Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės S. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/01635, suinteresuoti asmenys – I. C., K. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo I. C. atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies pareiškėjos antstolės S. V. pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/01635, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

15. Taigi teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės S. V. kontoroje yra pradėta vykdomoji byla Nr. 0114/20/01635 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. FD20P00126, išduotą pagal Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, išieškotojas M. K., skolininkas K. I. C.. 2020 m. gruodžio 2 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl teismo sprendimo vykdymo, kuriuo įpareigojo I. C. nedelsiant vykdyti Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą nurodytomis sąlygomis. 2020 m. gruodžio 17 d. el. laišku skolininkės atstovas informavo antstolę, kad skolininkė neturi galimybių įvykdyti 2020 m. gruodžio 2 d. Patvarkymo Nr. S-20-114-14996, dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino. Antstolės kontoroje 2021 m. birželio 22 d. buvo gautas pakartotinis K. M. atstovo advokato padėjėjo P. M. prašymas kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo I. K. C. už teismo sprendimo nevykdymą. 2021 m. liepos 1 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus nustatytos bendravimo tvarkos skolininkė neužtikrina, vaikas su tėvu nesimatė nuo 2019 m. gruodžio mėnesio, todėl 2021 m. liepos 2 d. antstolė kreipėsi pareiškimu dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą tenkino iš dalies – skolininkei I. C. už 2019 m. gruodžio 9 d. Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus sprendimo nevykdymą skyrė 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną nuo 2021 m. liepos 2 d. iki sprendimo įvykdymo išieškotojo K. M. naudai. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje dėl nevykdomo teismo sprendimo dėl bendravimo „Skype“ programa. Teigia, jog Jungtinės Karalystės teismo sprendimas nenumato, kad apeliantas privalėjo aprūpinti skolininkę I. C. kompiuteriu bendravimui „Skype“ programa. Taip pat apeliantas neprivalo įrodinėti neegzistuojančių aplinkybių dėl nevykstančio bendravimo ­ šias aplinkybes konstatavo antstolė S. V., todėl skolininkei skirtina bauda už neužtikrinamą bendravimą per „Skype“ programą ir informacijos apie vaiko mokslus nesuteikimą, nes tai yra skolininkės prievolė, nustatyta teismo sprendimu, kurios ji nevykdo.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

19. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundu argumentu, kad Jungtinės Karalystės teismo sprendimas nenumato, jog apeliantas privalo aprūpinti skolininkę I. C. kompiuteriu bendravimui „Skype“ programa, tačiau atkreipia dėmesį, jog Jungtinės Karalystės teismo sprendime taip pat nėra įpareigojimo skolininkei K. I. C. užtikrinti kompiuterinės įrangos su reikiamomis programomis įsigijimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, siekdamas bendrauti su savo vaiku, taip pat turi visas galimybes aprūpinti savo sūnų reikalinga įranga (kompiuteriu, kompiuterine įranga ir pan.). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-8817-375/2016 pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. M., K. I. C., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS, dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą, kurioje buvo nagrinėjamas be kita ko ir K. M. bendravimo su sūnumi „Skype“ programa klausimas, nurodė, kad suinteresuotas asmuo, siekdamas bendrauti su savo vaiku, taip pat turi visas galimybes aprūpinti savo mažametį sūnų reikalinga įranga (kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ir pan.) (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-268-436/2017).

20. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog skolininkei skirtina bauda ir už neužtikrinamą bendravimą per „Skype“ programą, nes tai yra skolininkės prievolė, nustatyta teismo sprendimu, kurios ji nevykdo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant duomenų, kad sūnui L. L. C. buvo perduota bendravimui Skype programa tinkama įranga, o taip pat nepateikus jokių duomenų, kad K. M. bandė su sūnumi susisiekti Skype programa, spręsti, kad Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus sprendimas šioje dalyje nėra vykdomas dėl I. C. kaltės, nėra pakankamo pagrindo.

21. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai vertino, jog I. C. turtinė padėtis sunki, nes byloje yra duomenys, kad skolininkė turi nuosavybės teise automobilį Jungtinėje Karalystėje. Taip pat visiškai akivaizdu, kad skolininkė slepia ne tik savo ir vaiko buvimo vietą, bet slepia ir pajamas. Todėl, vertinti skolininkės turtinę padėtį pagal Lietuvos viešųjų registrų duomenis nėra jokio pagrindo, kadangi skolininkė gauna pajamas ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

23. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė į tai, kad pagrindas skirti skolininkei baudą nustatytas pirmą kartą, įvertino tai, jog skolininkė nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, transporto priemonių jos vardu neregistruota, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, I. C. pajamų negauna ir niekur nedirba. Nors apeliantas teigia, kad vertinti skolininkės turtinę padėtį pagal Lietuvos viešųjų registrų duomenis nėra jokio pagrindo, kadangi skolininkė gauna pajamas ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas aktualių duomenų apie I. C. Jungtinėje Karalystėje gaunamas pajamas ar turimą turtą, nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo K. M. teismui nepateikė.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties dalis dėl baudos dydžio yra tinkamai motyvuota ir teisinga. Teismas vertino apelianto nurodytus argumentus dėl skolininkės turtinės padėties, atsižvelgė į tai, jog skolininkė augina nepilnametį vaiką, todėl didesnės baudos skyrimas gali neigiamai atsiliepti jo poreikių tenkinimui. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi skolininkei I. C. paskirta bauda yra per maža, ir juolab, kad yra pagrindas skirti maksimalią baudą.

26. Taip pat atmestini atskirojo skundo argumentai, jog teismas visiškai nepagrįstai baudą skolininkei skyrė nuo paskutinio nevykdymo akto surašymo, nors antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo nuo 2019 m. gruodžio 9 d.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016; ir k.t.).

28. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolė surašė 2021 m. liepos 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skolininkei I. C. už 2019 m. gruodžio 9 d. Karališkojo teisingumo teismo Šeimos bylų skyriaus sprendimo nevykdymą pagrįstai skyrė 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną nuo 2021 m. liepos 2 d. iki sprendimo įvykdymo išieškotojo K. M. naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

29. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kiti atskirojo skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens K. M. atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.