- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-791-254/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03243-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- B. N.
- Trečiasis asmuo
- AB „Citadele“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-245-979/2016 (Nr. 2-4021-979/2015) pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovei B. N. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių vykdymo, trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių vykdymo. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.
Ieškovas, ieškinio dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, vienu iš reikalavimų prašė jam asmeninės nuosavybės teise palikti 447,87 kv. m bendro ploto parduotuvę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), taip pat perkelti teises ir pareigas, kylančias iš 2008 m. vasario 25 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir UAB „Robertas“. Ieškovas šių ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 2015 m. lapkričio 23 d. prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Robertas“ ½ dalį nuomos mokesčio, mokamą už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą pagal 2008 m. vasario 25 d. patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir UAB „Robertas“, pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovas nurodė, kad šis turtas buvo įgytas santuokoje ir nors registruotos atsakovės vardu, bet yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių nuosavybės dalys nenustatytos. Atsakovės sudaryta 2008 m. vasario 25 d. patalpų nuomos sutartimi (toliau – nuomos sutartis) yra registruota viešame registre. Ieškovas mano, kad ½ dalis gaunamų pajamų iš nuomos priklauso jam, tačiau atsakovė gera valia jų ieškovui neskiria, todėl taikytinos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė pažymėjo, kad pastatas buvo įgytas atsakovės individualiai veiklai vykdyti, iš pajamų, gautų iš šios veiklos. Ieškovas neprisidėjo nei prie pastato įsigijimo, nei prie individualios veiklos vykdymo ir plėtros. Ieškovas, prašydamas pervesti ½ dalį gaunamo nuomos mokesčio, neįvertina būtinų išlaidų šio pastato eksploatacijai (turto mokestis, žemės mokestis, komunaliniai mokesčiai, remonto išlaidos ir pan.), siekia tik pajamų sau, tuo tarpu pats savo gaunamomis pajamomis neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo. Pabrėžė, kad prašyme nenurodytas konkretus įstatyme įtvirtintas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas negali vertinti, skaičiuoti, gaunamo nuomos mokesčio ir patiriamų išlaidų balanso, juolab, iš gaunamų pajamų grąžinami kreditai, mokamos palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad pareikštu prašymu ieškovas siekia įpareigoti atlikti atitinkamus veiksmus ne sutuoktinį, o su ginču nesusijusį asmenį – UAB „Robertas“, kuris yra sudaręs sutartį su kitu sutuoktiniu dėl bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančio turto (duomenys neskelbtini), nuomos. Byloje nėra pareikšta jokių turtinio pobūdžio reikalavimų UAB „Robertas“, kurių užtikrinimui galėtų būti svarstomas galimų laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus, taikymo klausimas vadovaujantis bendraisiais laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo pagrindais pagal CPK 144 ir 145 straipsnių nuostatas. Taigi, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, t. y. išeina už ieškinio reikalavimo ribų. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-424/2012; 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-313/2012). Pagal nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Robertas“ ir atsakovės, nuostatas nustatyta konkreti nuomos mokesčio mokėjimo tvarka (Sutarties 3 skyrius). Nuomos sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir turi res judicatą galią ją pasirašiusioms asmenims. Prašomos taikyti laikinosiomis apsaugos priemonės nesant sutarties šalių valios, pakeistų sutarties nuostatas, kas reikštų sutarčių laisvės principo pažeidimą (Civilinio kodekso (toliau ‑ CK) 6.156 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti šiais argumentais:
1. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas nurodė, kad bendras mėnesinis nuomos mokestis už patalpas 1 000 Lt (290 Eur). CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas. CK 4.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenumato ko kita. Jokių susitarimų su atsakove, kad ji viena be apelianto sutikimo išnuomos tretiesiems asmenims santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, viena naudosis bendro daikto (turto) duodamomis pajamomis, nėra, taigi gaunamos pajamos iš turto nuomos priklauso tiek atsakovei, tiek apeliantui. Tačiau atsakovė, apeliantui priklausančios ½ pajamų dalies pagal nuomos sutartį su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais apeliantui neskiria, visomis pagal sutartį gaunamomis pajamomis, naudojasi viena asmeninių poreikių tenkinimui.
2. Turime akivaizdų faktą, kad apelianto teisės ir jo turtiniai interesai ne tik gali būti pažeisti, o jau yra pažeisti ir tas trunka ilgą laiką, todėl apeliantas ir prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad iki civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bus išspręsti visi turtinio ir neturtinio pobūdžio klausimai. Taip tarp šalių, būtų išlaikyta abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrą, nes laikotarpiu tiek iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme dienos, tiek po bylos iškėlimo teisme dienos, lėšomis, gautomis pagal nekilnojamojo turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nuomos sutartį, naudojasi išskirtinai atsakovė asmeninių poreikių tenkinimui. Toks atsakovės elgesys nėra sąžiningas ir teisingas apelianto atžvilgiu ir tuo esminiai yra pažeidžiamos CK 4.76 straipsnio, 4.86 straipsnio 1 dalies nuostatos bei apelianto teisės ir interesai.
3. Kaip matyti iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių dokumentų, apelianto gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos nėra didelės, apie 456 Eur kiekvieną mėnesį. Apeliantas kitų savarankiškų pajamų šaltinių neturi. Prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą, apeliantas siejo atitinkamus teisėtus lūkesčius, kad pablogėjus sveikatai ir sumažėjus jo gaunamoms pajamoms, jis oriai galėtų gyventi iš pajamų, gautų iš nekilnojamojo turto nuomos. Tačiau apelianto teisėti lūkesčiai yra ignoruojami. Atsakovė gauna pajamas ir pagal kitas nekilnojamojo turto, esančio Alytuje, Jotvingų g. 15, nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis. Atsakovė šiuos faktus ir nuomos sutartis slepia nuo teismo ir apelianto, tačiau 2015 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu atsakovė įpareigota patalpų nuomos sutartis pateikti teismui, nes teismui pateiktame 2015 m. gruodžio 8 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 182-15-65, nustatyti patalpų nuomos faktai tretiesiems asmenims.
4. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144-145 straipsnių prasme, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik turtui, esančiam pas atsakovę bet ir esančiam pas trečiuosius asmenis, kaip kad šiuo atveju pas UAB „Robertas“. Bet kokiu atveju, reikalavimo teisės į pajamas, kylančios iš patalpų nuomos sutarties, priklauso tiek apeliantui, tiek atsakovei, ir šiuo atveju visiškai nesvarbu, kuris iš sutuoktinių nuomos sutartį yra sudaręs. Taigi toks apelianto reikalavimas, jokia forma nepakenks civilinių teisinių santykių, kylančių iš nuomos sutartį stabilumui, sutartis jokia forma nebus modifikuota (pakeista, nutraukta ir kt.). Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nepakeis sutarties nuostatų, neturės neigiamos įtakos trečiajam asmeniui, o tik atstatys interesų pusiausvyrą tarp šalių.
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
1. Rašytiniais dokumentais pagrįsta, kad atsakovė individualią įmonę įregistravo 1991 metais, nors jau nuo 1983 metų vykdė individualią veiklą pagal patentą. Pastatas, kurio dalis išnuomota UAB „Robertas ”, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas individualios įmonės veiklai vykdyti, teisinė registracija atlikta įteisinant savininke atsakovę. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad pastato pirkimo‑pardavimo sutartį sudarė atsakovė, kad banko kreditas, gautas pastato įsigijimui, buvo grąžinimas iš individualios įmonės veiklos. Atsakovė atkreipia dėmesį, apeliantas jokia forma neprisidėjo prie pastato įsigijimo, prie veiklos vykdymo, veiklos plėtros. Faktinės aplinkybės buvo visiškai priešingos: apeliantas trukdė įmonės veiklai ir jos plėtrai, piktybiškai delsdavo pasirašyti dokumentus, būtinus verslo kreditavimui, buvo priklausomas nuo alkoholio. Visiškai neatitinkantys tikrovės apelianto teiginiai, kad prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), apeliantas turėjo atitinkamus lūkesčius, kad pablogėjus sveikatai ir sumažėjus gaunamoms pajamoms, jis oriai galėtų gyventi iš nekilnojamojo turto nuomos. Apeliantas niekada nesidomėjo šio turto įgijimu, prievolių vykdymu kredito įstaigoms, turto išlaikymu, su turtu susijusių mokesčių mokėjimu. Netiesa ir tai, kad jis ne kartą ragino mane skirti jam ½ dalį pajamų, gaunamų pagal nuomos sutartį su UAB „Robertas ”. Tokie teiginiai atsirado prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Apeliantas akcentuoja tik nuomos pajamas, tačiau visiškai užmiršta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kaip ir bet koks kitas nekilnojamasis turtas, reikalauja priežiūros. Pastato eksploatacija susijusi su išlaidomis (turto mokestis, žemės mokestis, komunaliniai mokesčiai, remonto išlaidos). Pastato išlaikymui per metus sumokama: 3 630 Eur už elektros energiją, 2 097 Eur už šiluminę energiją, 253 Eur už vandenį, 631 Eur už apsaugą, 1 670 Eur turto mokestis, 361 Eur žemės mokestis, tai sudaro 8 642 Eur išlaidas. Apeliantas jokios dalies šių išlaidų nekompensuoja, niekada nesidomėjo ir nesirūpino pastato išlaikymu.
3. Atsiliepime į apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nurodė svarbią faktinę aplinkybę: apeliantas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pasisako tik apie pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pamiršta nurodyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymas visa apimtimi tenka išimtinai atsakovei ‑ per mėnesį apie 600 Eur.
4. Atskirajame skunde kaip ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantas nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis be darbo pajamų, jokių kitų savarankiškų pajamų šaltinių neturi, nes jis gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir neįgalumo pensiją. Šias lėšas jis skiria išimtinai tik savo interesų tenkinimui, ignoruodamas šeimos poreikius. Atsakovė visas gaunamas lėšas skiria šeimos, gyvenamojo būsto išlaikymui, verslui. Iš patalpų nuomos gaunamos pajamos nėra naudojamos atsakovės asmeninių poreikių tenkinimui. Pastatas (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovės vardu, todėl su šiuo turtu gaunamos pajamos deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka, mokami mokesčiai. Neteisinga būtų, jei mokesčius mokėtų atsakovė, o dalį pajamų gautų apeliantas.
5. 2012 m. gruodžio 31 d. buvo pakeista nuomos sutartis. Sumažėjo nuomojamas plotas, tuo pačiu sumažėjo nuomos mokestis: nuomininkas perveda po 246,18 Eur (sutartyje 850 Lt). Nors apeliantui buvo pateikti šiuos faktus patvirtinantys dokumentai, jis nepagrįstai nurodo 290 Eur sumą.
6. Svarbi yra teisinio reguliavimo aplinkybė, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo Individualių įmonių įstatymas. Įstatymo įsigaliojimo metu veikusios individualios įmonės turėjo apsispręsti dėl įmonės savininkų. Apeliantas sutiko, kad individuali įmonė būtų registruota vieno savininko – atsakovės vardu ir nereiškė jokių pretenzijų dėl įmonės nuosavybės (VMI buvo užpildyti atitinkami dokumentai).
7. Visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturės įtakos sutartiniams santykiams su UAB „Robertas“, kad nepakenks civilinių teisinių santykių stabilumui, sutartis nebus modifikuota ir pan. Nuomos sutartyje yra aiškiai aptartos visos sutarties sąlygos, taip pat ir apmokėjimas už nuomojamą plotą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas sutarčių sudarymo laisvės principas.
8. Apeliantas vadovaujasi CPK 144-145 straipsniais, tačiau nenurodo konkretaus punkto, kuriame įstatymo leidėjas numatytų apelianto prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybę. Atskirajame skunde tai taip pat nekonkretizuota.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
Nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 ‑ 3.65 straipsniai). Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, mutatis mutandis taikomas šio kodekso 3.59 straipsnis (CK 3.62 straipsnio 3 dalis). Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).
Vienu iš reikalavimų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, apeliantas prašė jam asmeninės nuosavybės teise palikti 447,87 kv. m. bendro ploto parduotuvę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), taip pat prašė teises ir pareigas, kylančias 2008 m. vasario 25 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir UAB „Robertas“, pagrindu. Apeliantas įtraukė šių patalpų nuomos teisę į dalytino turto balansą, nes tai yra civilinės teisės objektas, ji gali būti perleidžiama, turi ekonominę vertę ir yra sudėtinė sutuoktinių bendro turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui apeliantas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti trečiąjį asmenį nuomos mokestį, mokamą pagal šią nuomos sutartį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 150 m² bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, pervesti į apelianto atsiskaitomąją sąskaitą.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės atitikimo ginčijamo materialinio reikalavimo esmei
Teismų praktikoje akcentuojama, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Kaip jau minėta, šiuo atveju apeliantas pareiškė reikalavimą, susijusį tik su turtinėmis (nuomos) teisėmis, kaip civilinės teisės objektu, bet ieškinyje nekelia reikalavimo priteisti jam atsakovės gauto ½ dalį nuomos mokesčio už konkretų laikotarpį, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su pareikštais ieškinio reikalavimais. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonės nesusijusi su pareikštais reikalavimais, pagrįstai apelianto prašymo netenkino ir jo prašomos laikinosios apsaugos priemonės nepritaikė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-627/2007).
Dėl laikinosios apsaugos priemonės sutapimo su pareikštu reikalavimu
Įvertinus prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pobūdį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, pripažįstant apeliantui dalį teisių pagal 2008 m. vasario 25 d. sudarytą atsakovės ir UAB „Robetas“ nuomos sutartį dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) iš esmės reiškia prašymą dėl novacijos, kuomet nuomos teisiniuose santykiuose pakeičiamas kreditorius (CK 6.141 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, pritaikius apelianto prašomą laikinąją apsaugos priemonę, iš dalies būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl nuomos teisių pagal aptariamą nuomos sutartį pripažinimo. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuomos sutarties nuostatos, reglamentuojančios nuomos kainą, įskaitant apmokėjimą už nuomojamą plotą, yra privalomos šalims, kol nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.189 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iki teismo sprendimo priėmimo tik teisės gauti nuomos mokestį apeliantui suteikimas pažeistų atsakovės teises, nes pagal nuomos sutartį ji turi ne tik teisę į nuomos mokestį, bet ir pareigas, kurios įtvirtintos patalpų nuomos sutarties 2.1 punkte, bei atsakomybę (4.2, 4.3 punktai). Pripažintina, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio pareiškimo atveju (CK 6.255 straipsnis), teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009, 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantas nereiškia prevencinio ieškinio, kuriuo būtų siekiama uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, galinčius sukelti realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnis), nes tam nėra jokio pagrindo.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą.