- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- 1-2228-1038/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Rimkevičienė
- Kaltinamasis
- L. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2012 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
- 2013 spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, subendrinta pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri pagal BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu ir L. G. paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė;
- 2015 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį sumažinta vienu trečdaliu ir L. G. paskirta galutinė 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
- 2016 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų viešųjų darbų bausme, kuri pagal BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu ir L. G. paskirta galutinė aštuonių mėnesių viešųjų darbų bausmė;
- 2016 m. liepos 27 d. Molėtų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (neįsiteisėjęs) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme, kuri pagal BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu ir L. G. paskirta 20 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta aštuonių mėnesių viešųjų darbų bausme ir L. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 39 parų areštas, įskaityta 2 paros, išbūtos laikinajame sulaikyme, ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; - 2016 m. rugsėjo 21 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (neįsiteisėjęs) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto; prie šios paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2016 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų, per mėnesį dirbant po 40 val., bausmė ir jam paskirta 40 parų arešto, į bausmės laiką įskaitytos dvi paros, išbūtos laikiname sulaikyme ir galutinė bausmė paskirta - 38 paros arešto, jį atliekant areštinėje;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. G., žinodamas, jog pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą privalo V. G. naudai mokėti lėšas dukros G. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 450 Lt (130,43 Eur) kas mėnesį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki dukros pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. nemokėjo pinigų dukros išlaikymui nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 22 d., išskyrus laikotarpius nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. liepos 17 d., kai buvo registruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, dėl to susidarė finansinis įsiskolinimas.
Tokiais veiksmais L. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.
Kaltinamasis L. G. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka, kad reikia mokėti pinigus vaiko išlaikymui, bet nurodė pats šiuo metu esantis tokioje situacijoje, kad negali išsilaikyti, nes turi skolų. Paaiškino, kad kai galėjo – mokėjo. Kai turėjo pinigų į mėnesį pervedė net 1800 Lt iš karto, neatsisako mokėti tų pinigų, bet dabar fiziškai niekaip negali to padaryti, nes nuomoja butą ir turi kitų skolų; nemokėjo laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 22 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2015 m. birželio 23 d. iki liepos 17 d.), nes neturėjo iš ko mokėti. Nurodė, kad teismo sprendimas dėl dukros išlaikymo jam yra žinomas, nuo 2008 m. gruodžio 9 d. mokėdavo ir po 100 Lt, ir po 150 Lt, būdavo ir po 200 Lt, datų neatsimena, daugiausiai buvo sumokėjęs 1800 Lt iš karto (antstoliui), kada neprisimena. Žino, kad yra antstolio užvesta byla dėl išlaikymo mokėjimo. Nurodė, kad dabar „stovi“ darbo biržoje, situacija yra sudėtinga, o jei įsidarbina, jam nuskaičiuoja visus pinigus ir jis neturi iš ko gyventi, nes išskaičiuoja 75 procentus atlyginimo. Nurodė, kad jo išsilavinimas yra 10 klasių, specialybės neturi, įgyti nebandė, nedalyvavo jokiuose darbo biržos kursuose, nieks jam nieko nepasiūlė, pats nesidomėjo, kol kas nėra gerai apmokamo gero darbo. Paaiškino, kad neoficialiai dirba statybose, bet šiuo metu pajamų neužtenka, kad galėtų mokėti išlaikymą vaikui. Nurodė, kad iš darbo biržos kol kas pasiūlymų statybų srityje nebuvo. Šiuo metu darbo biržoje registruotas pusę metų. 2015 metais buvo pavėlavęs į darbo biržą, nes blogai pažiūrėjo datą ir jį išbraukė. Nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 22 d. gyveno iš neoficialiai gaunamo atlyginimo už darbą statybose, gyvena nuomojamame bute, turi mobilų telefoną, sąskaitas apmoka iš tų pačių pinigų. Nurodė, kad mažas sumas vaiko išlaikymui galėtų pervesti, bet galvojo, kad geriau pervesti daug iš karto, tikėjosi, kad gaus gerą objektą ir sumokės pinigus iš karto. Savo poelgį vertina blogai, gali mokėti po 10 – 20 Eur, bet čia, jo manymu, ne sprendimas. Nurodė, kad žino, jog jo vaikui mokamos išmokos iš vaikų išlaikymo fondo. Ketina mokėti minimalią sumą. Turi du vaikus, kitas jo vaikas gyvena ne su juo, dėl jo išlaikymo niekas nereikalavo. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 22 d. nėra sirgęs, nedarbingumo neturėjo. Nurodė, kad jo mama gyvena nuomojame bute, su mama nėra galimybių gyventi, nes nesutaria. Galvojo važiuoti į užsienį užsidirbti, bet nelabai gavosi ir nelabai galėjo dėl visų teismų, yra visiškai darbingas.
Nukentėjusioji V. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis nuo 2015 m. iki 2016 m. pradžios metų nemokėjo visiškai, buvo vieną kartą skambinta, žadėta, bet pažadai nebuvo vykdomi. Nuo pat pradžios – 2009 metų teismo sprendimo iki dabar galima suskaičiuoti, kiek pinigų jis yra pervedęs. Jos nuomone, jo tikslas yra nemokėti vaiko išlaikymui. Pagal galimybes vaiką išlaikyti jis tikrai gali. Nurodė, kad kaltinamajam minėjo, jog kiekvieną mėnesį pervestų nors dalį pinigų, nes vaikui kiekvieną dieną reikia ir maitintis, ir rengtis, 70 procentų jos išlaidų sudaro būtent jų bendro vaiko priežiūra – dėl to kreipėsi į teismą, tai jau trečiasis kartas. Paaiškino, kad nori, jog kaltinamasis suvoktų atsakomybę prieš vaiką, tai, kad jai pačiai sunku. Nukentėjusiosios teigimu, ji žino, jog jis dirba, girdėjo iš pažįstamų, kad jis dirba ir turi objektų, o jai meluoja, į vaiką nežiūri rimtai. Vaikas nori pamatyti tėvą, suvokia, kad tėvas yra, vadina kaltinamąjį „tėtis L.“. Per 7–8 metus kaltinamasis yra du kartus matęsis su vaiku. Iš vaikų išlaikymo fondo pinigus nukentėjusioji gauna, turi vieną vaiką. Kaltinamasis jokiomis priemonėmis neprisideda prie vaiko išlaikymo – neperka nei maisto, nei drabužių. Dukrai yra 11 metų. Į teismą V. G. kreipiasi trečią kartą, per antstolę šiuo metu nėra gavusi jokių išieškojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo duomenimis, iš L. G. priteista dukters G. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 450 Lt, pradedant mokėti nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki G. G. pilnametystės (b. l. 2-4).
Šalies argumentai
2015 m. lapkričio 18 d. prašyme „Dėl baudžiamosios bylos iškėlimo“ V. G. nurodė, kad 2013 m. liepos 25 d. kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl pakartotinio baudžiamosios bylos iškėlimo; 2015 m. vasario 11 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu L. G. dukros išlaikymui paskyrė šias lėšas: 2014 m. rugsėjo 29 d. – 100 Lt, 2014 m. spalio 28 d. – 200 Lt, 2014 m. gruodžio 31 d. – 200 Lt, įsigaliojus teismo baudžiamajam įsakymui L. G. toliau nemoka alimentų, nesurūpina dukra, nesumoka įsiskolinimų (b. l. 1).
Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. (4.2)D2-12221 informavo, kad 2011 m. sausio 20 d. į Fondo administraciją kreipėsi V. G. dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo G. G.. Pareiškėja pateikė antstolio R. Vasiliausko 2011 m. sausio 20 d. pažymą Nr. 0179/10/01068 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kurioje nurodyta, kad iš L. G. vaikui išlaikyti nustatyta po 130,33 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, tačiau L. G. 2010 m. spalio, gruodžio mėn. neteikė vaikui teismo priteisto išlaikymo, 2010 m. lapkričio mėn. sumokėjo 43,44 Eur, įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis bei antstolio R. Vasiliausko pažymą, Fondo administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. V2-938 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo“ nustatyta G. G. nuo 2011 m. sausio 27 d. kiekvieną mėnesį mokėti 56,48 Eur dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti ar nutraukti išmokų mokėjimą. 2011 m. liepos 7 d. priimtas sprendimas Nr. V2-6921 „Dėl sprendimo pakeitimo“, kuriuo G. G. išmokėta 5,11 Eur už 2011 m. balandžio mėn., o nuo 2011 m. sausio 27 d. kiekvieną mėnesį nustatyta mokėti po 56,48 Eur išmoką, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. kas mėnesį išmokėta po 57 Eur. Skolininko L. G. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui sudaro išmokėtos išmokos – 3480,57 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko. Fondo administracija nurodė nereikšianti civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje (b. l. 19-20).
2016 m. balandžio 27 d. Antstolio Roberto Vasiliausko atsakyme Nr. 0179/10/01068 į užklausimą, nurodoma, kad antstolio R. Vasiliausko kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-1512-643/2009 dėl išlaikymo išieškojimo iš L. G. išieškotojos V. G. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0179-10/01068), nurodoma, kad nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui dienos (2010 m. rugpjūčio 23 d.) iš skolininko L. G. išieškotos ir išieškotojai išmokėtos šios sumos: 2010 m. lapkričio 15 d. pats pervedė 43,44 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą; už laikotarpį nuo 2011 m. kovo iki balandžio mėn. iš (duomenys neskelbtini) pagal pažymą išmokėto darbo užmokesčio išskaičiuota ir pervesta išieškotojai 125,21 Eur; 2011 m. gegužės 31 d. iš skolininko sąskaitos AB SEB banke nurašyta 56,79 Eur; 2011 m. rugpjūčio 30 d. skolininkas pervedė 57,92 Eur; 2012 m. spalio 17 d. pervedė pats 14,48 Eur; 2013 m. gegužės 18 d. – 28,96 Eur; 2014 m. vasario 13 d. – 409,74 Eur; 2014 m. rugsėjo 28 d. tiesiogiai išieškotojai sumokėjo – 28,96 Eur; 2014 m. spalio 29 d. tiesiogiai sumokėjo 57,92 Eur; 2014 m. gruodžio 31 d. tiesiogiai -37,92 Eur, viso V. G. išmokėta 3043,16 Eur; užfiksuota, kad L. G. įsiskolinimas 2016 m. balandžio 1 d. sudaro 11 917,55 Eur (b. l. 35; 46).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0179-10/01068 duomenų matyti, kad už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. L. G. išmokų V. G. naudai už vaiko G. G. išlaikymą, nemokėjo (b. l. 44). Taip pat nustatyta, kad duomenų apie L. G. draudžiamąsias pajamas nuo 2015 m. sausio 1 d. nėra (b. l. 43, 48, 49, 50, 51, 52, 53).
Išraše iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės matyti, kad 2016 m. birželio 22 d. duomenimis duomenų apie L. G. darbovietes nėra (b. l. 175).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 164 straipsnį tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties buvimui veikoje svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokių turtinių galimybių, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2014 pasisakyta, kad vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. Šioje nutartyje taip pat pabrėžta, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).
Pagal pirmiau detaliai aptartus rašytinius bylos duomenis, kurie buvo tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje ir teismo pripažinti įrodymais: 2016 m. balandžio 27 d. Antstolio Roberto Vasiliausko atsakymą Nr. 0179/10/01068 į užklausimą, kuriame nurodyta, kad paskutinis antstolio, vykdančio išieškojimą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1512-643/2009 dėl išlaikymo išieškojimo iš L. G. išieškotojos V. G. naudai, mokėjimas užfiksuotas 2014 m. gruodžio 31 d., kai L. G. tiesiogiai išieškotojai sumokėjo 37,92 Eur; vykdomosios bylos Nr. 0179-10/01068 duomenimis už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. L. G. išmokų V. G. naudai už vaiko G. G. išlaikymą, nemokėjo (b. l. 44); konstatuotina, kad kaltinime, pareikštame L. G. pagal BK 164 straipsnį, nurodytu laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 22 d., jis teismo sprendimu priteisto išlaikymo savo nepilnametei dukrai nemokėjo visiškai. Nukentėjusioji V. G. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad kaltinamasis, kaltinime nurodytu laikotarpiu visiškai nemokėjo teismo sprendimu priteisto išlaikymo jų bendrai dukrai G. G., nors, jos žiniomis, dirbo neoficialiai, pajamų turėjo, tačiau prie vaiko išlaikymo neprisidėjo niekaip, nepirko nei maisto, nei drabužių, su dukra beveik apskritai nesimato. Tokias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios 2015 m. lapkričio 18 d. prašyme „Dėl baudžiamosios bylos iškėlimo“ nurodytos tapačios aplinkybės.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. G. savo kaltę dėl vengimo išlaikyti savo nepilnametę dukterį G. G., pripažino iš dalies, nurodydamas, kad žino apie savo pareigą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą kas mėnesį mokėti dukros išlaikymui nustatytą sumą, tačiau neišgali to daryti, nes neturi tam pinigų, jam reikia mokėti už būsto nuomą, taip pat turi kitų skolų, todėl nepragyvena. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 22 d., išskyrus laikotarpius nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. liepos 17 d., kai buvo registruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, iš tiesų nemokėjo dukros išlaikymui nei per antstolius, nei tiesiogiai nukentėjusiajai V. G., tuo metu dirbo neoficialiai, pajamų gaudavo, bet jų neužtekdavo jam pačiam. Taip pat L. G. nurodė, kad per darbo biržą jį dominančių darbo pasiūlymų nesulaukia, be to, dirbant oficialiai iš jo nuskaičiuoja apie 75 procentus atlyginimo, jam pačiam nebeužtenka, jis specialybės neturi, darbo biržos mokymuose taip pat niekada nedalyvavo, nes niekas nesiūlė, pats nesidomėjo, dažniausiai dirba statybose, turi daug skolų, todėl ir nemoka dukrai išlaikymo. Patvirtino, kad yra visiškai darbingas, kaltinime nurodytu laikotarpiu nedarbingas nebuvo, visą laiką dirbo neoficialiai, jo teigimu, galėtų mokėti nebent po 10-20 Eur, tačiau tokia suma, jo nuomone, niekuo nepadėtų, dėl to ir tokios nemokėjo. Taigi, kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis neišgali mokėti teismo sprendimu priteisto išlaikymo savo nepilnametei dukrai, nėra pripažintinos pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką svarbiomis priežastimis, dėl kurių asmuo neturėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį. Priešingai tokios aplinkybės tik patvirtina, kad yra piktybiškai vengiama išlaikyti vaiką, o būtent: kaltinamasis oficialiai nedirba, darbo biržoje buvo registruotas atskirais laikotarpiais, pavyzdžiui, kaltinime išskirtu laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. liepos 17 d., tačiau po to pagal 2016 m. kovo 7 d. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame atsakyme nurodytą informaciją - L. G. be svarbių priežasčių neatvyko į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti, neteko bedarbio statuso bei teisės registruotis 6 mėnesius, t. y. dėl savo paties kaltės buvo išbrauktas iš darbo ieškančių asmenų sąrašų. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad jam neapsimoka oficialiai dirbti, nes iš jo atlyginio antstoliai nuskaičiuoja per daug pajamų, jam nelieka pragyvenimui, todėl dirba neoficialiai, iš neoficialaus darbo gauna pajamų, tačiau nei dalies jų neskiria vaiko išlaikymui. Pabrėžtina, kad iš neoficialių pajamų negalimas ir priverstinis skolos išieškojimas, vykdomas antstolio vykdomojoje byloje. Kita vertus, kitus įsiskolinimus, L. G. teigimu, jis moka. Be to, pagal paties L. G. parodymus, taip pat 2016 m. kovo mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktą atsakymą Nr. (11.2E) 3E, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis L. G., gim. 1976 m. vasario 24 d., per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 26 d. iki 2016 m. kovo 2 d. nėra išduota nedarbingumo pažymėjimų. (b. l. 17), matyti, jog visu kaltinime nurodytu vengimo išlaikyti vaiką laikotarpiu L. G. buvo visiškai darbingas, taip pat jam nėra nustatyta nei nedarbingumo lygio, nei kitų priežasčių, trukdančių oficialiai įsidarbinti ir gauti pajamas. Taigi, kaltinamojo L. G. vengimas išlaikyti savo nepilnametę dukrą G. G., mokant pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą nustatytą sumą periodinėmis išmokomis, pasireiškia būtent jo paties pripažintais veiksmais: oficialiai neįsidarbinant, nesant dėl savo paties elgesio registruotam darbo biržoje, negaunant iš jos oficialių išmokų, priešingai – dirbant nelegaliai, taip slepiant savo gaunamas pajamas, iš jų taip pat neskiriant nei dalies vaiko išlaikymui, nors kitoms išlaidoms: būsto nuomai, telefono sąskaitų apmokėjimui, kitoms skoloms mokėti, skiriant. Taigi, įvertinus visą tai, kas nurodyta pirmiau, konstatuotina, kad jokių objektyvių svarbių priežasčių, dėl kurių L. G. nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad už savo nepilnametės dukros G. G. išlaikymo vengimą L. G. traukiams baudžiamojon atsakomybėn jau trečią kartą, tačiau savo elgesio nekeičia, išvadų dėl to nedaro, tęsia savo pareigos mokėti periodines išmokas pagal teismo sprendimą vaiko išlaikymui piktybišką nevykdymą.
Bylos duomenų visuma nustatyta, kad kaltinamasis, pragyvendamas iš neoficialių pajamų, sąmoningai neteikė lėšų vaiko išlaikymui, t. y. vengė išlaikyti vaiką. Kaltinamojo pozicija, kad jis pats neturėjo lėšų, todėl neteikė jų vaikui išlaikyti, nešalina atsakomybės už pavojingą visuomenei veiką (neveikimą) kadangi bylos metu ištirtų įrodymų visuma patvirtinta, kad kaltinamasis neteikė ir nesiėmė realių veiksmų teikti išlaikymo vaikui, priešingai pats sukurdamas situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas, tokiais veiksmais sąmoningai vengė vykdyti įstatymo numatytą pareigą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, kai kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, jog jis privalo pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2005, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008). Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tada, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies. Nagrinėjamu atveju kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamasis sąmoningai, tyčia nevykdė išlaikyti savo vaiko pareigos visiškai, niekaip neprisidėjo prie jo išlaikymo, nei pinigais, nei kitomis reikmėmis.
Teismas konstatuoja, kad įvertinus visą tai, kas nurodyta pirmiau, kaltinamojo L. G. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.
BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skirdamas bausmę kaltinamajam L. G., teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, atsižvelgia į L. G. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas vaikui ir šeimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių; į kaltinamojo asmenybę: už analogišką veiką teistas jau du kartus, ankstesniu nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį jam buvo skiriamos laisvės apribojimo bausmės, iš viso teisiamas jau septintą kartą (du nuosprendžiai dėl L. G. dar nėra įsiteisėję; Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis; b. l. 176-178); administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 181-185), nedirbantis (b. l. 175). Teismas, įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes, bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje (kad bausmė turi sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), konstatuoja, kad ankstesniais nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu L. G. už BK 164 straipsnyje nustatytą nusikaltimą paskirtos laisvės apribojimo bausmės teigiamos įtakos kaltinamajam nepadarė, jis savo elgesio nekeitė, išvadų dėl jo nedarė ir yra trečią kartą teisiamas už vengimą išlaikyti savo nepilnametę dukrą G. G., todėl teismo vertinimu, L. G. skirtina BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant jo terminą artimą vidurkiui – 45 paras (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, kad 2016 m. liepos 27 d. Molėtų rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas ir 2016 m. rugsėjo 21 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendis, priimti dėl L. G., šio nuosprendžio priėmimo metu nėra įsiteisėję, be to, jais abiem L. G. paskirta bausmė buvo bendrinama su 2016 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu L. G. paskirta bausme, todėl, šiais baudžiamaisiais įsakymais ir nuosprendžiu L. G. paskirtos bausmės galės būti subendrintos su nagrinėjamoje byloje priimtu nuosprendžiu paskirta bausme, tik visiems minėtiems teismų procesiniams sprendimams įsiteisėjus (BPK 347 straipsnis).
Kaltinamajam L. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 28).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio L. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.