- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- 2-424/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvydas Norkus, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „DNB bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos turto vertinimo agentūra“, D. K., V. K.
- Ieškovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- V. M., J. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „DNB bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „DNB bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos turto vertinimo agentūra“, D. K. , V. K. dėl 2006-12-20 kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, 2006-12-11 buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. M. ir J. M. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. M. pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2006-12-20 kreditavimo sutartį Nr. 4221-06IL niekine ir taikyti restituciją; pripažinti, kad 2006-12-20 kreditavimo sutarties Nr. 4221-06IL Bendrųjų nuostatų 43,44 ir 46.1 punktai yra negaliojantys ab initio, o 2006-12-20 kreditavimo sutartis Nr. 4221-06IL nebuvo nutraukta vienašališkai ir buvo vykdoma; panaikinti 2006-12-20 kreditavimo sutarties Nr. 4221-06IL Bendrosios dalies 50., 50.1, 50.2, 50.3, 50.4 punktus, kaip pažeidžiančius ieškovo teises ir darančius ieškovui žalą; 2) pripažinti 2006-12-11 buto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją; 3) pripažinti, kad 2006-11-06 UAB „Baltijos turto vertinimo agentūros“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita Nr. 666:2006 (V) yra nepagrįsta bei atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra reikšmingai neteisinga; 4) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai patirtą turtinę žalą 235 973,39 Lt ir neturinę žalą 6 760 714 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui AB „DNB bankas“ imtis veiksmų parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini) iš varžytynių, taip pat sustabdyti hipotekos procedūras pagal 2009-06-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 38V/2009. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl skolos išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į minėtą butą, todėl, esant galimai teigiamam teismo sprendimui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir uždraudė AB „DNB bankas“ imtis veiksmų parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš varžytynių. Kitoje dalyje ieškovo prašymą atmetė.
Teismas, įvertinęs prašymo turinį, prie ieškinio pridėtus įrodymus, ieškinio sumą, aplinkybę, kad atsakovas AB „DNB bankas“ jau yra pradėjęs priverstinį skolos išieškojimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), sutiko su ieškovo argumentais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Teismas sprendė, kad perleidus įkeistą turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju būtų sudėtinga šalis grąžinti į pradinę padėtį, taigi teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-06-26 nutarties pagrindu yra prasidėjęs vykdymo procesas, teismas laikė, jog nėra pagrindo tenkinti prašymą dalyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti hipotekos procedūras pagal 2009-06-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 38V/2009.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas AB „DNB bankas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia CPK 144 straipsnio reikalavimus. Teismas nevertino ir nenagrinėjo pareikštų ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo bei dėl jo nepasisakė. Pareikšti ieškinio reikalavimai yra ydingi, prieštaraujantys vienas kitam (kreditavimo sandorio ginčijimas bei prašymas pripažinti jo nutraukimą negaliojančiu), bet kokio teismo sprendimo atveju jie negalėtų būti patenkinti tokie, kokie yra. Teismas turėjo ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o nustatyti ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų bei jo nurodomų aplinkybių dėl ginčo sandorių sudarymo dėl apgaulės ir ieškovo suklaidinimo.Pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia CPK 145 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju nėra realios grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui ar jo įvykdymo apsunkinimui. Draudimas apeliantui įgyvendinti savo teises pagal įsiteisėjusią hipotekos teismo nutartį pažeidžia apelianto kaip hipotekos kreditoriaus turtinius interesus, o kartu ir kitų su šiuo ginču susijusių asmenų turtinius interesus. Kol įkeistas turtas nėra parduotas iš varžytynių ir nėra padengta bent dalis paskolos sumos, nuo visos negrąžintos jos dalies yra skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai, kurie taps kažkurio iš ginče dalyvaujančių asmenų nuostoliais. Ginčo buto pardavimas iš varžytynių nepažeis ieškovo interesų. Tuo atveju, jei iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo ginčo butas būtų parduotas, restitucija pagal CK 6.46 straipsnį būtų atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Byloje nėra pagrindo manyti, kad toks restitucijos būdas būtų apsunkintas ar padarytų ieškovui neproporcingą žalą. Šiuo atveju reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėtų reikšti tik tretieji asmenys – ginčo buto pardavėjai, jei jie išreikštų pageidavimą butą susigrąžinti natūra. Šioje stadijoje tretieji asmenys tokio reikalavimo nereiškia, o ieškovas neturi įgaliojimų reikšti tokius reikalavimus trečiųjų asmenų interesais.Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės pažeidžia kitų byloje dalyvaujančių asmenų teises. Byloje nėra ginčijami paskolos suteikimo, pinigų panaudojimo ginčo butui įsigyti ir paskolos negrąžinimo faktai, t. y. nėra kvestionuojama apelianto teisė atgauti paskolos sumą. Tačiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja apelianto teisę į interesų gynybą nepriklausomai nuo interesų teisinio pažeidimo pobūdžio bei faktiškai atleidžia ieškovą nuo bet kokių įsipareigojimų vykdymo, o apeliantui draudžia nutraukti nevykdomą sutartį. Net apeliantui nepalankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas nebūtų apsunkintas. Tuo tarpu ieškovas ieškinyje pripažįsta savo sunkią finansinę situaciją, todėl kyla reali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu didėjančios skolos sumos (skaičiuojamos palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos) nebus padengtos ir apeliantas dėl to patirs papildomus nuostolius. Ginčo šalių teisinis ir ekonominis statusas verčia labiau abejoti hipotekos teismo nutarties (dėl visos skolos išieškojimo) įvykdymo galimybėmis nei apeliantui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymu.
Atsiliepimas
Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas imtis veiksmų parduodant ginčo butą iš varžytynių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys atmetamas (CPK 259 str. 1 d., 260 str., 270 str. 5 d. 1 p.). Taigi, būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje teisingai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti.
Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atsakovui AB „DNB bankas“ imtis veiksmų parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš varžytynių, nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad perleidus bankui įkeistą turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju būtų sudėtinga šalis grąžinti į pradinę padėtį, taigi galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
Nagrinėjamu atveju vienu iš ieškinio reikalavimu ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2006 m. gruodžio 20 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo atveju ginčo pirkimo – pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia bei pritaikius restituciją, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar net taptų neįmanomu, t. y. jeigu ginčo butas sąžiningiems tretiesiems asmenims bus perleistas iki tokio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, restitucijos taikymas natūra būtų nebeįmanomas (CK 1.80 str. 4 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas neprašo taikyti restitucijos piniginiu ekvivalentu, o atsiliepime į atskirąjį skundą tiesiogiai nurodo, jog su tokiu restitucijos taikymo būdu nesutinka. Be to, taikant restitucijos piniginiu ekvivalentu būdą galimai nukentėtų būtent ieškovo interesai, nes butą iš varžytynių pardavus mažesne nei ginčo pirkimo – pardavimo sutarties kaina, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jam būtų apsunkintas ieškinio reikalavimo dėl 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo įvykdymas.
Atskirojo skundo argumentas, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė preliminariai neįvertinęs ieškinio pagrįstumo yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje plačiau dėl preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimo nepasisakė, nereiškia, kad jis tokio vertinimo neatliko, o nenustatęs akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio priėmimas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neužkerta kelio teismui, identifikavus ieškinio formos ir turinio trūkumus jau po ieškinio priėmimo, esant būtinybei, taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, sprendžia, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku, jos nepažeidžia ekonomiškumo principo ir šalių interesų pusiausvyros, o jas panaikinus galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 144 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistą.