Kauno apygardos teismo sprendimas

Ieškovės atstovas pastebėjo, kad Lietuvos teisminėje praktikoje vyrauja absoliutus komercinio rėmimo teisinių santykių aiškinimo vakuumas, ko pasėkoje tokie nesąžiningi asmenys kaip atsakovė, sudarydami komercinio rėmimo sutartis, vėliau lengva ranka atsisako savo įsipareigojimų vykdymo piktnaudžiaudami Lietuvoje vyraujančiu įsitikinimu, jog komercinio rėmimo teisiniai santykiai yra tapatūs paramos pagal CK 6.476 straipsnį santykiams. Ieškovės atstovai pažymėjo atsakovės nenuoseklią poziciją dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo ir prašė atmesti jos argumentus dėl Sutarties kvalifikavimo paramos sutartimi, esą kuria buvo susitarta remti Lietuvos (duomenys neskelbtini) per Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungą, o ieškovo teisių pagal ją suteikimas buvo tik tam tikras padėkos išraiškos elementas už tokią paramą. Ieškovo įsitikinimu, Sutartis yra kvalifikuotina sporto arba komercinio rėmimo sutartimi, nors tokia sutarties rūšis nėra kodifikuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekse, tačiau, vadovaujantis CK 6.156 straipsnio 1 dalimi, šalims yra leidžiama sudaryti ir CK nenumatytas sutartis.

Siekdamas, pagrįsti savo poziciją dėl Sutarties kvalifikavimo sporto arba komercinio rėmimo sutartimi, ieškovas į civilinę bylą yra pateikęs konkrečius mokslinius straipsnius sporto (komercinio) rėmimo sutarties tematika (2 t., b. l. 9-34 , 51-73), taip pat ICC1 Tarptautinio rėmimo kodekso, kuriame yra įtvirtinta tokios sutarties samprata, ištrauką (2 t., b. l. 97-107). Vadovaujantis šiais įrodymais, sporto (komercinio) rėmimo sutartis yra suprantama kaip sutartis, kuria rėmėjas suteikia finansavimą ar kitokią paramą, siekdamas sukurti sąsają tarp rėmėjo įvaizdžio, prekės ženklų ar produktų ir remiamų sportininkų, sporto klubų, trenerių, sporto organizacijų ir sporto infrastruktūros mainais už tam tikrą tiesioginę ar netiesioginę naudą ir teises. Jose yra išskiriami esminiai tokios sutarties elementai, t. y. yra konstatuota, jog sporto (komercinio) rėmimo yra laikoma įpareigojanti, konsensualinė, neformali, dvišalė, komutatyvi civilinės teisės sutartis. Atsakovės komercinius siekius, kurių bus siekiama sudarius Sutartį, jau numato Sutarties preambulė. Joje yra aiškiai numatyta, jog atsakovė teikia „paramą“, siekdamas populiarinti savo gaminamą produkciją, o ieškovo vardas, įvaizdis bei atvaizdas šiems tikslams pasiekti yra svarbus tuo, jog jis turi marketinginę bei komercinę vertę. Pagal Sutartį ieškovas įsipareigoja suteikti atsakovei teisę jos produkcijos populiarinimo tikslais naudoti savo vardą, atvaizdą ir įvaizdį. Pagrindinis Sutarties ir atsakovės tikslas – panaudoti ieškovo (rėmimo objekto) įvaizdį, siekiant reklaminių ir komunikacinių su atsakovės gaminama produkcija susijusių tikslų. Už ieškovo įvaizdžio atsakovei perdavimą, ji įsipareigojo ieškovui mokėti konkrečias pinigų sumas arba, kaip yra numatyta Sutartyje, „teikti paramą“. Paties termino „parama“ Sutartyje naudojimas taipogi akivaizdžiai implikuoja Sutarties kvalifikavimą sporto (komercinio) rėmimo sutartimi. Taigi, iš Sutarties turinio aiškiai matyti, jog atsakovė piniginius įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu prisiėmė tik dėl to, jog ieškovas iš savo pusės atsakovei suteikė atitinkamas teises bei prisiėmė su jų įgyvendinimu susijusius konkrečius įsipareigojimus. Todėl ryšys tarp minėtų ieškovo ir atsakovės iš Sutarties kylančių priešpriešinių prievolių yra daugiau nei akivaizdus. Ieškovas pabrėžė, kad pati atsakovė 2019-06-20 vykusio teismo posėdžio metu pripažino Sutarties konsensualinį ir dvišalį pobūdį, todėl Sutartis negali būti ir nėra kvalifikuotina paramos sutartimi kaip ji yra suprantama pagal CK 6.476 straipsnį.

Ieškovas neigė atsakovės argumentus, kad Sutartis gali būti mišri sutartis, nes byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog šalys būtų susitariusios ar būtų išreiškusios atitinkamą valią, jog dalis Sutartyje mokėjimų būtų laikytini kaip „atlygis“ už ieškovo suteiktas teises, o dalis – kaip neatlygintinės paramos teikimas ieškovui. Iš Sutarties turinio galima suprasti, jog visi Sutartyje numatyti atsakovės mokėjimai Ieškovui sudaro bendrą ir nedalomą atsakovės teikiamą „rėmimą“ ieškovui už jo Sutartimi suteiktas teises ir Sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą. Gi Sutarties 1.2. punkte, kuris reglamentuoja Sutarties dalyką, įtvirtintas terminas „parama“, kurią įsipareigoja teikti atsakovė, nėra detalizuotas. O jis nėra detalizuotas būtent dėl to, jog sudarydamos Sutartį šalys puikiai suprato, jog visi Sutartyje numatyti mokėjimai yra ieškovui mokami būtent už tai, kokia naudą iš ieškovo pagal Sutartį gauna atsakovė. Ieškovės atstovas nurodė, kad civilinėje byloje yra pateikti įrodymai (4 t. b. l. 10-12, 101-109, 110-112), patvirtinantys, jog Sutarties projektą rengė ir aktualias Sutarties nuostatas, kuriose yra įtvirtinti atsakovės piniginiai įsipareigojimai, pasiūlė atsakovė. Todėl tuo atveju, jeigu visgi kiltų neaiškumų dėl tam tikrų Sutarties sąlygų, įtvirtinančių mokėjimus ieškovui, kvalifikavimo, jie turėtų būti aiškinami ieškovo naudai.

Ieškovas neigė atsakovės argumentus, kad esą Sutartimi buvo siekiama remti Lietuvos (duomenys neskelbtini) per Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungą, o tarp ieškovo, atsakovės ir Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungos susiklostė trišaliai teisiniai santykiai. Nurodė, kad Sutarties 2.5. punkte Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjunga kaip mokėjimų gavėjas buvo įtraukta ieškovo, o ne atsakovės iniciatyva (4 t., b. l. 91-95). Atsakovė niekada nereiškė jokio noro ir valios, jog pagal Sutartį ieškovui mokami pinigai būtų nukreipiami Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungai. Atsakovė tiesiog neprieštaravo ieškovo valiai, jog mokėjimai pagal Sutartį būtų daromi ne ieškovui, o tiesiogiai Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungai pagal ieškovo ir Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungos susiderinimą. Ieškovas paaiškino, kad Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjunga nuolat rūpinosi ieškovo, kaip pagrindinio Lietuvos (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos (duomenys neskelbtini) rinktinės flagmano bei veido sportine veikla. Skirdamas savo pagal Sutartį gaunamas pajamas Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungai, tokiu būdu ieškovas siekė palengvinti Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungai finansinę naštą bei užtikrinti, kad Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjunga toliau sėkmingai galėtų vykdyti su ieškovo sportine veikla susijusią administracinę veiklą. Į civilinę bylą yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjunga rūpinosi ieškovo sportinės veiklos administravimu ir tuo tikslu patyrė išlaidas (2 t., b. l. 74-83). Civilinėje byloje yra pateikti įrodymai, jog Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjunga iš atsakovės gautas pagal Sutartį sumas apskaitė kaip iš ieškovo, o ne atsakovės, gautas pinigų sumas (3 t. b. l. 79), o ieškovas šias pinigų sumas kaip savo gautas pajamas deklaravo mokesčių administratoriui ir nuo jų susimokėjo gyventojų pajamų mokestį (3 t., b. l. 69-74).

Ieškovas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kaip absoliučiai nepagrįstus, apie tariamą ieškovo įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymą bei jos pažeidimą iš esmės. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad ieškovas esą pažeidė Sutarties 2.2. punkte nurodytą pareigą, turėjo įrodyti, kad konkretus viešas renginys, filmavimas ar fotografavimas buvo iš anksto suderintas su ieškovu ir tuo tikslu buvo padengtos ieškovo ir jį lydinčio asmens kelionės išlaidos, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu nenurodė nei vieno renginio, kuris būtų buvęs iš anksto suderintas su ieškovu ir jis į renginį būtų neatvykęs. Atsakovė teigia, jog ieškovas nesudalyvavo 2016-09-16 rengtame “ (duomenys neskelbtini)“ atidaryme. Tačiau pristatydama šį argumentą atsakovė visiškai vengia akcentuoti, kad šis renginys su ieškovu nebuvo iš anksto suderintas, kvietimas į šį renginį buvo išsiųstas tik 2016-09-09, t. y. likus vos vienai savaitei iki renginio, o patį renginį organizavo net ne pati atsakovė, o UAB „(duomenys neskelbtini), ką patvirtino ir liudytojas N. P.. Į civilinę bylą pateikti įrodymai – šalių susirašinėjimas el. paštu, vaizdo klipai, fotonuotraukos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, taip pat atsakovės pripažintos aplinkybės, liudija, jog ieškovas dalyvavo 2 filmavimuose ir fotosesijose: vienoje 2015 metais, kitoje – 2016 metais ir kiekvienas iš jų truko gerokai ilgiau nei 5 valandas. Atsakovė niekada ieškovui nereiškė jokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo, o atsikirtimus dėl tariamo jos pažeidimo pradėti dėstyti tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą.

Dėl atsakovės argumentų, jog ji esą Sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2016-11-25 ieškovas nurodė, kad Sutartis esą buvo nutraukta žodžiu N. P. skambučio ieškovui metu yra tik atsakovės vaizduotės vaisius, nes toks atsikirtimas yra grindžiamas vien šio asmens parodymais, kurie nėra patikimi. Šis liudytojas teikė neteisingus parodymus apie ieškovo dalyvavimo filmuojant tik 1 kartą, kai buvo įvykę du filmavimai, apie nekomunikavimą su atsakove, kai ieškovas noriai ir nuolat komunikavo, apie negalėjimą naudoti ieškovo atvaizdo, kai jis buvo naudojamas. Atsakovė 2019-10-25 į civilinę bylą pateikė 2016-11-25 atsakovės valdybos protokolą, kuriuo esą buvo nuspręsta nutraukti paramos teikimą pagal Sutartį. Tačiau apie tokio atsakovės valdybos protokolo egzistavimą ji niekada net nebuvo užsiminusi. Kadangi atsakovės valdybą sudarė tik N. P. šeimos nariai, tokio protokolo parengimas ir pasirašymas po 2019-09-18 teismo posėdžio nebuvo atsakovei sunki užduotis. Atsakovė neįrodė, kad turėjo pagrindą Sutartį nutraukti dėl esminio jos pažeidimo. Sutarties 2.6. punkte anglų kalba yra numatyta, jog ieškovui dėl bet kokių priežasčių nustojus užsiiminėti profesionalia (duomenys neskelbtini) sportine veikla ar (duomenys neskelbtini) metų pabaigos reitingų lentelėje nukritus į žemesnę nei 120 vietą, atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį su sąlyga, kad apie tokius ketinimus raštu informuos ieškovą per 30 dienų nuo (duomenys neskelbtini) metų pabaigos reitingų lentelės paskelbimo. Todėl pagal šį Sutarties punktą atsakovė turėjo teisę Sutartį tik nutraukti, o ne atsisakyti ją vykdyti, ir tik esant minėtoms sąlygoms. Tačiau civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, jog šios sąlygos būtų buvusios įgyvendintos.

Bylą nagrinėjant iš esmės, atsakovės atstovas paaiškino, kad pradinę atsakovės atsikirtimo poziciją sudaro tai, jog ji laiko, kad tarp šalių buvo sudaryta komercinė neturtinių teisių pirkimo–pardavimo sutartis. Vėlesnę – kad tai yra sporto rėmimo sutartis, kuri turi daug neatlygintinumo ir nesavanaudiškumo elementų. Atsakovės nuomone, 2015 07 12 tarp šalių sudarytą Bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-07-12 ieškovo su trečiuoju asmeniu Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjunga sudarytą Paramos sutartį reikia vertinti bendrai ir laikyti, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė neatlygintini paramos teisiniai santykiai, o ieškovas šiame teisiniame santykyje dalyvauja kaip Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos narys, sutikęs perleisti vardą, atvaizdą ir įvaizdį. Todėl pagal šią sutartį reikalavimo teisę į atsakovę turėtų trečiasis asmuo, kuris pripažintinas tinkama šalimi – ieškovu.

Jeigu teismas spręstų, kad 2015 07 12 Bendradarbiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sieja tik šalis, tai šią sutartį reikia kvalifikuoti paramos sutartimi, kurią priverstinai vykdyti negalima, nes ji yra neatlygintinė ir nesavanaudiška. Tuomet ieškovas bus pasirinkęs netinkamą savo teisių gynybos būdą, nes ši sutartis nėra neturtinių teisių pirkimo–pardavimo sutartis. Ir tai yra akivaizdu iš preambulės (D), kur nurodyta, jog atsakovė teikia paramą įvairiems dėl sportinių pasiekimų žymiems profesionaliems sportininkams. Tokią atsakovės poziciją patvirtina ir Sutarties 2.3, 2.4, 2.5 ir 2.6 punktų nuostatos apie paramos suteikimą už ieškovo vardo, atvaizdo bei įvaizdžio naudojimą. Todėl tikroji šalių valia buvo sudaryti neatlygintinę paramos sutartį, o paramos teisinius santykius patvirtina ir 2015-07-12 ieškovo su trečiuoju asmeniu Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjunga sudaryta Paramos sutartis. Tačiau ir šiuo atveju sutarties šalimi yra trečiasis asmuo, nes ieškovas negali būti paramos gavėju.

Be to, atsakovės nuomone teismas 2015 07 12 Bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų pripažinti niekine ir ieškinį atmesti, nes ji yra sudaryta netinkamos formos, kuomet turėjo būti sudaryta notarinės formos (CK 6.469 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje prašė ieškinį tenkinti. Atstovas paaiškino, kad Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungos nesieja jokie teisiniai santykiai su atsakove ir ji nedalyvauja santykyje tarp šalių. Su ieškovu ją sieja 2015-07-12 sudaryta Paramos sutartis, pagal kurią trečiojo asmens finansinėje apskaitoje yra apskaitoma iš ieškovo gauta parama. Trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad ieškovo teikiama parama bus pervedama atsakovės, nes tokios nuostatos buvo įtvirtintos šalių sudarytoje Sutartyje, su kuria trečiasis asmuo buvo supažindintas.

Byloje nustatyta, kad 2015-07-12 ieškovas R. B. ir atsakovė UAB “Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 7-12, toliau ir Sutartis). Byloje kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo , Sutarties vykdymo, jos nevykdymo teisinių pasekmių, Sutarties nutraukimo.

Šalys nesutarė, kaip vertinti Sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčius teisinius santykius. Ieškovės įsitikinimu tarp šalių buvo sudaryta sporto arba komercinio rėmimo sutartis ir nors tokia sutarties rūšis nėra kodifikuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekse, tačiau, vadovaujantis CK 6.156 straipsnio 1 dalimi, šalims yra leidžiama sudaryti ir CK nenumatytas sutartis. Sutiktina su ieškovu, kad atsakovės pozicija dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo buvo nevienareikšmė. Pradinė jos pozicija buvo ta, kad šalys sudarė komercinę neturtinių teisių pirkimo–pardavimo sutartį, vėlesnė – kad paramos sutartį (CK 6.476 straipsnis) ar net mišrią sutartį.

Kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti, ir prašomas pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdas (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 21 punktas). Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių teisinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai. Kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius turi būti taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 – 6.195 straipsniai).

Sutartinių santykių kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota ir gausi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; ir kt.). Vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis teismas nustato tikruosius sutarties šalių ketinimus, pirmiausia nustatoma šalių tikroji valia. Tam tikslui pasiekti svarbus ne tik lingvistinis sutarties tekstas, bet ir prisiimtų įsipareigojimų vertinimas, atsižvelgimas į sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties vykdymo praktiką ir kt. Taigi, tik išsamiai nustačius sutarties šalių teises ir pareigas galima tiksliai identifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

Sutarties preambulėje šalys nurodė aplinkybes, į kurias šalys atsižvelgė sudarydamos Sutartį. Pagal jas galima spręsti, kokios naudos šalys siekė iš šios Sutarties sudarymo ir vykdymo. Ieškovas nurodė, kad yra profesionalus sportininkas, užsiimantis profesionalia sportine veikla (duomenys neskelbtini) sporto srityje (A); yra geriausias Lietuvos (duomenys neskelbtini) (B); jo vardas, įvaizdis bei atvaizdas turi marketinginę bei komercinę vertę (C). Tai yra, nurodė, civilinės teisės saugomus objektus – asmenines neturtines teises ir vertybes – vardą, atvaizdą, įvaizdį (dalykinė reputacija) (114 straipsnio 1 dalis, 1.115 straipsnis), kurie dėl jo pasiekimų turi marketinginę ir komercinę vertę. Atsakovę charakterizuoja Sutarties preambulėje nurodytos aplinkybės, kad ji užsiima geriamojo ir mineralinio vandens gamyba, todėl populiarindama gaminamą produkciją bei skatindama visuomenę užsiimti aktyvia sportine veikla, nuolatos teikia paramą įvairiems dėl sportinių pasiekimų žymiems profesionaliems sportininkams (D). Atsakovė Sutarties preambulės nuostatas laiko svarbiomis tik joje nurodytos sąvokos apie jos nuolatos teikiamą paramą dėl sportinių pasiekimų žymiems profesionaliems sportininkams prasme, tačiau nepastebi aplinkybės, kad Sutartį sudarė su ieškovu, atsižvelgdama į jos poreikį populiarinti savo gaminamą produkciją. Todėl vertinandamas Sutarties preambulėje nurodytų aplinkybių visumą, teismas nesutinka su atsakove, kad būtent pagal tai, kad Sutarties preambulėje atsakovė deklaravo teikianti paramą dėl sportinių pasiekimų žymiems profesionaliems sportininkams, teismas turėtų padaryti išvadą, kad tarp šalių susiklostė aukos (paramos ar labdaros) teisiniai santykiai (CK 6.476 straipsnis).

Kaip jau minėta pirmiau, tiksliai identifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius galima tik išsamiai nustačius sutarties šalių teises ir pareigas . Įvertinus Sutartyje nurodytą jos dalyką, teismui akivaizdu, kad abi šalys savo suderinta valiai prisiėmė teises ir pareigas, kurių turinys patvirtina, jog sutartis yra dvišalė, be to ir atlygintinė. Ieškovas penkerių metų laikotarpiui suteikė atsakovei išimtinę teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ne išimtinę teisę už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų atsakovės gaminamos produkcijos (geriamo ir/ ar mineralinio vandens) populiarinimo tikslias naudoti jo vardą, atvaizdą, įvaizdį (Sutarties 1.1 punktas). Atsakovė mainais už galimybę reklaminiais tikslais įgytą teisę naudoti ieškovo vardą, atvaizdą bei įvaizdį, įsipareigojo teikti ieškovui paramą, įgijo rėmėjo statusą (Sutarties 1.2 punktas). Šios aptariamos Sutarties nuostatos būtent ir patvirtina ieškovo poziciją apie priešpriešinių įsipareigojimų buvimą. Šalių įsipareigojimai dėl Sutarties objekto įgyvendinimo formos ir būdų bei atlygio yra reglamentuoti Sutarties 2 punkte. Sutarties 2.3 punkte nurodyti konkretūs atsakovės mokėjimai ieškovui, todėl nėra pagrindo vertinti, kad esant tokiai šio punkto redakcijai tik nuo vienos šalies – atsakovės valios priklausė mokėjimų dydis ir terminai. Sutartis sudaryta penkeriems metams, kasmet iki gruodžio 24 d. atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui po 20000 Eur, o kita šalis – ieškovas įgijo teisėtą lūkestį gauti Sutartyje nustatytais terminais ir nustatyto dydžio pinigines lėšas ir papildomą 2500 eurų paramą už kiekvieną ieškovo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) kategorijos turnyruose (Sutarties 2.4 punktas). Vertinant kompleksiškai Sutarties preambulės, Sutarties dalyko ir šalių įsipareigojimų nuostatas, matyti, jog atsakovė piniginius įsipareigojimus prisiėmė tik dėl to, jog ieškovas iš savo pusės atsakovui suteikė atitinkamas teises bei prisiėmė su jų įgyvendinimu susijusius konkrečius įsipareigojimus, neapribodamas atsakovės jokiomis papildomomis sąlygomis atsakovei naudoti ieškovo vardą, atvaizdą bei įvaizdį (1.1 punktas) per Sutarties terminą. Todėl atsakovės argumentai dėl paramos mokėjimo/nemokėjimo ieškovui tik remiantis jos vienos valia, reikštų nesąžiningą Sutarties sąlygų aiškinamą ir Sutarties sąlygų aiškinimą, neatsižvelgiant į jos sąlygų tarpusavio ryšį (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju Sutarties 2.5. punkte buvo numatyta sąlyga dėl mokėjimų pagal Sutartį atlikimo į Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungos banko sąskaitą. Atsakovės nuomone tai patvirtina, kad Sutartis buvo trišalė ir sudaryta su Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjunga dėl paramos Lietuvos (duomenys neskelbtini) sportui. Tačiau šie atsakovės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, jai žinant, kad Sutartį sudarė ir ją pasirašė tik dvi bylos šalys. Pastebėtina, kad atsakovė nepaneigė ieškovo argumentų, jog aptariama sutartinė sąlyga dėl mokėjimų pagal Sutartį atlikimo į Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungos banko sąskaitą Sutartyje atsirado tik ieškovo valia (4 t., b. l. 91-85). Teismas nustatė nuoseklią ieškovo poziciją dėl piniginių lėšų, gautų pagal 2015-07-12 Bendradarbiavimo sutartį, panaudojimo – pervedimo į jo nurodytą Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungos sąskaitą, nes tą pačią dieną kaip ir buvo sudarytą Sutartis – 2015-07-12 tarp ieškovo ir Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungos buvo sudaryta Paramos sutartis (3 t., b. l. 77-78). Šios sutarties 1.1 punkte yra nurodyta, kad ja įforminamas sportininko piniginės paramos Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungai suteikimas, kuri bus naudojama sutarties 2 punkte numatytais tikslais. Sutartyje nurodyta, kad paramą trečiasis asmuo gaus ne tiesiogiai, o iš atsakovės Bendradarbiavimo sutarties pagrindu gaunamomis piniginėmis lėšomis (1.2., 1.3 punktai). Civilinėje byloje yra pateikti įrodymai, jog trečiasis asmuo iš atsakovės gautas pagal Sutartį pinigines lėšas apskaitė kaip iš ieškovo gautas pinigų sumas (3 t., b. l. 79), o ieškovas mokesčių administratoriui jas deklaravo kaip gautas pajamas ir nuo jų susimokėjo gyventojų pajamų mokestį (3 t., b. l. 69-74).

Todėl vertinant kartu 2015-07-12 Bendradarbiavimo sutarties ir 2015-07-12 ieškovo su Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjunga sudarytos Paramos sutarties nuostatas, teismas nustato bendra tik tai, kad ieškovas savo valią pagal Bendradarbiavimo sutartį gautas pinigines lėšas gauti pervedimu į trečiojo asmens sąskaitą buvo įtvirtinęs abiejose sutartyse. Tačiau Paramos sutarties šalimi nėra atsakovė, kaip ir trečiasis asmuo nebuvo Bendradarbiavimo sutarties šalimi, todėl net ir vertinant kartu abi šias sutartis teismas negali pritarti atsakovės užimtai gynybinei pozicijai byloje, kad Bendradarbiavimo sutartis yra paramos sutartis, kur paramos teikėja yra atsakovė, paramos gavėjas – trečiasis asmuo ir tokia sutartis negali būti vykdoma priverstinai, nes ji neatlygintinė ir nesavanaudiška (CK 6.476 straipsnis).

Atsakovė nurodė, kad gavo Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjungos 2016-12-29 pasiūlymą (3 t., b. l. 117-122) sudaryti dvišalę sutartį, po to buvo rengiamas trišalės sutarties projektas (3 t., b. l. 133-139). Trečiojo asmens atstovas bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad jokia sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jam buvo akivaizdu, kad Lietuvos (duomenys neskelbtini) sąjunga tokį pasiūlymą atsakovei teikė klaidingų prielaidų pagrindu, be to, net nežinant ieškovui ir su juo tokio pasiūlymo nederinant. Trečiojo asmens atsakovei pateiktas Bendradarbiavimo sutarties projektas nebuvo pasirašytas. Todėl teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra tiek reikšmingos, kiek joms reikšmės suteikia atsakovė, nes tik sudaryta ir sutarties šalių pasirašyta sutartis gali sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 straipsnis).

Pirmiausia šiuos atsakovės argumentus paneigia tai, kad byloje yra duomenys, kad šalių ryšys nuo 2016-11-25 nenutrūko (4 t., b. l. 46-51). Atsakovės atstovė L. B. 2018-10-18 el. laiške (1 t., b. l. 16) teikė informaciją apie sutarties vykdymą ir nenurodė, kad ji jau nutraukta. Nurodė, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, ieškovo atvaizdas nebuvo naudojamas taip plačiai ir intensyviai, kiek tikėtasi, todėl prašė geranoriškai atsižvelgti į susidariusią situaciją ir šalių susitarimu pakeisti ieškovui mokėtinas sumas, jas sumažinant. Atsakovės atstovas teigė, kad šiame laiške buvo dėstoma atsakovės pozicija dėl skolos, susidariusios iki Sutarties nutraukimo, padengimo, tačiau šio laiško surašymo data (2018-10-18) ir nurodoma sutarties nutraukimo data (2016-11-25) yra pernelyg nutolusios, kad šias aplinkybes galima būtų susieti be papildomos nuorodos el. laiške, kai juo siekiama Sutarties sąlygų modifikavimo tikslų – atlygio ieškovui sumažinimo. Atsakovės liudytojas N. P. apie atsakovės 2016-11-25 valdybos posėdį kuriame buvo nutraukta šalių Sutartis, prisiminė tik teisme, atsakydamas į teismo užduotą klausimą. Teismo vertinimu, šis 2019-09-18 teismo posėdyje pateiktas atsakovės valdybos protokolas (3 t., b. l. 128) nepatvirtina Sutarties nutraukimo, nes apie tokį valdybos sprendimą nebuvo pranešta ieškovui jokiu būdu, be to, ir Sutarties sąlygose tokio atsakovės valdybos sprendimo dėl Sutarties nutraukimo priėmimas nebuvo numatytas.

Atsakovė paaiškino, kad ieškovas nebendradarbiavo ir nedalyvavo jos renginiuose tiek, kiek turėjo pagal Sutarties sąlygas. Atsakovės nuomone, ieškovas dalyvavo dviejuose filmavimuose ir vienoje fotosesijoje. Nagrinėjamu atveju teismas turėtų pagrindo konstatuoti ieškovo nebendradarbiavimą su atsakove tik tuomet, jeigu būtų pagrindo nustatyti Sutarties 2.2. punkte numatytų sąlygų pažeidimą. Šalys buvo susitarę, kad ieškovas iš anksto abipusiu šalių suderintu grafiku dalyvaus atsakovės organizuojamuose ar kuruojamuose ar su atsakovės veikla susijusiuose viešuose renginiuose, filmavimuose, fotografavimuose, kuriuose atsakovės užsakymu šios Sutarties vykdymo tikslais tretieji asmenys gali fiksuoti ieškovo atvaizdą. Tokiu atveju atsakovė buvo įsipareigojusi padengti ieškovo ir jį lydinčio asmens kelionės ir maitinimo išlaidas, tačiau tokių pasirodymų skaičius per Sutarties galiojimo laikotarpį negali viršyti daugiau kaip dalyvavimo 5 renginiuose (2.2.2 punktas). Į bylą yra pateiktas kvietimas į 2016-09-16 vykusį Vytautas Mineral SPA atidarymą (1 t., b. l. 134), kuris ieškovui išsiųstas 2016-09-09 (1 t., b. l. 133). Apie tarp šalių vykusį derinimą dėl ieškovo atvykimo į šį renginį iki šio kvietimo išsiuntimo byloje nėra duomenų. Tačiau yra ieškovo 2016-09-15 elektroninė žinutė liudytojui N. P., kad ieškovas dėl telefono pakeitimo tik šią dieną pastebėjo tą žinutę ir klausė ar galima rytoj susiskambinti. Atsakovė nepateikė duomenų, kaip vyko tolesnis derinimas ir kokia buvo atsakovės pozicija šiuo aspektu (1 t., b. l. 132). Kadangi teismas neturi šių duomenų, tai ir negali nustatyti, kad ieškovas neatvyko, kuomet buvo pasiektas abipusis susitarimas, t. y. negali sutikti su atsakove, kad ieškovas pažeidė Sutartį. Pastebėtina, kad ieškovo atvykimas į atsakovės renginius turėjo vykti jos iniciatyva ir atsakovės finansuojamas. Sutarties sąlygos (2.1 punktas) suteikė teisę atsakovei savo nuožiūra bei pasirinkimu bet kokia forma bei bet kokiu pasirinktu būdu naudoti ieškovo vardą, atvaizdą bei įvaizdį. Būtent atsakovė turėjo informuoti ieškovą apie pastarojo vardo, atvaizdo ir įvaizdžio planuojamą naudojimą, organizuojamų bei vykdomų reklaminių kampanijų eigą, įgyvendinant teises, numatytas šios Sutarties 2.1 punkte (2.1.1 punktas). Todėl naudojimosi Sutartimi suteiktomis teisėmis apimtis, forma ir būdas priklausė nuo atsakovės, kuri turi prisiimti savo neveikimo pasekmes, jeigu mano, kad iš Sutarties vykdymo turėjo daugiau lūkesčių. Taigi, nesant kitų nei buvo aptarta įrodymų dėl Sutarties 2.2 punkto vykdymo, nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį ir atsakovė negauna iš ieškovo to, ko tikėjosi, ar, kad ieškovas prievolių nevykdo tyčia ir dėl tokio pažeidimo yra pagrindo atsakovei nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnis). Be to, nutraukiant Sutartį vienašališkai, atsakovė privalėjo apie tai pranešti ieškovui (CK 6.218 straipsnio 1 dalis), tačiau byloje tokių duomenų nėra.

Priešingai, byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovas bendradarbiavo su atsakove. Jis dalyvavo filmavimuose 2015 metais ir 2016 metais (4 t., b. l. 52, 57,69), reklama su ieškovo atvaizdu buvo talpinama Delfi.lt (3 t., b. l. 108-109), youtube.com platformoje „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje (4 t., b. l. 5-7), naudojama (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 8, 72-75). Ieškovas palaikė pastovų ryšį el. paštu su atsakovės atstovu N. P. (4 t., b. l. 39-51). Laiškų turinys nerodo buvus ieškovui pretenzijų dėl jo netinkamo nebendradarbiavimo su atsakove. Ieškovas buvo patikinamas, kad sulauks atsiskaitymo, kad dėl to atsakovė visada stengiamasi. Todėl teismas nekonstatuoja Sutarties vykdymo principų pažeidimo iš ieškovo pusės (CK 6.200 straipsnio 2 dalis).