Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų O. P., J. B., M. L., A. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. P., J. B., M. L., A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. B., notarei J. K. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėjai O. P., J. B., M. L., A. L. atskiruoju skundu (b.l. 60-61), kuris, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-115/2010) bei įsigaliojusiais nuo 2011-10-01 CPK nuostatas dėl apeliacinių skundų, paduotų ypatingosios teisenos bylose, nagrinėjimo ypatumų (CPK 304 str. 1 d., 321 str. 1 d.), yra nagrinėjamas kaip apeliacinis skundas, prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-07-28 nutartį bei patenkinti pareiškėjų prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Pareiškėjai tvirtina, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, jie terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai palikimo nepriėmė ne tik dėl to, jog neturėjo dokumentų, įrodančių jų giminystės ryšį su palikėja, tačiau dėl teisinių žinių stokos, jauno amžiaus bei dėl to, jog nežinojo apie senelės turėtą turtą. Vos sužinoję apie palikimo egzistavimą jie stengėsi ginti savo teises ir 2008 m. kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, tačiau byla nebuvo baigta dėl teisinių žinių stokos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantai kreipėsi į teismą dėl CK 5.50 str. 3 d. nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo CK 5.57 str. 1 d. pagrindu. Kaip buvo nurodyta, toks pareiškimas nagrinėtinas CPK XXXVIII skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 576 str. – 578 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą, o tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-115/2010). Nors nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas priėmė ne sprendimą, o nutartį, nustatydamas 7 dienų terminą jai apskųsti, tačiau byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka ir CPK 15 str. įtvirtintas žodiškumo principas, reiškiantis, jog šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, nepažeistas. Nebuvo apribota pareiškėjų teisė skųsti teismo priimtą nutartį apeliacine tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog aptariamas pažeidimas, susijęs su galutinio procesinio sprendimo forma, nelaikytinas esminiu, jis asmenų teisių į tinkamą procesą neapribojo ir nenulėmė bylos neteisingo išsprendimo (CPK 328 str.).

Byloje kilo ginčas dėl apeliantų teisės paveldėti realizavimo tvarkos bei terminų. Nustatyta, kad apeliantų (pareiškėjų) O. P., J. B., M. L. ir A. L. senelė A. B. mirė 2008-02-20 (b.l. 6), pareiškėjų tėvai iš senelės pusės (T. B. ir E. L. L.) mirė anksčiau – 2007-07-03, 2007-07-11 (b.l. 7-18). Remiantis CK 5.12 str., pareiškėjai, palikėjos A. B. vaikaičiai, turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, nes nėra gyvų jų tėvų, kurie būtų buvę įpėdiniais. Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog pareiškėjų dėdė, suinteresuotas asmuo P. B., 2008-07-05 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu paveldėjo A. B. turtą (b.l. 20).

Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 str. 2 d. atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo (neteko galios nuo 2011-11-01); 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 d. nuostatos įpareigojo įpėdinį arė įpėdinius nurodytus veiksmus atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Apeliantai nei vieno tokio veiksmo nustatytu įstatyme terminu neatliko. Tačiau CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Kadangi įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, kiekvienu atveju būtent teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-14/2012).

Kaip matyti iš byloje esančių apeliantų procesinių dokumentų (b.l. 1-2, 60-61) bei teismo posėdžio protokolo (b.l. 48-52), savo negalėjimą laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo apeliantai grindė šiomis aplinkybėmis: dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su palikėja, neturėjimu; teisiniu neišprusimu ir jaunu amžiumi; savo nežinojimu apie palikėjos turtą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvių, nuo pačių apeliantų valios nepriklausančių teisinių kliūčių ar priežasčių, dėl kurių palikimas nebuvo priimtas per įstatyme nustatytą terminą. Apeliantų teiginiai, jog laiku priimti palikimą jiems sukliudė dokumentų, pagrindžiančių jų giminystės ryšį su palikėja, neturėjimas, teisiškai nereikšmingi. Apeliantai neįrodinėjo aplinkybių, jog jie buvo apsisprendę dėl palikimo priėmimo iki termino palikimui priimti pabaigos, šiuo tikslu rinko dokumentus, t.y. kreipėsi į atitinkamas valstybines institucijas dėl jų išdavimo ir pan. Apeliantai nepagrindė ir savo procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių, kad suinteresuotas asmuo P. B. slėpė jų giminystės ryšį su palikėja patvirtinančius dokumentus (CPK 12 str., 178 str.). Palikimą priėmusio įpėdinio nesąžiningų veiksmų ar tai, jog apeliantams nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po senelės mirties, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta. Atkreiptinas dėmesys, jog teisę į paveldimą turtą įstatymas sieja būtent su aktyviais įpėdinio veiksmais (CK 5.50 str. 1 d. ir 2 d.). Įstatymas nenumato, kad palikimo priėmimas gali būti atliekamas tylėjimu ar neveikimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-06-07 nutartis c.b. Nr. 2A-388/2010). Taigi vien noro ar ketinimų šioje situacijoje akivaizdžiai nepakanka.

Pasisakytina ir dėl kitų apeliantų įvardijamų kliūčių palikimui priimti – amžiaus ir teisinių žinių stokos. Palikimo atsiradimo dieną - 2008-02-20 (CK 5.3 str.) apeliantai O. P., J. B., M. L. ir A. L. buvo sulaukę atitinkamai 26, 25, 27 ir 24 metų, t.y. jie nebuvo itin jauno amžiaus, kuris galėtų sąlygoti kitokį jų neveikimo (pasyvumo) vertinimą. Byloje nepateikta jokių duomenų, jog apeliantai palikimo atsiradimo momentu neturėjo veiksnumo, pakankamo pilnamečiui asmeniui, kad galėtų suprasti palikimo priėmimo esmę. Priešingai, apeliantai buvo socialiai brandaus amžiaus, sveiki ir darbingi asmenys, kurie patys turėjo rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu. CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Šia įstatymo norma papildo ir CK 1.2 str., kuri nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius - įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 str., nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas, jis veikia savo rizika. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms pripažintina, jog apeliantų amžius bei įstatymų nežinojimas nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos nevykdymo ir šios bylos kontekste negali būti vertinami kaip svarbios priežastys, leidžiančios praleistą terminą jiems atnaujinti. Taip pat būtina pastebėti, kad neveikimas užsitęsė pakankamai ilgą laiko tarpą. Dar daugiau, apeliantai prieš kelerius metus jau mėgino teisme inicijuoti paveldėjimo procedūras, nors šio proceso tuo metu iki galo ir neįgyvendino, kas liudija, jog apie įstatymus, nustatančius terminus palikimui priimti ir būtinus tam veiksmus, jiems neabejotinai buvo žinoma.

Apeliantų nuoroda į tai, kad jie nežinojo apie palikėjos (savo senelės) turėtą turtą, taip pat neatitinka svarbioms termino praleidimo priežastims keliamų reikalavimų. Viena vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad paveldimo turto masės nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-246/2011, 2011-03-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-91/2011). Kita vertus, apeliantų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jų paaiškinimai teismo posėdžio metu (b.l. 49-52) ir liudytojų parodymai, susiję su apeliantų žinojimu apie palikėjos valdytą turtą, yra prieštaringi. Vienas apeliantų – A. L. – teisme pripažino žinojęs apie senelės turimą žemę, juolab, iki senelės mirties gyveno jos namuose, tačiau neturėjo laiko kreiptis pas notarą ir tai jam nerūpėjo (b.l. 50). Apeliantas J. B. taip pat pripažino dar 2008 m. rugsėjo mėnesį, t.y. vos po pusės metų nuo palikėjos mirties, sužinojęs apie senelės turėtą žemę (b.l. 49). Todėl byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti esant labiau tikėtinu, jog apeliantams buvo ar turėjo būti žinoma apie paveldėtino turto po senelės mirties egzistavimą (CPK 185 str.). Tokią išvadą patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, jog dar 2008-11-19 apeliantai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui atnaujinti, tačiau ieškinys nebuvo priimtas, kadangi nepašalinti jo trūkumai (Trakų rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-331-424/2009). M. L. teisme pripažino suvokęs, kad privalu tai padaryti, tačiau tam nesuradęs laiko (b.l. 50).

Apeliantų skunde nurodomi argumentai apie jų nežinojimą, kad senelė turi žemės, kas jiems sukliudė per tris mėnesius kreiptis dėl palikimo priėmimo, įvertintini ir papročių bei geros moralės aspektais. Tai reiškia, kad apeliantų santykiai su palikėja nebuvo artimi, giminiški, taigi ir jų pačių pasirinktas bendravimo su senele būdas galimai sąlygojo tokios aplinkybės, kaip pavėluotas sužinojimas apie šios turėtą turtą, atsiradimą.

Apeliacinės instancijos teismas priima domėn ir tai, kad su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti apeliantai į teismą kreipėsi tik 2011-05-30, taigi įstatymo nustatyta trijų mėnesių terminas praleistas beveik tris metus. Tokia praleisto termino trukmė, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, laikytina pakankamai didele. Apibendrinant tai, kas pasakyta, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, teisingai įvertino bylos aplinkybes ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas (CPK 185 str.), tinkamai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Panaikinti teismo priimtą procesinį sprendimą apeliantų skundo argumentai prielaidų nesudaro.

Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, spręstinas suinteresuoto asmens P. B. prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. P. B. turėjo 500 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b.l. 27, 70). Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų kriterijų, todėl iš apeliantų lygiomis dalimis suinteresuoto asmens P. B. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – po 125 Lt iš kiekvieno (CPK 98 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 10,05 Lt (b.l. 72), ir šios išlaidos, pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, valstybės naudai turėtų būti priteisiamos iš visų apeliantų. Tačiau atsižvelgiant į nedidelę pašto išlaidų sumą ir galimą jų išieškojimo procesą, pašto išlaidos priteistinos tik iš pirmąja skunde įvardintos apeliantės O. P., neskaidant dar smulkesnėmis dalimis (CPK 3 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš O. P., J. B., M. L., A. L. po 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) litus iš kiekvieno bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų P. B. naudai.

Priteisti iš O. P. 10 (dešimt) litų 5 centus pašto išlaidų valstybės naudai.