Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. P. ieškinį atsakovams J. N., S. N. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, vykdomųjų raštų ir sutarčių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys - Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M., Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė V. M., antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, prašė pripažinti, kad ieškovo prievolės pagal 2006-03-21 sutartį atsakovui J. N. dėl 9 470,57 Eur paskolos yra pasibaigusios jas pilnai įvykdžius; pripažinti, kad ieškovo prievolės pagal 2011-03-02 išrašytą neprotestuotiną paprastą vekselį dėl 36 600 Lt (10 600,09 Eur) sumos yra pasibaigusios; pripažinti, kad 2012-07-17 Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M. išduotas vykdomasis įrašas dėl 36 600 Lt (10 600,09 Eur) išieškojimo yra negaliojantis; pripažinti, kad 2015-08-10 Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės V. J. M. išduotas vykdomasis įrašas dėl 9 470,57 Eur išieškojimo yra negaliojantis; pripažinti, kad ieškovo pasirašyta 2009-06-08 paskolos sutartis dėl 6 000 Lt paskolos, 2010-04-31 paskolos sutartis dėl 7 300 Lt paskolos, 2011-01-01 paskolos sutartis dėl 13 500 Lt paskolos yra negaliojančios; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2006-03-21 paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės, pasiskolino iš atsakovo J. N. 32 700 Lt, skolą grąžinti įsipareigojo iki 2006-04-21, skolos grąžinimui užtikrinti įkeitė žemės sklypą, esantį Duomenys neskelbtini. 2006-10-27 ir 2007-05-03 notarine tvarka buvo patvirtintos dar dvi sutartys dėl 12 000 Lt ir 10 000 Lt paskolos. Visose sutartyse buvo nurodoma, kad palūkanos nenustatomos, tačiau faktiškai jos iš anksto buvo įskaičiuojamos į gaunamą pinigų sumą. Skolą mokėjo dalimis pagal šalių susitarimą, ir iki 2006-10-27 buvo grąžinęs 25 700 Lt. Baigus mokėti skolos sumą atsakovas J. N. 2011-03-02 pareikalavo išrašyti vekselį 36 600 Lt sumai, į kurią, pasak atsakovo, įėjo skola pagal 2009-06-08, 2010-04-31 ir 2011-01-01 paskolos sutartis, bei pagal 2007-05-03 notaro patvirtintą paskolos sutartį. Nurodė, kad 2009-06-08, 2010-04-31 ir 2011-01-31 paskolos sutartis pasirašė paveiktas atsakovo J. N. psichologinio smurto ir grasinimų. Pagal 2009-06-08, 2010-04-31 ir 2011-01-01 paskolos sutartis pinigų niekada negavo, atsakovas nurodė jas pasirašyti teigdamas, jog jose nurodytas sumas sudaro palūkanos, delspinigiai ir kiti nuostoliai už laiku negrąžintą skolą. Pažymėjo, kad visos šios sutartys iš tiesų buvo surašytos tuo pačiu metu, jas surašė atsakovo automobilyje pagal atsakovo pateiktą sutarties pavyzdį. Taip pat nurodė, kad pinigus atsakovui J. N. perduodavo pats arba sūnus D. P., arba pažįstama S. S., perduodant pinigus visada būdavo liudytojai R. V. ir L. B.. Tačiau atsakovo J. N. paprašius grąžinti paskolos sutartis, pagal kurias visos skolos buvo sumokėtos, atsakovas tai padaryti atsisakė, nurodydamas, kad šios sutartys yra suplėšytos ieškovui tinkamai atsiskaičius. Ieškovas taip pat nurodė, kad tik gavęs iš antstolio A. S. procesinius dokumentus sužinojo, kad 2012-07-17 atsakovui J. N. buvo išduotas vykdomasis įrašas, kuris antstoliui vykdyti perduotas 2015-07-27. Pažymėjo, kad vekselį 36 600 Lt sumai išrašė tik tam, kad patvirtintų buvusią skolą, bet ne tam, kad realiai mokėtų vekselyje nurodytą sumą, kadangi šio vekselio niekada nelaikė teisines pasekmes sukeliančiu dokumentu, nes taip tarėsi su atsakovu, o visas skolas atsakovui J. N. yra grąžinęs. Atsakovai su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė šalių rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus, kadangi ieškovui teikiant paaiškinimus teismo posėdį vedė ne teismas, o atsakovo atstovė, taip pat nurodė, kad liudytojai S. S. nebuvo leista naudotis užrašais, duodant parodymus, susijusius su skaičiais ir datomis. Teisėjų kolegija, išklausiusi nagrinėjamos bylos teismo posėdžių garso įrašus, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Iš byloje vykusių teismo posėdžių garso įrašų matyti, kad priešingai, nei teigia apeliantas, teismo posėdžius vedė teismas. Kaip matyti iš 2016-09-02 vykusio teismo posėdžio garso įrašo, kurio metu paaiškinimus teikė ieškovas, teismas nė karto nepertraukė ieškovo kai jis teikė paaiškinimus, tai yra ieškovas nepertraukiamai kalbėjo nuo 12 min. 01 s. iki 25 min. 02 s., vėliau ieškovui klausimus uždavė ieškovo atstovas. Po to klausimus ieškovui uždavė atsakovų atstovė. Pažymėtina, kad ieškovo atstovas nereiškė pastabų dėl atsakovų atstovės užduodamų klausimų, neprašė šalinti netinkamų klausimų ir pan. Akivaizdu, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, išklausius teismo posėdžių garso įrašus, nepasitvirtino. Taip pat nepagrįsti argumentai dėl liudytojos S. S. teisių pažeidimo. Iš 2016-10-12 vykusio teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teismas neleido liudytojai S. S. naudotis užrašais kai ji davė parodymus dėl jai žinomų aplinkybių. Liudytojai teikiant parodymus, susijusius su konkrečiomis datomis ir skaičiais, teismas užrašais naudotis leido, taip pat su liudytojos užrašais buvo supažindinti byloje dalyvaujantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apelianto argumentai dėl šalių rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo atmestini kaip akivaizdžiai nepagrįsti.Apeliantas taip pat teigia, jog teismas pažeidė CPK normas, kadangi nepripažino trečiųjų asmenų notarių dalyvavimu būtinu, taip pat nepagrįstai byloje nepaskyrė ekspertizės. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 160 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio Kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį. CPK 160 str. 1 d. 4 p. numatyta galimybė paskirti byloje ekspertizę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius šalių procesinius dokumentus ir išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, pažymi, kad byloje dalyvaujantys asmenys neteikė prašymų pripažinti notarės V. J. M. ir notarės V. M. dalyvavimo pripažinimo būtinu, taip pat nebuvo reikštas prašymas dėl ekspertizės byloje skyrimo. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio pirmininkė kiekvieno posėdžio pradžioje informuodavo šalis, jog tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, tačiau nei ieškovas, nei jo atstovas neprašė trečiųjų asmenų dalyvavimą pripažinti būtinu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nors ieškovas įrodinėja, kad visos sutartys buvo pasirašytos vienu metu 2009-06-08, ta pačia rašymo priemone ir ant tokių pačių popieriaus lapų, tačiau ieškovas neteikė teismui prašymo skirti ekspertizę, siekiant nustatyti, ar galėjo šios sutartys būti pasirašytos vienu metu ir tomis pačiomis priemonėmis. Pažymėtina, kad CPK 179 str. 2 d. nustatyta, jog teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas, ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju prašymas skirti ekspertizę nebuvo pareikštas, o teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva skirti byloje ekspertizę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apelianto argumentai, nurodyti šios nutarties 21 p., laikytini nepagrįstais ir atmestini.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo 2009-06-08 ir 2010-01-01 paskolos sutartis pripažinti niekinėmis, kadangi jos pasirašytos tik ieškovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai nepagrįsti. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalys). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2010-04-31, 2011-01-01 ir 2009-06-08 paskolos sutartys yra pasirašytos ieškovo, surašytos ieškovo ranka, šiose paskolos sutartyse yra aiškiai nurodytas paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn, todėl darytina išvada, kad šios sutartys atitinka LR CK 6.871 str. 3 d. nustatytus paskolos rašteliui keliamus reikalavimus ir nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų. Paskolos sutartis yra realinė – ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju 2009-06-08 ir 2010-01-01 sutartyse ieškovas nurodo gavęs skolinamus pinigus, tai yra patvirtina pinigų (paskolos dalyko) perdavimą paskolos gavėjui. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus ir nepagrįstai nekonstatavo, kad ieškovas yra atsiskaitęs su atsakovu pagal notarines sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nepateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad prievolės pagal 2006-03-21 sutartį su atsakovu J. N. dėl 32 700 Lt (9 470,57 Eur) paskolos ir pagal 2011-03-02 išrašytą neprotestuotiną paprastą vekselį dėl 36 600 Lt (10 600,09 Eur) sumos yra tinkamai įvykdytos. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ir ieškovo paaiškinimai, ir liudytojos S. S. parodymai buvo nenuoseklūs. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad ieškovas teigė grąžinęs atsakovui J. N. 54 000 Lt, tačiau negalėjo nurodyti nei kada, nei kur, nei kokiomis dalimis šią sumą grąžino. Liudytoja S. S. taip pat parodė, kad ieškovas yra grąžinęs 54 000 Lt, tačiau vardindama konkrečias datas ir sumas suskaičiavo, jog ieškovas yra grąžinęs 35 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo paaiškinimai apie grąžintas paskolų sumas yra prieštaringi, nenuoseklus, nesutampa su ieškovo kviestų liudytojų parodymais, taip pat prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių liudytojų nurodytas aplinkybes, tai yra, kad būtent visos liudytojų nurodytos sumos buvo perduotos atsakovui J. N..Apeliantas taip pat teigia, jog paprastasis neprotestuotinas vekselis dėl 36 600 Lt neatitinka vekselio sudarymo taisyklių ir formos, be to, atsakovas nepateikė per nurodytą terminą ieškovui apmokėti vekselį. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad 2011-03-02 neprotestuotinas paprastasis vekselis sudarytas užpildant standartinį vekselio blanką, kuris visiškai atitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimus. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, jog atsakovas nepateikė per nurodytą terminą ieškovui apmokėti vekselį. Pažymėtina, kad 2011-03-02 neprotestuotino paprastojo vekselio antroje lapo pusėje yra paties ieškovo ranka padarytai įrašai: „Neprotestuojamas paprastas vekselis pateiktas apmokėjimui 2011. liepos 17 dieną. Z. P. a. k. (duomenys neskelbtini) „Šiuo metu nėra galimybės vekselio apmokėti, 2011. liepos 17 d. Z. P. a. k. (duomenys neskelbtini) – abu įrašai pasirašyti ieškovo (1 t. b. l. 80). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad 2011-03-02 neprotestuotinas paprastasis vekselis buvo pateiktas apmokėjimui, ieškovas nurodė, kad jo apmokėti negali, todėl nepraleidus įstatymo nustatytų terminų atsakovas kreipėsi į notarą, kuris teisėtai išdavė vykdomąjį įrašą.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog paprastasis neprotestuotinas vekselis apima ir dubliuoja paskolų sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, pažymima, kad tokiu atveju sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; kt.). Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti vekselį negaliojančiu, taip pat pažymėtina, kad vekselio davėjas (ieškovas), siekdamas pagrįsti, jog nebuvo pagrindo išduoti vekselį, privalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė imperatyvias įstatymo normas ir neatskleidė bylos esmės, kadangi nepasisakė dėl notarų vykdomųjų įrašų teisėtumo. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė aplinkybių, dėl kurių vykdomieji įrašai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, ar aplinkybių, jog buvo pažeistos vykdomųjų įrašų išdavimo procedūros, bei nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimai pripažinti prievoles pagal 2006-03-21 sutartį atsakovui J. N. dėl 32 700 Lt (9 470,57 Eur) paskolos ir pagal 2011-03-02 išrašytą neprotestuotiną paprastą vekselį dėl 36 600 Lt (10 600,09 Eur), kurių pagrindu išduoti ginčijami vykdomieji įrašai, pasibaigusiomis, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais atmetė teisėtai ir pagrįstai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė atskirosios nutarties ir nepranešė atitinkamoms institucijoms dėl nusikalstamos veikos požymių J. N. atžvilgiu. CPK 299 str. numatyta, kad jeigu nagrinėdamas civilinę bylą teismas padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas tokios išvados nepadarė, todėl pagrįstai atmetė ieškovo prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu pačiu pagrindu ir dėl tų pačių veiksmų ieškovas buvo kreipęsis į ikiteisminio tyrimo institucijas prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą J. N. atžvilgiu, tačiau 2016-03-03 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius J. N. veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties. Teismas apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų paskolos sutarčių, kurios nebuvo ieškinio dalykas, išėjo už ieškinio ribų, atmeta kaip akivaizdžiai nepagrįstus. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime 2006-03-21, 2006-10-27 ir 2007-05-03 sutartis paminėjo tik nustatant faktines bylos aplinkybes, tačiau minėtų sutarčių netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėms apeliantui skyrimo

Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovai prašymą grindžia tuo, jog ieškovas apeliaciniame skunde nurodo akivaizdžiai melagingus teiginius ir sąmoningai klaidina teismą.Su šiais atsakovų teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. CPK 5 str. reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos taip pat įtvirtinta Konstitucijos 30 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., kurioje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės viršenybės principą, kuris reikalauja, kad visi bylininkai turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, kuria pasinaudoję galėtų apginti savo civilines teises (žr. Beleš and Others v. Czech Republic, No. 47273/99, §49, ECHR 2002-IX). Teisė į teismą apima ne tik teisę inicijuoti procesą, bet ir teisę, kad teismas ginčą išspręstų (žr. Kutic v. Croatia, no. 48778/99, 1 March 2002, §25, 32). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos teisės (šiuo atveju – apeliacijos teisės) įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliaciniame skunde didžioji dalis nurodytų aplinkybių iš tiesų nepasitvirtino, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinis skundas grindžiamas žinomai melagingais duomenimis. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovų teiginiai bei byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 93 str.).Teismas sutinka su apelianto argumentu dėl neaiškios pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucijos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių prašymų dėl išlaidų advokato pagalbai pamokėti priteisimo matyti, jog prašoma iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė atsakovas J. N.. Iš pinigų priėmimo kvitų taip pat matyti, kad sąskaitas už suteiktą teisinę pagalbą mokėjo atsakovas J. N., taip pat daugelis sąskaitų už teisines paslaugas išrašytos atsakovui J. N.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina nurodant „priteisti atsakovui J. N. iš ieškovo Z. P. 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti“.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, todėl jam iš ieškovo priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, jog atsakovui J. N. iš ieškovo Z. P. priteisiama 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Iš ieškovo Z. P. priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo J. N. naudai.