,50 Eur apimtyje), kitos ieškinio dalies prašo netenkinti, bei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovas sutinka atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nėra pakankamai rašytinių įrodymų, todėl nėra pagrindo objektyviai vertinti ir priteisti visą prašomą turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. kovo 12 d. Klaipėdos apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-906/2021 priėmė nuosprendį, kuriuo: D. U. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimą per visą bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; patenkino iš dalies nukentėjusiojo N. G. civilinį ieškinį ir priteisė iš D. U. nukentėjusiajam N. G. 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmetė; civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo D. U. 1972,60 Eur turtinės žalos atlyginimo; priteisė iš kaltinamojo D. U. valstybės naudai patirtas proceso išlaidas 506,50 Eur. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 2 d.
Teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-33-1030/2021 pagal ieškovo N. G. ieškinį atsakovui D. U. dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nutraukė, nustatęs, kad yra įsiteisėjęs 2021 m. kovo 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl turtinės žalos
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo forma taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos faktą (turtinės, neturtinės žalos), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punktą, yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę, pagal kurią teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Nagrinėjamos atveju dėl atsakovo buvo priimtas 2021 m. kovo 12 d. nuosprendis, kuriuo D. U. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje – nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 2 d. Taigi, baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl atsakovo neteisėti veiksmai, jo kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų jau yra nustatyti įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.
Kartu pabrėžtina, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).
Kaip minėta, dalį civilinės bylos nutraukus, šiuo sprendimu yra sprendžiamas turtinės žalos atlyginimo klausimas, kuri, ieškovo teigimu, yra 330 Eur: 80 Eur už sudaužytą laikrodį, 50 Eur už gydomąjį diržą nugarai, 100 Eur kelionės išlaidos vykstant į medicinines apžiūras, 100 Eur už vaistus ir maisto papildus.
CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas yra fakto klausimai, kurių konstatavimas neatsiejamas nuo procesinių teisės normų, apibrėžiančių įrodymų vertinimo ir kitas taisykles, taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12,178 straipsnis).
Ieškovas nurodo, kad po operacijų dėl skausmo ir ribotų galimybių judėti negalėjo naudotis miesto autobusais, todėl jam teko į medicinines apžiūras vykti taksi automobiliais, dėl to ieškovas patyrė 100 Eur turtinę žalą. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas teismui nepateikė jokių kvitų ar kitų įrodymų jo patirtoms kelionės išlaidoms pagrįsti, o tik deklaratyviai nurodė, jog teko į medicinines apžiūras vykti taksi automobiliais ir dėl to turėjo išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti kelionės išlaidas iš atsakovo yra neįrodytas ir netenkinamas.
Taip pat jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįstas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 80 Eur už sudaužytą laikrodį, 50 Eur už gydomąjį diržą nugarai. Ieškovas neįrodė šių patirtų išlaidų, t. y. nei žalos fakto, nei dydžio.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 80 Eur dydžio žalą už vaistus ir maisto papildus. Ieškovas į bylą pateikė vaistų ir maisto papildų kvitus, sąskaitas-faktūras, iš kurių, 2018 m. rugpjūčio 28 d. sąskaita prašė nesivadovauti. Pagal kitus ieškovo pateiktus kvitus jis yra patyręs 38,37 išlaidų vaistams, tačiau ieškovas niekaip nepagrindė, kaip vaistų Lopedium express (visuotinai prieinamais duomenimis skirtų ūminiam viduriavimui gydyti) ir Mycosan (priešgrybelinis preparatas) įsigijimas yra susijęs su jo patirtu sveikatos sužalojimu.
Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad turėtų būti atlyginama tik ta turtinė žala, kurią atsakovas patyrė ir rašytiniai įrodymais pagrindė, pirkdamas vaistus nuo skausmo (Nimesulide) ir papildus miegui gerinti (Maletonin), t. y. iš viso14,85 Eur (5,24+4,49+2,56+2,56).
Todėl, įvertinus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimą atlyginti turtinę žalą tenkina iš dalies ir priteisia ieškovui iš atsakovo 14,85 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmetamas kaip neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nustatyta, kad ieškovui buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė duomenis, kad valstybė patyrė 658,89 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ieškovas taip pat buvo atleistas nuo 30 Eur žyminio mokesčio mokėjimo.
Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie patirtas 490 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti (DOK-40342, DOK-25272).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Be to, CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas byloje kėlė turtinį reikalavimą dėl 1 330 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo išspręstas ir patenkintas baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-906/2021, būtent todėl civilinės bylos dalis dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo buvo nutraukta, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
Todėl teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimus, laikys, kad valstybei priteistina 76 proc. ((1014,85x100)/1330) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui priteistina 24 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Taigi iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 500,76 Eur (658,89x0,76) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 23 Eur (30x0,76) žyminio mokesčio, o atsakovui iš ieškovo priteistina – 117,60 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui N. G. (N. G.) iš atsakovo D. U. 14,85 Eur (keturiolika eurų aštuoniasdešimt penkis centus) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo D. U. 500,76 Eur (penkis šimtus eurų septyniasdešimt šešis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo D. U. 23 (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio.
Priteisti atsakovui D. U. iš ieškovo N. G. (N. G.) 117,60 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų šešiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.