Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-05-18 · Civilinė byla Nr. e2-1490-955/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-18
Bylos Nr.
e2-1490-955/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18463-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
L. G.
Atsakovas
D. S.
Advokatai
Erikas Pavlovičius, Matilda Liatukaitė
Civilinė byla Nr. e2-1490-955/2021Proceso Nr. 2-69-3-18463-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.6; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant J. Š., L. S.,

dalyvaujant ieškovei L. G., ieškovės L. G. atstovui advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui,

atsakovui D. S., atsakovo D. S. atstovei advokatei Matildai Liatukaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė L. G. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. S. (toliau – atsakovas) 4 000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1–6).

1.1. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad 2020 m. balandžio 21 d. ieškovė ir atsakovas sudarė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovas ieškovei įsipareigojo parduoti nekilnojamąjį turtą – namą su sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), už 61 000,00 Eur. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė sumokės atsakovui turto kainą tokia tvarka: 2 000,00 Eur avansinę įmoką Sutarties pasirašymo metu ir 59 000,00 Eur likusią įmoką pagal „Swedbank“ banko išduotą leidimą parduoti. Remiantis Sutartimi, jos pasirašymo metu ieškovė sumokėjo atsakovui 2 000,00 Eur avansinę įmoką. Ginčas tarp šalių kilo dėl Sutarties sąlygų nevykdymo, paminėtinos šalių Sutartimi prisiimtos pareigos, kurios atsakovo nebuvo įvykdytos: Sutarties 4.1.1. papunktis numato, kad šalys turi visas teises, įgaliojimus ir patvirtinimus, reikalingus sudaryti šią Sutartį ir visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį. Sutarties 4.1.2. papunktis numato, kad nei šios Sutarties sudarymas, nei bet kurios šalies įsipareigojimų vykdymas neprieštarauja ar nepažeidžia jokio teismo, vyriausybinės ar vietinės valdžios institucijos sprendimo, įsakymo, potvarkio ar nurodymo, taikytino ir privalomo šalims, jokios sutarties ar kitokio sandorio, kurių viena iš šalių yra bet kuri šalis, jokio šalims taikytino įstatymo ar kitokio teisės akto nuostatų, jokių šalių kreditorių teisių. Sutarties 4.2.1. papunktis numato, kad pardavėjas, t. y. atsakovas garantuoja pirkėjai, t. y. ieškovei, jog yra teisėtas turto savininkas, teisėtai įgijęs turtą ir turi visas teises ir įgaliojimus naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo turtu. Sutarties 4.2.2. papunktis numato, kad turtas nėra ir iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos nebus ginčo dalykas, areštuotas, opcionuotas ar suvaržytas taip, kad suvaržytų pirkėjos disponavimo šiuo namu teisę. Sutarties 4.5. p. numato, kad šalys šiuo susitarimu užtikrina, kad nenuslėpė jokių aplinkybių, susijusių su pareiškimais ir garantijomis, nustatytomis šiame straipsnyje, sąlygojančiomis bet kokio paminėto pareiškimo ar garantijos klaidingumą ar neteisingumą bet kuriuo esminiu aspektu. Sutarties 4.7. p. numato, kad pardavėjas, t. y. atsakovas privalo perduoti nekilnojamąjį turtą tokios būklės kokia buvo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir garantuoja, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų turto trūkumų. Sutarties 5.1. papunktis numato, jei paaiškėja, kad bet kurie pareiškimai ar garantijos, pateikti šalių viena kitai Sutartyje, buvo iš esmės neteisingi, melagingi ar klaidinantys, arba bet kuri šalis neįvykdo savo įsipareigojimų, nustatytų šioje Sutartyje, ar vykdo juos netinkamai, Sutartį pažeidusi šalis atlygina nukentėjusiajai šaliai visus nuostolius, patirtus pastarosios šalies dėl tokių neteisingų, melagingų ar klaidinančių pareiškimų ar garantijų ar įpareigojimų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sutarties 5.3. papunktis numato, jog jei pardavėjas, t. y. atsakovas nevykdo šioje Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) atsisako sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį iki 2020 m. birželio 21 d., tai privalo grąžinti pirkėjai, t. y. ieškovei 2 000,00 Eur gautą avansu ir sumokėti 2 000,00 Eur baudą.

1.2. 2020 m. birželio 10 d. ieškovė pateikė pranešimą atsakovui „Dėl preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties“, kuriuo informavo apie minėtos Sutarties nutraukimą ir prašė grąžinti sumokėtą 2 000,00 Eur avansą bei sumokėti 2 000,00 Eur baudą už minėtos sutarties nevykdymą. Pranešime buvo nurodyta, kad reikalavimai grindžiami šiais motyvais: iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog nurodytam nekilnojamajam turtui ir žemės sklypui yra nustatytas juridinis faktas – 2008 m. kovo 6 d. įregistruota hipoteka, t. y. pritaikyti suvaržymai šį turtą valdyti ir juo laisvai disponuoti, tačiau tokie duomenys nebuvo įtraukti į Sutartį, priešingai, atsakovas garantavo, kad turtas nėra ir iki Sutarties sudarymo dienos nebus suvaržytas jokiais aspektais. Taigi atsakovas, nuslėpdamas šią faktinę aplinkybę, pažeidė Sutarties 4.1.1, 4.1.2., 4.2.1., 4.2.2., 4.5. papunkčius. Vienas iš Sutarties objektų – namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti, tačiau ši faktinė aplinkybė Sutartyje nenurodyta. 2007 m. balandžio 5 d. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius išdavė statybos leidimą Nr. GN - 199, kuriame nurodyta, kad pagrindinių namo konstrukcijų medžiaga (konstrukcinis sprendimas) yra betono pamatai, tačiau remiantis atsakovo pateiktu pamatų planu, pastabose nurodyta, kad pamatai yra monolitiniai su savarankiškai pripiltu neaiškios kokybės betonu. Tai iš esmės prieštarauja ne tik išduotam statybų leidimui, bet ir eliminuoja ieškovės galimybę vykdyti tolesnes statybas, kol minėti trūkumai nebus ištaisyti. Taip pat atsakovo pateiktame projekte nėra nurodyta, kokios rūšies medžiagos buvo naudotos, formuojant pamatus, o ypač, kokios rūšies betonas buvo pilamas. Projekto aiškinamajame rašte yra aiškiai nurodyta, kad konstruktyvinė dalis – pamatai yra gręžtiniai monolitiniai iš betono klasės B40, rekomenduojant kaip užpildą naudoti švarią betono skaldą ir lauko akmenis, pamatų hidroizoliacija du sluoksniai hidroizolo ant bituminės mastikos. Be to, atsakovas nepateikė ir atsisakė pateikti atlikto geologinio tyrimo rezultatus bei konstruktoriaus išvadas, patvirtinančias suformuotų pamatų patvarumą ir saugumą. Šalys buvo nustačiusios terminą, iki kada bus sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, t. y. iki 2020 m. birželio 21 d. Minėta sutartis nei iki tos datos, nei vėliau nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes jis elgėsi nesąžiningai – nuslėpė parduodamo nekilnojamojo turto trūkumus, t. y. žinodamas apie tai, jog parduodamas statinys neatitinka ieškovės pageidaujamo statinio ir yra nukrypęs nuo statinio projekto, tačiau šią aplinkybę sąmoningai nuslėpė, kuriuos žinodama ieškovė nebūtų sudariusi preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties. Būtent dėl šios priežasties, t. y. ekspertų paaiškinimo apie objekto trūkumus, ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę objekto pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas dėl sutarties nevykdymo nepatyrė jokių nuostolių, nes aptariamą nekilnojamąjį turtą perdavė dovanojimo sutartimi A. J., taigi taikytinas Sutarties 5.3. papunktis, numatantis avanso grąžinimą pirkėjai ir atsakovo pareigą sumokėti 2 000,00 Eur baudą. Pažymėtina, jog Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-210118-00170, buvo įregistruota tik 2021 m. sausio 18 d. Tuo tarpu ieškovė pagal atsakovo pateiktą planą, projektą ir realią statinio būklę, nebūtų gavusi tokios pažymos dėl nustatytų nukrypimų, kurie nuo jos buvo nuslėpti, todėl sutartis su atsakovu buvo nutraukta pagrįstai.

1.3. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenamajame name lankėsi keturis kartus. Po antro karto nekilnojamojo turto brokeris elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei gyvenamojo namo projektą. Prieš pasirašant Sutartį nekilnojamojo turto brokeris paaiškino ieškovei, jog visas namas yra supiltas iš betono, tačiau apie pamatus nieko nesakė. Iš kur gavo gyvenamojo namo dokumentus paaiškinti teismui negalėjo. Informacijos apie tai, kad gyvenamasis namas yra įkeistas, neturėjo. Tik po avanso perdavimo, atsakovas pasakė, kad namo pamatai yra supilti iš betono. Paaiškino, kad nežino kas yra hipoteka. Teigė, kad gal ir gavo visus gyvenamojo namo dokumentus, tačiau neprisimena. Susitikus pasirašyti preliminarios sutarties atsakovas visą laiką tylėjo ir tik jau pasirašius sutartį pasakė, jog pamatai yra supilti iš betono.

1.4. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad

po Sutarties pasirašymo ieškovė iš atsakovo gavo statinio dokumentus ir pastebėjo, jog juose nurodyta informacija apie namo pamatus neatitinka atsakovo nurodytos informacijos. Nors Statybos projekto bendro aiškinamojo rašto 3 punkte numatyta, kad suprojektuoti poliniai – gręžtiniai su monolitiniu rostverku pamatai, o Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog pamatai – gręžtiniai monolitiniai iš betono klasės B40, rekomenduojama kaip užpildą naudoti švarią betono skaldą ir lauko akmenis, tačiau atsakovo parduodamo namo pamatai yra monolitiniai. Ieškovė taip pat sužinojo, jog atsakovo parduodamas namas yra įkeistas bankui. Sutarties 6.2. papunktyje šalys susitarė, kad jei paaiškėja, kad esminiai pareiškimai ar garantijos, pateikti šalių viena kitai Sutartyje, buvo iš esmės neteisingi, melagingi ar klaidinantys arba bet kuri šalis neįvykdo savo esminių įsipareigojimų, nustatytų šioje Sutartyje, ar vykdo juos netinkamai, nukentėjusi šalis gali pareikšti rašytinę pretenziją kitai šaliai, kartu nustatydama protingą terminą, ne trumpesnį nei 15 kalendorinių dienų, pažeidimui nutraukti ar ištaisyti. Jei kaltoji šalis nevykdo nukentėjusios šalies reikalavimų, nukentėjusioji šalis, pasibaigus pretenzijoje nustatytam terminui pažeidimui ištaisyti, gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pretenduoti į Sutartimi numatytą baudą ir kitokių Sutartimi nustatytų kitų šalies įsipareigojimų vykdymą. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, tačiau atsakovas ištaisė trūkumus tik dėl hipotekos, t. y. aiškiau nurodė, kad bankas sutinka su nekilnojamojo turto perleidimu, tačiau dėl pamatų nepateikė jokių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kokia medžiaga yra supilta į pamatus, ir ar tai atitinka reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, šalių sudaryta Sutartis buvo vienašališkai nutraukta.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 24–29).

2.1. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, 2020 m. gegužės 11 d. 10 val. 00 min., Kauno 6-ajame notarų biure turėjo būti pasirašyta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau sutartu laiku ieškovė neatvyko. 2020 m. gegužės 17 d. atsakovui buvo įteikta ieškovės pretenzija dėl preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties, kurioje buvo teigiama jog: iš duomenų gautų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (2020 m. gegužės 13 d.) yra matyti, jog nurodytam nekilnojamajam turtui ir žemės sklypui 2008 m. kovo 6 d. yra įregistruota hipoteka, todėl akivaizdu, kad pardavėjo sutartyje nurodytam turtui yra pritaikyti suvaržymai šį turtą valdyti ir juo laisvai disponuoti. 2020 m. birželio 5 d. buvo pateiktas atsakymas į ieškovės pretenziją, kurioje buvo išdėstyti nesutikimo motyvai. Preliminariojoje sutartyje nurodyta, jog ieškovei atsisakius pirkti minėtą turtą, jos sumokėtas avansas liks pardavėjui kaip bauda ir bus laikoma, kad visi dėl sutarties sudarymo patirti nuostoliai yra atlyginti. Ieškovei 2020 m. balandžio 21 d. pasirašant preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, aplinkybės dėl žemės sklypui įregistruotos hipotekos buvo žinomos, kadangi Sutarties 3.1.2. papunktyje buvo nurodyta, jog likusią sumą, t. y. 59 000,00 Eur ieškovė sumoka pagal AB Swedbank banko išduotą leidimą parduoti. Be to, 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. SR-KP-20-2264 AB Swedbank suteikė leidimą atsakovui parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą. Su šiuo raštu ieškovė buvo supažindinta bei minėtas raštas buvo pateiktas ir notarų biurui, todėl negalima teigti, jog atsakovas pažeidė preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties 4.2.1, 4.2.2. papunkčius. Nekilnojamąjį turtą atsakovas pardavinėjo padedant nekilnojamojo turto brokeriui T. J.. Ieškovei, atsakovui ir T. J. apžiūrint turtą bei aptariant visas su turtu susijusias aplinkybes, ieškovė buvo informuota apie tam tikrus nežymius namo nukrypimus nuo projekto. Esminių nukrypimų nuo projekto nėra nustatyta. Su nekilnojamojo turto dokumentais, Registrų centro išrašu, statybos leidimu, projektu ir kitais dokumentais, ieškovė buvo supažindinta. Ieškovė pasirašydama preliminarią sutartį išreiškė valią įsigyti nekilnojamąjį turtą. Šalių susitarimu nepasibaigus preliminarioje sutartyje nurodytam terminui dėl pagrindinės sutarties sudarymo buvo kreiptasi į notarų biurą, tačiau dėl visiškai neaiškių aplinkybių ieškovė nustatytą dieną notarų biure nepasirodė. Atsakovas visas sutarties sąlygas yra įvykdęs tinkamai. Dėl ieškovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, o dėl tokių ieškovės veiksmų, atsakovas patyrė nuostolius, todėl atsakovas neturi jokios prievolės gražinti ieškovei jos sumokėto 2 000,00 Eur avanso.

2.2. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sudaręs susitarimą su nekilnojamojo turto brokeriu T. J. dėl gyvenamojo namo pardavimo, kadangi nėra dokumentų specialistas. Paaiškino, kad tai, jog namo pamatai neatitinka projekto, visiems galimiems pirkėjams nurodydavo, kadangi mano, jog pirkėjas turėtų žinoti tokį dalyką. 2020 m. balandžio 20 d. nekilnojamojo turto brokeris atsiuntė Sutarties projektą ir informavo, kad 2020 m. balandžio 21 d. bus pasirašoma preliminari gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartis. 2020 m. balandžio 21 d. ryte susitiko su ieškove ir jai paklausus apie namo pamatus, atsakovas ieškovei paaiškino, kad namo pamatai yra monolitiniai. Pokalbio su ieškove metu atsakovas paaiškino, kad namą statė sau, o ne pardavimui, tačiau turi kreditorinių įsipareigojimų ir supratęs, jog baigti statyti šio namo nepajėgs, nusprendė jį parduoti tam, kad grąžintų bankui paskolą. Tą dieną ir buvo pasirašyta preliminari sutartis ir atsakovas gavo iš ieškovės 2 000 Eur avansą. Ieškovė techninius namo dokumentus iš nekilnojamojo turto brokerio T. J. elektroniniu paštu gavo prieš pasirašant preliminarią sutartį. 2020 m. gegužės 8 d. atsakovui paskambino nekilnojamojo turto brokeris ir pasakė, jog 2020 m. gegužės 11 d. 10 val. 00 min. notaro biure yra numatytas vizitas sutarties pasirašymui. 2020 m. gegužės 10 d. atsakovui paskambino nekilnojamojo turto brokeris ir paaiškino, jog paskambino ieškovės brolis ir pasakė, kad ieškovė namo nepirks, kadangi apsigalvojo, į namą reikės investuoti daugiau lėšų nei ieškovė tikėjosi. 2020 m. gegužės 11 d. į notarų biurą ieškovė neatvyko. Iš ieškovės informacijos apie tai, kad ji į notaro biurą neatvyks arba, kad nutraukia sutartį, negavo. Už notaro veiksmą atsakovas sumokėjo notarui 8,00 Eur. Ieškovė per nekilnojamojo turto brokerį pradėjo reikalauti grąžinti 2 000,00 Eur avansą. Ieškovė per nekilnojamojo turto brokerį SMS žinutėmis pradėjo grasinti atsakovui, žeminti jį, ieškovė teigė, kad jį tikrins „mokesčiai“, kad ieškovė prakeikia atsakovą ir jo šeimą iki 7 kartos. Pamatęs tokias žinutes, atsakovas grąžinti ieškovei bent dalies avanso nebesvarstė. Nurodyti priežasčių, dėl kurių ieškovė nepirko atsakovo parduodamo namo, negali. Pagal pirminį 2007 m. namo projektą namas turėjo būti iš skylėtų blokelių, o pagal pataisytą 2014 m. projektą namas turėjo būti monolitinis su gelžbetoninėmis perdangomis. Tuo laikotarpiu, kai ieškovė susidomėjo atsakovo parduodamu namu iki sutarties pabaigos, namu domėjosi keli pirkėjai. Šiuo metu namas jau yra parduotas. Namas buvo parduotas 2020 m. rugpjūčio 8 d. už didesnę negu ieškovė būtų sumokėjusi kainą.

2.3. Atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 19 d. nekilnojamojo turto brokeris T. J. ir ieškovė susitiko apžiūrėti parduodamą atsakovo nekilnojamąjį turtą ir brokeris informavo ieškovę, kad namas yra nukrypęs nuo projekto dėl pamatų, kadangi pamatai yra supilti kitokie negu numatyta projekte. Jeigu nekilnojamojo turto brokeris nebūtų pateikęs ieškovei šios informacijos, ieškovė nebūtų jos žinojusi, kadangi plika akimi neatkasus pamatų, pamatyti, jog yra supilti kitokie negu projekte numatyti pamatai, neįmanoma. Iš į bylą pateikto ieškovės ir brokerio elektroninio susirašinėjimo yra aiškiai matyti, jog 2020 m. balandžio 19 d. brokeris elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei 2007 m. ir 2014 m. projektus susipažinimui, todėl ieškovės paaiškinimai apie tai, jog ji nebuvo gavusi visų namo dokumentų, vertintini kritiškai. Ieškovė pasirašydama preliminarią sutartį papildomai apie namo pamatus klausė atsakovą, kuris jai paaiškino, kad namo pamatai neatitinka projekto. Nors ieškovė teigia, kad nežino kas yra hipoteka, tačiau ieškovė 2020 m. balandžio 21 d. pasirašė preliminarią sutartį, kurios 3.1.2. papunktyje yra nurodyta jog likusią sumą – 59 000,00 Eur pirkėja sumoka pagal Swedbank banko išduotą leidimą parduoti, t. y. pinigai bus pervedami bankui, todėl teigti, kad ieškovė nežinojo, jog turtas yra įkeistas, negalima. Atsakovas ieškovės sumokėtą avansą laiko jo minimaliais nuostoliais, kadangi ieškovė nenutraukė sutarties ir atsakovas iki 2020 m. birželio 21 d. laukė ieškovės atsakymo dėl namo pirkimo, nes tikėjosi, kad ji turtą pirks. Ieškovė nevykdė savo pareigos informuoti atsakovą apie tai, kad sutartis yra nutraukiama. Atsakovas dėl nesudarytos sutarties patyrė nuostolius, kadangi sumokėjo 21,00 Eur notarui, Registrų centrui 6,52 Eur, bankui turėjo įmokėti 500,00 Eur įmoką, patvirtinant faktą, jog bankas sutinka duoti leidimą parduoti įteistą turtą, taip pat turėjo atsiskaityti su nekilnojamojo turto brokeriu už jo suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 21 d. L. G. ir D. S. sudarė Preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu D. S. įsipareigojo parduoti ir perduoti L. G. nuosavybės teise, o L. G. įsipareigojo nupirkti ir priimti nuosavybės teise iš D. S. nekilnojamąjį turtą – namą su sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėdama už jį kainą, nurodytą Sutarties 3 punkte. Sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad pirkėja sumokės pardavėjui 2 000,00 Eur avansinę įmoką grynais Sutarties pasirašymo metu, likusią sumą – 59 000,00 Eur pirkėja sumoka pagal Swedbank banko išduotą leidimą parduoti. Sutarties 2.2. papunktyje numatyta, jog pardavėjas ir pirkėja įsipareigoja pasirašyti pagrindinę notarine tvarka tvirtinamą sutartį iki 2020 m. birželio 21 d. Sutarties 4.5. papunktyje šalys užtikrino, kad nenuslėpė jokių aplinkybių, susijusių su pareiškimais ir garantijomis, nustatytomis šiame straipsnyje, sąlygojančių bet kokio paminėto pareiškimo ar garantijos klaidingumą ar neteisingumą bet kuriuo esminiu aspektu. Sutarties 4.7. papunktyje numatyta, jog pardavėjas, t. y. atsakovas privalo perduoti nekilnojamą turtą tokios būklės kokia buvo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir garantuoja, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų turto trūkumų. Sutarties 5.1. papunktyje šalys susitarė, kad jei paaiškėja, kad bet kurie pareiškimai ar garantijos, pateikti šalių viena kitai Sutartyje, buvo iš esmės neteisingi, melagingi ar klaidinantys, arba bet kuri šalis neįvykdo savo įsipareigojimų, nustatytų šioje Sutartyje, ar vykdo juos netinkamai, Sutartį pažeidusi šalis atlygina nukentėjusiajai šaliai visus nuostolius, patirtus pastarosios šalies dėl tokių neteisingų, melagingų ar klaidinančių pareiškimų ar garantijų ar įpareigojimų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sutarties 5.2. papunktyje šalys numatė, jog jei pirkėjas nevykdo šioje Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) atsisako sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį iki 2020 m. birželio 21 d., tai 2 000,00 Eur gauti avansu lieka pas pardavėją kaip bauda ir laikoma, kad visi dėl šios Sutarties sudarymo patirti nuostoliai yra atlyginti. Sutarties 5.3. papunktyje nustatyta, jog jei pardavėjas nevykdo šioje Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) atsisako sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį iki 2020 m. birželio 21 d., tai privalo grąžinti pirkėjui 2 000,00 Eur gautų avansu ir sumokėti 2 000,00 Eur baudą. Sutarties 11 punkte įrašyta „2 000 Eur gavau. D. S.“.

4. Byloje pateiktas ieškovės atstovo 2020 m. birželio 10 d. Pranešimas dėl preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties, kuriame nurodoma, jog remiantis Sutarties 6.2. punktu pranešama apie vienašalį Sutarties nutraukimą dėl pardavėjo kaltės. Pardavėjo nekilnojamam turtui yra nustatytas juridinis faktas – 2008 m. kovo 6 d. įregistruota hipoteka, todėl Sutartyje nurodytam turtui yra pritaikyti suvaržymai šį turtą valdyti ir juo laisvai disponuoti, kurie nėra nurodyti Sutartyje, kas iš esmės patvirtina pardavėjo bandymą nuslėpti aktualią informaciją. Sutarties objektas – namas yra nebaigtas statyti, tačiau ši aplinkybė Sutartyje nenurodyta. Vienas iš esminių nukrypimų yra betono pamatai, kadangi pamatai turėtų būti gręžtiniai, o apžiūrėjus namą paaiškėjo, kad pamatai yra monolitiniai su savarankiškai pripiltu neaiškios kokybės betonu, kas iš esmės prieštarauja ne tik sudarytam projektui, bet ir savaime eliminuoja bet kokias tolesnes pastato statybas, kol tokie trūkumai nebus ištaisyti. Projekte nėra duomenų apie atlikto geologinio tyrimo rezultatus, konstruktoriaus išvadas, patvirtinančias tokių pamatų saugumą ir kitos reikšmingos informacijos, šalinančios abejones pardavėjo sąžiningumu ir statinio saugumu. Atsižvelgiant į tai, kad šie statinio trūkumai nėra nurodyti Sutartyje bei neaptarti žodžiu, preziumuotina, kad pardavėjas juos nuslėpė, siekdamas nesąžiningo praturtėjimo, kas laikytina Sutarties pažeidimu. 2020 m. balandžio 21 d. Sutartis yra vienašališkai nutraukiama dėl pardavėjo nuslėptų esminių duomenų apie parduodamą objektą, todėl remiantis Sutarties 5.3. papunkčiu prašoma grąžinti 2 000,00 Eur avansą bei sumokėti per 10 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos 2 000,00 Eur baudą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Byloje taip pat pateiktas atsakovo atstovės 2020 m. birželio 5 d. Atsakymas į 2020 m. gegužės 14 d. ieškovės pretenziją, kuriame nurodoma, jog 2020 m. balandžio 21 d. pasirašant Sutartį ieškovei aplinkybės apie nekilnojamam turtui įregistruotą hipoteką buvo žinomos, kadangi Sutarties 3.1.2. punkte buvo nurodyta, jog likusią 59 000,00 Eur sumą pirkėjas sumoka pagal Swedbank banko išduotą leidimą parduoti. 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. SR-KP-20-2264 AB Swedbank suteikė leidimą atsakovui parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą. Su minėtu banko raštu ieškovė buvo supažindinta bei minėtas raštas buvo pateiktas ir notarų biurui, todėl negalima teigti, jog atsakovas pažeidė Sutarties 4.2.1., 4.2.2. papunkčius. Nors pretenzijoje teigiama, kad pirkėja nežinojo, jog gyvenamasis namas yra iš esmės nukrypęs nuo projekto, tačiau pirkėja apžiūrėdama namą buvo informuota apie nežymius nukrypimus nuo projekto. Ieškovė su nekilnojamojo turto dokumentais, Registrų centro išrašu, statybos leidimu, projektu ir kitais dokumentais buvo supažindinta. Atsakovas visas sutarties sąlygas yra įvykdęs tinkamai. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įforminta dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovas neturi prievolės grąžinti ieškovei jos sumokėto 2 000,00 Eur avanso.

6. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog atsakovui nuosavybės teise iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. priklausė žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), bei nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Minėtas nekilnojamasis turtas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo perleistas B. J., kuri 2020 m. spalio 27 d. Dovanojimo sutartimi minėtą turtą padovanojo A. J..

8. Byloje pateiktas 2020 m. balandžio 27 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ raštas dėl įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo Nr. SR-KP-20-2264, kuriame nurodoma, jog AB „Swedbank“ sutinka, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį būtų parduotas bei pakartotinai įkeistas bankui žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini).

9. Iš į bylą pateikto 2020 m. gegužės 11 d. Kvito Nr. 35 matyti, jog atsakovas Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarui Š. R. už notarines paslaugas sumokėjo 27,52 Eur sumą.

10. Į bylą pateikta Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamento 2008 m. vasario 20 d. Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. NS-111, kurioje nurodoma, jog D. S. nebaigtas statyti gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį 2007 m. parengė R. M. individuali įmonė.

11. Taip pat pateiktas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 30 d. Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-24-140430-00316, kuriuo D. S. pagal projektuotojo D. Š. parengtą projektą leidžiama statyti vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).

12. Iš į bylą pateikto Statybos projekto bendro aiškinamojo rašto matyti, jog 3 punkte numatyta, kad suprojektuoti poliniai – gręžtiniai su monolitiniu rostverku pamatai. Poliai įgilinami žemiau įšalimo ribos. Rostverkai montuojami iškastoje tranšėjoje su paruoštu tankinto smėlio pagrindu. Po rostverko apačia, išorinėje bei vidinėje pusėje įrengiama termoizoliacija iš polistireninio putplasčio plokščių. Pastato, mūro sienų ir pertvarų apsaugai nuo drėgmės įrengiama hidroizoliacija iš dviejų sluoksnių ritininės dangos, užklijuotos su šalta bitumine mastika. Pamatams (poliams ir rostverkams) naudojamas C20/25 klasės betonas. Armavimui naudojama S400 klasės armatūra.

13. Į bylą yra pateiktas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto pakeitimas) Nr. 1311/16.

14. Taip pat pateiktas Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus 2007 m. balandžio 5 d. išduotas Statybos leidimas Nr. GN-199 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai, Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 738 bei Techninis projektas. Į bylą taip pat pateiktas Projekto aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma, jog pamatai – gręžtiniai monolitiniai iš betono klasės B40, rekomenduojama kaip užpildą naudoti švarią betono skaldą ir lauko akmenis. Pamatų horizontali hidroizoliacija du sluoksniai hidroizolo ant bituminės mastikos.

15. Į bylą taip pat pateiktas atsakovo atstovės ir T. J. bei Kauno m. 6-ojo notarų biuro darbuotojos K. ir T. J. elektroninis susirašinėjimas.

16. Liudytojas T. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad individualios veiklos pagrindu dirba nekilnojamojo turto brokeriu. Paaiškino, kad ieškovė pagal skelbimą kreipėsi į jį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros. 2020 m. balandžio 19 d. 12 val. 00 min. T. J. ir ieškovė pirmą kartą susitiko apžiūrėti namo. Nurodė, kad ieškovei buvo paaiškinta, jog namas nėra baigtas, jo baigtumas yra 25 procentai ir pažadėta nusiųsti ieškovei projektą, kuriame buvo ir nuosavybės dokumentai, banko raštas apie įkeitimą, techninės detalės, kadangi su savimi minėto dokumento T. J. neturėjo. Namo apžiūros metu ir prieš pasirašant preliminarią sutartį ir jos pasirašymo metu ieškovei buvo pateikta informacija apie tai, jog namo pamatai neatitinka projekto ir vietoj gręžtinių pamatų yra juostiniai pamatai. Po pirminės namo apžiūros, T. J. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei namo projektą, kuriame buvo ir nuosavybės dokumentai, banko raštas apie įkeitimą, techninės detalės. 2020 m. balandžio 20 d. ieškovė apžiūrėti namo antrą kartą atvyko kartu su statybininku ir sūnumi. Po pakartotinės namo apžiūros, ieškovė nusprendė įsigyti namą, todėl T. J. parengė preliminarios sutarties projektą. Pasirašydama preliminarią sutartį ieškovė sumokėjo atsakovui grynais pinigais 2 000,00 Eur avansą. Atsakovas preliminarioje sutartyje patvirtino, jog avansą iš ieškovės gavo. Ieškovė pasirašydama preliminarią sutartį žinojo apie tai, kad perkamas turtas yra įkeistas bankui bei apie tai, kad namo pamatai neatitinka projekto ir vietoj gręžtinių pamatų yra juostiniai pamatai. 2020 m. gegužės 10 d. T. J. paskambino ieškovės broliu prisistatęs asmuo ir paaiškino, kad ieškovė nepirks namo, kadangi apsiskaičiavo bei paprašė grąžinti avansą. Apie telefono skambutį T. J. informavo atsakovą, kuris nuvyko pas notarą pasiimti dokumentus bei sumokėti už notaro atliktą darbą. Pagrindinė sutartis pasirašyta nebuvo, kadangi ieškovė numatytą dieną į notarų biurą neatvyko. Atsakovui buvo išrašyta 250,00 Eur sąskaita už T. J. atliktą darbą.

17. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sutarties sąlygas, išskyrus imperatyvių teisės normų nustatytas tam tikras sutarties sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Sutarties sudarymas paprastai prasideda šalių derybomis, kurių metu siekiama suderinti šalių reikalavimus viena kitai bei galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto ikisutartiniai santykiai, kurie gali būti užfiksuojami rašytinę formą turinčioje organizacinėje – preliminariojoje sutartyje. Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Taigi, preliminarioji sutartis nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo, o vienas iš esminių šios sutarties bruožų yra tas, kad negalima reikalauti įvykdyti ją natūra. Jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

18. Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 21 d. šalys sudarė Preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ir perduoti ieškovei nuosavybės teise, o ieškovė įsipareigojo nupirkti ir priimti nuosavybės teise iš atsakovo nekilnojamąjį turtą – namą su sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėdama už jį kainą, nurodytą Sutarties 3 punkte. Pagal sutarties 2.2. papunktį pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020 m. birželio 21 d.

19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, o iki joje nurodyto termino, t. y. 2020 m. birželio 21 d., pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Byloje tarp proceso šalių yra kilęs ginčas dėl atsakomybės taikymo nepagrįstai atsisakius vykdyti preliminarią sutartį – nesudarius pagrindinės sutarties, t. y. byloje keliamas klausimas, kuri iš proceso šalių yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo (elgėsi nesąžiningai).

20. Iš ginčo preliminariosios sutarties 3.1.1. papunkčio sąlygos matyti, kad 2 000,00 Eur suma nurodoma kaip avansinė įmoka, kuri turėjo būti įskaityta į turto pirkimo kainą. Byloje nėra ginčo, kad preliminariąja sutartimi buvo sutarta dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovei už 61 000,00 Eur, kad sutarties sudarymo metu ieškovė sumokėjo atsakovui 2 000,00 Eur sumą. CK 6.309 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Teismas sprendžia, jog ieškovės atsakovui sumokėti pinigai pagal preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį yra avansas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

21. Kasacinio teismo išaiškinta, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti pinigus negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R., A. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009). Kitaip tariant, nustačius jog preliminariąja sutartimi šalys yra susitariusios dėl netesybų, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo apimties vienai iš sutarties šalių nepagrįstai atsisakius vykdyti preliminarią sutartį.

22. Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

23. Nagrinėjamu atveju preliminariojoje sutartyje nustatytas sumokėtas avansas atliko keletą funkcijų: išankstinė įmoka už įgyjamą turtą turėjo būti įskaičiuota į parduodamo turto mokėtiną kainą įvykdžius sutartį (Sutarties 3 punktas); pardavėjo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu bus nustatyta, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjos kaltės (Sutarties 5.2. papunktis). Taip pat sutartimi šalių buvo sulygta dėl sumokėto avanso grąžinimo, jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės (Sutarties 5.3. punktas). Ieškovė ginčo atveju nereiškė prieštaravimų dėl paminėtų sutarties sąlygų teisėtumo bei pagrįstumo ir įstatymo nustatyta tvarka pačios sutarties neginčijo.

24. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011). Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar atsakovas turėjo pagrindą negrąžinti ieškovės sumokėto avanso ir įskaityti jį kaip atsakovo turėtus nuostolius pagal ginčo preliminariąją sutartį, būtina vertinti, ar ieškovė pagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje įrodinėja, kad nuo jos buvo nuslėpta aplinkybė, jog preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu nurodytam nekilnojamajam turtui ir žemės sklypui buvo nustatytas juridinis faktas – 2008 m. kovo 6 d. įregistruota hipoteka, t. y. pritaikyti suvaržymai šį turtą valdyti ir juo laisvai disponuoti, taip pat, kad vienas iš Sutarties objektų – namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti, bei tai, jog namo pamatai yra kitokie negu projekte, todėl jai turi būti grąžintas atsakovui sumokėtas avansas bei sumokėta Sutarties 5.3. papunktyje numatyta 2 000,00 Eur bauda. Tuo tarpu atsakovas avanso ieškovei negrąžino ir įrodinėja, kad ieškovė be jokio pagrindo neatvyko sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, todėl jis patyrė nuostolius.

26. Civilinių santykių principas lemia šalių laisvę tartis dėl sutarties sąlygų, tačiau nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nepaneigta išvada, kad ginčo šalių ketinimas yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas Sutartyje – atsakovas įsipareigoja parduoti, o ieškovė nupirkti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iki 2020 m. birželio 21 d. sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. susitarta dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje (CK 1.5 straipsnis, 6.156 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Nors ieškovė teigia, kad nuo jos buvo nuslėpta, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu nurodytam nekilnojamajam turtui buvo nustatytas juridinis faktas – 2008 m. kovo 6 d. įregistruota hipoteka, t. y. pritaikyti suvaržymai šį turtą valdyti ir juo laisvai disponuoti, taip pat, kad vienas iš Sutarties objektų – namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti, bei tai, jog namo pamatai yra kitokie negu projekte, tačiau minėtas aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai. Aplinkybes, jog ieškovei visa ši informacija buvo žinoma patvirtino ir byloje liudijęs T. J..

27. Šalių sudarytos Sutarties 3.1.2. papunktyje yra nurodyta jog likusią sumą – 59 000,00 Eur pirkėja, t. y. ieškovė sumoka pagal AB „Swedbank“ banko išduotą leidimą parduoti, t. y. pinigai bus pervedami bankui, todėl ieškovės teiginiai, kad ieškovė nežinojo, jog turtas yra įkeistas, yra atmetami kaip nepagrįsti. Byloje esantis 2020 m. balandžio 27 d. AB „Swedbank“ raštas dėl įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo Nr. SR-KP-20-2264, taip pat patvirtina, jog AB „Swedbank“ sutiko, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį būtų parduotas bei pakartotinai įkeistas bankui jau įkeistas žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), todėl minėta aplinkybė, jog turtas buvo įkeistas bankui, pagrindinės sutarties sudarymui netrukdė.

28. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, jog Sutartyje nebuvo nurodyta, jog vienas iš Sutarties objektų – namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti, tačiau ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad prie gyvenamojo namo ieškovė lankėsi keturis kartus, todėl ieškovės teiginiai apie tai, kad jai nebuvo žinoma, jog namas yra nebaigtas statyti, atmetami kaip nepagrįsti.

29. Taip pat ieškovė teigia, kad atsakovas nuslėpė aplinkybę, jog namo pamatai yra monolitiniai su savarankiškai pripiltu neaiškios kokybės betonu, tačiau tiek liudytojo T. J., tiek atsakovo bei jo atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad 2020 m. birželio 19 d. nekilnojamojo turto brokeris T. J. ir ieškovė susitiko apžiūrėti parduodamą atsakovo nekilnojamąjį turtą ir brokeris informavo ieškovę, kad namo pamatai yra kitokie negu numatyta projekte. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ginčo namui projektuoti buvo atlikti du projektai, 2007 metų ir 2014 metų. Atsakovas byloje nurodė, jog abu šie projektai ieškovei buvo perduoti, todėl ji galėjo su jais susipažinti. Byloje paaiškinimus teikusi ieškovė negalėjo nurodyti ar susipažino su minėtais dokumentais bei teigė, jog visą elektroninį susirašinėjimą su atsakovu yra ištrynusi, todėl nepamena dokumentų gavimo fakto. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, teismas vertina kaip pagrįstus atsakovo argumentus, jog apie pamatų būklę ieškovė buvo tinkamai informuota. Kaip jau buvo minėta, namo pamatų apžiūrėti nebuvo fizinės galimybės, todėl jeigu atsakovas ir nekilnojamojo turto brokeris nebūtų pateikęs ieškovei minėtos informacijos apie namo pamatus, ieškovė nebūtų jos žinojusi, kadangi neatkasus pamatų, pamatyti, jog yra supilti kitokie negu projekte numatyti pamatai, neįmanoma.

30. Kasacinio teismo išaiškinta, kad preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., nusprendžia pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numato, kad ją sudarys ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. įmonė v. bankrutavusi UAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-521/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015; kt.).

31. Kasacinio teismo jurisprudencija patvirtina, kad preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį; kad tai – ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktus).

32. Iš šalių paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas buvo užsakęs notaro paslaugas pagrindinės sutarties sudarymui 2020 m. gegužės 11 d. bei apie tai pranešė ieškovei, kuri į notaro biurą neatvyko ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė pagal preliminariąją sutartį su atsakovu pirkimo – pardavimo sutartį turėjo sudaryti iki 2020 m. birželio 21 d. ir jokios išlygos sutartyje nebuvo numatytos, todėl ieškovės įrodinėtos aplinkybės niekaip nepateisina atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi, jokios kliūtys sudaryti pagrindę pirkimo – pardavimo sutartį nenustatytos. Ieškovės neatvykimas į notaro biurą atsakovo nurodytu laiku iš esmės yra nepagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį, todėl pripažintina, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsakinga yra ieškovė. Ieškovė neįvykdė esminės preliminariosios sutarties sąlygos, todėl teismas sprendžia, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjos, t. y. ieškovės kaltės. Ieškovės argumentai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, preliminariosios sutarties sudarymo metu pateikiant neteisingą informaciją apie turtą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, juolab, kad atsakovas turėjo tikslą sudaryti su ieškove sutartį (CK 6.163 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 000,00 Eur negrąžintą avansą bei 2 000,00 Eur baudą yra nepagrįstas, kadangi pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovas elgdamasis nesąžiningai sudarė kliūtis pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

34. Netenkinus ieškinio, iš ieškovės atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

36. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas D. S. už teisines paslaugas pagal Teisinių paslaugų sutartį Nr. 369 advokatei Matildai Liatukaitei 2020 m. gruodžio 2 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 886984 sumokėjo 200,00 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 492,50 Eur, 2021 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 969,50 Eur sumą, iš viso 1 662,00 Eur už teisines paslaugas. Atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, o įvertinus, kad procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, kad buvo reikalinga išanalizuoti dokumentus, susijusius su nagrinėjamos bylos dalyku, ir atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas mano, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 98 straipsnis).

37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) atsakovui D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) 1 662,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė