Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-05-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1230-866/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-08
Bylos Nr.
e2S-1230-866/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02164-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
E. J., notarei M
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1230-866/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02164-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovams E. J. ir notarei M. Č. dėl 2020-08-31 paskolos sutarties delspinigius nustatančių sąlygų pakeitimo, senaties taikymo ir notaro vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pakeisti 2020 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutarties 4 p. nuostatą, numatančią delspinigių sumokėjimą, mokėtinus delspinigius sumažinant iki 0, t. y. juos panaikinant; 2) jei delspinigiai nebūtų panaikinti, taikyti senatį ir mokėtinus delspinigius skaičiuoti už ne ilgesnį nei 6 mėn. laikotarpį; 3) panaikinti Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarės M. Č. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 5197; 4) įpareigoti Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarę M. Č. kartu su atsiliepimu pateikti jos išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 5197.

2. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą Antstolio Regimanto Budreikos žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0085/24/02362 iki tol, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į notarę M. Č. dėl vykdomojo įrašo išdavimo, leidžiant išieškoti skolą, priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kitas sumas iš hipoteka įkeisto ieškovės turto. 2024 m. lapkričio 7 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 5197. Ieškiniu yra keliami reikalavimai dėl išieškotinos sumos dydžio, vykdomojo įrašo galiojimo. Išieškotinos sumos neteisingą dydį nulėmė nesąžiningi atsakovo veiksmai, nuslėpus susitarimų, kuriais pratęsti paskolos grąžinimo terminai, egzistavimo faktą. Atsižvelgiant į tai, yra tikslinga ir reikalinga sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Nesustabdžius vykdomosios bylos Nr. 0085/24/02362 vykdymo, ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas bus parduotas iš varžytynių dar iki šio ieškinio išnagrinėjimo, ieškinio patenkinimo atveju sprendimo vykdymas aiškiai pasunkės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

4. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį patikslinto ieškinio pagrindą, pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti išvadą, jog ieškinys yra nepagrįstas, tačiau vien tik tai negali būti savarankišku pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Papildomai privalu nustatyti, ar nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5. Teismas nurodė, kad tokio ieškinio dalyko, kokį suformulavo ieškovas, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo – teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (savaime pagal faktą). Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, nėra būtina ir įprastai negalima. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ginčo tarp šalių iš esmės, o vertina aplinkybes, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įgyvendinti tokį teismo sprendimą. Taigi neegzistuojat teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės rizikai, atitinkamai nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Teismas papildomai pažymėjo, kad iš esmės ieškovė siekia sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, kaip tai reglamentuoja CPK 625 straipsnis „Vykdymo veiksmų sustabdymas ir atidėjimas“. Tačiau šį klausimą yra įgaliotas nagrinėti tik vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis. Šis klausimas negali būti spręstinas, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naujai užvestoje civilinėje byloje, kurioje nėra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas – šiuo atveju 2024 m. lapkričio 7 d. notaro vykdomasis įrašas.

7. Teismas pastebėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neginčija aplinkybės, kad ji nėra įvykdžiusi pagrindinės prievolės, kurios įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, iš kurios vykdomą išieškojimą prašo stabdyti ieškovė teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Taigi patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą, vykdymo procese ilgainiui gali būti keliamas išieškotų sumų teisingo paskirstymo klausimas, bet ne sprendžiama, ar išieškojimas vykdomas teisėtai. Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti vykdomą išieškojimą, kadangi pats turto pardavimas ar perleidimas kitais būdais, nesukelia žalos – žala pagal ieškovės įrodinėjamas aplinkybes galėtų kilti tik, jei išieškotos sumos būtų netinkamai paskirstytos, o tokių aplinkybių prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nenurodė.

8. Ieškovei neįrodžius antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, todėl ieškovo prašymas atmetamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Apeliantė (ieškovė) R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones; taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą Antstolio Regimanto Budreikos žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0085/24/02362 iki tol, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismui atsisakius stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje, susidaro situacija, kad išieškojimas tęsiamas pagal vykdomąjį įrašą, kurio galiojimas yra ginčijamas byloje. Skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodoma, kad neginčijant pagrindinės skolos dydžio išieškojimas gali būti tęsiamas. Byloje yra ginčijamas skolos dydis, t. y. prašoma panaikinti delspinigius, be to, prašoma taikyti senatį. Šių delspinigių išieškojimas yra vykdomojo įrašo dalis. Vykdomasis įrašas negali tapti negaliojančiu tik tam tikroje dalyje, ieškiniu prašoma panaikinti viso vykdomojo įrašo galiojimą. Ieškinio tenkinimo atveju visas vykdomasis įrašas visa apimtimi taptu negaliojančiu, taigi visi vykdymo veiksmai, įvykdyti iki tokio teismo sprendimo priėmimo datos, būtų laikomi neteisėtais, pavyzdžiui, turto pardavimas iš varžytynių ir kt. Ieškinio patenkinimo atveju kreditorius turėtų kreiptis dėl naujo vykdomojo įrašo išdavimo ir jo pagrindu pradėti naują vykdomąją bylą. Priešingai, nei nurodyta nutartyje, ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų, jei nebūtų sustabdytas priverstinis išieškojimas vykdomojoje byloje. Jei įvyktų varžytynės ir būtų parduotas turtas, naujo savininko atžvilgiu būtų reiškiamas naujas ieškinys, kad pagal neteisėtą vykdomąjį įrašą išvaržytas turtas grįžtų skolininkui. Taigi ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymas pareikalautų naujų teisminių procesų, kas neabejotinai yra teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas.

9.2. Visiškai neteisinga teismo prezumpcija, kad neneigiant pagrindinės skolos, išieškojimas gali būti vykdomas ir kad toks vykdymas nepažeidžia skolininko teisių. Su tokia pozicija negalima sutikti. Skolos dydis turi lemiamos reikšmės skolininkui sprendžiant, kaip elgtis vykdymo procese. Esant pagrįstam ir protingam skolos dydžiui, skolininkas turi teisę siūlyti pirkėją iki varžytynių, gali turimas skolas refinansuoti ir pan., ko negalima padaryti, kai skolos dydis neteisėtai tampa neprotingai dideliu – niekas neskirs lėšų refinansavimui ar turto išpirkimui, jei suma neatitinka realios skolos, turto vertės ir pan. Šiuo konkrečiu atveju dirbtinai priskaičiavus delspinigius, netaikant senaties ir kreditoriui nuslėpus nuo notaro skolos sumokėjimo termino pratęsimus (iš viso 3 susitarimus), skolos dydis buvo dirbtinai užkeltas, kas pažeidžia skolininko teises ir neleidžia refinansuotis arba rasti turto pirkėją, kuris sumokėtų kainą, ne mažesnę už priskaičiuotą skolą ir vykdymo išlaidas.

9.3. Vykdomosios bylos, išieškojimo veiksmų sustabdymas yra pagrįsta ir reikalinga laikinoji apsaugos priemonė, leidžianti užfiksuoti esamą padėtį iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Nepritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad išieškojimas gali būti tęsiamas, nors yra ginčijamas paties vykdomojo dokumento (vykdomojo įrašo) galiojimas ir išieškotinos skolos dydis.

10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdymo veiksmų sustabdymo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

14. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus ieškovės reiškiami reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, todėl pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumą – laikė įrodyta. Šios sąlygos egzistavimas apeliacine tvarka neginčijamas.

15. Lietuvos apeliacinio teismas yra išaiškinęs, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

16. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020).

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis Regimantas Budreika vykdomojoje byloje Nr. 0085/24/02362 notarės M. Č. 2024 m. lapkričio 7 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 5197.

18. Apeliantė šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo pakeisti 2020 m. rugpjūčio 31 d. paskolos sutarties, kuri sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, 4 p. nuostatą, numatančią delspinigių sumokėjimą, mokėtinus delspinigius sumažinant iki 0, t. y. juos panaikinant; 2) jei delspinigiai nebūtų panaikinti, taikyti senatį ir mokėtinus delspinigius skaičiuoti už ne ilgesnį nei 6 mėn. laikotarpį; 3) panaikinti Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarės M. Č. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 5197.

19. Teismų sprendimai pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 205-224). Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojami teismo sprendimo pagrindu, o toks sprendimas neturi būti vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-667/2014; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-733-516/2019 ).

20. Įvertinus apeliantės šioje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės pareikšto ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų jokio priverstinio vykdymo – teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (savaime pagal faktą). Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, nėra būtina ir paprastai net negalima.

21. Apeliantė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovės nekilnojamasis turtas bus parduotas iš varžytynių dar iki šio ieškinio išnagrinėjimo, ieškinio patenkinimo atveju sprendimo vykdymas aiškiai pasunkės. Išieškojimo vykdymas, neišnagrinėjus šio ieškinio ir nepriėmus galutinio sprendimo byloje, pažeistų ieškovės teises, suteiktų nepagrįstą pranašumą patenkinti ginčijamus reikalavimus išieškotojui, kadangi būtų išieškoma daugiau nei, tikėtina, atsakovas turėtų teisę. Neišsiaiškinus vykdomojo įrašo teisėtumo, jame nurodytų sumų pagrįstumo, teisingas išieškojimas iš esmės nėra įmanomas.

22. Pažymėtina, kad abstrakti grėsmė, kad pareiškėjui ar ieškovui gali kilti nuostolių, negali būti priežastis stabdyti priverstinį išieškojimą. Kitoks pareiškėjo ar ieškovo prašymo pagrindo traktavimas reikštų, kad vykdymo veiksmai laikinųjų apsaugos priemonių forma turėtų būti stabdomi visais atvejais, kai skolininkas to prašo, tačiau toks aiškinimas būtų nesuderinamas su vykdymo proceso veiksmingumo reikalavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2671-432/2022).

23. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių institutas taikomas tik įrodžius abi jo taikymo sąlygas. Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė iš esmės siejo su įvykdymo atgręžimo apsunkinimu, t. y. su išieškotų lėšų jai grąžinimu, dėl ko reikėtų iš naujo kreiptis į teismą. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą laikinąją apsaugos priemonės specifiką, pagal kurią būtina įrodyti, kad nesiėmus tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, bus sunku ar net neįmanoma įvykdyti nagrinėjamoje byloje priimtą sprendimą, jeigu šis bus palankus ieškovui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas, kurio naudai vykdomas išieškojimas, savanoriškai negrąžintų gautų lėšų, jeigu šioje byloje jų išieškojimo pagrindas būtų nuginčytas pagal ieškovės reikalavimą, neteigiama ir to, kad šis galėtų imtis veiksmų nuslėpti / perleisti gautas pinigines lėšas ar kitą jam priklausantį turtą.

24. Teismų praktikoje pažymima, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo.

25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė