- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-399-945/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25886-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- J. A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. J. skundą dėl nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. A. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 13.12-61 (toliau – ir nutarimas) ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pareiškėjo žemės sklypuose įregistravo pelkes ir šaltinynus, natūralias pievas ir ganyklas. Pareiškėjo teigimu, dėl jam padarytų nuosavybės teisės pažeidimų prokuroras turi taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą. Generalinė prokuratūra nurodė, kad aukštesnioji prokurorė nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras. Pareiškėjo skunde teismui nenurodyta naujų argumentų, jis grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kurie buvo išdėstyti pirminiame pareiškime prokuratūrai ir aukštesniajam prokurorui, ir yra motyvuotai įvertinti prokurorų nutarimuose. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl tyrimo metu nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo ir išnagrinėjimo rezultato, pareiškėjo skundo aukštesniajam prokurorui išnagrinėjimo rezultato, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti aukštesniosios prokurorės priimtą procesinį sprendimą. Skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas taip pat negali būti savaime vertinamas kaip galimo viešojo intereso pažeidimo įrodymas. Pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais dėl pareiškėjo žemės sklypuose įregistruotų pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų plotų iš esmės siekiama, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, spręstų dėl prokuroro pareigos imtis priemonių viešajam interesui ginti, o tai negali būti bylos dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.
5. Teismas konstatavo, kad ginčijamame nutarime iš esmės atsakyta į visus esminius pareiškėjo iškeltus klausimus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo išvadų dėl viešojo intereso (ne)buvimo pagrįstumo. Teismo vertinimu, aukštesnysis prokuroras, palikdamas galioti sprendimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, detaliai ir argumentuotai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimo, nurodydamas aiškius motyvus, kuriais remdamasis daro atitinkamas išvadas. Tai, kad pareiškėjas kitaip aiškina ginčo situacijai taikytinus teisės aktus, kitaip vertina tuos pačius prokuroro atlikto tyrimo metu vertintus dokumentus, kitaip supranta viešojo intereso sąvoką, nesudaro pagrindo naikinti nutarimą. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Teismas nusprendė, kad tiek Vilniaus apygardos prokuratūra, tiek Generalinė prokuratūra analizavo ir aiškinosi su pareiškėjo skundais susijusias faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjo skundui išnagrinėti. Teismas nurodė nenustatęs, kad Generalinė prokuratūra ar Vilniaus apygardos prokuratūra būtų neišsamiai ar nepakankamai atlikusi faktinės situacijos tyrimą, būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo metu pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, teisės aktų aiškinimu, nereiškia, jog pareiškėjo skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė konkrečias Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau – Prokuratūros įstatymas) ir / ar kituose teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio pranešimams nagrinėti. Teismo vertinimu, visas pareiškėjo skundas teismui iš esmės skirtas ginčyti prokurorų padarytas išvadas apie viešojo intereso ginčo situacijoje nebuvimą, nors teismas nepasisako dėl to, ar yra pagrindas ginti viešąjį interesą pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes bylose dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo teisėtumo, netiria galimo viešojo intereso pažeidimo.
7. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų faktų ir aplinkybių, tyrimas dėl pareiškėjo skundo buvo atliktas neišsamiai. Nenustačiusi viešojo intereso egzistavimo dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, nei Generalinė prokuratūra, nei Vilniaus apygardos prokuratūra neturėjo pareigos pasisakyti dėl kiekvieno Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ar Nacionalinės žemės tarnybos rašto, su kuriuo nesutinka pareiškėjas, argumento teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodęs, kad Generalinė prokuratūra ginčijamame nutarime atsakė į pareiškėjo keltus klausimus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo pagrįstumo, pateikdama motyvuotus paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo nutarimą pripažinti nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nevertino, kad, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 19 straipsnio 1 dalimi, asmens pareiškimas (prašymas, skundas) sudaro pagrindą pradėti tyrimą dėl pažeisto viešojo intereso gynimo.
1.2. Teismas nevertino 2025 m. lapkričio 20 d. į bylą pateiktų dokumentų, adresuotų aplinkos ministrui, kuriuose įvardytos svarbios faktinės aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjui padarytus šiurkščius nuosavybės teisės pažeidimus.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Iki prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas.
2.2. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo praktika, tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas (patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
2.3. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės iš esmės susijusios su galimais viešojo intereso pažeidimais ir prokuroro pareiga kreiptis į teismą, todėl pareiškėjo skunde aptariamos aplinkybės ir teikiami įrodymai nepaneigia teismo padarytų išvadų.
2.4. Pareiškėjo atskirajame skunde nenurodyta naujų pagrįstų argumentų, visi pareiškėjo argumentai yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu, motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose ir ginčijamoje teismo nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl Generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. 2026 m. sausio 7 d. pareiškėjas į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo poziciją dėl Generalinės prokuratūros atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių, taip pat papildomus rašytinius paaiškinimus ir su tuo susijusį naują įrodymą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) 2025 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. D8(E)-5391.
13. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Tos pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinio nustatyta, kad jis siekia argumentais papildyti atskirąjį skundą, taip pat atsikirsti į Generalinės prokuratūros atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus. Kadangi 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti yra pasibaigęs, civilinio proceso įstatymas nenumato šalies teisės išplėsti atskirojo skundo ribas ar išdėstyti savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui pateiktą procesinį dokumentą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus.
15. Pareiškėjas su paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pateikė ir naują įrodymą – Aplinkos ministerijos 2025 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. D8(E)-5391. Pagal bendrą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Naujų įrodymų priėmimui taikoma įrodymų sąsajumo taisyklė (CPK 180 straipsnis), kuri reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020). Iš Aplinkos ministerijos 2025 m. gruodžio 29 d. rašto Nr. D8(E)-5391 turinio nustatyta, kad pareiškėjo pateiktas raštas nėra tiesiogiai susijęs su šioje byloje prašomu panaikinti Generalinės prokuratūros nutarimu, joje nurodytomis aplinkybėmis dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2025 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 2VI-51 pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nėra pagrindo šį naujai pateiktą įrodymą priimti į nagrinėjamą bylą.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad vien jo pareiškimas buvo pagrindas pradėti tyrimą dėl pažeisto viešojo intereso gynimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 49 straipsnio 1 dalimi, prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, CPK, Prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą, nei galbūt pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kurie bus realūs ieškinio patenkinimo padariniai, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Darytina išvada, kad pareiškėjo kreipimasis į prokurorą su prašymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones įpareigoja prokurorą tirti gautą informaciją, tačiau neįpareigoja jo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, jam nenustačius viešojo intereso pažeidimo, nes prokuroras turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais.
17. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat dėsto aplinkybes, kurios, jo nuomone, pagrindžia, kad pareiškėjo atžvilgiu padaryti šiurkštūs nuosavybės teisės pažeidimai, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas ir kuriuos nepagrįstai atsisakė ginti prokuroras, taikydamas viešojo intereso gynimo priemones.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010). Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Taigi, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo dėstomų aplinkybių apie viešojo intereso pažeidimą, kurio, jo teigimu, neįvertino prokuroras, nes tokiu atveju pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs prokuroro diskrecijos teisę spręsti dėl viešojo intereso pažeidimo ir pareigos jį ginti.
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).
20. Vadovaujantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ir padarė.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu imtis viešojo intereso gynimo priemonių – užkardyti šiurkščius Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, Europos sąjungos teisės aktų pažeidimus, kuriuos padarė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Nacionalinė žemės tarnyba. Viešojo intereso pažeidimą pareiškėjas siejo su galimai netinkamai atliktais kadastriniais matavimais, saugomų teritorijų įregistravimu pareiškėjo žemės sklypuose, kompensacijos už tai neišmokėjimu. Vilniaus apygardos prokuratūra 2025 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 2VI-51 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodžiusi, kad nėra nustatytas viešojo intereso, kurį turėtų pareigą ginti prokuroras, pažeidimas. Vilniaus apygardos prokuratūra konstatavo, kad viešuoju interesu, kurį turėtų ginti prokuroras, nelaikytini ginčai dėl žemės sklypų ribų ir dydžių, prasidėję dėl įvykusios matavimo klaidos ar panašių priežasčių, nes jie apskritai yra susiję ne su teisingu teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimu, kaip konstitucine vertybe, reikšminga visai visuomenei, kurią turėtų ginti prokuroras, o su techninio pobūdžio klaidos pašalinimu; tokio pobūdžio klaidos ir trūkumai šalintini ne viešojo intereso gynimo instituto priemonėmis, o kitais įstatymų numatytais būdais. Susiklosčiusi konfliktinė teisinė ir faktinė situacija turėtų būti sprendžiama pasitelkiant į pagalbą ne viešojo intereso institutą, kadangi šiuo atveju jo nėra. Teisės aktu pažeidimai aiškiai yra kilę iš privataus žemės sklypo kadastrinių matavimų metu padarytų matininko klaidų, kurių taisymas nelaikytinas viešuoju interesu, kurį turėtų ginti prokuroras. Be to, kilęs ginčas dėl žemės sklype įregistruotų pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų, susijęs išimtinai su asmeniniais privačių asmenų interesais, todėl galimai pažeistų teisių gynimo procesas yra asmens teisė, kuria jis turi galimybę pasinaudoti. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu, apskundė jį aukštesniajam prokurorui. Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą. Aukštesnioji prokurorė sutiko su prokurorės išvada, kad pareiškėjo keliami klausimai nesusiję su viešuoju interesu. Buvo konstatuota, kad pareiškėjo keliami klausimai dėl galimų klaidų atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus ir rengiant teritorijų planavimo dokumentus, dėl žemės sklype įregistruotų pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, už žemės sklype, tenkinant visuomenės poreikius arba tenkinant viešąjį interesą, įregistruotas valstybės saugomas teritorijas, kompensacijos neišmokėjimo, šiame sklype įregistruotų valstybės saugomos teritorijų neišregistravimo, yra susiję išimtinai su pareiškėjo asmeniniais interesais ir negali būti vertinami kaip viešasis interesas. Privačių asmenų turtinių interesų gynimas negali būti traktuojamas kaip turintis viešojo intereso požymių. Kadangi teisė prokurorui suteikta viešojo intereso apsaugos tikslais, šia teise prokuroras negali naudotis vien siekdamas apginti privataus asmens interesus.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokurorių priimti procesiniai sprendimai patvirtina, kad buvo analizuojami pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo, viešojo intereso nagrinėjamoje situacijoje egzistavimo. Generalinės prokuratūros prokurorė, nagrinėdama pareiškėjo skundą, pasisakė dėl ginčo teisinio santykio, nustatytų faktinių aplinkybių, taikytinų teisės aktų nuostatų, prokurorui priskirtų kompetencijos ribų ir kt., taip pat konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė atliko realų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimo priėmimui, tyrimą, įvertino nustatytų aplinkybių visetą.
23. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti ginčo, kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją, neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad buvo pažeistos konkrečios teisės aktuose nustatytos normos, taikytinos tokio pobūdžio skundams nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti ir įvertinti.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.