Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008-09-08 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

2) 2011-10-20 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 165 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2008-09-08 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 60 parų areštas ir 5 MGL dydžio bauda, dalis baudos sumokėta 2010-09-09, likusi dalis – 3 MGL Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-09 nutartimi pakeista į 18 valandų trukmės viešuosius darbus, bausmę atliko;

3) 2020-10-07 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas areštas 40 parų, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, arešto bausmę atliko;

4) 2020-12-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį areštu 46 paroms, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281-1 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 22 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), ties parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “ pastatu, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARHM-0349 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) ) jam buvo nustatytas 2,19 promilės neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Informacija apie registruotą kelių transporto priemonę, iš kurios matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. S. (1 t., b. l. 44).

2022 m. rugsėjo 29 d. objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimi 3 „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai, esantys Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato „Body“ kamerų vaizdo įrašų saugykloje (1 t., b. l. 79-82).

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateikta informacija, kad 2021 m. sausio 5 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą įrašytas M. V.. M. V. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu kaip padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. M. V. 2021 m. vasario 10 d. elektroninio ryšio priemonėmis supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti transporto priemones, kadangi asmenys karantino laikotarpiu dėl Covid 19 pandemijos į skyrių kviečiami nebuvo. 2021 m. vasario 17 d. iš M. V. buvo gautas patvirtinimas, kad jis laišką gavo, susipažino su informacija, viską suprato. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 17 d., baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2023 m. sausio 24 d. (1 t., b. l. 92-103).

Pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai M. V. vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, kai neblaivumas viršijo 1,51 promiles, ir vengus atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, pasitvirtino.

Byloje ištirtais kaltinamojo M. V. parodymais, liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu įrodyta, kad kaltinamasis M. V. vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARHM- 0349 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) ) jam buvo nustatytas 2,19 promilės neblaivumas. Kaltinamasis davė parodymus, jog išgėręs alkoholio, sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo. Visa tai patvirtina, jog kaltinamasis suvokė, kad, išgėręs alkoholio, jis neabejotinai bus apsvaigęs ir dėl to negalės vairuoti transporto priemonės. Kaltinamasis neginčijo alkotesterio rodmenų. Pažymėtina, jog alkotesterio pagalba kaltinamajam nustatytas 2,19 promilių neblaivumas. Visa tai patvirtina, jog M. V. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – tyčia, kadangi jis transporto priemonę vairavo išgėręs alkoholio, suvokdamas savo veikos pavojingumą bei to siekdamas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo parodymais, Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pranešimu bei užfiksuotomis aplinkybėmis nustatyta ir įrodyta, kad M. V. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, būtent: žinodamas, kad 2020 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. sausio 24 d. naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones, 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 22 val. 45 min., būdamas neblaivus (nustatytas 2,19 promilės neblaivumas), vairavo motorinę kelių transporto priemonę, tokiais savo veiksmais vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Kaltinamasis davė parodymus, jog jis žinojo, kad jam uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, jam probacijos tarnyboje buvo išaiškinta atsakomybė už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Kaltinamasis buvo supažindintas su vengimo vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę teisinėmis pasekmėmis, t. y. jis žinojo, jog nustačius, kad nevykdoma teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, jam gali būti skirta bausmė pagal BK 243 straipsnį. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kaltinamajam M. V. buvo žinomos vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasekmės, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai patvirtina, jog kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė tyčia, t. y. suvokdamas jos esmę ir pavojingumą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 281-1 straipsnio 1 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 243 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarė neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kurie sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, nes padaryti tuo pačiu metu, tomis pačiomis aplinkybėmis, tais pačiais veiksmais.

Kaltinamasis M. V. dirba, vykdo individualią veiklą, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 137-138), teistas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui, už baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina arešto bausmė. Bausmės tarpusavyje subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, apėmimo būdu. Kaltinamasis M. V. kaltę pripažino, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos ir bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai (įstatyme nurodyti) nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų, arba asmeniui, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 437/2010, 2K-203/2014, 2K-326-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. V. teisiamas jau 5 kartą. Iš ankstesnių teistumų kaltinamasis nedaro jokių išvadų dėl savo elgesio ir toliau elgiasi pažeisdamas visuomenėje priimtinas teisės ir moralės normas. Be to, nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis M. V. nusikalto neatsitiktinai, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, atidėjus bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 ir 7 p., 3 d.).

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje 1 dalyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). M. V. elgėsi ypač neatsakingai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 2,19 promilių neblaivumas), sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl M. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo šiuo nuosprendžiu M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos (BK 68 str., BPK 357 str. 3 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini) “ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281-1 straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281-1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant motorinę transporto priemonę. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims (šiuo atveju G. S.), iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 1260 Eur (vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt eurų). Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs apie M. V. daromą nusikaltimą, todėl transporto priemonė grąžintina savininkui.

Nuo 2022-09-30 iki 2023-03-30 ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. 2022-09-30 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. V., piniginėms lėšoms 1260.00 eurų sumai, esančioms AB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės apribojimo būdas ir mastas: apribojamas disponavimas. Neišieškoma suma – 730.00 eurų. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio užvedimo raktelis su pulteliui ir pakabuku, transporto priemonės registracijos liudijimas, grąžinti savininkui G. S. – paliktini kaip savininko G. S. nuosavybė.

- DVD laikmena ir CD laikmena, esantys voke prie bylos galinio viršelio – paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

M. V. pripažinti kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti 30 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. V. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš M. V. valstybės naudai automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų).

Nuo 2022-11-22 iki turto konfiskavimo įvykdymo pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, skirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. 2022-09-30 nutarimu, M. V. piniginėms lėšoms – 1260.00 eurų sumai, esančioms AB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės apribojimo būdas ir mastas: apribojamas disponavimas. Neišieškoma suma – 730.00 eurų.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktiniai įrodymai: automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu su pulteliui ir pakabuku, transporto priemonės registracijos liudijimą – palikti teisėtam savininkui G. S.. DVD laikmeną ir CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.