- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-1815-436/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03243-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- B. N.
- Trečiasis asmuo
- AB „Citadele“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-245-887/2016/2016 pagal ieškovo G. N. patikslintą ieškinį atsakovei B. N. ir atsakovės B. N. priešieškinį ieškovui G. N. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių vykdymo, tretieji asmenys AB „Citadele“ bankas, D. N., J. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas G. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių vykdymo. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki bylos nagrinėjimo teisme priteisti iš atsakovės B. N. ieškovo G. N. naudai ½ dalį periodinių nuomos mokesčio mokėjimų kiekvieną mėnesį –1008,10 Eur, atsakovės gaunamų pagal atsakovės sudarytas 2008 m. vasario 25 d. patalpų nuomos sutartį su UAB „Robertas“, 2014 m. kovo 31 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 2014/03/31 su UAB „Gunva“, 2009 m. spalio 1 d. patalpų nuomos sutartį su UAB „Alpus“, lėšas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos pervedant į ieškovo G. N. banko sąskaitą.
Prašymą grindė argumentais, kad jo gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos sudaro 456 Eur/mėn., kitų savarankiškų pajamų negauna. Įsigyjant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), turėjo teisėtus lūkesčius, kad pablogėjus sveikatai ir sumažėjus pajamoms, iš nuomos gaunamas pajamas galės skirti pragyvenimui, tačiau atsakovė gera valia dalies pajamų ieškovui neskiria.
Atsiliepimas
Atsakovė B. N. atsiliepime į prašymą nurodė, kad šis prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas. Taip pat nurodė, kad ieškovas neprisidėjo prie pastato įsigijimo, individualios veiklos vykdymo ir plėtros. Ieškovas, prašydamas pervesti ½ dalį gaunamo nuomos mokesčio, neįvertino būtinų išlaidų pastoto eksploatacijai (turto mokestis, žemės mokestis, komunaliniai mokesčiai, remonto išlaidos ir pan.), siekia tik pajamų, tuo tarpu pats savo gaunamomis pajamomis neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovo G. N. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas nurodė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tūrėtų būti konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių gali būti pažeistos sutuoktinio teisės ir interesai. Vienas iš ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų yra priteisti iš atsakovės B. N. 10 081 Eur piniginę kompensaciją atsakovės gauto nuomos mokesčio pagal patalpų nuomos sutartis už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. balandžio mėn.
Teismas pažymėjo, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas iš esmės reikštų dalies ieškinio reikalavimų tenkinimą iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Spręsdamas šį klausimą teismas turėtų įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, susijusius su turto priklausomybe, pasisakyti dėl nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybių, kam šis turtas priklauso ir tuomet spręsti kam priklauso už nuomą gaunamos pajamos, kas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių prasmės bei taikymo tikslo.
Nurodė, kad nors ieškovas aiškiai nesuformulavo prašymo priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovės, tačiau prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, grindžiamas paramos būtinumu, todėl teismas pasisakė ir šiuo klausimu.
Teismas nustatė, kad duomenų, apie būtinus poreikius, t. y. išlaidas, ieškovas nepateikė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas dirba, gaunamos pajamos sudaro apie 456 Eur/mėn., yra darbingo amžiaus (58 metai), iš dalies darbingas (nustatytas 45 proc. netektas darbingumas iki 2023 m. birželio 12 d.), iki 2013 m. lapkričio 30 d. mokėta netekto darbingumo pensija. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog gaunamos pajamos nėra pakankamos poreikiams tenkinti, todėl dėl objektyvių priežasčių ieškovui būtina atsakovės (sutuoktinės) parama (išlaikymas).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas G. N., atstovaujamas advokato L. P., prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas nurodo, kad vienas iš patikslinto ieškinio reikalavimų yra priteisti iš atsakovės 10 081 Eur piniginę kompensaciją atsakovės gauto nuomos mokesčio pagal patalpų nuomos sutartis už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. balandžio mėn. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki bylos nagrinėjimo teisme priteisti iš atsakovės B. N. ieškovo G. N. naudai ½ dalį periodinių nuomos mokesčio mokėjimų kiekvieną mėnesį 1008,10 Eur sumoje, atsakovės gaunamų pagal atsakovės sudarytas nuomos sutartis. Apeliantas nurodo, kad šie reikalavimai apima du skirtingus laikotarpius, jie tarpusavyje nepersidengia, todėl teismo išvada, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas iš esmės reikštų dalies ieškinio reikalavimų tenkinimo yra neteisinga.
Pagal byloje esančius įrodymus, 447,87 kv.m. bendro ploto parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teise nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Jokio susitarimo su atsakove, jog ji viena be ieškovo sutikimo nuomos tretiesiems asmenims santuokoje įgytą turtą, viena naudosis bendro daikto duodamomis pajamomis, nėra. Taigi gaunamos pajamos iš turto nuomos priklauso tiek atsakovei, tiek ieškovui.
Akivaizdus faktas, kad ieškovo teisės ir jo turtiniai interesai yra pažeisti ir tai trunka jau ilgą laiko tarpą, dėl ko ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes lėšomis, gautomis už bendro turto nuomą naudojasi viena atsakovė.
Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji turi nuomojamo pastato išlaikymo, remonto išlaidų. Vienintelis mokestis yra žemės mokestis valstybei, prie kurio ½ dalimi apeliantas prisidės. Atsakovė į ieškovo raginimus mokėti pusę gaunamo nuomos mokesčio ieškovui nereaguoja, taip pažeisdama ieškovo teises ir interesus. Teismas neanalizavo bendraturčių teisių ir pareigų naudojantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl atmesdamas ieškovo prašymą pažeidė materialines ir procesinės teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė B. N. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Nekilnojamasis turtas Jotvingių g. 15, Alytus, yra jos asmeninė nuosavybės ir tai patvirtina byloje esantys įrodymais. Apeliantas jokia forma neprisidėjo prie minėto nekilnojamojo turto įsigijimo, rekonstrukcijos, išlaikymo, individualios įmonės veiklos vykdymo, plėtros. Pastatas nuo įsigijimo buvo naudojamas komercinei veiklai vykdyti, o nuo 2008 metų išnuomotas. Atsakovas niekada nesidomėjo šio turto įgijimu, prievolių kreditoriams vykdymu, turto išlaikymu, mokesčių mokėjimu.
Apeliantas visą gaunamą darbo užmokestį ir neįgalumo pensiją visada išimtinai skyrė tik savo interesų tenkinimui, ignoruodamas šeimos poreikių tenkinimą.
Šalies argumentai
Apeliantas savo skunde nurodo aplinkybes dėl turto teisinio režimo, tačiau tik išsprendus ginčą iš esmės bus pasisakyta dėl šalių reikalavimų pagrįstumo, turto teisinio statuso, turto priteisimo.
Apelianto skunde nurodyti argumentai, kad ne kartą ragino atsakovę mokėti jam pusę gaunamo nuomos mokesčio, neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi tai yra santuokos nutraukimo bylos aplinkybės, kurios nenagrinėjamos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
Apelianto argumentai, kad skiriasi ieškinio reikalavimo ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikotarpiai, nepagrįsti, kadangi teismas taikydamas apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones suponuotų apelianto manymą dėl teismo nuomonės atskirų reikalavimų pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti santuokos nutraukimo byloje laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas. Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo patikslinto ieškinio vienas iš pareikštų reikalavimų – priteisti iš atsakovės B. N. 10 081 Eur piniginę kompensaciją atsakovės gauto nuomos mokesčio pagal patalpų nuomos sutartis už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. balandžio mėn. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki bylos nagrinėjimo teisme priteisti iš atsakovės B. N. ieškovo G. N. naudai ½ dalį periodinių nuomos mokesčio mokėjimų kiekvieną mėnesį 1008,10 Eur sumoje, atsakovės gaunamų pagal atsakovės sudarytas 2008 m. vasario 25 d. patalpų nuomos sutartį su UAB „Robertas“, 2014 m. kovo 31 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 2014/03/31 su UAB „Gunva“, 2009 m. spalio 1 d. patalpų nuomos sutartį su UAB „Alpus“, lėšas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos pervedant į ieškovo G. N. banko sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas iš esmės reikštų dalies ieškinio reikalavimų tenkinimą iki bylos nagrinėjimo pabaigos.
Apeliantas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą iš esmės argumentuoja tuo, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl to jis turi teisę į pusę gaunamų pajamų, tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl tokias laikinąsias apsaugos priemones taikyti yra būtina, t. y. kokia kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui.
Kaip jau buvo minėta, teismui pakanka įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo, kad yra tikimybė, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodyti argumentai neatitinka grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo kriterijaus. Šiuo atveju nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog priėmus galimai ieškovui palankų teismo sprendimą ir patenkinus ieškovo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų egzistuojančią realią grėsmę, dėl kurios teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ir pasidarys neįmanomas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės iš esmės nesusijusios su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir nepagrindžia ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
CK 3.118 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas, taip pat ir vieno, ir kito asmeninis turtas. Taigi, teismo vertinimu, iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto gautos pajamos patenka į dalintino turto apimtį ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu, dalijant santuokoje įgytą turtą, taip pat turės būti sprendžiamas klausimas dėl iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nuomos gautų pajamų padalijimo.
CK trečiosios knygos teisės normos, reglamentuojančios santuokos nutraukimą, nustato specialias laikinąsias apsaugos priemones, skirtas vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesams apginti, kol bus priimtas teismo sprendimas: įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai) ir kt. Tai rodo, kad santuokos nutraukimo bylose egzistuoja teisinis instrumentas, leidžiantis operatyviai apginti teises bei teisėtus interesus, kuriems reikalinga skubi apsauga. Nagrinėjamu atveju, nesant pagrįstų įrodymų dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės rizikos, būtinumo apsaugoti ieškovo interesus, darytina išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo turtiniams interesams grėsmė nekils.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.