- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-1393-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01484-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- T. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas teismo prašo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl santuokos iširimo pripažįstant kalta atsakovę; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametėms dukroms K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur kiekvienai iki dukrų pilnametystės, nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškovu pagal jo gyvenamąją vietą; nenustatyti nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos su atsakove.
2. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms K. P. ir P. P. po 250 Eur per mėnesį kiekvienai.
3. Nurodė, kad atsakovė neteikia išlaikymo savo nepilnametėms dukroms. Ieškovas vienas negali sudaryti dukroms visų sąlygų, reikalingų augti ir vystytis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnametėms K. P. ir P. P. po 165 Eur per mėnesį kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. birželio 25 d.), iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paskyrė ieškovą priteisto laikino išlaikymo nepilnametėms K. ir P. P. tvarkytoju uzufrukto teise.
5. Nurodė, kad ieškovo nurodomas laikino išlaikymo dydis nėra pakankamai pagrįstas įrodymais apie atsakovės turtinę padėtį, pajamas, kurių dydis patvirtintų, kad atsakovė išgali mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį. Duomenų apie atsakovės pajamas civilinėje byloje nėra. Nepilnamečius vaikus šiuo metu išlaiko tik ieškovas, todėl jų išlaikymo našta negali būti perkelta tik jam. Atsižvelgiant į tai, kad vaikams būtinų poreikių užtikrinimui būtinas pastovus, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, siekiant užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, preliminariai įvertinus vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, teismas ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovės nepilnametėms po 165 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį ir sumažinti iš atsakovės priteistą laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms K. ir P. P. iki 60 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. teismo nustatyta laikinojo išlaikymo vaikams suma yra akivaizdžiai per didelė. Nepilnametės dukros yra mažo amžiaus - trejų metų, dėl ko jų poreikiai daug mažesni už vyresnių vaikų poreikius. Dukros specialiųjų poreikių neturi. Ieškovo ieškinyje nurodytos išlaidos dukrų išlaikymui yra hipotetinės, nepagrįstos įrodymais, tokių išlaidų ieškovas nepatiria. Didžiąją dalį vaikų išlaidų padengia ieškovo iš valstybės gaunamos išmokos vaikams (iš viso 200 Eur/mėn. abiem vaikams) ir socialinė pašalpa (160,96 Eur/mėn.), taip pat ieškovas kas mėnesį iš įvairių įstaigų ir organizacijų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) kt.) gauna materialinę paramą vaikams išlaikyti maisto produktais, vaikiškais drabužiais, avalyne, higienos ir buities prekėmis, kt., dėl ko šių išlaidų nepatiria. Atsakovė iki š. m. vasario mėnesio gyveno kartu su dukromis ir jomis rūpinosi, todėl jai žinomi vaikų poreikiai ir realios dukrų išlaikymo išlaidos, kurios yra minimalios. Išlaidos visos šeimos išlaikymui sudarė iki 500 Eur per mėnesį. Vien piniginėmis lėšomis ieškovas šeimai iš valstybės gauna po 361,42 Eur per mėnesį, kurių visiškai pakanka patenkinti dukrų poreikius. Be minėtų lėšų, ieškovas gauna 168 Eur per mėnesį šalpos neįgalumo pensiją. Ieškovo gaunamos išmokos iš valstybės sudaro iš viso 529,42 Eur per mėnesį. Ieškovas nuslėpė aplinkybę, jog dirba Alytaus amatų mokykloje pynėju ir gauna pajamas. Ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės, dėl ko prie dukrų išlaikymo ieškovas turi prisidėti didesne nei atsakovė dalimi.
6.2. Teismo priteistas laikinojo išlaikymo vaikams dydis yra neproporcingas atsakovės turtinei padėčiai, kuri yra itin sunki. Įvertinus atsakovės turtinę padėtį, teismo iš jos priteistas laikinojo išlaikymo vaikams dydis po 165 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iš esmės pažeidžia atsakovės teises, nes atsakovė objektyviai neturi lėšų tokį išlaikymą vaikams teikti. Pirmosios instancijos teismas laikinojo išlaikymo dydį nustatė byloje nesant duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, tačiau šioje proceso stadijoje byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, jog atsakovės pajamas sudaro 119,56 Eur per mėnesį gaunama netekto darbingumo pensija ir 70 Eur gaunama nedarbo išmoka. Kitų pajamų, turto atsakovė neturi. Atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje, taip pat savarankiškai ieško darbo, tačiau dėl neįgalumo įsidarbinti galimybės yra itin ribotos, darbdaviai atsakovę įdarbinti atsisako. Įvertinus atsakovės pajamas (189,56 Eur/mėn.), nevertinant mėnesio išlaidų atsakovės būtiniesiems poreikiams (maistui, būstui), atsakovė vaikų išlaikymui galėtų teikti po 60 Eur/mėn. kiekvienam vaikui periodines išmokas. Pagerėjus turtinei padėčiai, atsakovė įsipareigoja ir prisidės prie dukrų išlaikymo didesnėmis lėšomis. Pažymėtina, kad iki šių metų birželio mėnesio, kai ieškovas dar leido atsakovei matytis su dukromis, atsakovė kas savaitę pasiimdavo dukras bendravimui į savo gyvenamąją vietą ir tuo metu jas išlaikydavo (nupirkdavo maisto, kt.).
6.3. Vaiko išlaikymo dydis neturi būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Atsiliepimas
2. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. teismo priteistas laikinas išlaikymas nėra per didelis, kadangi vaikai turi kasdienių poreikių, juos reikia lavinti, brangūs vaikų drabužiai, avalynė, kuriuos vaikant augant pastoviai reikia keisti. Matydamas, kad gaunamų pajamų neužtenka vaikų išlaikymui, nors ir turėdamas negalią, ieškovas susirado darbą už minimalią algą, kad nors kiek daugiau pagerinti vaikų augimo ir išlaikymo sąlygas. Taip turėtų elgtis ir atsakovė, o ne skųstis sunkia turtine padėtimi, nes taip atsakovė siekia išvengti prievolės teikti išlaikymą vaikams.
7.2. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu negali teikti priteisto laikinojo išlaikymo, nereiškia, kad išlaikymas turi būti sumažinamas iki jos nurodytos sumos. Motina privalo išlaikyti savo vaikus. Tai, kad ji nesiima jokių priemonių pagerinti savo finansinę padėtį, rodo jos siekį vaikams pakenkti, nes ieškovas yra priverstas taupyti vaikų maisto, drabužių ir kt. poreikių tenkinimo sąskaita, t. y. dėl atsakovės neleistino požiūrio į vaikų išlaikymą kenčia vaikų interesai.
7.3. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismo priteista po 165 Eur per mėnesį laikino išlaikymo suma atitinka vaikų teisių ir interesų apsaugą bei vaikų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai. Atsakovės siūlomas mokėti 60 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui yra nepakankamas ir neužtikrinantis net būtinų kasdienių vaikų poreikių patenkinimo, neatitinkantis nustatytos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
5. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria šalių nepilnametėms dukroms iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas po 165 Eur kas mėnesį iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
6. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
7. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių trejų metų dukroms priteistino laikino išlaikymo dydį ir kad priteistas dydis yra neproporcingas atsakovės turtinei padėčiai.
8. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei šalių realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ieškovo ir atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt. Taigi, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl šalių turtinės padėties bei ieškovo nurodytos aplinkybės apie vaikų poreikius bus vertinamos pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės.
9. Kadangi dėl vaikų išlaikymo dydžio yra kilęs ginčas ir abiejų šalių nuomonė dėl nepilnametėms dukroms būtino išlaikymo dydžio yra visiškai skirtinga (ieškovo vertinimu, vienos dukters poreikiai sudaro 500 Eur ir dėl to iš atsakovės priteistina po 250 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, o atsakovė sutinka mokėti tik po 60 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, preliminariai įvertinęs vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, pagrįstai priteisė 165 Eur dydžio laikiną kiekvieno šalių vaiko išlaikymą. Apeliantė pripažino, jog mergaitėms reikalingas didesnis išlaikymas, nei ji nurodė – atskirajame skunde sutiko, kad, pagerėjus turtinei padėčiai, prisidės prie dukrų išlaikymo didesnėmis lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas iš Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatė, kad atsakovė nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis 2020 m. rugsėjo mėn. sudarė 356 Eur; ji dar gauna 130,81 Eur dydžio socialinę pašalpą. Dėl to laikytina, kad, apeliacijos metu pasikeitus faktinėms aplinkybėms dėl atsakovės gaunamų pajamų, ji turi galimybę prisidėti prie kiekvienos dukters išlaikymo po 165 Eur.
10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 430 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 607 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Įvertinus ieškovo už mergaites gaunamą 200 Eur dydžio valstybės mokamą paramą vaikams, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 165 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius ir nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų apeliantės galimybes teikti išlaikymą.
11. Vadovaujantis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikino išlaikymo nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.