Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1491-258/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-10
Bylos Nr.
2A-1491-258/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Alvydas Barkauskas, Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
UAB ,,SIM group“
Ieškovas
Gamybos ir prekių paslaugų įmonės ,,Turex“
Civilinės bylos numeris: 2A-1491-258/2014
Teisminio proceso numeris:2-68-3-17179-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 60;61;121.14;121.18;121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,SIM group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Gamybos ir prekių paslaugų įmonės ,,Turex“ civilinė bendrovė Turski Slavomir i Turska Bernadeta atsakovui UAB ,,SIM group“ dėl vienašališko įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Gamybos ir prekybos paslaugų įmonė ,,Turex“ civilinė bendrovė Turski i Turska Bernadeta teismui reiškiamu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „SIM group" 2012 m. balandžio 26 d. atliktą įskaitymą 2 271,00 EUR, 2013 m. sausio 16 d. įskaitymą 3900,00 EUR sumai, priteisti iš atsakovo UAB ,,SIM group“ ieškovo naudai 18 645,80 EUR skolos, 767,63 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pagal atsakovo užsakymus ieškovas vykdė tarptautinius pervežimus. Nuo 2012 m. kovo 2 d. ieškovas pagal atsakovo užsakymus suteikė tarptautinio pervežimo krovinių paslaugų už 44 500,00 Eurų sumą, o šis per 2012-2013 metus sumokėjo ieškovui už paslaugas 26379,00 Eurų, likdamas skolingas 18 645,80 Eurų. Atsakovas 2012 m. balandžio 26 d. yra ieškovui yra pareiškęs pretenziją numeris 005, kurioje nurodė, kad vykdant pervežimą pagal krovinio vežimo sutartį Nr. SG-V-ŽA-0205 buvo pažeista krovinio pakuotė ir reikalavo atlyginti 2 271,00 EUR žalą, taip pat atsakovas yra pateikęs pareiškimą Nr. BL005, kuriuo ieškovas informuojamas, kad 2271,00 Eurų suma bus nuskaičiuojama nuo bendro balanso. Atsakovas ieškovui taip pat yra pateikęs pretenziją, kurioje nurodo, jog vykdant pervežimą pagal krovinio vežimo sutartį Nr. SG-V-RŽ-0502 buvo apgadintas krovinio įpakavimas ir krovinys, bei pareikalavo kompensuoti 3900 Eurų sumą. Ieškovas nesutiko nė su viena iš pateiktų pretenzijų, nes jos neatitiko CMR 32 straipsnio reikalavimų. Todėl ieškovas teigė, jog 2012 m. balandžio 26 d. pretenzijoje Nr. 005 nurodyta žala ir jos dydis nepagrįsti, nes iš CMR važtaraštyje nurodytos krovinio gavėjo pastabos apie krovinio pakuotės pažeidimą negalima daryti išvados, kad buvo sugadintas ir pats krovinys. Ieškovas taip pat teigė, jog pretenzija pareikšta asmens neturinčio teisės reikšti tokios pretenzijos. Ieškovas nesutikdamas su atsakovo 2013 m. sausio 16 d. pretenzija, teigė, jog ji buvo pateikta tik atsakovui gavus ieškovo reikalavimą sumokėti užmokestį už vežimą. Todėl ieškovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atliko vienašališką minėtų sumų įskaitymą, nes atsakovo reikalavimas neapibrėžtas ir atsakovas neturėjo priešpriešinio reikalavimo ieškovui (CPK 6.130 str.). Reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio palūkanas ieškovas grindė CMR konvencijos 27 straipsniu bei Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 2 d.

Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas ieškovo reikalavimų dalį, sudarančią 11950,00 EUR, patenkino geruoju ir ieškovas pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo šios ieškinio reikalavimų dalies. Prašė priteisti likusią atsakovo neapmokėtą sumą, sudarančią 6695,80 EUR skolos ir 767,63 EUR palūkanų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „SIM group“ ieškinio nepripažino ir teigė, jog tarp šalių susiklosčius pervežimo teisiniams santykiams ieškovas turėjo tinkamai vykdyti savo pareigas kylančias iš susiklosčiusių teisinių santykių. Tuo tarpu, 2012 m. balandžio 10 d. sudarytą krovinio vežimo sutartį Nr. SG-V-ŽA-0205 ieškovas įvykdė netinkamai, nes vežimo metu buvo pažeista gabenamo krovinio pakuotė ir sugadinta dalis krovinio, o vykdant vežimą pagal 2012 m. birželio 12 d. sudarytą krovinių vežimo sutartį Nr. SG-V-RŽ-0502 dėl krovinio pervežimo ieškovas perveždamas krovinį pažeidė gabenamo krovinio pakuotę ir sugadino dalį krovinio. Dėl minėtų krovinių sugadinimu padarytų nuostolių atlyginimo ieškovui buvo pareikšta pretenzija, pretenzijos suma išskaityta iš bendro užmokesčio už vežimą balanso. Atsakovas laikė, jog jis pagrįstai reikalavimo iš ieškovo nuostolių, padarytų krovinių sugadinimu (CMR konvencijos 17 str. 1 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu priimtas ieškovo Gamybos ir prekybos paslaugų įmonės „Turex“ civilinės bendrovės Turski Slawomir i Turska Bernadeta atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl 11 950,00 Eurų priteisimo. Civilinė byla šioje dalyje nutraukta. Kitoje dalyje ieškinys patenkintas visiškai. Pripažintas negaliojančiu atsakovo UAB „SIM group“ 2012 m. balandžio 26 d. įskaitymas 2271 EUR sumai ir 2013 m. sausio 16 d. įskaitymas 3 900,00 EUR sumai. Iš atsakovo UAB „SIM group“ ieškovo gamybos ir prekybos paslaugų įmonės „Turex“ civilinės bendrovės Turski Slawomir i Turska Bernadeta naudai priteisti – 6 695.80 Eurų skolos ir 767,63 Eurų palūkanų, viso 7463,43 Eurai. Iš atsakovo UAB „SIM group“, ieškovo gamybos ir prekybos paslaugų įmonės „Turex“ civilinės bendrovės Turski Slavvomir i Turska Bernadeta naudai priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 7463,43 Eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05- 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Iš atsakovo UAB „SIM group“ ieškovo gamybos ir prekybos paslaugų įmonės „Turex“ civilinės bendrovės Turski Slawomir i Turska Bernadeta naudai priteista 13 072,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas priimdamas ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, sprendė, kad atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir nepažeidžia kieno nors teisių, todėl priimamas ir civilinė byla dalyje dėl 11 950,00 Eurų priteisimo nutraukiama. Priėmęs ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, teismas padarė išvadą, jog tarp šalių liko ginčas dėl 6695 Eurų sumos (44500 Eurų – 26 379,00=18 645,80 Eurų-11 950,00 Eurų).

Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas pretenzijas dėl apgadinto krovinio pagal 2012 m. balandžio 10 d. krovinio vežimo sutartį Nr. SG-V-ŽA-0205 – 2271,00 Eurų sumai ir 2012 m. birželio 12 d. sudarytą krovinių vežimo sutartį Nr. SG-V-RŽ-0502 – 3900 Eurų sumai, pareiškė iki civilinės bylos iškėlimo, o įskaitoma prievolė buvo tinkamai apibrėžta ir aiški, padarė išvadą, jog atsakovas pareiškimą apie įskaitymą padarė laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos (CK 6.130 str., 6.131 str.). Tačiau, teismo nuomone, atsakovas neįrodė, jog jis turėjo ieškovo atžvilgiu priešpriešinį vienarūšį reikalavimą įskaitymo sumai. Atsakovas pateikdamas pretenziją buvo praleidęs CMR 30 str. 1 dalyje numatytus pretenzijos praleidimo terminus, nes pretenzija buvo pareikšta 2013 m. sausio 16 d., o krovinys pagal 2012 m. birželio 12 d. krovinio vežimo sutartį Nr. AG-V-RŽ-0502 buvo iškrautas 2013 m. birželio 19 d. Pagal minėtą sutartį pristatytame krovinyje buvo nustatyti ne krovinio, o pakuotės pažeidimai, kurie užfiksuoti atsakovo 2012 m. birželio 19 d. prekių ir materialinių vertybių priėmimo metu nustatytų kiekio ir kokybės skirtumo akte Nr. b/n B-12. Be krovinio iškrovimo laiko ir aptiktų mechaninių pažeidimų, minėtame akte nurodyta, jog buvo pažeistas ir temperatūros rėžimas, iškrovimo metu siekęs nuo 14-16 C0. Aktą pasirašė vairuotojas, tuo sutikdamas su nustatytais pažeidimais. Teismo nuomone, iš minėto akto turinio buvo matyti, jog nustatyti pažeidimai nebuvo akivaizdūs nes jų nustatymui buvo būtina išpakuoti ir surūšiuoti krovinį. Atsakovui nepateikus įrodymų, apie tai, kad pretenzija ieškovui buvo pateikta (išsiųsta ir įteikta) 2012 m. birželio 20 d., teismas šią aplinkybę laikė neįrodyta. Vertindamas akte nurodytą aplinkybę dėl pervežamo krovinio temperatūros rėžimo pažeidimo, teismas konstatavo, jog iškrovimas vyko ilgiau nei 8 valandas, tačiau temperatūros rėžimo pažeidimą visiškai paneigė ieškovo byloje pateikti termogramos išrašai, patvirtinę, kad pervežimo metu kovinio saugojimo temperatūra buvo tinkama. Teismas įvertinęs byloje pateiktą Baltic Kontrol Klaipėda Ltd nepriklausomo eksperto išvadą Nr. 057/13-K, padarė išvadą, jog ji neatspindėjo krovinio būklės pristatymo gavėjui metu, nes buvo surašyta ne krovinio iškrovimo metu, o 2013 m. birželio 3 d., pats krovinio pažeidimo mastas nustatytas tik iš nuotraukų ir atsakovo pateiktų dokumentų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog krovinio gavėjas jį priėmė visą apie ką pažymėta CMR važtaraštyje, tačiau pretenzija, kurioje nurodytas nuostolių dydis ir pateikti ją pagrindžiantys įrodymai, per CMR 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nebuvo pareikšta. Todėl teismas sprendė, kad pagal CMR 30 straipsnį laikoma, kad prekės priimtos CMR važtaraštyje nurodytos būklės t.y. tik su pakuotės pažeidimais.

Vertindamas 2012 m. balandžio 26 d., pretenziją dėl vežamo krovinio pagal krovinio pervežimo sutartį Nr. SG-V-ŽAQ-0205, teismas padarė išvadą, jog byloje nebuvo pateikti įrodymai patvirtinantys atsakovo reikalavimo teisę dėl krovinio sugadinimu padarytos žalos atlyginimo pretenzijos pareiškimo metu. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad priimant krovinį CMR važtaraštyje nebuvo pažymėta apie krovinio sugadinimą, o iš gavėjo OOO ,,Digsi Logistics“ 2012 m. balandžio 12 d. įrašo buvo matyti, kad pažeista krovinio pakuotė, bet ne krovinys. Ekspertų apžiūros aktas Nr. RB1202060/007 surašytas nedalyvaujant vairuotojui, nes jo nepasirašytas. Todėl teismas sprendė, kad krovinio būklė kartu su vežėjo vairuotoju krovinio gavėjo patikrinta nebuvo. Teismo vertinimu, Baltic Kontrol Klaipėda Ltd nepriklausomo eksperto išvadoje Nr. 057/13-K ir eksperto akte Nr. RB 1202060/007 pagrindine krovinio sugadinimo priežastimi buvo nurodytas netinkamas jo pakrovimas į transporto priemonę, o vežimo sutartimis Nr. SG-V-ŽAQ-0205 ir SG-V-RŽ-0502 numatyta vežėjo pareiga tik pristatyti transporto priemonę pakrovimui, tačiau nenumatyta, jog krovinio pakrovimas, sudėjimas ir pritvirtinimas yra vežėjo pareiga (CMR 8 str. 1 d.). Atsakovui pripažinus, jog krovinį pakrovė siuntėjas, ir nepateiktus įrodymų, patvirtinančių, jog krovinio pakrovimas buvo vykdomas kitų asmenų, ne nustatyta šalių sudarytoje sutartyje t.y. vežėjo ar jo įgaliotų asmenų, teismas sprendė, kad vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo (CMR 17 str. 4 p. (c) p.p). Baltic Kontrol Klaipėda Ltd nepriklausomo eksperto išvada Nr. 057/13-K ir eksperto aktas Nr. RB 1202060/007 patvirtino tiesioginį priežastinį ryšį tarp netinkamo krovinio pakrovimo ir krovinio sugadinimo, todėl teismo vertinimu, net ieškovui pateikus ir pagrindus jo pretenzijose nurodytų nuostolių dydį, vežėjas būtų atleistas nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo (CMR 18 str. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje 3K-3-504/2007). Kadangi atsakovas neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą įskaitytai sumai, teismas konstatavo, kad tokios ieškovo prievolės įskaitymas atliktas nepagrįstai, o atsakovo prievolė sumokėti už krovinio pervežimą šalių sutartą kainą nepasibaigusi ir galiojanti. Atsakovui neįvykdžius prievolės sumokėti sutartą kainą už krovinio pervežimą ir likus ieškovui skolingam 6 695,80 Lt sumą, teismas nurodytą sumą priteisė ieškovo naudai pagal sutarties ir CMR 1 str. 1 p. pagrindus. Vadovaujantis CMR 27 straipsniu ieškovui buvo priteistos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos, ir 5 procentų dydžio palūkanos už praleistą prievolės įvykdymo terminą, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB ,,Sim group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kurioje teismas patenkino ieškovo ieškinį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Dėl krovinio vežimo pagal 2012 m. balandžio 10 d. krovinio vežimo sutartį Nr. SG-V-ŽA-0205, apeliantas nurodo, kad priimdamas skundžiamą teismo sprendimą teismas formaliai įvertino byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes byloje esantį įrodymų visuma leidžia spręsti, jog tiek krovinio gavėjas, tiek jo vežėjas kartu patikrino krovinio būklę, nustatė dalies krovinio sugadinimą ir patikrinimo rezultatus užfiksavo ne tik CMR važtaraštyje, bet ir papildomai padarytame įraše prie vairuotojo paso kopijos. Nurodo, kad krovinio sugadinimą patvirtino nepriklausomas ekspertas, kurio išvada byloje laikytina nenuginčijamu žalos dydžio įrodymu ir riboja galimybę ginčyti žalos kroviniui atsiradimo priežastis ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-11-29 nutartis civilinėje byloje numeris 3K-7-936/2001). Minėtame eksperto akte (Nr. RB1202060/007) konstatuotas stiprus krovinio – obuolių apgadinimas dėl netinkamo šaldytuvo vėdinimo rėžimo ir dėl to ant krovinio patekusio kondensato, ko pasėkoje peršlapo tara. Todėl 230 dėžių su obuoliais buvo pripažintinos netikusiomis realizuoti ir utilizuotinomis. Be to, vežėjas nesutvirtino krovinio. Ekspertiniame akte, taip pat pažymima, jog apžiūra vyko nuo 2012 m. balandžio 21 d. 9.40 iki 19.50 val., ir 2012 m. balandžio 22 d. nuo 8.45 iki 14.35 val., UAB ,,Diksi logistik“ sandėlyje, dalyvaujant vežėjo vairuotojui A.J. K.. Todėl vairuotojas paaiškinime patvirtino nustatytus pažeidimus pervežant. Apeliantas, nesutikdamas su teismo argumentu dėl vežėjo vairuotojo nepasirašyto akto Nr. RB 1202060/007, pažymi, jog aktas surašytas 2012 m. balandžio 30 d., todėl vairuotojas jo pasirašyti negalėjo. Be to, su apelianto 2012 m. balandžio 26 d. pretenzija buvo pateikta ir krovinio gavėjo UAB ,,Diksi logistik“ tos pačios dienos pretenzija, iš kurios matyti, kad dėl pakuotės deformacijos buvo sugadinta prekė.

Dėl krovinio vežimo pagal 2012 m. birželio 12 d. krovinio vežimo sutartį numeris SG-V-RŽ-0502, apeliantas nurodo, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad gavėjas priėmė tik dalį krovinio, o sugadinta krovinio dalis buvo grąžinta vežėjui. Tai patvirtina ir 2012 m. birželio 19 d. prekių ir materialinių vertybių priėmimo metu nustatytų kiekio ir kokybės skirtumų aktas Nr. b/n B-12, iš kurio matyti, kad vežėjas pristatė 19 500 kg krovinio, o priimtą – 15 730 kg. Vežėjo vairuotojas M. K. patvirtino, jog brokas sudarė 290 dėžių (3770 kg. obuolių). Tačiau, priimant skundžiamą sprendimą teismas šio įrodymo nevertino. Todėl apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad gavėjas priėmė visą kovinį. Nesutinka su teismo išvada, jog apeliantas nepateikė įrodymų patvirtinančių 2012 m. birželio 20 d. pretenzijos išsiuntimą šios pretenzijos išsiuntimą ar įteikimą atsakovui, nes ši aplinkybė yra patvirtinama apelianto išsiųstu elektroniniu laišku ieškovui 2012 m. birželio 22 d. Todėl nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, apeliantas pateikia šio laiško kopiją. Kadangi pretenzija ieškovui buvo išsiųsta CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, teismo motyvai dėl to, kad atsakovas neturėjo priešpriešinio reikalavimo vienarūšio reikalavimo teisės įskaitomai 3900 Eurų sumai, nepagrįsti.

Dėl žalos priežasties, apeliantas nurodo, kad CMR konvencijos normos numato vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą pagrindus, tačiau atleidimo pagrindą patvirtinančių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti vežėjas (CMR 17 str. 1 d., 2 d., 17 str. 4 d. c p.p.). Tačiau šiuo atveju, ieškovas neįrodė egzistuojant aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą atleisti ieškovą nuo atsakomybės už dalies krovinio pagal skirtingas vežimo sutartis sugadinimą. Tarp ginčo šalių sudarytose krovinio pervežimo sutartyse Nr. SG-V-ŽA-0205 ir SV-ŽA-0502 nustatyta ieškovo (vežėjo) pareiga dalyvauti krovinio pakrovime nuo pradžios iki galo ir stebėti, kad krovinys atitiktų užsakymo įrašus TIR ir CMR dokumentuose. Vizualiai nustačius krovinio neatitikimą, pažeidimą ir pan., arba krovinio vairuotojui neturint galimybės suskaičiuoti krovinio kiekio ar dalyvauti pakrovimo darbuose, apie tai nedelsiant būtina pranešti apeliantui telefonu (11 p.). Teigia, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog neesant šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo, iškrovimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti ar prižiūrėti ar krovinys yra kraunamas tinkamai. Todėl tuo atveju, jei krovinys yra prižiūrimas siuntėjo, vežėjas nustačius krovinio pažeidimus (defektus) turi teisę gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2013-02-20 nutartis civilinėje byloje numeris 3K-3-34/2013;2004-06-09 nutartis civilinėje byloje numeris 3K-3-328/2004). Krovinį lydėjusiame CMR važtaraštyje jokių vežėjo (ieškovo) pastabų apie netinkamą krovinio pakrovimą nėra. Tuo tarpu ekspertizės akte Nr. RB 1202060/007 konstatuota ir Baltik Kontor Klaipėda Ltd nepriklausomoje ekspertinėje išvadoje Nr. 057/13-K nurodoma, kad dalis krovinio pagal kiekvieną iš krovinio vežimo sutarčių buvo sugadinta transportuojant krovinį dėl netinkamo krovinio išdėstymo ir tvirtinimo. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai rėmėsi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunkčiu. Todėl apeliantas mano, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo (ieškovo) atsakomybę ir atleidimo nuo atsakomybės pagrindus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

Dėl temperatūros režimo pažeidimo vežant krovinį pagal 2012 m. birželio 12 d. Krovinio vežimo sutartį Nr. SG-V-RŽ-0502, apeliantas nurodo, kad 2012 m. birželio 19 d. prekių ir materialinių vertybių priėmimo metu nustatytų kiekio ir kokybės skirtumų akte Nr. b/n B-12 yra nurodyta, jog termogramos išrašas nebuvo pateiktas. Šį išrašą ieškovas pateikė tik bylos nagrinėjimo metu. Tačiau su termograma nebuvo pateikta įmonės, kompetentingos patvirtinti šaldymo agregato duomenis, pažyma, jog termogramoje pateikiami duomenys dėl nurodytos priekabos ir būtent iškrovimo laikotarpio duomenys. Be to, aplinkybę dėl dalies krovinio sugadinimo esant netinkamai temperatūrai, patvirtino ir Baltik Klaipėda Ltd nepriklausoma ekspertinė išvada Nr. 057/13K.

Dėl skolos dydžio apeliantas teigia, jog teismas netinkamai apskaičiavo apelianto skolos ieškovui dydį, nes apelianto skola yra ne 18 645 Eurų, o 18 121 Eurų (44500-26379=18121). Kadangi ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų reikalaujama skolos suma sudaro 6171 Eurų sumą (18121-11950=6171). Atsakovo prievolė sumokėti minėtą sumą yra pasibaigusi, kadangi atsakovas (apeliantas) 2012 m. balandžio 26 d. atliko įskaitymą 2271 Eurų sumai ir 2013 m. sausio 16 d., 3900 Eurų sumai. Todėl teigia, jog 524,80 Eurų suma buvo priteista nepagrįstai. Taip pat nurodo, kad priimant ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio nebuvo grąžinta dalis žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Ieškovas Gamybos ir prekybos paslaugų įmonė „Turex“ civilinė bendrovė Turski Slawomir i Turska Bernadeta atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad apelianto byloje pateiktas RusSurvei aktas Nr. RB 1202060/007 buvo pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo pateiktas šio akto originalas, trūkstamas vairuotojo paaiškinimas ir fotonuotraukos, pagrindžiantys apelianto pretenziją, todėl įskaitymas buvo atliktas neteisėtai.

Dėl sutarties SG-V-ŽA-0205 ieškovas nurodo, kad teismas tinkamai taikė CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai nustatė, jog krovinio priėmimo metu buvo nustatyta, jog pažeista krovinio pakuotė, o ne jos turinys, ką patvirtino ir įrašai važtaraštyje. Todėl apeliantas neįrodė jo tariamai patirtos žalos dydžio, o jo pateikta pretenzija nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais (CMR konvencijos 30 str. 2 d.). Taip pat nesutinka su apelianto pateiktame akte Nr. 1202060/007 padaryta išvada, jog krovinio sugadinimą sąlygojo netinkama krovinio temperatūra, nes apelianto pateiktas siurvejerio raštas negali būti prilyginamas ekspertizės išvadai ir turi būti vertinamas, kaip paprastas įrodymas, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovo teigimu, minėto akto išvados leidžia daryti išvadą, jog krovinio priėmimo metu, pervežimo metu padaryta žala turėjo būti matoma akivaizdžiai ir vertinami išoriniai žymūs nuostoliai (CMR konvencijos 30 str. 2 d.). Tačiau minėti pažeidimai priimant krovinį nustatyti nebuvo. Be to, ieškovas teigia, jog nebuvo aiški siurvejerio kvalifikacija, nes jam nėra keliami reikalavimai turėti kokių nors specialių žinių ir jis nėra teisės specialistas., todėl jo išvados apie netinkamą sutvirtinimą ir pakrovimą už kurį yra atsakingas vežėjas, prieštarauja CMR konvencijos nuostatoms. Kadangi atsakomybė dėl krovinio pakrovimo ir tvirtinimo tenka krovinio siuntėjui, o ne vežėjui, ieškovas teigia, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunkčio nuostatas.

Dėl sutarties SG-V-ŽA-0205, ieškovas nurodo, kad į bylą pateiktas CMR važtaraščio originalas paneigė apelianto į bylą pateiktą CMR važtaraščio kopiją, kurioje melagingai įrašyta ,,iškrovimo metu temperatūra +14 C0“, taip pat paneigtas įrašas, jog buvo ,,priimta 1210 dėžių su prekėmis“. Ieškovas nesutinka su apelianto, apeliacinės instancijos teismui pateiktu elektorinio laiško kopija, nes šio laiško ieškovas niekada nėra gavęs. Ieškovas buvo gavęs tik apelianto darbuotojos J. V. 2013 m. sausio 16 d. elektroninį laišką, kuriuo prašoma patvirtinti pretenziją datuotą 2013 m. sausio 16 d. Todėl mano, jog apelianto pateiktas raštas turi būti vertinamas kritiškai. Todėl ieškovas teigia, jog apeliantas nepagrįstai ir neteisėtai atliko įskaitymą. Ieškovas teigia, jog termograma negalėjo būti pateikiama iškrovimo vietoje, nes ji išimama specialiame servise, todėl apelianto argumentus dėl temperatūros pažeidimo iškrovimo vietoje ieškovas vertina kritiškai ir laiko neįrodytais, bei nepaneigiančiais CMR 30 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodytos prezumpcijos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų ir apelianto paaiškinimų priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus.

Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė susirašinėjimo su ieškovu medžiagą, elektroninio pašto susirašinėjimą, kuri anot apelianto, patvirtina, jog apelianto 2012 m. birželio 20 d., pretenzija pagal Krovinio vežimo sutartį Nr. SG-V-RŽ-0502, ieškovui buvo išsiųsta minėtu 2012 m. birželio 22 d. apelianto elektroniniu paštu, t.y. nepraleidus CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų (b.l. 36;42-44, T3).

Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant visapusiškai ir teisingai išnagrinėti civilinę bylą, šie įrodymai priimtini ir vertintini, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliantas taip pat prašo priimti rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus rašytinius paaiškinimus sprendžia, jog šiais paaiškinimais iš esmės yra papildomas apeliacinis skundas, o tokie veiksmai pagal CPK 323 straipsnio nuostatas nėra leidžiami. Iš paaiškinimų matyti, jog apeliantas nurodo naujas aplinkybes (dėl krovinio iškrovimo būdo, aiškina rusų kalba surašytus vairuotojų paaiškinimus, teikia paaiškinimus dėl Rus survery akto Nr. 1202060/007 vertinimo, nors paaiškinimai yra pateikti apeliaciniame skunde). Šios apelianto nurodomos aplinkybės, kurios nebuvo tirtos ir vertinamos pirmos instancijos teisme, todėl nagrinėjant apelianto skundą apeliacinės instancijos teisme, laikytinos naujomis aplinkybėmis ir negali būti tiriamos (CPK 312 str.). Todėl apelianto pateiktus paaiškinimus atsisakoma priimti ir jie grąžintini juos padavusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias ginčo teisinius santykius (CMR konvencijos nuostatas), taip pat teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl apeliacinio skundo argumentais, tenkinti apelianto apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas gamybos ir prekybos paslaugų įmonė ,,Turex“ civilinė bendrovė Turski Slawomir i Turska Bernadeta ir apeliantas UAB ,,SIM group“ sudarė krovinių pervežimo sutartis, pagal kurias ieškovas, apeliantui teikė tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas. Nuo 2012 m. kovo 2 d. ieškovas apeliantui suteikė paslaugų už 44500 Eurų sumą, apeliantas per 2012-2013 metų laikotarpį už suteiktas tarptautinio pervežimo paslaugas sumokėjo ieškovui 26 379,00 Eurų sumą ir liko skolingas 18 121 Eurų sumą (b.l. 21-154, T1).

Tarp šalių kilo ginčas, dėl apelianto atliktų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų pagal 2012 m. balandžio 10 d. sudarytos Krovinio vežimo sutarties Nr. SG-V-ŽA-0205 ir 2012 m. birželio 12 d. krovinio vežimo sutarties numeris SG-V-RŽ-0502, nes apelianto teigimu, ieškovas pristatydamas krovinį gavėjui, pažeisdamas pakuotes dalį krovinio sugadino, ko pasėkoje, apeliantas atliko įskaitymus 2271 ir 3900 Eurų sumoms (b.l. 38;41;43;124-135, T1 (sutarties Nr. 0205); 136-144, T1(sutarties Nr.0502)).

Dėl krovinio vežimo pagal 2012 m. balandžio 10 d. krovinio vežimo sutartį Nr. SG-V-ŽA-0205 (toliau – sutartis Nr. 0205)

Nagrinėjamos bylos atveju, 2014 m. balandžio 10 d. CMR važtaraštyje yra nurodyta, jog krovinys pagal šalių sudarytą sutartį Nr. 0205 buvo priimtas 2012 m. balandžio 13 d., o perduotas gavėjui 2012 m. balandžio 22 d. Iš minėto CMR važtaraščio bei ieškovo ir apelianto sudarytos sutarties Nr. 0205 matyti, jog krovinį pakrovė siuntėjas Prekybos įmonė ,,Goldsad“, o priėmė gavėjas UAB ,,Dixy Logistics“ (b.l. 43-44, 127 T1;b.l. 1,T2).

CMR konvencijos prasme, pakrovimas suprantamas, kaip krovinio patalpinimas į transporto priemonę, jo sudėjimas bei sutvirtinimas taip, kad būtų užtikrintas prekių saugumas jų pervežimo metu. CMR konvencijos, kaip specialiojo teisės akto, pobūdis lemia tai, kad joje įtvirtintais pagrindais atsirandanti vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu. CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Tokiu atveju vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis); ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „BTSK“ v. UAB „Transidra“, bylos Nr. 3K-3-296/2008).

Vadinasi, šalims nesudarius atskiro susitarimo dėl vežėjo pareigos kontroliuoti krovinio pakrovimą ir iškrovimą, visa atsakomybė dėl krovinio pakrovimo tinkamumo, tame tarpe ir tvirtinimų bei krovinio išdėstymo automobilyje tenka siuntėjui, šiuo atveju Prekybos įmonei ,,Goldsad. CMR važtaraštyje nurodoma, jog pristačius ir apžiūrėjus krovinį, nustatyti krovinio – obuolių, pakuotės pažeidimai (praplyšusios 230 dėžių). CMR važtaraštyje yra užfiksuotos vežėjo pastabos dėl krovinio sugadinimo (b.l. 127, T1).Todėl darytina išvada, jog vežėjui pristačius krovinį į paskirties vietą ir jį apžiūrėjus išoriškai, vizualiai nebuvo nustatyti apelianto nurodomi, ir tik vėliau, iškrovimo rankiniu būdu metu paaiškėję akivaizdūs krovinio pažeidimai – minkšti vaisių įspaudai su minkštumo spalvos pakitimais (patamsėjimais), sumušimais ir mechaniniais pažeidimais (b.l. 116, T2). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad krovinys buvo sugadintas dėl vežėjos kaltės pervežant krovinį (CMR 30 str. 1 d., CPK 185 str.).

Nors apeliantas ir teigia, jog krovinio sugadinimą patvirtino nepriklausomas ekspertas, kurio išvada byloje laikytina nenuginčijamu žalos dydžio įrodymu, tačiau, su byloje pateiktu ekspertizės aktu Nr. RB 1202060/007 nėra pateikti jokie eksperto įgaliojimus ir kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai, todėl šis aktas nelaikytinas ekspertizės išvada ir vertintinas kaip paprastas įrodymas byloje (b.l. 108-119, T2) (CPK 178 str.). Kaip matyti iš paties ekspertinio vertinimo, jį atliekant visiškai nebuvo atsižvelgta į virš minėtas aplinkybes, dėl krovinio siuntėjo pareigos tinkamai pakrauti krovinį, todėl šio ekspertizės akto išvados, dėl vežėjo kaltės ir sugadinto krovinio (padėklai sustatyti neglaudžiai, taip pat palikti tarpai tarp padėklų ir šoninių puspriekabės sienelių). Krovinys nebuvo pritvirtintas strypais ir tvirtinimo diržais <...>“, tarp ieškovo ir apelianto sudaryto susitarimo kontekste vertintinos kritiškai ir leidžia teisėjų kolegijai spręsti priešingai, nei teigia apeliantas, kad krovinys buvo netinkamai sukrautas paties siuntėjo. Be to, su minėta ekspertizės išvada buvo pateiktos ir fotonuotraukos, iš kurių, teisėjų kolegijos nuomone, vizualiai negalima daryti išvadų apie akivaizdžius krovinio pažeidimus, išskyrus jau minėtus krovinio pakuočių pažeidimus (b.l. 130-139, T2), kurie, kaip jau minėta ir buvo konstatuoti krovinio pristatymo ir priėmimo metu. Be to, iš apelianto 2012 m. balandžio 26 d. pateiktos ieškovui pretenzijos 005, taip pat apeliantui krovinio gavėjo UAB ,,Dixy Logistik“ pateiktos pretenzijos, taip pat matyti, kad jose akcentuojama pakuotės deformacija – sugadinant krovinį – 230 dėžių obuolių, t.y. 2990 kg., o ne krovinio sugadinimas (b.l. 130-131,T1). Iš minėto ekspertizės akto taip pat matyti, jog prie jo turėjo būti pridėtas ir vairuotojo paaiškinimas, tačiau byloje, išskyrus vežėjo vairuotojo pastabas CMR važtaraštyje dėl krovinio pakuočių deformacijos po krovinio priėmimo, jokie paaiškinimai pateikti nebuvo, todėl ir dėl nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo išvadai, jog krovinys buvo sugadintas jo pervežimo metu, t.y. dėl vežėjo kaltės. Apelianto teigimu, remiantis ta pačia eksperto išvada, obuolių apgadinimas įvyko ir dėl netinkamo šaldytuvo vėdinimo rėžimo ir dėl to ant krovinio patekusio kondensato, ko pasėkoje peršlapo tara. Tačiau CMR važtaraštyje nėra nurodytos jokios specialios, tame tarpe ir krovinio temperatūros rėžimo sąlygos, išskyrus, tai, kad gabenamas ,,greitai gendantis krovinys“ (b.l. 41;47, T1). Krovinio mechaniniai pažeidimai nustatyti tik jį priėmus ir iškraunant rankiniu būdu. Apeliantas įrodymų apie tai, jog krovinio sugadinimą lėmė susidaręs kondensatas, kuris teisėjų kolegijos nuomone, galėjo susidaryti ir dėl natūralios temperatūrų kaitos puspriekabėje ir sandėlyje (ją atidarant ir uždarant, iškraunant krovinį), nepateikė, todėl ekspertinėje išvadoje nurodomi temperatūrų svyravimai, atsižvelgiant į tai, kad krovinio siuntėjas, blogai pakrovė krovinį, taip pat neįrodo vežėjo kalės dėl sugadinto krovinio dalies.

Virš minėtus įrodymus skundžiamame sprendime aptarė ir įvertino pirmos instancijos teismas, todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei išvadas, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė, kad vežėjas savo pareigas susijusias su krovinio pervežimu įvykdė netinkamai, elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai, ko pasėkoje dėl vežėjo kaltės buvo sugadintas krovinys, todėl apelianto argumentai, jog pirmos instancijos teismas formaliai vertino byloje patiektus įrodymus, atmetami, kaip teisiškai nepagrįsti (CPK 178 str., 183 str., 185 str.).

Dėl krovinio vežimo pagal 2012 m. birželio 12 d. krovinio vežimo sutartį numeris SG-V-RŽ-0502 (toliau – sutartis 0502).

Nustatyta, kad pagal tarp ginčo 2012 m. birželio 12 d. šalių sudarytą Krovinio vežimo sutartį Nr. SG-V-RŽ-0502 apeliantas ieškovui pareiškė pretenziją, kurią gavo iš krovinio gavėjo UAB ,,Dixi Logistic“ dėl sugadintos krovinio dalies – 290 dėžių su obuoliais – 3770 kg krovinio ir pareikalavo atlyginti 3900 Eurų žalą (b.l. 140, T1). Kaip matyti iš byloje esančio CMR važtaraščio priimant krovinį vežėjo vairuotojas sutiko su nustatytais krovinio trūkumais ir CMR važtaraštyje tai pažymėjo (b.l. 127-128, T1).

Apeliantas teigia, jog priimant skundžiamą sprendimą pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nustačius pristatyto krovinio trūkumus, buvo priimta dalis krovinio, o kita dalis grąžinta vežėjui. Tačiau, kaip jau minėta virš, pagal šalių sudarytus susitarimus dėl krovinių pervežimo, tame tarpe ir pagal 2012 m. birželio 12 d. krovinio vežimo sutartį numeris SG-V-RŽ-0502, už tinkamą krovinio pakrovimą yra atsakingas krovinio siuntėjas. Todėl aplinkybė, jog dalis krovinio buvo grąžinta vežėjui – ieškovui, neįrodo, netinkamo vežėjo elgesio pervežant krovinį ir dėl to atsiradusių pasekmių – dalies krovinio sugadinimo. Byloje esanti Baltic Kontrol Klaipėda Ltd nepriklausoma ekspertinė išvada Nr. 057/13/K tvirtina, jog pagrindine krovinio sugadinimo priežastimi buvo netinkamas krovinio pakrovimas į vėjo transporto priemonę, ko pasėkoje krovinio pakuotės pajudėjo iš vietos ir apatinės dėžės buvo sutraiškytos (b.l. 48-49,T2). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Baltic Kontrol Klaipėda Ltd nepriklausoma ekspertinė išvada Nr. 057/13/K, tiek jau aptartas ekspertizės aktu Nr. RB 1202060/007 (b.l. 108-119, T2), patvirtina siuntėjo atliktų krovos darbų broką pakraunant jį vežėjui, todėl iš šios aplinkybės, paneigia apelianto teiginius dėl vežėjo kaltų veiksmų ir nerūpestingumo pervežant krovinį, todėl apelianto argumentai dėl ieškovo pareigos atlyginti žalą yra atmetami, kaip teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 183 str. 185 str.). Apeliantas taip pat teigia, jog pirmos instancijos teismas nevertino 2012 m. birželio 19 d. prekių ir materialinių vertybių priėmimo akto Nr. b/n B-12, iš kurio matyti, kad vežėjas pristatė 19 500 kg krovinio, o priimta – 15 730 kg., ir vežėjo vairuotojo M. K. paaiškinimų patvirtinusių dalies krovinio grąžinimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu, nes pirmos instancijos teismas įvertino minėtą įrodymą ir vežėjo vairuotojo parodymus bei konstatavo, kad minėti dokumentai patvirtino, kad krovinio priėmimo metu nebuvo nustatyti akivaizdūs krovinio trūkumai, nes minėtą krovinį – obuolius reikėjo išpakuoti ir surūšiuoti (b.l. 158, T2). Apeliantas krovinio sugadinimo priežastimi laiko ir temperatūros rėžimo pažeidimą parvežant krovinį, tačiau akte Nr. 057/13/K nenurodoma, kokia dalis krovinio buvo sugadinta dėl temperatūrinio rėžimo pakitimo, o pats aktas surašytas 2013 m. birželio 3 d., t.y. priėmus krovinį. Be to, krovinio dalies gedima galėjo lemti ir natūralios priežastys, t.y. dėl krovinio priekabos varstymo bei krovinio iškrovos darbų atsiradęs temperatūrinio rėžimo pakitimas leidęs susidaryti kondensatui. Beje, pažymėtina ir tai, kad apelianto argumentai dėl temperatūrinio rėžimo pažeidimo pervežimo metu, paneigiami byloje pateiktu termogramos išrašu (b.l. 171-188, T2).

Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl laiku nepateiktos pretenzijos apeliantas nurodo, kad 2012 m. birželio 20 d. pretenzija ieškovui elektroniniu laišku buvo išsiųsta 2012 m. birželio 22 d., todėl su apeliaciniu skundu pateikia minėto pranešimo išsiuntimą patvirtinančią elektroninio laiško kopiją. CMR 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, - ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu. CMR konvencijos 30 straipsnio 1 punkto prasme, reklamacija – bendro pobūdžio pranešimas vežėjui apie atvežto krovinio defektus. Reklamacijos tikslas – suteikti vežėjui informaciją apie akivaizdžius trūkumus, kad vežėjas galėtų tuoj pat imtis neatidėliotinų veiksmų žalos dydžiui, jos pobūdžiui ir susidarymo mechanizmui nustatyti (2001 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją“ 42 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-936/2001).

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje kilo akivaizdus ginčas dėl pretenzijos ieškovui įteikimo laiko, todėl šis įrodymas turėjo ir galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog minėtas įrodymas byloja pateiktas nebuvo, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo galimybės jo įvertinti ir dėl pateikto įrodymo pasisakyti (b.l. 40-41; 155-157, T2; 21-23,T3). Todėl pretenzijos dėl sutarties 0502 pateikimo terminas buvo nustatytas pagal byloje esančius rašytinius įrodymus – 2013 m. sausio 16 d. ir pagrįstai pripažinta, jog pretenzija (reklamacija) buvo pateikta praleidus CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalies terminus. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pateiktų įrodymų negalima spręsti apie tai, jog jie pasiekė ieškovą ir buvo jam įteikti, nes nėra pateikta jokių apelianto galinių įrenginių duomenų apie šio apelianto elektroninio laiško išsiuntimą ieškovui, todėl šie įrodymai yra vertinti kritiškai, ir šios bylos kontekste darytina išvada, jog pateikti nauji įrodymai, neįrodo apelianto teiginių dėl savalaikio ieškovo informavimo apie krovinio defektus CMR 30 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl laikytina, jog apeliantas neįrodė, kad pretenzija buvo ieškovui buvo išsiųsta per CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalies nustatytus terminus (CPK 183 str., 185 str.).

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog krovinio vežėjui ir krovinio siuntėjui nesusitarus dėl krovinio pakrovimo ir iškrovimo darbų atlikimo, visa atsakomybė dėl žalos atsiradusios pervežant krovinį tenka jo siuntėjui ir nėra teisinio pagrindo spręsti, kad vežėjas veždamas krovinį elgėsi neapdairiai ir neatidžiai. Nenustačius apelianto teisės į vienašališką vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pagal 2012 m. balandžio 10 d. Krovinio vežimo sutartį Nr. SG-V-ŽA-0205 ir 2012 m. birželio 12 d. Krovinio vežimo sutartį Nr. SG-V-RŽ-0502, nėra pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo dydžio, todėl pripažinus, jog įskaitymai buvo atlikti neteisėtai (CK 6.130 str., 6.131 str.), plačiau dėl šių apelianto argumentų ir CMR 17 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 17 str. 4 dalies ,,c“ papunkčio taikymo, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmos instancijos teismo atliktu minėtų teisės normų taikymu ir aiškinimu, nepasisako.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad ieškovui atsiimant dalį reikalavimų, pirmos instancijos teismas turėjo grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). Tačiau vien procesinių teisės normų pažeidimas, teismui iš esmės teisingai išsprendus bylą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamąjį teismo sprendimą, nes šis klausimas gali būti išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str., 329 str. 1 d.).

Ieškovas pradiniu ieškinio reikalavimu prašė teismo priteisti iš atsakovo (apelianto) 19 413,43 Eurų skolą. Paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 2 650 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) (b.l. 160, T1). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo ieškovui 11 950 Eurų skolos, o ieškovas šioje dalyje atsisakė ieškinio (b.l. 169, T2). Todėl ginčas vyko dėl 7 463,43 Eurų ( 25 769,11 Lt) skolos. Teismui priėmus ieškovo dalies ieškinio atsisakymą jam grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio nuo atsisakytos ieškinio dalies – 1 339,59 Lt (CPK 87 str. 2 d.).

Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai apskaičiavo apelianto skolos ieškovui dydį nurodydamas, jog apelianto skola ieškovui sudarė 18 645 Eurų, o 18 121 Eurų (44500-26379=18121). Tačiau toks pažeidimas, laikytinas rašytiniu apsirikimu ir ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme, nurodant, kad atsakovo (apelianto) skola ieškovui sudarė 18 121 Euro (44500-26379=18121) (CPK 276 str. 2 d.).

Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 3107,52 Lt (b.l. 53-55, T3). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovas atstovavo ieškovo interesus pirmos instancijos teisme, o byla nėra labai sudėtinga ir nereikalavo jokių specialių ieškovo atstovo žinių ir laiko sąnaudų pasiruošimo bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme stadijoje, o LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio) 8.11 punkte numatytas 1,5 koeficientas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovo atstovui priteistina 1500 Lt suma (1000×1,5), už advokato teiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Gamybos ir prekybos paslaugų įmonei ,,Turex“ Civilinė bendrovė Turski Slavomir I Turska Bernadeta (į.k. 710335337) iš atsakovo UAB ,,SIM group“ (į.k. 302560709) 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Grąžinti ieškovui Gamybos ir prekybos paslaugų įmonei ,,Turex“ Civilinė bendrovė Turski Slavomir I Turska Bernadeta (į.k. 710335337) dalį sumokėto žyminio mokesčio už atsisakytą ieškinio reikalavimų dalį - 1 339,59 (vienas tūkstantis trys šimtai trisdešimt devyni litai ir penkiasdešimt devyni centai) Lt.

Išaiškinti ieškovui, jog žyminio mokesčio dalį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendime nurodant, kad atsakovo ,,SIM group“ skolos ieškovui dydis 18 121 Eurų.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrutė KalinauskienėRita Kisielienė