Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. K., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. 2020 m. liepos 20 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – pačiam priklausantį automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2020 m. liepos 20 d. apie 17.00 val. kartu su V. M. ir D. J. nuvažiavo pas pažįstamą J. į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo jam priklausančiu automobiliu Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra registruotas kito žmogaus vardu, tačiau jis jį yra nusipirkęs iš E. B.. Turi pirkimo pardavimo sutartį. Kadangi yra nedirbantis, neturėjo pinigų, todėl šio automobilio taip ir neužregistravo. Būnant pas J. jis gėrė alaus, degtinės. Maždaug apie 18.30 val., sugalvojo važiuoti namo. Jam atrodė, kad jaučiasi gerai, nors suprato, kad yra neblaivus. Kartu su juo važiavo ir V. bei D. Automobilį vairavo jis. Prie įvažiavimo į V(duomenys neskelbtini) kaimą, į (duomenys neskelbtini), prasilenkė su priešpriešai atvažiuojančiu policijos automobiliu. Po to, jis nematė, kad policijos pareigūnų automobilis važiuotų paskui jį. Įvažiavus į savo kiemą, (duomenys neskelbtini), pamatė, kad paskui į kiemą įvažiavo policijos automobilis. Alkoholio matuokliu jam patikrinimo neblaivumą ir nustatė negu dvi promiles. Su tikrinimo rezultatais sutiko. Teisės vairuoti transporto priemonės jis neturi, ji yra atimta už vairavimą esant girtam. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 48 – 49).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis A. K. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo iš (duomenys neskelbtini)į savo namus, (duomenys neskelbtini), kol atvykę policijos pareigūnai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 2,26 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, bei apgadino svetimą turtą. Tokiais veiksmais A. K. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Teismas konstatuoja, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 61 – 64, 65).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. K. – neteistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 54 – 56), per pastaruosius 5 metus 6 kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog A. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas A. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 20 d. 18.50 val. iki 2020 m. liepos 21 d. 14.20 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) arba baziniams bausmių ir nuobaudų dydžiams (toliau – BBD) (100 Eur) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 19 – 21, 27 – 28).

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis A. K. neteistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto vairavimą būnant neblaiviam, kas rodo, kad A. K. iš ankstesnių paskirtų nuobaudų nepasimokė ir praeityje už pažeidimus skirtos nuobaudos įtakos jo elgesiui nepadarė. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamasis yra bedarbis, taigi teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Neteisėti A. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti.

Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo A. K. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.). Įvertinus į tai, kad teisės vairuoti kaltinamasis nėra įgijęs, vairuotojo pažymėjimo neturi, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas skaičiuojamas nuo paskirtos bausmės atlikimo, t. y. nuo baudos sumokėjimo.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. K. T. yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam A. K. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis Opel Vectra, pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas J. B. vardu, tačiau iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, jog nuo 2019 m. sausio 3 d. automobilio savininkas yra E. B. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 35). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis yra nusipirkęs automobilį Opel Vectra iš E. B.. Tai patvirtina 2019 m. vasario 14 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 37). Įvertinus kaltinamojo parodymus bei rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas J. B., yra kaltinamojo A. K. asmeninė nuosavybė, kurį jis įsigijo 2019 m. vasario 14 d., todėl automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas.

V. Kiti proceso klausimai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo iš A. K. išieškoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo, kurios sudaro – 60,50 Eur ir transporto priemonės saugojimo išlaidas, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 21 d. iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo dienos.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 22 d. pažymoje Nr. 52IL-5137 nurodyta, kad Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 60,50 Eur proceso išlaidų dėl transporto priemonės Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo bei šios transporto priemonės saugojimo išlaidas, apskaičiuojamas po 1,21 Eur su PVM nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 20 d. iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) arba teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat pažymoje nurodyta, kad patirtų išlaidų dydis apskaičiuotas vadovaujantis 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartyje Nr. 52-ST2-39 fiksuotais įkainiais.

BPK 103 straipsnio 5 ir 6 dalys numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pažymėtina, kad turi būti priteistos tik realios ir pagrįstos išlaidos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo A. K. priverstinai buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, savininkas jos neatsiėmęs, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad Alytaus apskrities vyriausiasis komisariatas realiai patyrė prašomas priteisti proceso išlaidas. Patirtų proceso išlaidų nepatvirtina byloje esanti pažyma apie proceso išlaidas bei 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartis Nr. 52-ST2-39. Atsižvelgus į paminėtą, transporto priemonės transportavimo bei saugojimo išlaidos nepriteistinos (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-681-954/2019).

Bylos duomenimis matyti, jog 2020 m. liepos 21 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2020 m. rugsėjo 22 d. laikinai apribota A. K. nuosavybės teisė į automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 57 – 58). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Kaltinamajam A. K., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 50 – 52).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) BBD/MGL (2 550,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę 34 (trisdešimt keturių) BBD/MGL (1 700,00 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę A. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 20 d. 18.50 val. iki 2020 m. liepos 21 d. 14.20 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) BBD/MGL(100,00 (vieno šimto) Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. K. priklausantį, registruotą J. B. vardu, automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)

Palikti galioti A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Palikti galioti automobiliui Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.

Informuoti kaltinamąjį A. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus, išaiškinant, jog bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įteikti kaltinamajam A. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas , išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.