Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Vitalis Milevičius, A. P. (A. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Antstolis Vitalis Milevičius (toliau – antstolis) persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjos A. P. (toliau – pareiškėja) 2025 m. spalio 7 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma įpareigoti antstolį:

1.1. Panaikinti antstolio 2025 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą Nr. S-25-13-15746, kuriuo atsisakyta surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, dėl A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties Nr. e2-10295-545/2025 nevykdymo.

1.2. Įpareigoti antstolį surašyti aktą dėl 2025 m. rugsėjo 7 d. ir 2025 m. rugsėjo 21 d. pažeidimų.

1.3. Įpareigoti antstolį taikyti įstatyme numatytas priemones skolininko atžvilgiu.

3. Antstolis Vitalis Milevičius 2025 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-25-13-16675 netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Antstolis patvarkyme nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-10295-545/2025, kuria yra nustatyta laikinoji atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. P. tvarka. 2025 m. rugsėjo 23 d. vykdomojoje byloje buvo gautas išieškotojos pranešimas, jog A. P. pažeidžia bendravimo tvarką ir prašymas taikyti įstatyme numatytas priemones, t. y. surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir konstatuoti skolininko pažeidimus. Skundžiamu patvarkymu buvo atsisakyta surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Antstolis pažymi, kad toks sprendimas buvo priimtas įvertinus šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu. Iš pateikto susirašinėjimo buvo nustatyta, kad pareiškėja po įvykusio tariamo pažeidimo (2025 m. rugsėjo 5 d. – 2025 m. rugsėjo 8 d.) nesikreipė į skolininką. Pareiškėja į skolininką dėl bendravimo tvarkos pažeidimo kreipėsi tik 2025 m. rugsėjo 22 d. Skolininkas į ieškotojos laišką atsakė nedelsiant ir nurodė, kad vaikas buvo grąžintas ankščiau nei nustatyta, nes to pageidavo pats vaikas. Taip pat patikimo, kad ateityje vaikas bus gražinamas teismo nutartyje nustatytu laiku. Įvertinus šiuos duomenis buvo nustatyta, kad tėvo bendravimas su vaiku vyksta, tėvas su vaiku bendrauti nevengia, nėra tėvo piktybiškumo dėl teismo nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku vykdymo. Antstolis pažymi, kad šalių vaikas yra mokyklinio amžiaus, ankstesnis vaiko grąžinimas buvo susijęs su vaiko pageidavimu pasiruošti mokyklai. Antstolio vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad vaiko grąžinimas ankščiau yra teismo nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimas. Atitinkamai ir nėra pagrindo surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Antstolis taip pat pažymi, kad skundžiamame patvarkyme jis išaiškino šalims bendradarbiavimo, kooperavimosi pareigas, kurių šalys tinkamai nevykdo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

7. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

8. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2025 m. liepos 9 d. pareiškėja A. P. antstoliui Vitaliui Milevičiui pateikė prašymą priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria yra nustatyta laikinoji atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. P. tvarka. Antstolis 2025 m. liepos 10 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir šio vykdomojo dokumento pagrindu antstolio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0013/25/01196. Vykdymo metu antstolis, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju vykdomas teismo sprendimas, kuriame numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu vaiku, 2025 m. liepos 10 d. patvarkymu informavo apie vykdymo procesą vaiko gyvenamosios vietos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių. 2025 m. liepos 10 d. patvarkymu antstolis informavo ir įpareigojo skolininką vykdyti 2025 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria patvirtinta laikinoji jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai skolininkui buvo tinkamai įteikti, skolininkas patvirtino jų gavimą (CPK 178 straipsnis). 2025 m. rugpjūčio 22 d. vykdomojoje byloje buvo gautas pareiškėjos pranešimas, kad skolininkas pažeidžia teismo nustatytą bendravimo tvarką ir prašymas taikyti įstatyme numatytas priemones, pažeidimo laikotarpis – 2025 m. rugpjūčio 15 d. – 2025 m. rugpjūčio 21 d. (v. b. l. 19-21). Antstolis 2025 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymu atsisakė surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (v. b. l 23). Vykdymo proceso metu 2025 m. rugsėjo 23 d. buvo gautas antrasis išieškotojos pranešimas, kad skolininkas pažeidžia nustatytą bendravimo tvarką ir prašymas taikyti įstatyme numatytas priemones; pažeidimai susiję su tėvo bendravimu laikotarpiais 2025 m. rugsėjo 5/8 d. ir 2025 m. rugsėjo 19/22 d. (v. b. l. 26-27). Antstolis priėmė 2025 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą, kuriuo atsisakė surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Pareiškėja, nesutikdama su tokia antstolio pozicija, vykdomojoje byloje pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti 2025 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolį surašyti Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Antstolis 2025 m. spalio 7 d. patvarkymu atmetė pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

10. Kaip matyti iš antstolio vykdomos 2025 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkes teismo nutarties, suinteresuotas asmuo A. P. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaiką pirmadienį į jo gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą iki 8.00 val. pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, suinteresuotas asmuo A. P. turi teisę praleisti su sūnumi 20 kalendorinių dienų vasaros atostogų metu, apie numatomų atostogų laiką informuodamas motiną ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatomų atostogų pradžios. Savo ruožtu pareiškėja A. P. turi pareigą užtikrinti, kad tėvo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi nebūtų trukdomas ir/ar varžomas kitų jos planuojamų veiklų (CPK 179 straipsnis 3 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad suinteresuotas asmuo A. P. nepilnametį vaiką pareiškėjai grąžino 2025 m. rugsėjo 7 d. ir 2025 m. rugsėjo 21 d., t. y. sekmadienį vakare, o ne 2025 m. rugsėjo 8 d. ir 2025 m. rugsėjo 22 d. (pirmadienį iš ryto). Kaip minėta, antstolis, įvertinęs tėvų komunikavimą elektroniniu paštu, nustatė, kad tėvo bendravimas su vaiku vyksta ir nėra jokio tėvo piktybiškumo siekiant išvengti šios pareigos, todėl nėra pagrindo CPK 771 straipsnio taikymui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti su tokia antstolio pozicija.

11. Pažymėtina, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

13. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).

14. Bylai aktualus CPK 771 straipsnis reglamentuoja sprendimų, įpareigojančių atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).

15. Taigi, pagal nurodytą teismų praktiką, antstolis CPK 771 straipsnio pagrindu Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą surašo tik tada, kai skolininkas sprendimo neįvykdo arba jį vykdo netinkamai. Šiuo atveju antstolio pareiga surašyti tokį aktą atsiranda ne automatiškai pagal pareiškėjos pateiktą pranešimą dėl tariamai netinkamai vykdomos bendravimo tvarkos, o kai yra objektyvių duomenų, kad sprendimas (nutartis) faktiškai yra neįvykdytas. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, turi įvertinti, ar konkrečios faktinės aplinkybės rodo realų sprendimo nevykdymą, ar tik sprendimo vykdymo ypatumus, atsiradusius dėl objektyvių priežasčių.

16. Vertinant byloje susidariusią situaciją, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkes teismo nutartimi nustatyta, kad skolininkas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaiką pirmadienį į jo gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą iki 8.00 val. Sistemiškai aiškinant tokį susitarimą, matyti, kad vaiko tėvai nėra susitarę dėl konkretaus vaiko paėmimo-grąžinimo laiko bei yra apsiriboję susitarimu, kad vaikas paimamas penktadienį nuo 17.00 val. (t. y. 17 val. ir vėliau) ir grąžinamas pirmadienį iki 8.00 val. ryto (t. y. 8 val. ir anksčiau). Taigi, faktiškai minėta teismo nutartimi nėra draudžiama grąžinti vaiką anksčiau nei pirmadienį 8.00 val. ryto bei teoriškai vaikas galėtų būti grąžintas pirmadienį nuo 00.00 val. iki 8.00 val. ryto.

17. Antra, kaip jau buvo minėta, teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Taigi, teismo nutartimi nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaiku skirta išimtinai tėvo ir vaiko ryšiui palaikyti bei nėra skirta tėvų tarpusavio santykiams aiškintis. Vykdant tokio pobūdžio teismo nutartį prioritetas turėtų būti teikiamas išimtinai nepilnamečio vaiko interesams, vaiko psichologinei būsenai ir jo gerovei. Nagrinėjamu atveju neginčijamos aplinkybės, kad tėvas vaiką du kartus grąžino ne pirmadienį iki 8.00 val. ryto, o sekmadienį iš vakaro dėl to, kad pats vaikas išreiškė aiškų norą grįžti anksčiau, nes jam būtų patogiau važiuoti (eiti) į mokyklą iš savo gyvenamosios vietos. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo nutartimi nustatyta tėvo bendravimo tvarka su devynerių metų vaiku, kuris nuo rugsėjo mėnesio lanko naują ugdymo įstaigą. Akivaizdu, kad kiekvienam tokio amžiaus vaikui, kurio tėvai skiriasi, mokslo metų pradžia siejasi su tam tikru stresu ir išgyvenimais, todėl šiuo laikotarpiu abiem tėvams reikėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad vaiko adaptacijos laikotarpis būtų kuo sklandesnis ir nukreiptas išimtinai į paties vaiko interesus, o ne apsiribotų tėvų skyrybų procesu. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje formalus teismo nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimas vaiką grąžinant namo sekmadienį iš vakaro, o ne pirmadienį iki 8.00 val. ryto, buvo padarytas siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, t. y. sudaryti vaikui galimybę grįžti namo iš vakaro, pasiruošti mokyklai, išsimiegoti. Todėl bet kokios pareiškėjos interpretacijos, kad tokie vaiko tėvo veiksmai laikytini pažeidimu ir sudaro pagrindą bausti vaiko tėvą surašant antstoliui neįvykdymo aktą, neatitinka nei teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pagrindinio tikslo (užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo ryšį su vaiku), nei paties vaiko interesų. Teismo vertinimu, esamoje situacijoje vaikui pradėjus lankyti mokyklą tėvai turėjo bendradarbiauti ir kooperuotis, spręsti klausimą, ar vaiko grąžinimas pirmadienį anksti ryte atitiks jo interesus, o ne teikti prioritetą išimtinai savo asmeniniams interesams bylinėjantis teisme.

18. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko tėvas sistemingai ar sąmoningai vengtų vykdyti teismo nutartį, t. y. atsisakytų pasiimti vaiką, nebendrautų su vaiku, vaikas bendravimo metu būtų ne tėvo, o kitų asmenų žinioje (CPK 178 straipsnis).

19. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti teismo nutarties dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą, antstolis pagrįstai atsisakė surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

20. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolis Vitalis Milevičius, priimdamas 2025 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą, veikė pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), byloje nėra nustatytas ultra vires veikimas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip aiškiai nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Dėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

21. Suinteresuotas asmuo A. P. prašo priteisti iš pareiškėjos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą. Suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (CPK 178 straipsnis).

22. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia, nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

23. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens ir pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai skirtingas, todėl skundą atmetus kaip nepagrįstą, suinteresuotas asmuo A. P. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

24. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens prašomų priteisti išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistinas 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-295, 510, 513, 594 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos A. P. skundą dėl antstolio veiksmų.

Priteisti iš pareiškėjos A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. P. (A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.