- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-2422-467/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40058-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Krovita“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
- Atsakovas
- UAB „RRT“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Krovita“ ir trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinius skundus bei atsakovo UAB „RRT“ prisidėjimą prie trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Krovita“ ieškinį atsakovui UAB „RRT‘ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys - UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Krovita“ 2013 m. gruodžio 4 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „RRT“ 3 993 Lt skolos, 34,98 Lt metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d., 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. ieškovas sudarė su atsakovu krovinio pervežimo sutartį Nr. 2013/09/19/1. Pagal sutarties 12 punktą užsakovas įsipareigojo atsiskaityti su vežėju per 7 dienas po sąskaitų ir CMR originalų pristatymo. Sąskaita – faktūra 3 993 Lt sumai buvo išrašyta 2013 m. rugsėjo 24 d. ir kartu su CMR originalais išsiųsta atsakovui. Pagal sutartį atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu iki 2013 m. spalio 7 d., tačiau už atliktą pervežimą neatsiskaitė.
Atsakovas UAB „RRT“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas, sudarydamas sutartį dėl krovinio pervežimo, veikė su užsakovu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Sutartimi šalys sutarė, kad atsakovas užsakovo užsakymu perveš krovinį iš Lenkijos į Lietuvą. Atsakovas įsipareigojo pasikrauti staklių krovinį 2013 m. rugsėjo 20 d. Czestokowos mieste ir 2013 m. rugsėjo 21 d. pristatyti jį į Trakų r., o užsakovas sumokėti 3 600 Lt plius PVM. Sutarčiai, sudarytai su užsakovu, įvykdyti atsakovas pasitelkė ieškovą, kuris pristatė krovinį nustatytu terminu, tačiau apgadintą. Krovinio gavėjas priėmė krovinį ir atliko jo ekspertizę, kurios metu nustatyta, jog krovinio sugadinimu padaryti 3 456 Lt nuostoliai. Ekspertizės metu nustatyta, jog krovinys sugedo pervežimo metu, žalos priežastis – įrangos ant transporto priemonės priekabos grindų transportavimo metu įvykęs slydimas, kurio pasekmė – akivaizdūs slydimo pėdsakai ir įbrėžimai, vietomis transporto priemonės grindyse yra įsirėžę medžio apdirbimo įrangos dažų spalvos pėdsakai, įrengimus prilaikančios medinės atramos yra pasislinkusios iš savo vietų, viena iš atramų sulūžusi. Šalia vieno iš įrengimų prilaikančio diržo, ant popieriaus, kuris įkištas tarp diržo ir įrengimo, matosi slydimo žymės. Vienas iš įrengimų yra atsirėmęs į kitą, susirėmimo vietoje matosi apgadinimai. Kitas įrengimas yra įsirėmęs į priekabos gale sudėtus daiktus. Todėl atsakovas atsisakė apmokėti ieškovo pateiktą sąskaitą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime su pareikštu ieškiniu sutiko. Nurodė, jog krovinio pervežimo paslaugos buvo suteiktos tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „RRT“ ieškovo UAB „Krovita“ naudai 3 993 Lt už pervežimo paslaugas, 34,98 Lt kompensuojamų palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, t.y. 3 993,00 Lt nuo bylos iškėlimo, t.y. 2013 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3 993 Lt už krovinio pervežimo paslaugas, remdamasis 2013 m. rugsėjo 19 d. krovinio pervežimo sutarties 12 punktu. Atsakovas atsisakė sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas, kadangi jos buvo suteiktos netinkamai – gavėjui buvo pristatytas sugadintas krovinys. Byloje ginčo dėl krovinio sugadinimo nebuvo - tiek šalys pripažino, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad krovinys į paskirties vietą buvo atvežtas apgadintas. Krovinio pakrovimą ir jo sutvirtinimą atliko krovinio siuntėjo atstovai. Vežėjas UAB „RRT“ ir užsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, sudarę krovinio pervežimo sutartį, jos 14 punkte sulygo, jog užsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, prieš perduodamas užsakymą vežėjui, įsipareigoja sutarti su siuntėju dėl savalaikio krovinio ir krovinio dokumentų paruošimo. Ieškovo vairuotojas stebėjo krovinio pakrovimą, jį tvirtino specialistai, vairuotojas nematė išoriškai, jog krovinys aiškiai buvo pakrautas netinkamai ar sutvirtintas nepakankamai. Teismas pažymėjo, jog užsakovas nebuvo pateikęs specialių reikalavimų krovinio pakrovimui. Vairuotojas nepadarė žymos važtaraštyje apie krovinio pakuotę, jo netinkamą sutvirtinimą puspriekabėje, neatsisakė vežti krovinio, kadangi krovinys ir jo pakuotė buvo tinkamos išorinės būklės. Vežėjo pareigos, siuntėjui kraunant krovinį, apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju vežėjas akivaizdžių krovinio sutvirtinimo trūkumų nenustatė, žymų ir pastabų dėl krovinio pakuotės važtaraštyje neatliko ir priėmė krovinį vežti. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, nenustatė, jog vežėjas buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, todėl pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį sprendė, jog krovinys buvo sugadintas ne dėl vežėjo (ieškovo), o siuntėjo, kuris netinkamai supakavo ir sutvirtino krovinį, kaltės. Teismas sprendė, jog siuntėjas nesiėmė visų įmanomų atsargumo priemonių krovinio saugumui užtikrinti, todėl ieškinį tenkino. Teismas, įvertinęs, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo reikalingos specialios žinios, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, taip pat įvertinęs aplinkybes, jog iš antrojo parengiamojo teismo posėdžio buvo pereita iš karto į bylos nagrinėjimą iš esmės ir byla išnagrinėta, posėdis truko 40 minučių, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai sudaro pusę ieškinio sumos, nauji įrodymai teismui nebuvo teikiami, sprendė, jog advokato padėjėjo laiko ir darbo sąnaudos nebuvo didelės, todėl pripažino, jog prašoma priteisti suma yra neprotingai didelė ir sumažino ją iki 700 Lt.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas UAB „Krovita“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovo UAB „RRT“ ieškovo naudai 2 100 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodo, jog į bylą buvo pateikti trys pinigų priėmimo kvitai po 700 Lt ir iš viso ieškovas prašė priteisti 2 100 Lt atstovavimo išlaidų. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistiną užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į atitinkamus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą ir t.t. Tų pačių rekomendacijų 8.2 punktas numato, kad už ieškinio surašymą priteisiamas iki 3 minimalių mėnesinių algų dydžio apmokėjimas, kas sudaro 3 000 Lt, o už 1 atstovavimo valandą teisme - 0,15 minimalios mėnesinės algos, kas sudaro 150 Lt. Advokato padėjėjo paslaugos apmokėti taikomas 80 procentų rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio. Teismas, priteisdamas atstovavimo išlaidas, tiek už ieškinio surašymą, tiek už atstovavimą teisme, priteisė tik 700 Lt, nors į bylą yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 700 Lt sumokėjimą už ieškinio surašymą, Ši suma neviršija nustatytos maksimalios 3 000 Lt sumos, todėl nėra per didelė. Be to pagal rekomendacijų 9 punktą atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama. Šioje byloje šalys turėjo vykti ir į kitus du ankstesnius posėdžius. Pirmasis parengiamasis posėdis, nors ir neįvyko dėl to, kad jame nedalyvavo trečiasis asmuo atsakovo pusėje, tačiau procesinės procedūros užtruko apie 20-30 minučių ir šalys buvo priverstos gaišti laiką. Akivaizdu, kad teismo posėdžiuose buvo sugaišta ne mačiau kaip 1 valanda. Be to byloje buvo rengiamas ir prašymas į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu ERGO Insuranse SE, kuriame iš esmės buvo atsiliepta į atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus bei pateikti nauji įrodymai teismui, dėl to taip pat buvo gaištamas laikas, kuris turėtų būti apmokėtas. Byla buvo pradėta nagrinėti tik trečiame teismo posėdyje, kiti du buvo atidėti iš esmės tik dėl atsakovo kaltės, todėl, ieškovas mano, kad jo prašoma priteisti 2 100 Lt atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė ir turi būti priteista visa. Teismas, priteisdamas atstovavimo išlaidas, netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad advokato padėjėjas turėjo vykti į teismo posėdžius kitame mieste, netinkamai įvertino atsakovo elgesį, nes šis bylą stengėsi vilkinti. Teismas netinkamai taikė rekomendacijose nurodytus priteisiamų atstovavimo išlaidų dydžius, dėl ko priėmė dalyje neteisingą sprendimą.
Trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog sprendimas yra nepagrįstas, jį priimant nebuvo visapusiškai išnagrinėti byloje esantys įrodymai, netinkamai aiškintos ir taikytos materialiosios ir procesinės teisės normos. Teismas netinkamai interpretavo bei taikė CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį, kadangi norma apima tiek krovinio, tiek pakuotės išorinės būklės tikrinimą. Ieškovas turėjo apžiūrėti ne tik krovinio, bet ir pakuotės išorinę būklę, tačiau savo pareigos tinkamai neatliko, todėl ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovas UAB „Krovita“ yra profesionalus rinkos dalyvis - pervežimo paslaugas teikiantis juridinis asmuo, todėl turėjo ir galėjo numanyti apie tinkamą tokių įrenginių transportavimą, kuris neatsiejamai susijęs su tinkamu pakrovimu ir jo kontrole, kas, be kita ko, jau yra neginčytina vežėjo atsakomybė. Remiantis CK nuostatomis, vežėjo atsakomybė atsiranda nuo krovinio priėmimo - t.y., pakraunant bei tvirtinant krovinį, vežėjas turi būti atidus bei aktyvus ir svarbias aplinkybes fiksuoti važtaraštyje. 2013 m. rugsėjo 19 d. krovinio pervežimo sutarties 16 punkte nurodoma, jog vežėjas atsako už krovinio sugadinimą dėl netinkamo krovinio transportavimo, išdėstymo arba tvirtinimo, už pakrovimą ant ašies. Krovinio išdėstymas arba/ir tvirtinimas pasireiškė veiksmais, kurie buvo atlikti netinkamai, o už tokių veiksmų atlikimo kontrolę atsakingas vežėjas. CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Ieškovas į bylą pateikė važtaraštį, kuriame jokių pastabų dėl priimamo krovinio kokybės neįrašyta, kas patvirtina, kad ieškovui buvo perduotas neapgadintas krovinys, o pervežus jį, ieškovas perdavė gavėjui jau apgadintą krovinį. Žala kroviniui atsirado dėl priežasčių, kurių vežėjas (ieškovas), būdamas apdairus ir rūpestingas bei vykdydamas savo, kaip vežėjo pareigas tinkamai, galėjo išvengti, taip užkirsdamas kelią atsiradusioms pasekmėms.
Atsakovas UAB „RRT“ prisidėjimu prie trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinio skundo prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens pozicija dėl to, kad teismas neteisingai aiškino CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatas, pagal kurias vežėjas turėjo pareigą tikrinti ne tik krovinio, bet ir pakuotės išorinę būklę. Kadangi krovinys buvo sugadintas transportavimo metu, o krovinio sugadinimo priežastis - netinkamas krovinio įpakavimas ir sutvirtinimas, darytina išvada, kad vežėjas netinkamai įvykdė savo pareigą patikrinti krovinio įpakavimo ir sutvirtinimo tinkamumą kelionei, tad privalo prisiimti už tai atsakomybę. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde taip pat teisingai pastebėjo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad krovinio pakrovimo procesą stebėjo tinkamai ir kad ėmėsi visų būtinų veiksmų tam, kad krovinys būtų tinkamai sutvirtintas. Krovinį ieškovas priėmė gabenti nepažeistą, pastabų apie krovinio ir jo pakuotės būklę važtaraštyje nepateikė, tad galioja vežėjo atsakomybės prezumpcija, kad krovinys buvo pažeistas jo gabenimo metu, t.y. kroviniui esant vežėjo žinioje.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog teismas tinkamai interpretavo CMR konvencijos 8 straipsnį ir pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta, jog vežėjas buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį. Krovinį pakrovė ir sutvirtino krovinio siuntėjai. ERGO Insurance SE pavedimu nepriklausomas siurvejeris L. K. Baltic Ltd (Lietuva) atliko apgadinto krovinio apžiūrą ir nustatė, kad krovinys buvo apgadintas dėl netinkamo krovinio paruošimo transportavimui bei netinkamo krovinio sutvirtinimo puspriekabėje. Buvo naudojama netinkama pakuotė - staklės pakrautos netinkamai įpakuotos. CMR konvencijos, kaip specialiojo teisės akto, pobūdis lemia tai, kad joje įtvirtintais pagrindais atsirandanti vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu. CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų. Vežėjo vairuotojas teismo posėdyje patvirtino, kad vairavo atsargiai, staigiai nemanevravo, nestabdė, todėl tinkamai atliko savo, kaip šios srities profesionalo funkcijas.
Ieškovas UAB „Krovita“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas tinkamai taikė CMR 8 straipsnio 1 dalies normas. CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl šalys gali dėl to susitarti, o, nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjo pareigos, siuntėjui kraunant krovinį, apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole, ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 296/2008). Po to, kai paaiškėjo krovinio apgadinimo faktas, trečiojo asmens ERGO Lietuva iniciatyva buvo kviečiami specialistai krovinio apgadinimo priežastims nustatyti, kurie konstatavo, kad krovinys apgadintas dėl netinkamo jo tvirtinimo. Iš liudytojo parodymų byloje nustatyta, kad krovinį tvirtino siuntėjas. Taigi vežėjas nėra atsakingas už netinkamą siuntėjo krovinio paruošimą, pakrovimą, sudėjimą, dėl kurio ir atsirado krovinio apgadinimai. Vežėjas atsako už krovinio sugadinimą dėl netinkamo krovinio transportavimo, išdėstymo arba tvirtinimo, už pakrovimą ant ašies, tačiau pagal sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.) yra akivaizdu, kad vežėjui atsakomybė už krovinio pakrovimą, tvirtinimą gali kilti tik tokiu atveju, jei šis minėtus darbus atlieka pats. Krovinio pakrovimą ir tvirtinimą atliko siuntėjas, taigi vežėjas nuo atsakomybės yra atleidžiamas. Netinkamo transportavimo aplinkybių byloje nenustatyta.
Atsakovas UAB „RRT“ atsiliepimu į ieškovo UAB „Krovita“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai sumažino neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustato užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalų dydį, tačiau Rekomendacijų nuostatai negali būti taikomi šabloniškai, neatsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Nagrinėjama byla buvo labai nesudėtinga, joje buvo pareikštas vienas reikalavimas dėl skolos už krovinio pervežimo paslaugas priteisimo, specialios žinios tokiai bylai naudotos nebuvo, o prašoma priteisti skolos suma siekė 3 993 Lt. Ieškovą nagrinėjamoje byloje atstovavo advokato padėjėjas. Todėl ieškovas negali reikalauti priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, trečiojo asmens apeliacinis skundas su atsakovo prisidėjimu prie jo atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.) Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų ir prisidėjimo prie apeliacinio skundo apibrėžtas ribas.
Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. tarp atsakovo UAB „RRT“ (vežėjo) ir trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (užsakovo) buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis Nr. 2013/09/19/01, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį (įrangą) iš Lenkijos į Lietuvą (b.l. 18). Minėtai sutarčiai įvykdyti atsakovas UAB „RRT“ pasitelkė vežėją - ieškovą UAB „Krovita“. 2013 m. rugsėjo 19 d. krovinio pervežimo sutartimi Nr. 2013/09/19/1 ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį – įrangą (stakles), o atsakovas apmokėti ieškovui už pervežimą 3 300 Lt ir PVM per 7 dienas po sąskaitos ir CMR originalų pristatymo. (b.l. 3). Ieškovas UAB „Krovita“, atlikęs pervežimą, išrašė PVM sąskaitą-faktūrą atsakovui UAB „RRT“ už transportavimo paslaugas 3 993 Lt sumai (b.l. 6). Atsakovas UAB „RRT taip pat už krovinio pervežimą išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 4 356 Lt sumai trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (užsakovui) (b.l. 26). Atsiskaityta pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras nebuvo. Ieškovas UAB „Krovita“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 993 Lt už krovinio pervežimo paslaugas, tuo tarpu atsakovas teigė, jog paslaugos buvo suteiktos netinkamai, kadangi krovinys pervežimo metu buvo sugadintas.
Bylos duomenys taip pat tvirtina, jog ieškovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (b.l. 51-54). Ieškovas UAB „Krovita“ 2013 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri dėl krovinio vežimo ir sugadinimo pradėjo tyrimą (b.l. 55). Tyrimą atlikęs nepriklausomas siurvejeris L. K. Baltic Ltd (Lietuva) konstatavo, jog krovinys (staklės) transportavimo metu patyrė apgadinimus dėl netinkamo krovinio paruošimo transportavimui bei netinkamo krovinio sutvirtinimo puspriekabėje (b.l. 43-47).
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovas UAB „RRT“ prisidėjimu prie šio apeliacinio skundo teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai aiškino CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatas, dėl ko nepagrįstai tenkino ieškinį. Taigi byloje kilo ginčas dėl CMR konvencijos nuostatų aiškinimo.
Visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje nurodytus požymius, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimai sprendžiami pagal CMR konvencijos nuostatas. CMR konvencijos, kaip specialiojo teisės akto, pobūdis lemia tai, kad joje įtvirtintais pagrindais atsirandanti vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė laikytina reglamentuota išsamiai tiek atsakomybės sąlygų, tiek atsakomybės ribų požiūriu. Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamai bylai atveju – kai krovinys vežimo metu sugadinamas– nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Šioje CMR konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 dalyje. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui, t.y. vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.
Šioje byloje nustatyta, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta krovinių vežimo sutartis, kuriai taikytina CMR konvencija. Pagal sutartį ieškovo gabentas krovinys (staklių įranga) buvo apgadinta dėl to, kad transportavimo metu krovinio sutvirtinimas buvo nepakankamas - dėl netinkamo krovinio įpakavimo ir nepakankamo jo sutvirtinimo puspriekabėje staklės pasislinko iš savo vietų, atsirėmė viena į kitą ir buvo apgadintos. Jei važtaraštyje vežėjas nėra įrašęs pastabų apie krovinio ir/ar jo pakuotės būklę, tai laikoma, kad krovinio ir jo pakuotės būklė priėmimo vežti metu buvo tinkama ir kad krovinio vietų skaičius, žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus (CMR konvencijos 8 str. 1 p.). Jei vežėjas įrodo, kad jis neturėjo galimybės tai patikrinti, žalos atveju taikytinos CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio nuostatos, atleidžiančios vežėją nuo atsakomybės. Pakankamomis galimybėmis patikrinimui atlikti laikytinos galimybės, kuriomis pasinaudotų sąžiningas vežėjas. Įrodymų, jog užsakovas buvo pateikęs specialių reikalavimų krovinio pakrovimui, nagrinėjamoje byloje pateikta nebuvo, žymų CMR važtaraštyje (18 grafoje) apie krovinio pakuotę, jo netinkamą sutvirtinimą puspriekabėje ieškovo vairuotojas nepadarė (b.l. 4).
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios, apelianto teigimu, sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovas nagrinėjamu atveju nepadarė visko, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad būtų galima išvengti žalos, laikytinos nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad krovinio pakrovimą ir jo sutvirtinimą puspriekabėje atliko paties siuntėjo atstovai, o ieškovo vairuotojas (bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju K. Č.) pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. sutarties 16 straipsnio 4 punkto nuostatas stebėjo krovinio pakrovimą, pastabų dėl pakrovimo neturėjo, krovinį krovė specialistai, sudaro pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas buvo sąžiningas ir pareigingas vežėjas, padaręs viską, kad būtų galima išvengti žalos. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovo profesionalumu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje egzistuoja sąžiningumo prezumpcija, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, todėl tiek, kiek ji nepaneigta, ja būtina vadovautis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį krovinį, t.y. staklių įrangą į transporto priemonę pakrovė siuntėjas, todėl pagrįstai pripažino, kad ieškovo vairuotojo pareiga, remiantis CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatomis, apsiribojo krovinio vietų skaičiaus sutikrinimu su CMR važtaraštyje nurodytu vietų skaičiumi bei krovinio ir pakuotės išorės būklės įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas nagrinėjamu atveju ieškovui imtis papildomų veiksmų krovinio pakuotei bei sutvirtinimui puspriekabei patikrinti, kai tokia pareiga nenumatyta nei CMR konvencijos 8 straipsnyje, nei šalių susitarime, būtų nepagrįstas ir nesąžiningas ieškovo atžvilgiu. Negalima suabsoliutinti vežėjui taikomų krovinio pervežimo reikalavimų bei numatyti jam pareigos užtikrinti visišką krovinio saugumą transportavimo atveju, todėl negalima sutikti, kad ieškovas, susitarimu su atsakovu, nesulygęs dėl krovinio pakrovimo ir paruošimo transportavimui, prisiėmė bet kokią galimą riziką dėl krovinio sugadinimo. Tuo pačiu krovinio siuntėjas, būdamas sąžiningu, atidžiu ir rūpestingu teisinių santykių dalyviu, kurio veikla taip pat susijusi su krovinių pervežimu, turėjo įvertinti galimas rizikas transportuojant krovinį bei imtis atitinkamų atsargumo priemonių jo transportavimo paruošimui. Nustačius aplinkybes, šalinančias vežėjo atsakomybę dėl krovinio apgadinimo, jis turi teisę reikalauti apmokėti už krovinio pervežimą.
Kiti trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
Ieškovas UAB „Krovita“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje buvo sumažintos ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovas patyrė advokato padėjėjo pagalbai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apmokėti. Ieškovas prašė priteisti 2 100 Lt tokių išlaidų, pirmosios instancijos teismas priteisė 700 Lt. Įvertinus išnagrinėtos bylos duomenis, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo dydį, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Taigi pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį, proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir pan.
Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atstovavimo išlaidos yra specifinės ir skirtingai nei dėl visų kitų rūšių bylinėjimosi išlaidų, kurias paskirsto šalims sprendimą priimantis teismas, dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendimą, remdamasis atitinkamais jų dydį pagrindžiančiais dokumentais, sprendžia savo nuožiūra. Be to šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, kiekvienu atveju įvertina jų dydį, tam kad bylą pralaimėjusi šalis nebūtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies neprotingo išlaidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktas numato, kad už ieškinio parengimą taikytinas maksimalus koeficientas lygus 3, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri procesinių dokumentų parengimo metu buvo 1 000 Lt). Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, maksimalios išlaidos už advokato padėjėjo ieškinio parengimą byloje būtų 2 400 Lt (1 000 Lt MMA x 3 x 80 proc.). Rekomendacijų 8.16 punktas numato, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) taikytinas maksimalus koeficientas lygus 0,12, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Už ieškovo prašymą dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą (b.l. 40-41) parengimą maksimalios išlaidos būtų 96 Lt (1 000 Lt MMA x 0,12 x 80 proc.). Rekomendacijų 8.18 punkte už kiekvieną atstovavimo valandą teisme turi būti taikomas 0,15 koeficientas (kurio pagrindu imama MMA – 1 000 Lt). Rekomendacijų 9 punktas numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios ir pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje vyko trys parengiamieji teismo posėdžiai, paskutinio parengiamojo posėdžio metu nutarta pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės (b.l. 59, 71, 87-88), išlaidos, kurias sudaro advokato padėjėjo atstovavimas teisme, lygios 360 Lt (1000 Lt MMA x 0,15 x 3 val. 80 proc.). Taigi atlyginimo už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą (paslaugas) ieškovui maksimalus dydis nagrinėjamoje byloje sudarytų 2 856 Lt. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdamas į nagrinėtos civilinės bylos aplinkybes, jos procesinę baigtį bei į tai, kad ieškovo atstovavimo išlaidos buvo realios, būtinos bei pagrįstos, sprendžia, jog ieškovo patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai kompensuotinos visiškai ir ieškovui priteistina iš atsakovo visa 2 100 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų suma.
Ieškovo UAB „Krovita“ apeliacinį skundą patenkinus, o trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atmetus, išspręstinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kompensavimo klausimas (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistina 72 Lt žyminio mokesčio (b.l. 103), sumokėto už ieškovo UAB „Krovita“ apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, jog už atsiliepimo į trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą parengimą jis patyrė 500 Lt išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas (b.l. 118, 119), kurios taip pat ieškovui priteistinos iš trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas.
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą iš dalies pakeisti: priteistą iš atsakovo UAB „RRT“ ieškovo UAB „Krovita“ naudai 700 Lt sumą advokato padėjėjo pagalbai apmokėti padidinti iki 2 100 Lt (dviejų tūkstančių šimto litų).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo UAB „Krovita“ naudai iš atsakovo UAB „RRT“ 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti UAB „Krovita“ naudai iš trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų apeliacinės instancijos teisme.