- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-03
- Bylos Nr.
- e2S-743-513/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00461-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., V. G. S., V. V.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. V., V. G. S., V. V. (V. V.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. V. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo mama M. V., gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra brolis ir sesuo, o pareiškėjas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), dukters L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), pusbrolis. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti siekdamas priimti palikėjos L. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti pareiškimo trūkumus. Pareiškėjas 2025 m. kovo 27 d. padavė teismui prašymą dėl pareiškimo trūkumų šalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškimą nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas pažymėjo, kad Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y. nurodyti visus palikėjos L. G. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nurodytus pirmos–šeštos eilės įpėdinius, nurodyti jų giminystės ryšį su palikėja, su jos tėvu J. B. ir M. V., pateikti duomenis apie M. V. šeimos sudėtį bei duomenis, ar L. G. turėjo brolių ir seserų, t. y. duomenis apie J. B. vaikus, juos įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, nurodyti jų gyvenamąsias vietas arba pareiškėjui žinomus šių asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresus. Taip pat nurodyta pateikti duomenis, kad notarui nepakanka pareiškėjo pateiktų dokumentų įrodyti giminystės ryšį su palikėja L. G. dėl dokumentuose įrašytų gimimo datų nesutapimų, jog palikėjos tėvas ir pareiškėjo motina yra brolis ir sesuo, jog siūloma kreiptis į teismą siekiant nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą bei duomenis, kad per įstatymo nustatytą terminą dėl L. G. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas ar nebuvo užvesta paveldėjimo byla.
5. Teismas konstatavo, kad nustatytu terminu pareiškėjas nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. nenurodė visų L. G. pirmos–šeštos eilės įpėdinių, jų giminystės ryšio, neįtraukė jų suinteresuotas asmenimis. Teismas pažymėjo, kad testamentų registro išrašo duomenimis yra įregistruotas palikėjos L. G. palikimo priėmimo faktas, nurodyta, jog palikimą priėmę asmenys yra T. U. ir J. A., tačiau pareiškėjas neįtraukė jų suinteresuotais asmenimis, nenurodė, kaip jie susiję su L. G., kokios eilės įpėdiniai yra.
6. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė teismo nutarties, pareiškimo trūkumų šalinimo terminas baigėsi, jo pratęsti pareiškėjas neprašo, todėl teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovai pareiškėjas V. V. (apeliantas) prašo Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Teigia, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai, kad asmuo procesiniame dokumente nenurodo visų su bylos nagrinėjimu susijusių suinteresuotų (trečiųjų) asmenų, nelaikytina procesinio dokumento formos ar turinio trūkumu, nes pagal CPK 225 straipsnio 5 punktą, priėmęs ieškinį teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, taip pat pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Taip pat apygardos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog suinteresuotų asmenų neįtraukimas nelaikytinas procesinio dokumento formos ar turinio trūkumu, dėl kurio pareiškimas negalėtų būti priimtas (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2S-2625-866/2022, Nr. e2S-148-936/2025).
9. Taip pat nesutinka, kad privalėjo pateikti teismui duomenis apie visus galimus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijęs pareikštas reikalavimas. Pabrėžia, kad pateikė Gyventojų registro pažymas apie L. G., J. B. ir M. V., iš kurių galima spręsti apie suinteresuotų asmenų (ne)buvimą. Teismas, būdamas aktyvus šios rūšies bylose, gali papildomai užklausti Gyventojų registrą jau priėmęs pareiškimą. Pažymi, kad jis pats prašymuose dėl duomenų suteikimo Gyventojų registro prašė suteikti visus turimus duomenis apie nurodytų asmenų artimus giminaičius ir valstybinis registras pateikė visus turimus duomenis. Taigi, jis elgėsi sąžiningai, pateikė duomenis iš valstybinio registro apie palikėją L. G., jos tėvą J. B., taip pat apie pareiškėjo motiną M. V. (B.), notaro atsakymą priimti pareiškimą, nes nėra duomenų apie giminystės santykius su palikėja, tai rodo, jog pareiškėjas įvykdė teismo nurodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui nepašalinus 2025 m. kovo 24 d. nutartyje išdėstytų pareiškimo trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo.
13. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – pareiškimui) keliami reikalavimai, ar pagrįstai taikė pareiškimo trūkumų šalinimo institutą.
14. CPK 442 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog toks juridinę reikšmę turintis faktas, dėl kurio nustatymo teismas nagrinėja bylas, yra dėl giminystės santykių nustatymo. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Be bendrųjų procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų (CPK 113 straipsnis, 443 straipsnio 2 dalis), CPK 447 straipsnyje įtvirtinti pareiškimo turinio reikalavimai, t. y. pareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Be to, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos turi ypatumų, vienas iš jų yra aktyvus teismo vaidmuo šios kategorijos bylose (CPK 179 straipsnio 2 dalis), t. y. pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
15. Ypatingosios teisenos proceso normos neriboja teismo teisės taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), tačiau bet kuriuo atveju šis institutas neturi būti taikomas pernelyg formaliai. Įstatyme ieškovui / pareiškėjui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog jau kreipimosi į teismą momentu iš pareiškėjo būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.). Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti iškelti civilinę bylą. Procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo pareiškimo dalyko ar pagrindo formulavimo iš pateikto pareiškimo yra neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Įpareigojimas šalinti pareiškimo trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas pareiškimas yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais pareiškime esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai galėtų būti sprendžiami pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.
16. Nustatyta, kad pareiškėjas siekia priimti palikėjos L. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą kaip šeštos eilės įpėdinis pagal įstatymą, tačiau neturi dokumentų, pagrindžiančių giminystės ryšį.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją nurodyti visus palikėjos L. G. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nurodytus pirmos–šeštos eilės įpėdinius, nurodyti jų giminystės ryšį su palikėja, su jos tėvu J. B. ir pareiškėjo motina M. V., pateikti duomenis apie M. V. šeimos sudėtį, duomenis, ar L. G. turėjo brolių ir seserų, t. y. duomenis apie J. B. vaikus, juos įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, nurodyti jų gyvenamąsias vietas arba pareiškėjui žinomus šių asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresus, pateikti duomenis, kad notarui nepakanka pareiškėjo pateiktų dokumentų įrodyti giminystės ryšį su palikėja, jog siūloma kreiptis į teismą siekiant nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą bei duomenis, kad per įstatymo nustatytą terminą dėl L. G. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas ar nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir pan. Ginčijama 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visų pareiškimo trūkumų pareiškėjas neištaisė ir nutarė pareiškimą laikyti nepaduotu bei grąžinti jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir konstatuoja, kad apelianto atskirasis skundas yra pagrįstas.
18. Pažymėtina, kad pareiškėjas pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo aiškiai suformulavo pareiškimo dalyką, taip pat įvardijo jo faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją bei prie pareiškimo pridėjo, jo manymu, nurodomas aplinkybes ir faktus pagrindžiančius dokumentus. Sutiktina su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti pareiškimo trūkumai gali būti pašalinti pasirengimo stadijoje arba bylą nagrinėjant iš esmės. Teismo nutartyje išdėstytos abejonės ir reikalaujamos pagrįsti aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, bet ne prielaidas taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą.
19. Kaip minėta, ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis). CPK 44 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kaip esminį trūkumą, kurio nepašalino pareiškėjas, užkertantį kelią procesui, pirmosios instancijos teismas vertino suinteresuotų asmenų nenurodymą ar ne visų nurodymą. CPK 443 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paaiškėja, jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Taigi, nustačius, kad nagrinėjama byla susijusi su pareiškime nenurodyto asmens teisėmis ir pareigomis, įstatymas nustato teismui teisę savo iniciatyva šaukti jį dalyvauti kaip suinteresuotą asmenį). Todėl pareiškimo, kuriame neįtrauktas suinteresuotas asmuo, trūkumą gali pašalinti teismas proceso eigoje, jeigu paaiškėja, kad toks asmuo egzistuoja. Tokie trūkumai, kuriuos savo iniciatyva pašalina teismas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, nelaikytini ieškinio (pareiškimo) trūkumu, kuriam pašalinti reikia nustatyti terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė valstybės archyvų ir Gyventojų registro turimus duomenis, todėl objektyviai gali nežinoti ir neturėti išsamesnių kitų teismo reikalaujamų duomenų apie kitus asmenis, kurie galbūt galėtų būti suinteresuoti šioje byloje. Pažymėtina, jog teismas savo iniciatyva taip pat turi teisę naudotis valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis, užklausti archyvus ir pan. (CPK 179 straipsnio 2, 3 dalys), o kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai, kad asmuo procesiniame dokumente nenurodo visų su bylos nagrinėjimu susijusių suinteresuotų (trečiųjų) asmenų, nelaikytina procesinio dokumento formos ar turinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2021 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021).
20. Trūkumų šalinimo instituto taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Teismų praktikoje nurodoma, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį pareiškimą, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius trūkumus, tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu procesiniu dokumentu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Taigi trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5,7 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, bet ne reikalauti įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą.
21. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, pernelyg formaliai ir netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turiniui keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog civilinis procesas pagal pareiškėjo pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo trūkumų šalinimo institutą bei iš to kylančias procesines pasekmes, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti pareiškimą nepaduotu nepašalinus jo trūkumų naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.