Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. U. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, jog įvykio dieną atvežė savo dukrą į čiuožimo pamoką ir tuo pačiu jis ėjo čiuožinėti. Sesijai neįpusėjus, čiuožiant ratu, matydamas, kad priekyje nieko nėra, apsisuko čiuoždamas nugara, stebėjo aplinką, pajuto, kad su kažkuo susidūrė. Pamatė gulintį N. G., kuris sakė, kad skauda ranką. Jokių vizualinių sužalojimų nebuvo, ranka nebuvo sutinusi. Susidūrimo metu jis N. G. nematė, jie susidūrė nugaromis, smūgis buvo labai menkas, jis susidūręs nenukrito ir net nesusvyravo. N. G. stovėjo veidu čiuožimo kryptimi. Pradėdamas čiuožti matė N. G. vienu momentu poilsio zonoje, kur darė gimnastikos pratimus, po to matė jį ant ledo. Paskutinį kartą jį matė poilsio zonoje. Susidūrimo nebūtų buvę, jei N. G. nebūtų stovėjęs čiuožimo trajektorijoje. N. G. pats kaltas, kad stovėjo. Jei N. G. būtų judėjęs, jie būtų išsiskyrę, tačiau jis sustojo ir dėl to jis į N. G. atsitrenkė. Jis nugara čiuožė iki 10 metrų, nedideliu greičiu, jei nukentėjusysis nebūtų stovėjęs jie nebūtų pasiviję vienas kito. Prieš jam atsukant nugarą N. G. nebuvo, žvilgtelėjo ir per petį, bet jo taip pat nematė. N. G. galėjo atsirasti iš poilsio zonos. Kur įvyko įvykis buvo apie porą metrų nuo rūbinės. Kiti senjorai padėjo jam pakelti N. G.. N. G. padėjo iš žmogiškumo, būtų jam taip pat padėjęs jei ir ne jis būtų su juo susidūręs. Darbuotojai iškvietė greitąją, N. G. suleido nuskausminamuosius. Jis davė N. G. savo kontaktus, paprašė, kad jis jam paskambintų. Tą pačią dieną N. G. jam paskambino ir pasakė, kad padarė operaciją. Jis jo paklausė ar reikia pagalbos, bet N. G. atsisakė, nes po kelių dienų turėjo jį išleisti. Praėjus vienam mėnesiui N. G. susisiekė su juo ir pasakė, kad jam skauda ranką, sunku judėti, reikia gerti vaistus, važinėja su taksi. Automobilio jis neturėjo, todėl negalėjo N. G. vežioti. Jis N. G. pasakė, kad pateiktų jam gydytojo receptus ir jis už vaistus sumokės. Tačiau N. G. jokių čekių jam nepateikė ir daugiau neskambino. Praėjus vos metams po įvykio, jam įsidarbinus atėjo šaukimas į teismą. Buvo pareikštas ieškinys dėl 1000 Eur, vėliau 3000 Eur žalos atlyginimo, po to dėl 5000 Eur žalos atlyginimo. Pripažintų turtinę žalą jei būtų pateikti įrodymai. Dėl to kas įvyko labai apgailestauja.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti kaltinamojo D. U. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, jog 2018 m. tikslios datos nepamena, gali būti 2018-05-11, apie 10.00 val., jis atvežė savo dukterį į dailiojo čiuožimo pamoką, kuri vyksta Akropolio prekybos centre ledo arenoje, Klaipėdoje. Kol dukrai vyko treniruotė jis pats čiuožė ant ledo. Kadangi buvo rytas, tai buvo tik vyresnio amžiaus žmonės, nes tokiu laiku pensininkams būna nemokamas čiuožimas. Be vaikų ir trenerių buvo gal kokie 5 čiuožiantys asmenys. Čiuožykloje buvo ir jau dabar jam žinomas N. G., kurį žino tik iš matymo, nes jis dažnai čiuožinėja ant ledo. Jis buvo blaivus. Ar N. G. buvo blaivus, nežino. Su N. G. nebendravo. Tik čiuožinėjo tame pačiame seanse, konfliktų tarp jų nėra buvę. Jis čiuožė kaip priklauso pagal taisykles prieš laikrodžio rodyklę. Čiuožė priekiu ir pamatė, kad priekyje prieš jį nebuvo žmonių, todėl pradėjo čiuožti atbulas. Pačiuožė ne daugiau 10 metrų. Čiuožė lėtai, nes dar nemoka greitai čiuožti nugara į priekį. Čiuoždamas atbulas vis žiūrėjo ar nieko nėra jam už nugaros, kad nebūtų nelaimės ir niekur neįpultų. Jis jau čiuožė atbulas ties poilsio suoleliais, tikrai nebuvo nei vieno žmogaus priešais jį ant ledo, ir čiuožiant pro suolelius staiga pajuto, kad susidūrė nugara su kito asmens nugara. Trenkėsi nugara tiesiai į jo nugarą. Jis liko stovėti ant ledo, o asmuo į kurį įpuolė – N. G., jam į jį atsisukus gulėjo nugara ant ledo. Šis sakė, kad jam skauda, ką skaudą nesakė, koliojosi, kad įvyko tokia situacija ir jis nugriuvo. Mano, kad N. G. ant ledo iščiuožė iš poilsio suolelių tiesiai prieš jį. N. G. tuo metu kai su juo susidūrė buvo su kapišonu, kuris buvo uždėtas ant galvos. Todėl mano, kad šis iščiuoždamas iš poilsio suolelių galėjo jo per kapišoną nepastebėti ir nematyti. Kai jis į jį įpuolė N. G. stovėjo vietoje ir nejudėjo, jis tą suprato iš to kaip jis į jį įpuolė. N. G. stovėjo apie 3 metrų atstumu nuo apsauginio bortelio. Šiaip instruktoriai rekomenduoja nestovėti ant čiuožiamos ledo dalies, kad netrukdyti čiuožiantiems. Stovėti rekomenduoja arba prie bortelio, arba poilsio zonoje prie suolelių. N. G. toje vietoje tikrai negalėjo atsirasti perčiuožęs ledą per vidurį, nes viduryje vyksta treniruotės. N. G. buvo susisėmęs už kažkurios rankos ir sakė, kad jam skauda. Skundėsi tik rankos skausmu. Ar jų susidūrimą kažkas matė, nežino. N. G. atsisėdo ant ledo. Jis ir kiti čiuožiantys asmenys, kurių nepažįsta, padėjo jam pakelti N. G. ir nuvedė nuo ledo iki persirengimo kambario. Ten juos pasitiko instruktorius. Kažkas iškvietė greitosios medicinos pagalbą ir N. G. išvežė. Jis davė N. G. savo kontaktą, kad jis praneštų kas su juo įvyko. Kontaktus davė dėl to, kad esant reikalui galėtų jam padėti, sužinoti kas jam nutiko. Taip pasielgė dėl žmogiškumo. N. G. ant ledo skundėsi tik ranka riešo srityje. Pats nuėjo iki greitosios. N. G. jam paskambino sekančią dieną ir pasakė, kad jam padarė rankos, ne peties, operaciją, pasakė, kad dar guli ligoninėje. Jis klausė, ar jam reikia vaistų, maisto ar reikalinga pagalba. Jis pasakė, kad nereikia, nes jį kitą dieną žada išleisti. Po 1-2 mėnesių N. G. jam vėl paskambino ir pasiskundė sveikata, kad skauda, ką tiksliai nesakė, skundėsi, kad turi autobusais važinėti į ligoninę, kad jam nepatogu. Nieko konkrečiai jo neprašė. Dar po kurio laiko N. G. jam vėl paskambino ir pasakė, kad taksi ir gydymui išleido kažkiek pinigų ir leido suprasti, kad turėjo išlaidų. Jis tiesiogiai neįvardino sumos ir neprašė jos atlyginti. Jis pasiūlė kreiptis į SODRĄ, nes turėtų būti draustas ir turėjo padengti išlaidas, susijusias su gydymu. 2019-05-02 darbe jį informavo apie tai, kad jam į darbovietę yra atsiųsti teismo procesiniai dokumentai, kur už akių buvo priimtas sprendimas tenkinti N. G. jam pareikštą 1330 Eur ieškinį. Tuomet pirmą kartą sužinojo apie tai, kad N. G. kreipėsi į teismą. Šaukimo į teismą negavo, nes visi dokumentai buvo siunčiami ne tuo adresu. Tuomet atnaujino teismo procesą ir civilinė byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo. Jis nepripažįsta N. G. ieškinio, todėl N. G. gynėjas kreipėsi į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Kaltu neprisipažįsta. Kur ir kada N. G. susižalojo petį ir klubą, nežino. N. G. vieną kartą neatvyko į bylos nagrinėjimą, nes pareiškė, kad jam yra atliekama kažkokia operacija, bet paaiškėjo, kad tuo metu jis buvo išvykęs į Norvegiją atostogauti (2 tomas, b. l. 10-11).

Nukentėjusysis N. G. parodė, jog kaltinamojo iki įvykio nebuvo matęs. Jis ledo arenoje lankėsi periodiškai, apie 3-4 metus. Turėjo laiko, todėl į čiuožyklą ėjo vienas, be draugų. Čiuožimas jam nemokamas. Anksčiau buvo supažindintas su ledo arenos taisyklėmis, viską žino, nereikėjo pasirašyti, kad su taisyklėmis susipažino. Ant ledo reikia čiuožti prieš laikrodžio rodyklę. Jis čiuožia normaliai, gali apčiuožti kliūtis. Čiuožimo seansas vyksta 45 minutes. Nuo čiuožimo pradžios iki susidūrimo praėjo apie 5 minutės. Nuėjęs ant ledo kaltinamojo nepastebėjo. Jis paėjo, žiūrėdamas į priekį norėjo pradėti čiuožti ir pajautė smūgį į nugarą. Mano, kad žmogus nematė kur čiuožia, atsitrenkė su nugara į jį. Atbulai čiuožti negalima. Jam nukritus ant ledo kaltinamasis buvo netoli jo. Daugiau nieko nebeprisimena. Būdamas ant ledo vilkėjo džinsus, sportines kelnes, striukę ir pirštines, apsaugų nedėvi. Atsipeikėjo ant ledo visas susisukęs, mano, kad po atsitrenkimo vertėsi, slydo. Nežino ar buvo praradęs sąmonę. Nuo ledo jis buvo išneštas. Greitoji medicinos pagalba jį išvežė į ligoninę. Kuomet buvo atvežtas į ligoninę jam skaudėjo kairės rankos dilbis, sukosi galva. Ligoninėje padarė kairės rankos rentgeną ir iš karto operavo, nes buvo atviras lūžis. Operavo ranką, apžiūrėjo dešinės rankos petį, davė nuskausminamųjų, dėl to nejuto iš karto visų skausmų. Ranka buvo sulaužyta trijose vietose. Tris dienas gulėjo ligoninėje. Pradėjo skaudėti dešinės rankos petys, buvo sunku vaikščioti. Peties operaciją turėjo staigiai atlikti, nes sakė, kad greitai nebejus nieko. Padarė kojos rentgeną, sakė, kad atšoko kaulas. Pačią pirmą dieną jam operavo dilbį, po kažkurio laiko operavo petį, gruodžio mėnesį dar darė kažkokią operaciją, per ketvirtą operaciją iš dilbio traukė metalinę plokštelę. Laiko tarpas tarp operacijų buvo reikalingas dėl narkozių ir procedūrų pas gydytojus. Po įvykio kaltinamasis jokios pagalbos nesiūlė, bet prieš išvežant į ligoninę, kaltinamasis rūbinėje davė jam savo telefono numerį ir liepė po operacijos paskambinti. Jis skambino kaltinamajam, tačiau jis pasakė, kad neturi laiko pas jį atvažiuoti. Jis pinigų neprašė. Dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis N. G. parodė, jog kitoje civilinėje byloje buvo pareikštas pirmas civilinis ieškinys dėl 1000 Eur žalos atlyginimo, po to buvo 3300 Eur ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir po to 5000 Eur ieškinys dėl žalos atlyginimo. Jam advokatas pasakė, kad tai neturėtų būti civilinė byla ir reikia rašyti pareiškimą policijai. Civilinio ieškinio dydį nukentėjusysis N. G. grindžia tuo, kad dėl įvykio gyvenimas sutrikdytas trejiems metams, viena ranka visiškai neveiksminga, vienas negali vaikščioti, šalia jo nuolat turi būti žmogus, laukia dar viena operacija, trys metus nedirba, jam reikia pinigų. Iki įvykio turėjo 2 grupės invalidumą, darbingas buvo 40 proc. Tai ne fizinio pobūdžio neįgalumas.

Ekspertas D. V. parodė, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas dešinio peties sąnario plyšimas, kairiojo klubo plyšimas, atsiskyrė kaulo fragmentas. Reikėjo papildomos ekspertizės dėl to, kad pradžioje buvo pateikta asmens istorija ir ten nebuvo duomenų apie nukentėjusiojo patirtą lūžimą. Paskui per papildomą tyrimą, buvo pateikta Universitetinės ligoninės asmens istorija ir ten buvo nustatytas kairiojo stipinkaulio lūžimas. Kiti lūžimai buvo nustatyti vėliau. Buvo akcentuotas kairės rankos skausmas, kairio klubo sąnariu ir peties sąnario skausmu nesiskundė. Atlikus tyrimus, nekėlė abejonių, kad nukentėjusysis patyrė kairįjį stipinkaulio lūžį, kuris gavosi nukentėjusiajam griūnant ant ledo. Visi šie sužalojimai būdingi griuvimui, negalėjo gautis tiesioginės traumos metu. Ledo arena yra filmuojama, kur konkrečiai turėjo matytis, kodėl jis patyrė tokią sudėtingą traumą. Įvykio aplinkybės jam buvo aiškiai nurodytos, kad čiuožė, susidūrė ir griuvo. Stipinkaulis, tai virš riešo, šis lūžis būdingas griuvimui. Refleksiškai žmogus remiasi griūnant delnais į kietą paviršių. Sėdmens plyšimas, klubo atsitrenkimu griūnant taip pat paaiškinama. Antiklinio rėmens lūžimas, sąnario raumens plyšimas sudėtingas, tai sportinėje medicinoje pasireiškia tokie plyšimai, sportuojant. Ranka turėjo būti pasukta antraip, kad būtų toks plyšimas. Buvo nustatyta pečių sąnarių antrozė. Stipinkaulio lūžio nepastebėjo. Pradžioje jam buvo pateikta informacija apie klubo ir sąnario sužalojimus. Buvo nurodyta, kad nukentėjusysis patyrė kairės rankos lūžį, kuri buvo operuota. Apie stipinkaulio lūžį duomenų neturėjo. Papildomas tyrimas paskirtas ir pateikti Universitetinės ligoninės medicininiai dokumentai, iš kurių matėsi, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis buvo atvežtas į Universitetinę ligoninę ir ten buvo nustatytas lūžis. Šiuo metu žiūrint į šiuos dokumentus ir išvadas, jis nerado jokių duomenų, kad iki įvykio nukentėjusysis būtų patyręs sužalojimus. Pradžioje nukentėjusysis skundėsi ranka. Buvo atliktas rentgenas, nukentėjusysis operuotas, po 3 dienų išrašytas iš ligoninės ir vėliau poliklinikoje nukentėjusysis jau skundėsi peties ir rankos skausmais. Dabartinės būklės nukentėjusiojo nežino, mano, kad sužalojimai turėjo sugyti per kelis mėnesius. Visi šie sužalojimai patirti, gali likti didesni ar mažesni liekamieji reiškiniai.

Ekspertas D. V. atsakydamas į kaltinamojo klausimą parodė, jog klubo trauma įgyta, griūnant žmogui tiesiai į priekį rėmėsi kaire ranka, todėl sužalotas kairysis klubas ir lūžęs stipinkaulis, nes atsitrenkė kairiu šonu. Plyšimas, raumenų gematoma nebūtinai gali atsirasti, nes plyšimas ne paviršinis, o giliau. Tokie sužalojimai, raumenų plyšimas nenustatomi iš karto, matosi tik atlikus magnetinį rezonansą. Šis tyrimas brangus ir sunkiai prieinamas. Nukentėjusiajam buvo atliktas šis tyrimas po echoskopinio tyrimo, praėjus 4,5 mėnesio, 2018-05-11 įvyko įvykis. Jei raumuo plyšta, savaime jis nesugyja, jis turi būti susiūtas. Nukentėjusysis buvo konsultuotas po 4,5 mėnesio, o branduolinis rezonansas padarytas nuo spalio 14 iki spalio 19 d., tame laikotarpyje raumens plyšimas buvo konstatuotas. Dešinėje pusėje raumens plyšimas atsirado, dešinėje pusėje, dėl kritusio sudėtingo mechanizmo, kažkokiu būdu nukentėjusysis susižalojo dešinio peties sąnario plyšimą ne tiesiogiai griūdamas ant rankos, buvo ranka ne natūraliai pasukta. Atsitrenkimas neturėjo būti stiprus, čia kritimo smūgis, krito ant ledo, pakankamai stiprus turėjo būti kritimas. Nukentėjusysis ne jaunuolis, o pagyvenusio amžiaus, nes jam anroziniai sąnarių pakitimai nustatyti.

Liudytoja E. D. parodė, jog ji tą rytą dirbo su kolege. Treniruotės vyksta rytais su mažais vaikais. D. U. ir nukentėjusysis čiuožinėjo aplinkui. D. U. buvo atvežęs mergaitę į treniruotę ir jie leidžia artimiesiems kartu praleisti laiką ir čiuožinėti. D. U. dukrą treniruota jos kolegė L. M., kuri įvykį matė tiek pat, kiek ji. Senjorams rytais nemokamos valandos čiuožinėti. Niekas tuo metu greitai nečiuožinėjo. Paties įvykio ji nematė, tik išgirdo rėkimą, po kurio pamatė, kad D. U. bandė pakelti nukentėjusįjį ir padėjo nueiti nuo ledo. Ji nematė, kaip čiuožė D. U.. Nukentėjusysis tą dieną buvo apsirengęs sportiniu bliuzonu su kapišonu, kartais užsidėdavo kapišoną. Ar nukentėjusysis buvo užsidėjęs kapišoną susidūrimo metu, nežino. Nukentėjusiojo čiuožimas buvo normalus, jis lengvai čiuožinėjo po visą areną. Tuo metu ant ledo buvo apie 10 žmonių. Greitai ten niekas nečiuožia, nukentėjusysis čiuožė, jis nebuvo ką tik įėjęs. Nukentėjusysis moka čiuožti, matosi, kad ne pirmą kartą ant ledo, bet ne profesionalas. D. U. čiuožia silpniau nei nukentėjusysis. Mano, kad nukentėjusysis iš to įvykio nori tik pasipelnyti, kadangi tai eilinis susidūrimas, gali būti, kad vienas kito net nepalietė, nukentėjusysis gal koordinaciją prarado. Ji buvo iškviesta liudyti civilinėje byloje. Teisme išgirdo, tai kad nukentėjusysis sakė, kad D. U. greitai čiuožė, bet jis tikrai greitai čiuožti negalėjo. Tuo metu, kai nukentėjusysis nukrito ir pradėjo šaukti, D. U. jam padėjo atsistoti. Ji nematė reikalo toliau stebėti šio įvykio, nesikišo ir nesiaiškino kas nutiko. Nėra nurodymų kaip čiuožti ant ledo, yra surašytos tik rekomendacijos, taisyklių nėra. Rekomendacijose nurodyta kokia kryptimi galima čiuožti, tą daryti galima ir atbulomis, ir pritūpti, ir apsisukti. Ant ledo reikia turėti apsaugas, bet niekas iš jų apsaugų neturėjo. Žino atvejus, kai asmeniui nukritus lūžta stipinkaulis ir peties raumuo.

Liudytojas P. Š. parodė, jog jis 3- 4 mėnesius dirbo Klaipėdos ledo arenos administratoriumi. Jis pardavinėjo bilietus, prižiūrėjo tvarką. Einant ant ledo yra pakabintas taisyklių lapas. Su taisyklėmis turi susipažinti lankytojas, pasirašyti nereikia. Neatsimena ar taisyklėse parašyta tai, jog negalima čiuožti nugara. Nežino ar ledas filmuojamas. Datų neatsimena, bet tą dieną D. U. čiuožė galu, o nukentėjusysis mankštinosi čiuoždamas ir jie susidūrė. Apie šį įvykį jam papasakojo D. U. ir trenerė E., arba L., gerai nepamena. Jis paties įvykio nematė, tuo metu buvo kabinoje. Apie įvykį jam papasakojo tą pačią dieną, po kelių minučių po įvykio. Nukentėjusysis prašė, kad jis parašytų raštą apie tai, kad jis nukentėjo. Jis raštą parašė tik iš pasakojimo. D. U. yra vienos mergaitės, kuri ateina treniruotis pas trenerę, tėvas. D. U. čiuožė laisvoje sesijoje. Jo dukra pas trenerę mokinosi, o D. U. savo noru čiuožė. Nuo patekimo ant ledo iki įvykio nepraėjo nei pusės sesijos, sesija 45 minutes vyksta. Iš ledo arenos pasigirdo garsai, tada jis ir nuėjo pažiūrėti. Padėjo nukentėjusiajam atsisėsti ant suoliuko. D. U. padėjo nukentėjusiajam nueiti iki įėjimo. Iš ledo arenos nukentėjusysis lydimas išėjo. Nukentėjusysis skundėsi, kad jam skauda rankos riešas. Daugiau nieko neminėjo. Nukentėjusysis sakė, kad į jį įčiuožė kaltinamasis. Ginčų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo, jie tik bandė suteikti pagalbą, kol atvyko greitoji medicinos pagalba. Medicinos darbuotojai paklausė, ar nukentėjusiajam suleisti nuskausminamųjų, ten ir suleido. Kaip buvo apsirengęs nukentėjusysis nebepamena. Nukentėjusysis turėjo chrominius akinius, neatsimena ar jis turėjo gaubtuvą. Nukentėjusiojo čiuožimo įgūdžiai geri, jis dažnai ateidavo ir darydavo ant ledo mankštą, jo čiuožimas nebuvo stiprus, čiuoždavo pasitikinčiai. Vyresniems žmonėms rytinės sesijos yra nemokamos. D. U. čiuožia pasitikinčiai ir labai gerai, geriau nei nukentėjusysis. Nukentėjusįjį ir kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo.

2019-09-03 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate registruotu N. G. pareiškimu nustatyta, jog 2018-05-11, apie 10.05 val., Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“ čiuožiant ant ledo pajuto smūgį iš nugaros į galvą ir visą kūną. Į jį įpuolė D. U.. Tokiais veiksmais D. U. sukėlė fizinį skausmą. Pareiškimo pateikimo metu apklaustas kaip liudytojas N. G. parodė, kad 2018-05-11, apie 10.05 val., Klaipėdoje, prekybos centre „Akropolis“ tik pradėjus jam čiuožinėti ant ledo pajuto smūgį į nugarą, galvą ir į visą kūną. Atsipeikėjo gulintis ant ledo su dideliu skausmu. Instruktorius - administratorius P. Š. iškvietė greitąją pagalbą, kuri jį nugabeno į ligoninę. Nepaisydamas ledo arenos taisyklių ir instrukcijų, čiuoždamas dideliu greičiu, atbulas jį numušė D. U.. Tokiais veiksmais D. U. sukėlė jam fizinį skausmą. Pagal medicinos išvadas sveikatai padaryta didelė žala: sutrenkta galva, stipinkaulio distalinio galo lūžis, sužalotas dilbis, dešinio peties raumens sausgyslių plyšimas, kairiojo klubo sąnarinės lūpos plyšimas. Atliktos dvi operacijos: 2018-05-11 ir 2018-10-19. Ruošiamasi atlikti trečią planinę operaciją 2019-09-10, dėl klubo sąnario pažeidimo traumos metu (1 tomas, b. l. 1-3).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad N. G. nustatyti sužalojimai: dešinio peties sąnario antdyglinio raumens plyšimas, kairio klubo sąnario vidurinio sėdmeninio raumens plyšimas ir klubo sąnario laisvas kūnas (atskilęs gūžduobės kaulinis fragmentas). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu, N. G. pargriuvus ant ledo. Sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 109-110).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad N. G. nustatyti sužalojimai: kairio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, dešinio peties sąnario antdyglinio raumens plyšimas, kairio klubo sąnario vidurinio sėdmeninio raumens sausgyslės plyšimas ir klubo sąnario laisvas kūnas (atskilęs gūžduobės kaulinis fragmentas). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu, N. G. pargriuvus ant ledo: griūnant ant refleksiškai ištiestos kairės rankos, atsitrenkus į ledą kairiu klubu bei dėl netiesioginės dešinio peties traumos. Sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (1 tomas, b. l. 118-119).

UAB „Akropolis GROUP“ 2019-10-18 raštu pateiktomis Akropolio ledo arenos taisyklėmis nustatyta, jog taisyklių pirmoje dalyje (1. Taisyklės) nurodyta su pačiūžomis galima vaikščioti tik tose vietose, kur yra paklota speciali guminė danga; ledo arenoje čiuožiama ratu prieš laikrodžio rodyklę. Taisyklių antroje dalyje (2. Ledo arenoje bei jos zonoje draudžiama) nurodyta, kad draudžiama pavojingai elgtis keliant grėsmę sau bei kitiems arenos lankytojams; staigiai stabdyti stumdytis, žaisti gaudynes, čiuožti susikibus daugiau nei po du čiuožėjus; trukdyti kitiems lankytojams čiuožinėti be eilės (1 tomas, b. l. 140-141).

Kaltinamasis D. U. teigė, kad nukentėjusysis N. G. susidūrimo metu stovėjo ant ledo. Nukentėjusysis N. G. pareiškime nurodė, jog tik pradėjus čiuožinėti ant ledo pajuto smūgį į nugarą (1 tomas, b. l. 1-3). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. G. teigė, jog atėjęs ant ledo ir norėdamas pradėti čiuožti pajautė smūgį į nugarą. Parodymų patikrinimo vietoje metu N. G. parodė, jog čiuoždamas priekiu pro poilsio suolelius, esančius dešinėje ledo arenos pusėje, pristojo ir lėtai čiuožė arba visai sustojo ir tuo metu pajuto smūgį į nugarą (1 tomas, b. l. 75-76, 79-80). Iš tyrimui pateikto civilinės bylos posėdžio protokolo įrašo (1 tomas, b. l. 161-163) matyti, kad duodamas parodymus teisme N. G. parodė, kad jis stovėjo kai pajuto smūgį. Liudytojas P. Š. parodė, jog nukentėjusysis čiuožė lėtai, čiuoždamas mankštinosi. Liudytoja E. D. taip pat patvirtino, kad ant ledo niekas greitai nečiuožė, o ant ledo iš viso buvo tik apie 10 žmonių. Taigi, byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis N. G. D. U. čiuožimo kelyje atsirado staiga, o priešingai nukentėjusysis stovėjo ar judėjo lėtai, todėl D. U. buvo pakankamos sąlygos stebėti čiuožimo trajektoriją, matyti joje buvusius asmenis, o pasitaikius kliūčiai ją apčiuožti ir taip išvengti susidūrimo. Kaltinamasis turėjo galimybę ne tik pasirinkti čiuožimo būdą, bet ir saugią čiuožimo trajektoriją.

Akropolio ledo arenos taisyklių 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog ledo arenoje čiuožiama ratu prieš laikrodžio rodyklę. Šių taisyklių 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog Ledo arenoje bei jos zonoje draudžiama pavojingai elgtis keliant grėsmę sau bei kitiems arenos lankytojams; staigiai stabdyti stumdytis, žaisti gaudynes, čiuožti susikibus daugiau nei po du čiuožėjus; trukdyti kitiems lankytojams čiuožinėti be eilės (1 tomas, b. l. 140-141). Taigi kaltinamasis prieš čiuoždamas atbulas privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir toks čiuožimo būdas nekels pavojaus kitiems ant ledo čiuožiantiems asmenims. Tačiau kaltinamasis nebuvo atsargus ir rūpestingas, tai yra neįvertinęs savo čiuožimo atbulomis įgūdžių, neįsitikinęs, kad tokiu būdu bus čiuožti saugu pasirinko būtent tokį čiuožimo būdą, ko pasėkoje nematė nukentėjusiojo, susidūrė su juo. Šiais veiksmais kaltinamasis D. U. pažeidė bendrąsias elgesio saugumo taisykles. Tarp D. U. netinkamai pasirinkto čiuožimo būdo ir nukentėjusiajam kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nors kaltinamasis teigė, jog nukentėjusysis pats kaltas, kad stovėjo ant ledo, tačiau atkreiptina, jog čiuožiant ant ledo būna įvairių situacijų, kai asmenys čiuoždami nukrenta, stojasi, pradeda čiuožti, praleidžia kliūtį, todėl šiuose veiksmuose neišvengiamas stovėjimas.

BK 39 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės; 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. U. po susidūrimo su nukentėjusiuoju N. G. ir šiam parkritus suteikė nukentėjusiajam pagalbą, t. y. D. U. iš įvykio vietos nepasišalino, padėjo nukentėjusįjį nunešti nuo ledo, buvo iki kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba, nukentėjusiajam davė savo telefono numerį, prašė paskambinti. Tai pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo gynėja advokatė prašė D. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įstatymo leidėjo kaip lengvinančią atsakomybę numatytą aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.