- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-1535-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08764-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- UAB „SIM group“
- Ieškovas
- UAB „Misandra“
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „SIM group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Misandra“ ieškinį atsakovui UAB „SIM group“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – ERGO Insurance SE.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Misandra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „SIM group“ 5 904,29 Lt skolos, 214,92 Lt delspinigių, 7,75 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad skola susidarė už krovinio pervežimą pagal šalių 2012-09-17 sudarytą krovinių pervežimo sutartį Nr. SG-V-ŠS-1310, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už krovinio pervežimo paslaugą per trisdešimt dienų nuo CMR važtaraščio ir PVM sąskaitos–faktūros gavimo. Ieškovas tinkamai įvykdė savo prievolę, pervežė krovinį sutartu maršrutu ir perdavė gavėjui, tačiau atsakovas sutartu terminu už krovinio pervežimą atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 5 904,29 Lt. Atsakovas 2012-09-25 pateikė ieškovui reklamaciją dėl pažeisto krovinio, tačiau ieškovas pretenzijos nepripažino, nes pagal nepriklausomų ekspertų ekspertizės aktą Nr. SR.12.222 krovinio žalos priežastis – netinkama pakuotė, todėl pagal CMR konvenciją vežėjas už tokį krovinio sugadinimą nėra atsakingas. Tačiau, nepaisant to, atsakovas 2012-09-27 pateikė ieškovui pretenziją 1 710 EUR sumai su prašymu užskaityti pretenzijos sumą kaip užmokestį už vežimą. Ieškovas tokius atsakovo veiksmus laiko neteisėtais ir prašo priteisti likusią atsakovo nesumokėtą dalį užmokesčio už krovinio pervežimą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „SIM group“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad dalį skolos už krovinio pervežimą atsakovas yra sumokėjęs, o kitą dalį padengė atlikdamas priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą CK 6.131 str. pagrindu. Mano, kad ieškovas kaip vežėjas yra atsakingas už krovinio sugadinimą, todėl privalo atlyginti ieškovui krovinio sugadinimu padarytus nuostolius. Nurodė, jog ekspertinėje pažymoje konstatuota, kad krovinys buvo sugadintas dėl vežėjo netinkamo palečių išdėstymo priekaboje ir netinkamo krovinio tvirtinimo, t. y. nebuvo užtikrintas tinkamas krovinio išdėstymas ir tvirtinimas automobilyje, kaip numato tokių krovinių transportavimo praktika. Ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties 11 p. numatyta ieškovo kaip vežėjo pareiga dalyvauti nuo krovinio pakrovimo pradžios iki pabaigos ir stebėti, kad krovinys atitiktų įrašus sutartyje, TIR ir CMR dokumentuose. Vizualiai nustačius krovinio neatitikimą, sugadinimą ar pan. arba jei vairuotojui neįmanoma suskaičiuoti krovinio kiekio bei nesudaromos sąlygos dalyvauti pakrovime, ieškovas įsipareigoja nedelsiant pranešti apie tai atsakovui. Nurodė, kad ieškovas priimdamas krovinį vežimui nepareiškė jokių pastabų dėl kliūčių jam dalyvauti krovinio pakrovime, apie netinkamą krovinio būklę ar jo pakuotę, netinkamą krovinio sudėjimą, pritvirtinimą ir pan. Krovinio siuntėjo pranešimas patvirtina, kad pats ieškovo vairuotojas dalyvavo pakraunant krovinį ir davė nurodymus, kaip krauti krovinį bei pats jį pritvirtino, nereiškė krovinio siuntėjui jokių pastabų dėl krovinio įpakavimo ar jo išdėstymo. Kaip matyti iš patikrinimo akto, ieškovas dar muitinėje pastebėjo, kad krovinio medinis padėklas sulūžo, tačiau apie šią aplinkybę atsakovo neinformavo, nors tokią pareigą buvo prisiėmęs sutarties 3 p. Ieškovas, nepaisydamas visų šių aplinkybių ir nesiimdamas jokių priemonių siekiant sumažinti žalą, tęsė krovinio vežimą. Mano, kad ribotos atsakomybės „Syurvey Service“ patikrinimo aktas krovinio sugadinimo priežasties neįrodo, nes nebuvo tirtos krovinio pakuotės techninės charakteristikos. Kaip matyti iš krovinio siuntėjo pranešimo, visos krovinio pakuotės atitiko ES ir NVS šalių standartus. Be to, minėtame patikrinimo akte nurodyta, kad dėl gabenimo metu buvusio inercinių jėgų poveikio tik apatinės dėžės neatlaikė viršutinių dėžių svorio ir sulūžo bei deformavosi, kas ir sąlygojo krovinio sugadinimą. To tarpu iš prie ekspertinės pažymos pridėtų nuotraukų matyti, kad buvo sulaužytos ir deformuotos ne tik apatinės, bet ir viršutinės dėžės. Todėl atsakovas mano, kad patikrinimo akto išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas netinkamai apskaičiuoja procesines palūkanas, nepagrįstai jas skaičiuodamas ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo 2012 m. antro pusmečio, bei nepagrįstai taiko 2012-06-29 galiojusią VILIBOR palūkanų normą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-12 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo UAB „SIM group“ ieškovo UAB „Misandra“ naudai 5 904,29 Lt skolos ir 214,92 Lt delspinigių, iš viso 6 119,21 Lt, 7,75 proc. metinių palūkanų už priteistą 6 119,21 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-03-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 642 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad atsakovo pareiškimas dėl įskaitymo ieškovui pateiktas iki bylos iškėlimo teisme, įskaitoma prievolė yra aiškiai apibrėžta konkrečia pinigine suma, todėl konstatavo, kad atsakovas pareiškimą apie įskaitymą pareiškė laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog jis turėjo ieškovo atžvilgiu priešpriešinį vienarūšį reikalavimą įskaitymo sumai. Teismas vertino, kad vežimo sutartimi numatyta vežėjo pareiga tik pristatyti transporto priemonę pakrovimui, tačiau nenumatyta, jog krovinio pakrovimas, sudėjimas ir pritvirtinimas yra vežėjo pareiga. Pažymėjo, kad nei šalių sudaryta sutartis, nei TIR, nei CMR konvencija nenumato jokių reikalavimų krovinio pakrovimui bei pakuotei, t. y. nei vienas iš paminėtų dokumentų nenumato vežėjo pareigos tikrinti krovinio pakuotės tinkamumą vežti tos rūšies ir svorio krovinį, taip pat krovinio pakrovimo tinkamumą. Konstatavo, kad pagal minėtus teisės aktus vežėjo pareiga yra patikrinti, ar priėmimo vežti metu nėra akivaizdžių pakuotės ar krovinio pažeidimų, taip pat patikrinti krovinio kiekio, jo vietų skaičiaus atitikimą važtaraštyje nurodytiems duomenims. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino, jog krovinys buvo pakrautas siuntėjo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog krovinio pakrovimas buvo vykdomas kitų asmenų, nei numatyta šalių sudarytoje sutartyje, t. y. vežėjo ar jo įgalioto asmens. Aplinkybę, jog krovinys buvo pakrautas siuntėjo, taip pat, teismo vertinimu, patvirtina ir krovinio siuntėjo „Euro Naturitalia Srl“ 2013-07-15 pranešimas. Teismo vertinimu, pakrovimo procesas suprantamas kaip krovinio patalpinimas į transporto priemonę, jo sudėjimas bei sutvirtinimas taip, kad būtų užtikrintas prekių saugumas jų pervežimo metu. Nurodė, jog vežėjas nėra pakavimo specialistas, todėl jis atsakingas už krovinio sugadinimą dėl netinkamo jo pakrovimo ar pakuotės gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, jeigu netinkamas krovinio pakrovimas ar pakuotės netinkamumas yra akivaizdūs, ko nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė. Nurodė, kad byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog siuntėjo pakrautas krovinys vežimo proceso metu kroviniui esant vežėjo dispozicijoje buvo perkrautas. Taigi atsakomybė už krovinio sugadinimą dėl netinkamo jo pakrovimo bei pakuotės, teismo vertinimu, tenka asmeniui, pakrovusiam krovinį, t. y. siuntėjui. Nepriklausoma ekspertinė išvada Nr. 053/13-K ir Patikrinimo aktas Nr. SR.12.222, teismo vertinimu, patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp netinkamo krovinio pakrovimo bei netinkamos pakuotės ir krovinio sugadinimo, todėl vežėjas nagrinėjamu atveju atleidžiamas nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo. Taigi, teismo vertinimu, kadangi ieškovas, kaip vežėjas, neturėjo atsakovo atžvilgiu prievolės atlyginti krovinio sugadinimu padarytus nuostolius, tokios ieškovo prievolės įskaitymas atliktas nepagrįstai, o atsakovo prievolė sumokėti už krovinio pervežimą šalių sutartą kainą nepasibaigusi ir galioja. Taip pat teismas nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 21 p. pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 214,92 Lt delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą, skaičiuojant po 0,02 proc. nuo uždelstos sumokėti sumos. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti 7,75 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „SIM group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškovas negalėjo būti atleistas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą CMR konvencijos 17 str. 4 p. (b) ir (c) papunkčių pagrindu. Atleidimo nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą pagrindą patvirtinančių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti vežėjas, šiuo atveju ieškovas, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas to neįrodė. Nurodo, kad išvadą apie neva netinkamą krovinio pakuotę pirmosios instancijos teismas grindė vien ieškovo pateiktu „Survey service“ patikrinimo aktu, tačiau apeliantas į bylą yra pateikęs eilę įrodymų, pagrindžiančių priešingas išvadas bei įrodančių, kad ieškovo pateiktas patikrinimo aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje. Pažymėjo, kad patikrinimo akte skiriasi nurodyti ekspertai, be to, jo išvados yra abstrakčios, jame nurodyta, jog gabentos dėžės su vynuogėmis sulūžo, tačiau akte nebuvo analizuotas nei dėžių sienelių storis, nei atsparumas ar kitokios techninės charakteristikos, taip pat koks svoris ant atitinkamos pakuotės buvo užkrautas ir kiek pakuotė galėjo išlaikyti. Be to, iš krovinio siuntėjo pranešimo matyti, kad visos krovinio pakuotės atitiko ES ir NVS šalių standartus. Taip pat patikrinimo akto išvados neatitinka faktinių aplinkybių, nes jame nurodyta, kad buvo deformuotos tik apatinės dėžės, tuo tarpu ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad buvo deformuotos ir viršutinės bei vidurinės dėžės. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, dėl ko rėmėsi tik ieškovo pateiktu vieninteliu įrodymu, tuo tarpu kitus atsakovo pateiktus įrodymus atmetė. Taigi, mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog krovinio sugadinimo priežastis buvo netinkama krovinio pakuotė. Pažymėjo, kad CMR važtaraštyje nėra nurodyta jokių vežėjo pastabų dėl krovinio pakuotės. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino pakrovimo sąvoką, nes pakrovimas į transporto priemonę nėra tas pats, kas sudėjimas, t. y. prekių sutvirtinimas, kad būtų užtikrintas jų saugumas ir stabilumas vežimo metu. Be to, teismas sprendime išdėstė prieštaraujančias išvadas, pirma, nurodydamas, kad tarp pakuočių buvo palikti neleistini tarpai, dėl ko pakuotės pajudėjo iš vietos, tuo tarpu kitur teigdamas, jog pakuotės buvo išdėstytos tankiai ir sutvirtintos vertikaliomis skersinėmis, neleidžiančiomis paketams pasislinkti. Į bylą pateikta ekspertinė išvada pagrindžia, kad krovinys buvo sugadintas dėl vežėjo netinkamo palečių išdėstymo priekaboje ir netinkamo krovinio tvirtinimo. Šalių pasirašyta sutartimi ieškovas įsipareigojo dalyvauti nuo krovinio pakrovimo pradžios iki pabaigos ir stebėti, kad krovinys atitiktų reikalavimus, o esant neatitikimams – pranešti atsakovui. Tačiau krovinio važtaraštyje jokių ieškovo pastabų nėra. Ieškovas byloje nepaneigė, kad krovinio tvirtinimą atliko jis pats. Be to, nors vežėjas dar muitinėje pastebėjo, kad krovinio medinis padėklas sulūžo, tačiau apie tai neinformavo atsakovo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Misandra“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal CMR konvenciją vežėjas neturi pareigos patikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Nors vežėjas dalyvavo siuntėjui pakraunant krovinį, tačiau nesant išoriškai akivaizdaus netinkamo krovinio pakrovimo, aiškiai matomų pakuočių defektų, jis neturėjo pagrindo derinti krovinio pakrovimo arba atsisakyti jį vežti. Apeliantas byloje neįrodinėjo, jog ieškovas netinkamai įvykdė CMR konvencijos 8 str. 1 p. nustatytas vežėjo pareigas. Šalių sudarytoje sutartyje taip pat nėra numatyta vežėjo pareiga pakrauti, sudėti ir pritvirtinti krovinį, yra numatytas tik vežėjo dalyvavimas šiame procese. Savo pareigas ieškovas įvykdė tinkamai, o byloje nėra įrodyta ieškovo tyčios ar neatsargumo vežant krovinį. Mano, kad šiuo atveju taikytinas CMR konvencijos 17 str. 4 p. (c) papunktis. Pažymėjo, kad byloje pateikta nepriklausoma ekspertinė išvada ir patikrinimo aktas nėra užginčyti, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais dokumentais.
Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovas nagrinėjamu atveju įrodė, jog krovinio apgadinimą lėmė netinkama pakuotė, o vežėjas savo vežėjo pareigas atliko tinkamai. Pažymėjo, kad CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o tokio susitarimo nesant, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę bei padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovo prievolės įskaitymas atliktas nepagrįstai, o atsakovo prievolė sumokėti už krovinio pervežimą šalių sutartą kainą nepasibaigusi ir galioja. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Misandra“ ir atsakovas UAB „SIM group“ 2012-09-17 sudarė krovinio tarptautinio pervežimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą pervežti krovinį maršrutu (duomenys neskelbtini). Ieškovas sutartį įvykdė ir krovinį pervežė sutartyje nustatytais terminais bei nurodytu maršrutu ir perdavė gavėjui. Krovinio gavėjas, priimdamas krovinį, CMR važtaraštyje nurodė pastabą, kad 2 078 dėžės deformuotos, 156 dėžės tamsių vynuogių atplėštos. Atsakovas mano, kad prievolė sumokėti ieškovui užmokestį už vežimą yra pasibaigusi priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, jog atsakovo pareiškimas dėl įskaitymo ieškovui pateiktas iki bylos iškėlimo teisme, įskaitoma prievolė yra aiškiai apibrėžta konkrečia pinigine suma, todėl atsakovas pareiškimą apie įskaitymą pareiškė laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos. Tačiau, nepaisant to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas šiuo atveju neįrodė, kad jis turėjo ieškovo atžvilgiu priešpriešinį vienarūšį reikalavimą įskaitymo sumai.
Šiuo atveju nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, aktualios CMR konvencijos nuostatos ir jų aiškinimas. CMR konvencijos, kaip specialiojo teisės akto, pobūdis lemia tai, kad joje įtvirtintais pagrindais atsirandanti vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu. Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamai bylai atveju – kai krovinys vežimo metu sugadinamas – nustatyta CMR konvencijos 17 str. 1 d., t. y. vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Šioje CMR konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė – vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 str. 2 d. Pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d. vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 str. 1 d. tenka vežėjui, t. y. vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 str. 2 d. nurodytų aplinkybių. Be to, pažymėtina, kad CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju neįpareigotas tikrinti ir prižiūrėti, ar krovinys kraunamas tinkamai, nes pagal CMR konvencijos 8 str. 1 p. jis, priimdamas krovinį vežti, privalo patikrinti: a) ar teisingai nustatytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ar numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. CMR konvencijos 8 str. 2 d. taip pat nustatyta, kad visos vežėjo pastabos apie krovinio išorinę būklę ir pakuotę turi būti motyvuotai pagrįstos, t. y. motyvuojamosios pastabos turi būti glaustai išdėstytos – vežėjas negali apsiriboti tik nurodydamas atskirus defektus, bet taip pat turi aprašyti tai, kokiu būdu jis aptiko defektus, bei motyvuoti savo pastabas. Ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008).
Ginčo šalių sudarytos sutarties 11 p. šalys susitarė, jog vežėjas įsipareigojo dalyvauti pakrovimo procese ir stebėti, kad krovinys atitiktų užsakyme, TIR ir CMR įrašus. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog krovinio sugadinimo priežastis buvo netinkama krovinio pakuotė, nes CMR važtaraštyje nėra nurodyta jokių vežėjo pastabų dėl krovinio pakuotės. Be to, atsakovo teigimu, krovinys buvo sugadintas būtent dėl vežėjo netinkamo palečių išdėstymo priekaboje ir netinkamo krovinio tvirtinimo, kadangi dėl siuntėjo netinkamų veiksmų CMR važtaraštyje ieškovo pastabų taip pat nėra. Tai reiškia, kad, atsakovo teigimu, ieškovas netinkamai įvykdė pareigą patikrinti krovinio ir pakuočių išorinę būklę. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad nesant išoriškai akivaizdaus netinkamo krovinio pakrovimo, aiškiai matomų pakuočių defektų, jis neturėjo pagrindo derinti krovinio pakrovimo arba atsisakyti jį vežti, todėl visas pareigas ieškovas atliko tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios, apelianto teigimu, sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovas nagrinėjamu atveju nepadarė visko, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų galima išvengti žalos, laikytinos nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad krovinio pakrovimą ir jo sutvirtinimą atliko siuntėjas, o ieškovo vairuotojas tik stebėjo krovinio pakrovimą, pastabų dėl pakrovimo neturėjo, sudaro pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas buvo sąžiningas ir pareigingas vežėjas, padaręs viską, kad būtų galima išvengti žalos. Vertintina, kad ieškovo vairuotojo pareiga, remiantis CMR konvencijos 8 str. nuostatomis, pagrįstai apsiribojo krovinio ir pakuočių išorės būklės įvertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas, kaip nurodo atsakovas, nagrinėjamu atveju ieškovui imtis papildomų veiksmų krovinio pakuotei bei sutvirtinimui patikrinti, kai tokia pareiga nenumatyta nei CMR konvencijos 8 str., nei šalių sutartyje, būtų nepagrįstas ir nesąžiningas ieškovo atžvilgiu. Pažymėtina, kad negalima suabsoliutinti vežėjui taikomų krovinio pervežimo reikalavimų bei numatyti jam pareigos užtikrinti visišką krovinio saugumą transportavimo atveju, todėl negalima sutikti, kad ieškovas, sutartimi su atsakovu nesulygęs dėl krovinio pakrovimo ir paruošimo transportavimui, prisiėmė bet kokią galimą riziką dėl krovinio sugadinimo. Tuo pačiu krovinio siuntėjas, būdamas sąžiningu, atidžiu ir rūpestingu teisinių santykių dalyviu, kurio veikla taip pat susijusi su krovinių pervežimu, turėjo įvertinti galimas rizikas transportuojant krovinį bei imtis atitinkamų atsargumo priemonių jo transportavimo paruošimui (Vilniaus apygardos teismo 2014-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2422-467/2014).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog krovinio pakuotės neatitinka reikalavimų bei kad krovinys buvo apgadintas dėl netinkamo jo pakrovimo į transporto priemonę, įrodo į bylą ieškovo pateikta Nepriklausoma ekspertinė išvada Nr. 053/13-K bei Patikrinimo aktas Nr. SR.12.222. Nors atsakovas nagrinėjamu at veju teigia, kad šie įrodymai vertintini kritiškai ir į bylą atsakovo pateikti priešingas išvadas pagrindžiantys įrodymai, tačiau į bylą pateikti įrodymai vertintini pagal jų visumą, atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir konkrečią ginčo situaciją. Pažymėtina, kad CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Taigi, šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, jog į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog dėl netinkamos krovinio pakuotės ir netinkamo jo pakrovimo į transporto priemonę yra atsakingas būtent siuntėjas, t. y. atsakovas.
Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas įrodinėdamas ieškovo atsakomybės faktą taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino pakrovimo sąvoką, nes pakrovimas į transporto priemonę nėra tas pats, kas sudėjimas, t. y. prekių sutvirtinimas, kad būtų užtikrintas jų saugumas ir stabilumas vežimo metu. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais, nes CMR konvencijos prasme, pakrovimas suprantamas kaip krovinio patalpinimas į transporto priemonę, jo sudėjimas bei sutvirtinimas taip, kad būtų užtikrintas prekių saugumas jų pervežimo metu (Vilniaus apygardos teismo 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1491-258/2014). Pažymėtina, kad CMR konvencijos 17 str. 4 p. (c) papunktis numato, jog tuo atveju, jeigu krovinys pakrautas siuntėjo, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo, jeigu krovinio sugadinimo priežastimi yra netinkamas jo pakrovimas, o (b) papunktis numato vežėjo atleidimą nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo, jeigu krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Taigi, nagrinėjamu atveju neįrodžius, jog netinkamas krovinio pakrovimas ar pakuotės netinkamumas buvo akivaizdūs, dėl ko ieškovas galėtų būti pripažintas atsakingu už krovinio sugadinimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vežėjas nagrinėjamu atveju CMR konvencijos 17 str. 4 p. (b) ir (c) papunkčių pagrindu atleidžiamas nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo.
Taigi, teisėjų kolegijai nustačius, jog ieškovo reikalavimas atsakovui yra pagrįstas, o atsakovo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas nepagrįstai, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 5 904,29 Lt skolos už įvykdytą sutartinį įsipareigojimą pervežti krovinį, teigtina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai tenkino ir ieškovo reikalavimus priteisti iš atsakovo 214,92 Lt delspinigių, 7,75 proc. metinių palūkanų už priteistą 6 119,21 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 642 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad nesutikimo su šiais reikalavimais motyvų atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė, dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, plačiau dėl konkrečių ieškovo reikalavimų atskirai nepasisako. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Taigi, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „SIM group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Ieškovas UAB „Misandra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kad tokios išlaidos buvo patirtos, nepateikė, dėl to šis ieškovo prašymas yra netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo UAB „SIM group“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.