- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-1984-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17442-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- R. S.-O.
- Atsakovas
- S. O.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama apelianto (atsakovo) S. O. (S. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S.-O. ieškinį atsakovui S. O. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 139, dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei ikisantuokinę pavardę „S“, atsakovui palikti jo pavardę; 3) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų V. O. ir A. O. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti, kad atsakovas netrukdomai bendrauja su dukterimis; 5) priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250 Eur kas mėnesį; 5) pripažinti, kad finansinis įsipareigojimas AB Luminor Bank pagal 2013 m. kovo 22 d. kreditavimo sutartį yra asmeninė ieškovės prievolė; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad santuokos metu atsakovas žemino ieškovę, buvo irzlus, pykdavo be priežasties, vartojo psichologinį smurtą, nerėmė šeimos moraliai ir materialiai, gailėdavo šeimai pinigų, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo ir buities darbų, neatlikdavo savo kaip tėvo ir kaip sutuoktinio pareigų, visą laiką skirdavo tik sau, savo išvaizdai ir kūno formų tobulinimui. Ieškovės ir atsakovo dukros nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri jomis rūpinasi, dukros yra prisirišusios prie ieškovės ir viena prie kitos. Atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, visa našta išlaikyti dukras tenka ieškovei. Dėl sunkios turtinės padėties, dukras ieškovei padeda išlaikyti jos tėvai. Dukrų išlaikymui kas mėnesį skiriama apie 600 Eur kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir sumažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas nurodė, kad nuolat prisidėdavo prie šeimos gyvenamosios patalpos išlaikymo, mokėjo už komunalines paslaugas ir kt. Atsakovas stengėsi ir dėjo pastangas, kad išsaugotų šeimą. Tam, kad pagerintų šeimos finansinę padėtį atsakovas naktimis dirbo pavėžėju, o dieną dirbdavo savo pagrindinį darbą. Atsakovo teigimu, ieškovės prašomas išlaikymo dydis po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui yra nepagrįstas ir neatitinka realių vaikų poreikių bei atsakovo turtinės padėties. Atsakovas šiuo metu dirba šaltkalviu-vairuotoju UAB „Vilniaus vandenys“ ir jo atlyginimas per mėnesį yra 600 Eur. Kartais atsakovas vykdo pavėžėjimo paslaugas, tačiau tokia veikla yra nepastovi ir gaunamos pajamos nenuolatinės ir nedidelės. Atsakovas moka išlaikymą dukrai iš pirmosios santuokos. Atsakovo manymu, ieškovė dirbtinai padidino realius vaikų poreikius.
4. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime į ieškinį (el. b. 1 t., l. 46-47) nurodė, kad neprieštarauja, jog po sutuoktinių santuokos nutraukimo prievolė pagal 2013 m. kovo 22 d. tarp banko ir ieškovės sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2422-2013-34 ir toliau išliktų asmenine ieškovės prievole, taip pat neprieštarauja ir dėl bankui įkeisto turto padalinimo tarp sutuoktinių.
5. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad lankėsi ieškovės ir atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šalys ir jų nepilnametės dukros gyvena trijų kambarių ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute. Būsto būklė gera, namuose švaru ir tvarkinga. Skyriaus nuomone, nepilnamečių mergaičių gyvenamosios vietos nustatymas su motina jų interesams neprieštarautų. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnametėms dukroms dydis, atsižvelgiant į jų poreikius, galimai optimalus, pakankamas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 139, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei grąžino iki santuokos turėtą pavardę „S“, atsakovui paliko pavardę „O“; nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais netrukdomai su ieškove iš anksto sutartu laiku; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 200 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. birželio 7 d.) iki vaikų pilnametystės, išskaičiuojant pagal teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas; paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievoles Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2013 m. kovo 22 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2422-2013-34 ieškovė vykdo asmeniškai; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovo 1563,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė valstybei iš atsakovo 108 Eur žyminio mokesčio.
7. Remdamasis byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad šalims sudarius santuoką jos kurį laiką gyveno darniai, tačiau, gimus pirmajam vaikui, jų santykiai pradėjo blogėti, atsakovas dėl darbo pobūdžio (pavėžėjimo veiklos vykdymo) retai būdavo namuose, šalys miegojo atskiruose kambariuose ir nebuvo intymaus bendravimo. Šalims persikėlus gyventi atskirai nuo ieškovės tėvų ir šalims susilaukus antrojo vaiko, finansinė situacija šeimoje suprastėjo (sumažėjo ieškovės gaunamų pajamų), atsakovas dirbo pagrindinėje darbovietėje – UAB „Vilniaus vandenys“ ir naktimis vykdydavo pavėžėjimo veiklą, todėl retai būdavo namuose ir prisidėjo prie kasdienių šeimos poreikių tenkinimo. Neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuolat dirbo, jo gaunamų pajamų nepakako šeimai finansiškai laisvai gyventi, todėl susiklostė situacija, kai atsakovas ir retai leisdavo laiką su šeima, ir to nebuvimo negalėjo kompensuoti uždirbamomis pajamomis.
8. Įvertinęs šalių teiktus paaiškinimus, teismas sprendė, kad jau santuokos sudarymo metu ieškovė turėjo galimybę įvertinti aplinkybę, jog atsakovo finansinė padėtis nėra tokia gera, kokia yra ieškovės finansinė padėtis (be kita ko, dėl jai teikiamos finansinės tėvų paramos) ir kad galbūt atsakovas negalėsi gauti tokio paties ar panašaus dydžio pajamų, kokias gauna ar dėl turimo išsilavinimo turi galimybę gauti ieškovė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas šalių santuokos metu, išskyrus laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki birželio mėn., nuolat dirbo, prisidėdavo prie komunalinių išlaidų šalių gyvenamajam būstui ir už vaikų ugdymo įstaigas apmokėjimo. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad gaunamą darbo užmokestį atsakovas išleisdavo išimtinai tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas yra įsigijęs brangios kaitavimo įrangos bei vieną kartą vyko vienas atostogauti į Jungtines Amerikos Valstijas ir keletą kartų į alaus šventes Vokietijoje, atsižvelgiant į tai, jog šalys kartu pragyveno daugiau kaip septynerius metus, nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados. Atsakovas per teismo posėdį nurodė (ieškovė šių aplinkybių nepaneigė), kad ieškovė santuokos metu taip pat keletą kartų yra vykusi atostogauti viena. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė santuokos metu prisiėmė didelių finansinių įsipareigojimų (įsigijo nekilnojamojo turto, už kurio grąžinimą turi mokėti 450 Eur paskolą) prisidėjo prie šeimos finansinės situacijos nestabilumo, t. y. tokio dydžio finansinio įsipareigojimo prisiėmimas neatitiko realios šeimos finansinės padėties. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad santuokos su atsakovu sudarymo metu ieškovė jau žinojo, jog atsakovas turi prievolę teikti išlaikymą nepilnametei (vėliau ir pilnametei) dukteriai iš pirmosios santuokos, todėl turėjo suprasti, kad dalis iš darbo pajamų gaunamų lėšų, kurios po santuokos sudarymo tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe arba, vėliau šalims sudarius povedybinę sutartį, dalis atsakovo asmeninių lėšų bus skiriama šiam finansiniam įsipareigojimui vykdyti. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis išlaikymas atsakovo vaikui iš pirmosios santuokos buvo mokamas iš atsakovo vardu turimos banko sąskaitos.
9. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, sprendė, kad abi šalys netinkamai ar nevisiškai tinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pareigas, išsiskyrė jų lūkesčiai dėl bendro gyvenimo šeimoje, šalys nesiėmė realių priemonių (pvz., nelankė psichologo konsultacijų), kad išsiaiškintų tarpusavio problemas ir atkurtų šeiminius santykius, nesistengė, kad šeima būtų išsaugota. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
10. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 250 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį. Atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka ir prašo priteisti iš jo kiekvienam nepilnamečiam vaikui ne didesnį kaip 150 Eur išlaikymo dydį per mėnesį.
11. Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties, nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kas mėnesį ieškovė už būstą turi mokėti 450 Eur kredito įmoką. Ieškovė dirba Swedbank Robur Fonder AB Lietuvos filiale ir jos gaunamos pajamos – apie 1000 Eur per mėnesį; ieškovės teigimu, jai kas mėnesį finansinę paramą teikia jos tėvai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. ieškovė turi teisę gauti 30 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 50 Eur išmoką kiekvienam nepilnamečiam vaikui, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės: „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. gamybos ir „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. gamybos. Ieškovė savo vardu registruotų vertybinių popierių neturi.
12. Bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu gyvena jo seseriai priklausančiame bute, moka už butui teikiamas komunalines paslaugas. Atsakovas jam asmeninės nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo ir (ar) registruotino kilnojamojo turto, vertybinių popierių neturi. Atsakovas dirba UAB „Vilniaus vandenys“ ir gauna apie 700 Eur pajamų per mėnesį, taip pat vykdo pavėžėjimo veiklą ir gauna 100-300 Eur pajamų per mėnesį. Atsakovo pateiktais duomenimis, pavėžėjimo veiklą jis vykdo su ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, todėl ieškovei atsiėmus automobilį, šios veiklos vykdyti nebegalėtų. Atsakovas turi mokėti kas mėnesį 54 Eur už pavėžėjimo veiklai skirtą telefoną ir planšetę bei 12 Eur abonementinį mokestį. Kurui atsakovas išleidžia apie 5 Eur per dieną, t. y. 90 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, jis maistą gamina namuose, išleidžia apie 100-150 Eur per mėnesį; rūbų neperka; turi problemų su nugara, operuota kairė koja, perka maisto papildus, kurie kainuoja 60 Eur ir kurių užtenka šešiems mėnesiams. Atsakovas turi teismo sprendimu nustatytą prievolę teikti 174 Eur išlaikymą dukteriai iš pirmosios santuokos iki ji baigs studijas aukštojoje mokykloje ir šią prievolę vykdo.
13. Įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su šalių turtine padėtimi, teismas padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei atsakovo: ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra didesnės nei atsakovo, ji turi savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tik du išlaikytinius, o atsakovas turi prievolę mokėti išlaikymą ne tik savo nepilnamečiams vaikams, bet ir pilnametei studijuojančiai dukteriai. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bute, kuris priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, gyvena ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais ir turi mokėti didelę kredito įmoką – 450 Eur per mėnesį; atsakovas, be pagrindinio darbo, vykdo pavėžėjimo veiklą, iš kurios papildomai gauna nuo 100 iki 300 Eur pajamų per mėnesį; atsakovas kas mėnesį neturi gyvenamojo būsto nuomos išlaidų; byloje nenustatyta, kad vienai iš šalių nustatytas nedarbingumas ar ji turi sveikatos sutrikimų, kurie lemtų negalėjimą gauti didesnių pajamų iš darbo teisinių santykių. Teismas taip pat pažymėjo, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnė kasdienio rūpesčio ir priežiūros našta, kurios paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Išdėstytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad vienas iš tėvų dėl geresnės savo turtinės padėties galėtų ir turėtų teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nei kitas iš tėvų.
Šalies argumentai
14. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kiekvienam vaikui reikalingas ne mažesnis kaip 600 Eur išlaikymas per mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė papildomai pateikė vaikų poreikių lenteles ir paaiškinimus, kad V. O. kas mėnesį išlaikyti reikalinga 749 Eur, o A. O. – 824 Eur suma: tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams užtikrinimui (būsto paskolos dalis, būsto išlaikymo mokesčiai) – 185 Eur vaikui; maistui –apie 200 Eur vaikui; A. pietums mokykloje – 76 Eur kas mėnesį ir kasdien po 1 Eur kišenpinigių; už V. lankomą ugdymo įstaigą– 61 Eur; V. šokių užsiėmimams – 20 Eur ir dailės užsiėmimams – 22,50 Eur; A. šokių užsiėmimams – 18 Eur, šachmatų būreliui – 15 Eur, dailės būreliui – 25 Eur; drabužiams ir avalynei – 60 Eur kiekvienam vaikui; sveikatos, higienos priemonėms – 30 Eur kiekvienam vaikui; Laisvalaikiui – 85 Eur kiekvienam vaikui; kaupiamajam gyvybės draudimui – po 15 Eur; žaislams – 20 Eur kiekvienam vaikui; buitinėms prekėms – 20 Eur kiekvienam vaikui; papildomoms (nenumatytoms) išlaidoms – 30 Eur kiekvienam vaikui (pvz., išvykos, organizuojamos ugdymo įstaigose, internetas, telefonas – 6 Eur kiekvienam vaikui, 17 Eur kainuoja telefonas A., A. viešojo transporto išlaidos – 6 Eur per mėnesį).
Žemesnės instancijos teismas
15. Atsakovo nuomone, abiejų vaikų poreikiams patenkinti pakanka apie 500-600 Eur per mėnesį; ieškovė į vyresniosios dukters poreikiams reikalingą sumą nepagrįstai įtraukė mokestį už ugdymo įstaigą; maistui išleidžiama suma (250 Eur per mėnesį) padidinta, nes vaikai valgo ir ugdymo įstaigose; ieškinyje nepagrįsta, kodėl mažamečiam vaikui yra reikalingas internetas, be kita ko, mobilusis, dienpinigiai ir kitos tokio amžiaus vaikams nebūdingos išlaidos; atsakovui negyvenant su vaikais ir leidžiant su jais laisvalaikį, atsakovas taip pat patiria išlaidų. Atsakovas pateikė vaikų poreikių lenteles, kuriose nurodyta, kad A. O. poreikiams per mėnesį reikia 355 Eur, o V. O. – 307 Eur.
16. Teismas pažymėjo, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (tiek rašytinius, tiek šalių paaiškinimus per teismo posėdį), teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog šalių nepilnamečių vaikų kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas kiekvienam vaikui ne mažesnis kaip 600 Eur per mėnesį išlaikymas, be kita ko, kad atsakovui tenkanti šio išlaikymo dalis – 250 Eur. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiga įrodyti, jog vaikui reikalingas būtent tokio dydžio išlaikymas, tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis). Kartu, teismo vertinimu, atsakovo siūlomas teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis – 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį – nepakankamas būtiniesiems ir papildomiems vaikų poreikiams patenkinti.
17. Teismo vertinimu, dauguma ieškovės ieškinyje nurodytų vaikų poreikiams išleidžiamų (ar reikalingų išleisti) sumų yra padidintos ir jų nepatvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pvz., išlaidos vaikų maistui, aprangai, vaistams, vitaminams, atostogoms, komunaliniams mokesčiams ir kt. Iš byloje pateiktos 2018 m. rugsėjo 17 d. neformaliojo vaikų iki 14 metų švietimo paslaugų teikimo sutarties matyti, kad A. O. lanko šokių būrelį, kurio kaina – 18 Eur per mėnesį, tačiau didžioji dalis šios kainos (15 Eur) yra kompensuojama iš Europos Sąjungos fondų lėšų ir ieškovė kas mėnesį turi mokėti tik 3 eurus. Teismas taip pat sutiko su atsakovo nurodytais argumentais, kad kaupiamasis gyvybės draudimas, sudarytas ieškovės vardu ir ieškovei esant naudos gavėjai, nepriskirtinas prie būtinųjų ir (ar) papildomų nepilnamečių vaikų poreikių, prie kurio tenkinimo turėtų prisidėti abu tėvai.
18. Bylos duomenimis, šalių nepilnamečiai vaikai yra sveiki ir neturi specialiųjų poreikių. Ieškovė pažymėjo, kad A. O. yra rekomenduojama sportuoti, taip stiprinant širdies raumenį, taip pat vartoti žuvų taukus, tačiau išlaidos sportui ir maisto papildams jau įtrauktos į šalių nepilnamečiams vaikams teiktiną ieškovės apskaičiuotą išlaikymo dydį.
19. Kartu teismas pažymėjo, kad aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų, taigi, tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pareiga. Tokia pareiga gali būti įgyvendinama įsigyjant gyvenamąjį būstą nuosavybės teise arba kitais – nuomos, panaudos ir pan. – pagrindais. Kadangi nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kuri vaikų gyvenamąją vietą užtikrina, įsigijusi būstą asmeninės nuosavybės teise ir mokėdama kredito įmoką, tai atsakovui iš dalies atsiranda pareiga prisidėti prie ieškovės kas mėnesį turimų išlaidų kredito įmokos mokėjimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas teikė argumentus, jog ieškovė galėtų įsigyti ar nuomotis pigesnį būstą, tačiau konkrečiai nenurodė, už kokią kainą būstas galėtų būti nuomojamas ir atitinkamai kokia dalimi tokiu atveju atsakovui tektų pareiga prisidėti prie jo nuomos. Atsakovo nurodytos išlaidos rūbams ir avalynei (A. – 30 Eur, V. – 20 Eur per mėnesį), net ir atsižvelgiant į nedidelį vaikų amžiaus skirtumą, vertintinos kaip per mažos, nes rūbai ir batai susidėvi, vaikai netolygiai auga, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė realiai patiria tik 50 Eur išlaidų avalynei ir rūbams abiem vaikams per mėnesį. Nors atsakovas nurodė, kad duktė A. O. vaikšto į mokyklą pėsčiomis, tačiau nepaneigė ieškovės per teismo posėdį nurodytų argumentų, jog vaikai vežiojami ne tik į ugdymo įstaigą, būrelius, bet ir pas gydytojus, senelius, todėl ieškovė turi išlaidų kurui. Teismo vertinimu, nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad vaikams namuose nereikalingas interneto ryšys arba kad mokyklinio amžiaus vaikui (A.) nebūtinas mobilusis telefonas.
20. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių šalių turtinę padėtį ir šalių nepilnamečių vaikų poreikius visumą, padarė išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) – patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 400 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui per mėnesį, t. y. kiekvienas iš tėvų turėtų pareigą teikti kiekvienam vaikui ne mažesnį kaip 200 Eur išlaikymą per mėnesį.
21. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog, bylos duomenimis, atsakovas su šalių nepilnamečiais vaikais bendrauja nereguliariai, iš esmės visa vaikų priežiūros ir auginimo našta tenka ieškovei, o tai lemia, kad ieškovei tenka patirti nekasdienių išlaidų (taisyti vaikų rūbus, batus, vykti pas odontologą, skirti lėšų šventėms ugdymo įstaigose ir kt.), valstybės skiriama išmoka vaikams į šalių vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymo dydį ir atitinkamai į tėvų pareigos mokėti išlaikymą apimtį neįtrauktina.
22. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, taip pat vertina kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Šiuo aspektu iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas pagal savo turimą išsilavinimą, gebėjimus, darbinę, įskaitant vadovavimo, patirtį turi realią galimybę dirbti ir gauti nuolatinių pajamų. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių (prastos sveikatos būklės ir negalėjimo nuolat dirbti, turimų didelės vertės finansinių įsipareigojimų ir pan.) negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti, sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą po 200 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, ji paskirta iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
24. Šalys 2010 m. gruodžio 3 d. sudarė povedybinę sutartį, kurioje susitarė, kad po šios sutarties sudarymo kiekvienos šalies vardu įgytos lėšos, turtas ir finansiniai įsipareigojimai bus atitinkamai tos šalies asmeninė nuosavybė ir asmeniniai įsipareigojimai. Teismas, atsižvelgdamas į šalių sudarytos vedybų sutarties nuostatas, patenkino ieškinio reikalavimą nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2013 m. kovo 22 d. kreditavimo sutartį vykdo ieškovė asmeniškai.
25. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad teikdama teismui ieškinį ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat turėjo 2113,22 euro atstovavimo išlaidų ir 36,44 Eur išlaidų už registro išrašus ir medicinos pažymas. Atsakovas byloje turėjo 1082,41 Eur atstovavimo išlaidų.
26. Kadangi ieškinys patenkintinas iš dalies (apie 80 proc.), teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 60 Eur žyminio mokesčio, 1719,73 Eur atstovavimo ir kitų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Proporcingai atmestinai ieškinio daliai, teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 216,48 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Atlikęs ieškovei ir atsakovui vienam iš kito priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 1563,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
27. Už byloje iš dalies tenkintą reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą teismas priteisė iš atsakovo valstybei 108 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
28. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo, kuriuo prašo: 1) sumažinti skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą iki 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; 2) pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatant, kad kiekvienai iš šalių lieka jos patirtos bylinėjimosi išlaidos; 3) priteisti atsakovo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Teismas, priteisdamas iš atsakovo po 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės netinkamai nustatė ir įvertino byloje faktines aplinkybes dėl šalių turtinės padėties. Teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatavęs, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, tuo pačiu nusprendė, jog šalys išlaikymą vaikams turi teikti lygiomis dalimis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Dėl šios priežasties pačiam teismui sprendime konstatavus, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, bei nustačius, jog vaikų poreikių tenkinimui yra būtina 400 Eur per mėnesį suma kiekvienam, teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovo pusę vaikų poreikių tenkinimui skirtos sumos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendime konstatavo, jog valstybės skiriama išmoka vaikams (kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. sudaro po 50 Eur kiekvienam vaikui ir kurią gauna ieškovė) į šalių vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymo dydį ir atitinkamai į tėvų pareigos mokėti išlaikymą apimtį neįtrauktina, susiklostė situacija, kad iš esmės iš atsakovo buvo priteista didesnė išlaikymo vaikams dalis nei tenkanti ieškovei. Teismo sprendimu konstatavus, kad atsakovas turi padengti pusę teismo nustatytos vaikų poreikių tenkinimui reikalingos sumos buvo pažeistas proporcingumo principas, netinkamai įvertinta atsakovo turtinė padėtis ir jo galimybė teikti tokio dydžio išlaikymą.
28.2. Teismas netinkamai įvertino atsakovo gaunamas pajamas ir galimybę jas padidinti ateityje. Į bylą pateikta pažyma apie atsakovo darbo užmokestį patvirtina, kad atsakovo per mėnesį „į rankas“ gaunamas darbo užmokestį sudaro 590,80 Eur, o atsakovo pajamos iš pavėžėjimo veiklos sudarė 2200 Eur per metus, t. y. apie 100 Eur per mėnesį. Tačiau kadangi transporto priemonė, kurią atsakovas naudoja pavėžėjimo veiklos vykdymui, yra registruota ieškovės vardu, po santuokos nutraukimo ieškovei pasiėmus šią transporto priemonę, atsakovas neturės galimybių tęsti pavėžėjimo veiklą ir neteks šio papildomų pajamų šaltinio, o tai reiškia, kad atsakovo pajamas po santuokos nutraukimo sudarys vien tik jo gaunamas darbo užmokestis pagrindiniame darbe.
Šalies argumentai
28.3. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties ir jo galimybės teikti priteistą išlaikymą nepagrįstai vertino, kad atsakovas turi galimybę gauti papildomas pajamas iš darbinės veiklos, sprendime nurodęs, jog atsakovas pagal savo turimą išsilavinimą, gebėjimus, darbinę, įskaitant vadovavimo, patirtį turi realią galimybę dirbti ir gauti nuolatinių pajamų. Nors atsakovas dirba ir gauna nuolatines pajamas iš darbinės veiklos, tačiau byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad atsakovas turi galimybę ateityje uždirbti didesnes pajamas. Atsakovas teikdamas paaiškinimus 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis turi vidurinį išsilavinimą ir baigęs 8 mėnesių virėjo kursus, prastai moka valstybinę kalbą, kurį laiką dirbo savo paties įsteigtoje įmonėje, kol pastaroji bankrutavo. Šiuo metu dirba šaltkalviu-vairuotoju UAB „Vilniaus vandenys“. Vertinant atsakovo išsilavinimą, gebėjimus ir darbo patirtį pagal šiandienos darbo rinkos realijas, jo tikimybė ateityje rasti geriau apmokamą darbą yra labai menka. Nors atsakovas deda pastangas surasti geriau apmokamą darbą, tačiau sulaukia darbo pasiūlymų tik dėl tokio pat ar net mažesnio dydžio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į atsakovo amžių (47 metai), nėra jokio pagrindo manyti, kad ateityje situacija pasikeis į geresnę pusę.
28.4. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovo gaunamos nuolatinės pajamos iš darbinės veiklos sudaro 600 Eur per mėnesį. Atsakovas turi 174 Eur išlaikymo prievolę, o atsakovo asmeninės išlaidos sudaro apie 250 Eur per mėnesį. Teismo sprendime dar nebuvo įvertintos atsakovo išlaidos būsto nuomai, nes tuo metu atsakovas gyveno su mama, kuri bylos nagrinėjimo metu mirė. Šiuo metu atsakovas yra sudaręs patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu turi mokėti po 200 Eur per mėnesį už buto nuomą.
28.5. Teismo priteisto išlaikymo vaikams sumos, kuri per mėnesį sudaro net 400 Eur, t. y. 2/3 atsakovo gaunamos pajamų sumos, pastarasis mokėti jokios realios galimybės neturi, nes priešingu atveju jam pačiam nebeliks lėšų pragyventi. Dėl šios priežasties teismas skundžiamame sprendime nagrinėdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio nepagrįstai nustatinėjo ne tik būtinus, bet ir papildomus vaikų poreikius (pvz. išlaidas kelionėms, stovykloms, pramogoms, telefonams, būreliams ir kt.), nors turėjo įvertinti tik būtinas išlaidas (maistui, aprangai, gyvenamajam plotui ir kt.).
28.6. Teismas, konstatavęs sprendime, kad ieškovė prisiėmė per didelį finansinį įsipareigojimą ir kad tokio dydžio finansinio įsipareigojimo prisiėmimas neatitiko realios šeimos finansinės padėties, tuo pačiu visa apimtimi įtraukė jį į išlaidų vaikams sumą.
28.7. Nors atsakovas teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad ieškovė turi galimybę sumažinti vaikų aprūpinimo gyvenamuoju būstu išlaidas (kurias sudaro komunaliniai mokesčiai ir net 450 Eur siekianti kredito įmoka), išsinuomodama pigesnį būstą ir gaudama papildomas pajamas iš nuosavybės teise turimo būsto nuomos, teismas į tokius atsakovo argumentus neatsižvelgė. Kadangi pati ieškovė vengia priimti sprendimus dėl savo turtinės padėties pagerinimo ir išlaidų sumažinimo, teismas visiškai nepagrįstai perkėlė šių išlaidų naštą atsakovui.
28.8. Teismų praktikoje nurodoma, kad, kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Nurodytu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas vyresnės dukros iš pirmosios santuokos išlaikymui, kuri studijuoja užsienio universitete ir kuriai reikalinga parama, moka priteistą 174 Eur per mėnesį išlaikymo sumą, kurios sumažinti nėra galimybės, nes jos poreikiai yra dideli (ji mokosi užsienio universitete dieninėje studijų programoje) ir negali pati savęs aprūpinti. Teismas sprendimu priteisęs iš atsakovo didesnes sumas vaikų išlaikymui, nei dukters iš pirmosios santuokos išlaikymui mokama suma, pažeidė pastarosios interesus ir nukrypo nuo lygybės principo.
28.9. Teismas nepaisė atsakovo prašymo ir nesiėmė veiksmų šalių turtinės padėties pasikeitimui per bylos nagrinėjimo laikotarpį patikrinti. 2018 m. gruodžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovė kėlė klausimą apie tai, kad byloje būtina išreikalauti aktualius duomenis apie šalių gaunamą darbo užmokestį, kuris bylos nagrinėjimo metu galėjo pasikeisti. Į bylą pateiktoje pažymoje apie ieškovės pajamas yra nurodomi tik duomenys už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. posėdžio metu nurodė, kad savarankiškai išreikalaus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo aktualius duomenis apie ieškovės ir atsakovo gaunamą darbo užmokestį, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir sprendimo priėmimo to neatliko. Dėl šios priežasties susiklostė situacija, kad teismas, priimdamas byloje sprendimą, rėmėsi vienerių metų senumo duomenimis apie ieškovės gaunamas pajamas. Be to, jau po sprendimo byloje priėmimo atsakovui tapo žinoma aplinkybė, jog ieškovė nuo 2019 m. sausio mėnesio pakeitė darbo vietą, tačiau pirmosios instancijos teismo apie šią aplinkybę neinformavo ir duomenų apie, tikėtina, pasikeitusias pajamas iš darbinės veiklos į bylą nepateikė. Pakankamų ir aktualių duomenų apie ieškovės turtinę padėtį nebuvimas byloje leidžia manyti, kad teismas neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį ir jų galimybes prisidėti prie išlaikymo vaikams teikimo, o tai lėmė teismo sprendimo dalies dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams dydžio nepagrįstumą.
Šalies argumentai
28.10. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teismas nepagrįstai vertino, kad buvo patenkintas apie 80 proc. ieškinio reikalavimų. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nustatė, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai. Todėl šis ieškovės reikalavimas buvo tenkintas tik 50 proc. ir 50 proc. buvo atmestas. Ieškovė reikalavo priteisti vaikų išlaikymui 250 Eur per mėnesį sumą kiekvienam vaikui, o teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas vaikų išlaikymui po 200 Eur sumą, t. y. tik šis ieškinio reikalavimas buvo patenkintas 80 proc. Vertinant bendrai, nurodyti ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 65 proc., todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Visi kiti ieškovės byloje pareikšti reikalavimai atsakovo nebuvo ginčijami ir buvo susiję su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką. Reikalavimo dėl santuokos nutraukimo tenkinimas per se negali būti vertinamas kaip sprendimo priėmimas ieškovės naudai, nes sprendimo nenutraukti santuokos procesiškai teismas net negali priimti.
28.11. Būtent ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, nors tuo metu šalys dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė net nebandė ieškoti kompromiso su atsakovu ir išspręsti klausimą taikiai, be teismo. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu siekdamas išspręsti šalių ginčą taikiai inicijavo teisminės mediacijos taikymą byloje, tačiau byla nebuvo perduota teisminei mediacijai dėl ieškovės nesutikimo.
28.12. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kiti byloje sprendžiami klausimai yra išvestiniai, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas turėjo pagrindą byloje pripažinti, kad kiekviena iš šalių prisiima jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
29. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad byloje nustačius ieškovės geresnę turtinę padėtį, teismas negalėjo priteisti pinigines lėšas vaikams išlaikyti lygiomis dalimis iš abiejų tėvų. CK 3.3, 3.156 straipsniai numato, kad tėvų pareigos savo vaikui yra lygios, todėl tiek ieškovės, tiek atsakovas prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Ta aplinkybė, kad ieškovė turi kiek geriau apmokamą darbą, nesudaro pagrindo atsakovo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus perkelti vien tik ieškovei.
29.2. Būtent su ieškove gyveno ir lieka gyventi vaikai, todėl ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
29.3. Ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo visuomet bus mažesnės, nes ieškovei teks skirti daugiau laiko rūpintis vaikais: rūpintis kasdiene buitimi, vaikų sveikata, sekti vaikų ugdymą, vesti juos į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos žymiai apriboja ieškovės galimybes dirbti ne tik pagrindinį, bet ir papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
29.4. Atsakovu manant, kad jo darbo užmokestis nėra pakankamas, jis turi visas galimybes ieškoti geriau apmokamo darbo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės negali susirasti geriau apmokamo darbo. Priešingai nei teigia atsakovas, jo pajamos nėra itin mažos, jos beveik dvigubai viršija minimalų darbo užmokestį, atsakovas turi pagrindinį darbą, be to, papildomai laisvalaikiu dirba pavežėju. Atsakovas yra įgijęs ir virėjo specialybę, todėl visuomet gali imtis naujų darbo pasiūlymų paieškos, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, būdamas nepatenkintas savo turtine padėtimi, būtų ėmęsis kokių nors priemonių jai pagerinti.
29.5. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad nutraukus santuoką ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitekus transporto priemonei, su kuria atsakovas vykdo pavežėjo veiklą, jis negalės gauti papildomų pajamų. Visuotinai yra žinoma, kad dauguma tiek taksi, tiek ir pavežėjimo paslaugas teikiančių įmonių savo vairuotojams siūlo įmonės automobilius, be to, keli pavežėjai gali dirbti vienu automobiliu juo keisdamiesi.
29.6. Atsakovas nuslėpė duomenis apie savo turtinę padėti (turimas 30 000 Eur dydžio santaupas, gaunamas pajamas. Siekdamas nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį, atsakovas nepateikė teismui visų duomenų apie gaunamas pajamas (iš bylos medžiagos matyti, kad yra finansiškai pajėgus keliauti po užsienio valstybes (Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją, Rusiją, Italiją ir kt.), gyventi viešbučiuose, užsiimti prabangiu laisvalaikio leidimo būdu (kaitavimu, nardymu, ledo rituliu, žolės rieduliu ir kt.), pirkti jam reikalingą inventorių.
29.7. Atsakovo pilnametei dukrai yra priteista 174 Eur dydžio parama, ji yra pilnametė, gyvena ir studijuoja savarankiškai, todėl turi galimybes pati dirbti ir užsidirbti bei patenkinti savo būtinuosius poreikius. Tuo tarpu bylos šalių dukroms yra reikalingos didesnės išlaidos negu atsakovo dukrai iš ankstesnės santuokos, neturinčiai jokių specialių poreikių.
29.8. Atsakovas nepagrįstai išlaidas kelionėms, stovykloms, telefono pokalbiams, papildomiems būreliams ir pan. priskiria papildomiems vaikų poreikiams. Teismų praktikoje šios išlaidos priskiriamos prie būtinų, pažymint, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
29.9. Šalių dukros turi specialių poreikių, todėl jiems patenkinti yra patiriamos didesnės išlaidos (A. serga struma, vožtuvo prolapsu, dispepsija ir kt., jai yra būtini sporto būreliai, turi būti stiprinami raumenys; V. taip pat turi specialių poreikių, serga adenoidų hipertrofija, nuolat vartoja vaistus).
29.10. Nors kasacinio praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad kiekvienam vaikui yra būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Taigi visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui ir pan.
29.11. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. kovo 15 d. nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas neva kiekvieną mėnesį moka po 200 Eur nuompinigių savo seseriai J. O., nors ji, bylos nagrinėjimo metu apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad po jos ir atsakovo motinos mirties atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kad jame atsakovas gyvena neatlygintinai jos brolis. Nurodyta nuomos sutartis sudaryta dar 2019 m. kovo 15 d., t. y. prieš teismui priimant sprendimą, todėl atsakovas, manydamas, kad šis dokumentas turi įrodomąją reikšmę, turėjo teisę jį pateikti teismui, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.
29.12. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė turi galimybę sumažinti vaikų aprūpinimo gyvenamuoju būstu išlaidas išsinuomodama pigesnį būstą ir gaudama papildomas pajamas iš nuosavybės teise turimo būsto nuomos. Net ieškovei ir išnuomojus nekilnojamąjį turtą, atsakovas bet kuriuo atveju turi pareigą prisidėti prie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos užtikrinimo ir tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymo.
29.13. Iš visų ieškinyje pareikštų reikalavimų teismas netenkino arba iš dalies tenkino tik du reikalavimus, t. y. reikalavimą nustatyti, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas ir reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 250 Eur, todėl laikytina, kad teismas teisingai apskaičiavo iš atsakovo priteistinas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
29.14. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškovė nebandė ieškoti kompromiso ir ginčą išspręsti taikiai bei taikyti mediaciją. Ieškovė viso proceso metu bandė su atsakovu tartis dėl santuokos nutraukimo sąlygų, sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau atsakovas siūlė ieškovės ir prioritetiniams nepilnamečių vaikų interesams prieštaraujančias sąlygas, todėl bendro sprendimo mums rasti nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
31. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
32. Atsakovas (apeliantas) apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – atsakovo ir jo sesers J. O. 2019 m. kovo 15 d. sudarytą nuomos sutartį, kuria atsakovo sesuo už 200 Eur dydžio nuomos mokestį išnuomojo atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašymas priimti nurodytą nuomos sutartį grindžiamas tuo, kad ji buvo sudaryta po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, be to, ji yra svarbus įrodymas, vertinant atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybę mokėti teismo priteisto dydžio išlaikymą.
33. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su apelianto prašymu prijungti prie bylos naują įrodymą. Nurodė, atsakovo pateikta nuomos sutartis sudaryta dar prieš teismui priimant skundžiamą sprendimą, todėl apeliantas, manydamas, kad šis dokumentas turi įrodomąją reikšmę, turėjo teisę jį pateikti teismui, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu kaip liudytoja apklausta apelianto sesuo J. O. nurodė, jog po jos ir apelianto motinos mirties likusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos brolis (apeliantas) gyvena neatlygintinai.
34. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
35. Pažymėtina, kad, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie procesiniai dokumentai, prašymai, įrodymai ir kt. negali būti teikiami bei vertinami, nes jau yra baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 251 straipsnis). Dėl to ieškovės argumentas, kad atsakovas nuomos sutartį galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, laikytinas teisiškai nepagrįstu.
36. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateikta nuomos sutartis negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, jog ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė ne tik dėl šio įrodymo prijungimo, bet ir dėl jo vertinimo, siekiant visapusiškai išsiaiškinti šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, atsakovo pateikta 2019 m. kovo 15 d. nuomos sutartis prie bylos prijungtina ir vertintina visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
37. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
38. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
39. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
40. Įvertinęs ir išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių teiktus paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams (maistui, aprangai, būstui ir kt.), taip pat ugdymo ir laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 400 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui per mėnesį ir kad kiekvienas iš tėvų turi pareigą teikti kiekvienam vaikui ne mažesnį kaip 200 Eur išlaikymą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 200 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.
41. Aptariamu atveju atsakovas (apeliantas) neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto nepilnamečių vaikų poreikių dydžio, tačiau nesutinka su skundžiamos sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš atsakovo dviejų vaikų išlaikymui 400 Eur per mėnesį. Remdamasis kasacinio teismo praktika, apeliantas nurodo, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašo sumažinti teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą nuo 200 Eur iki 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį (atitinkamai nuo 400 Eur iki 300 Eur abiem vaikams per mėnesį). Apelianto nuomone, pačiam pirmosios instancijos teismui sprendime konstatavus, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovo pusę vaikų poreikių tenkinimui skirtos sumos.
42. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiams vaikams nustatymo, įvertino abiejų tėvų gaunamas pajamas iš darbinės veiklos, vaikų poreikius ir abiejų tėvų galimybes teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgė į teismų praktikoje suformuotų kriterijų visumą dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties.
43. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su šalių turtine padėtimi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, nei atsakovo: ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra didesnės nei atsakovo, ji turi savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tik du išlaikytinius, o atsakovas turi prievolę mokėti išlaikymą ne tik savo nepilnamečiams vaikams, bet ir pilnametei studijuojančiai dukteriai. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnė kasdienių rūpesčių ir priežiūros našta, be to, ieškovė turi mokėti didelę kredito įmoką – 450 Eur per mėnesį.
44. Atsakovo (apelianto) teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės turtinę padėtį, nes rėmėsi neaktualiais duomenimis apie ieškovės gaunamas pajamas. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo aktualius duomenis apie ieškovės gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas. Siekdamas visapusiškai išsiaiškinti civilinės bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, apeliacinės instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių pateikti teismui duomenis apie ieškovės gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas nuo 2019 m. sausio 1 d.
45. Vykdydamas nurodytą teismo nutartį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė teismui 2019 m. rugsėjo 24 d. pažymą apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą. Iš nurodytos pažymos matyti, kad ieškovė iki 2019 m. gegužės 31 d. dirbo UAB „4Energia“, o nuo 2019 m. birželio 1 d. dirba UAB „Enefit Green“; ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šioje darbovietėje sudaro apie 2365 Eur (neatskaičius mokesčių). Tuo tarpu pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 31 d. pažymą apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ieškovė dirbo Swedbank Robur Fonder AB Lietuvos filiale ir jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė apie 1216 Eur (neatskaičius mokesčių). Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo teiginius, kad ieškovės darbo užmokesčio dydis yra išaugęs. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovo darbo užmokestis taip pat yra padidėjęs: vadovaujantis aktualiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas dirba UAB „Vilniaus vandenys“ ir jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 1139 Eur (neatskaičius mokesčių) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atskaičius privalomus mokesčius (socialinio draudimo įmokas ir pajamų mokestį), ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 1430 Eur, o atsakovo – apie 730 Eur.
46. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos ir atitinkamai skirtumas tarp jos ir atsakovo darbo užmokesčio yra padidėjęs (lyginant su duomenimis, kuriuos turėjo ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas), tačiau vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į byloje nustatytų vaikų poreikių dydį (200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį), nelaikytina pakankama priežastimi perkelti didesnę išlaikymo naštą ieškovei, juolab kad atsakovo darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) taip pat yra padidėjęs daugiau nei 100 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis skundas šioje byloje paduotas būtent dėl 100 Eur sumos, kuria atsakovas prašo sumažinti priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.
47. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).
48. Pažymėtina ir tai, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą). Atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagal savo turimą išsilavinimą, gebėjimus, darbinę, įskaitant vadovavimo, patirtį turi realią galimybę dirbti ir gauti nuolatinių pajamų, apeliaciniame skunde nurodo, kad, atsižvelgiant į atsakovo amžių (47 metai), nėra jokio pagrindo manyti, jog ateityje situacija pagerės. Nors apeliantas teigia, kad deda pastangas surasti geriau apmokamą darbą, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).
49. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, byloje nenustatęs, kad atsakovas būtų prastos sveikatos būklės, turėtų didelių finansinių įsipareigojimų ir pan., sprendė, kad atsakovas yra pajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymą – 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį (iš viso – 400 Eur). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su skundžiamu sprendimu nustatytu išlaikymo dydžiu, juolab kad ieškovė su vaikais lieka gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, už kurį turi mokėti 450 Eur dydžio mėnesinę kredito įmoką, be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovei tenka didesnė vaikų priežiūros ir rūpinimosi jais našta, kuri nėra kompensuojama atsakovo teiktinu išlaikymu.
50. Siekdamas įrodyti pablogėjusią finansinę padėtį, atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui atsakovo ir jo sesers J. O. 2019 m. kovo 15 d. sudarytą nuomos sutartį, kuria atsakovo sesuo išnuomojo atsakovui jai nuosavybės teise priklausantį (po motinos mirties paveldėtą) butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 200 Eur dydžio nuomos mokestį. Bylos duomenimis, atsakovas buto nuomos sutartį su savo seserimi sudarė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, nors iki tol atsakovas šiame bute gyveno neatlygintinai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati atsakovo sesuo J. O., teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja, paaiškino, jog ji daugiau nei dešimt metų gyvena (duomenys neskelbtini), o butą palikusios motinos valia buvo, kad jame gyventų kuris nors ir jos vaikų ir butas nebūtų parduotas. Atsakovo sesuo nurodė, kad ji ir siekia išpildyti šį motinos norą. Pažymėtina, kad nors pateikta nuomos sutartimi atsakovas įrodinėja pablogėjusią finansinę padėtį, tačiau kartu su ja nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas šią nuomos sutartį realiai vykdo ir patiria atitinkamas išlaidas, t. y. moka sutartimi nustatytą nuomos mokestį. Dėl to nėra pagrindo keisti skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydį nustatė vadovaudamasis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymų visuma, sprendžia, kad vaikų poreikiai (jų dydis) pirmosios instancijos teismo nustatyti tinkamai. Apeliacinio skundo argumentais nėra paneigiamos pirmosios instancijos teismo išvados tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek dėl atsakovo turtinės padėties, t. y. galimybės teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė šalių dėmesį į tai, kad, esant esminiams nepilnamečių vaikų poreikių ir (ar) vaikų tėvų turtinės padėties pasikeitimams, išlaikymo dydis gali būti pakeičiamas (CK 3.201 straipsnis).
52. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
53. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje buvo patenkinta ne 80 proc., bet tik 65 proc. ieškinio reikalavimų (teismas patenkino 80 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, o teismui atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nustačius, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, laikytina, jog buvo patenkinta tik 50 proc. šio ieškinio reikalavimo; likę ieškinio reikalavimai susiję su prašymu dėl santuokos nutraukimo ir laikytini išvestiniais). Teisėjų kolegija nurodytus atsakovo (apelianto) argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme pripažįsta pagrįstais.
55. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
56. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą po 200 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Taigi ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo buvo patenkintas 80 proc. (200 Eur / 250 Eur x 100 proc.).
57. Ieškovė taip pat prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Įvertinęs ir išanalizavęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abi šalys netinkamai ar nevisiškai tinkamai vykdė savo kaip sutuoktinių pareigas ir pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės prašymą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės patenkino iš dalies ir šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl to sutiktina su apeliantu, kad buvo patenkinta tik 50 proc. šio ieškinio reikalavimo.
58. Likę ieškinio reikalavimai (dėl šalių pavardžių, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt.) laikytini ne savarankiškais, bet išvestiniais iš reikalavimo nutraukti santuoką, be to, ginčo dėl jų byloje nekilo, todėl, sprendžiant dėl patenkintų reikalavimų dalies, jie atskirai nevertintini. Nurodyti motyvai teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas patenkino 65 proc. ieškinio reikalavimų ((80 proc. + 50 proc.) / 2).
59. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė 2224,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur dydžio žyminis mokestis (t. 1, b. l. 9), 2113,22 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 85-91) ir 36,44 Eur išlaidos už registro išrašus ir medicinines pažymas (t. 3, b. l. 92-93). Bylos duomenimis, atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 1082,41 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 94-96).
60. Konstatavus, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo patenkinta 65 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1446,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (2224,66 Eur x 65 proc.), o atsakovui iš ieškovės – 378,84 Eur (1082,41 Eur x 35 proc.). Atlikus ieškovės ir atsakovo vienas kitam mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1067,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (1446,03 Eur – 378,84 Eur).
61. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 600 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
62. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
63. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, bei tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, ieškovei iš ieškovo priteistina 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
64. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus (atmestas materialusis reikalavimas dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo), jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti atsakovo apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovo ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei R. S.-O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. O. (S. O.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1067,19 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti ieškovei R. S.-O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. O. (S. O.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.