- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-450-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01484-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. P. (toliau ir – ieškovas) pateikė ieškinį atsakovei R. P. (toliau ir – atsakovė), kuriuo prašė: nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, sudarytą tarp T. P. ir R. P. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl sutuoktinės kaltės; palikti po santuokos nutraukimo santuokines pavardes – P., P.; nustatyti nepilnamečių dukrų K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu T. P. pagal jo gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovės R. P. išlaikymą nepilnametėms dukroms K. P. ir P. P. kiekvienai po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovo T. P. asmeninę sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 15 dienos už einamąjį mėnesį, pavedant ieškovui lėšas tvarkyti uzufrukto teise; nenustatyti nepilnamečių dukrų K. P. ir P. P. bendravimo tvarkos su motina R. P.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukros K. ir P. P.. Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo (duomenys neskelbtini). Santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, nes šeimą paliko atsakovė R. P.. Atsakovė vaikų nelanko, nesidomi jų interesais ir poreikiais, nesirūpina auklėjimu. Ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo tarp šalių nėra. Tarpusavio išlaikymo nereikalauja. Asmeninių ir/ar bendrų prievolių tretiesiems asmenims neturi. Santuokos metu registruotino turto neįgijo, piniginių lėšų (santaupų) nesukaupė. Nepilnametės dukros K. ir P. P. su ieškovu praleidžia daugiausia laiko, tarp jų susiformavęs glaudus tarpusavio ryšys. Gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu geriausiai atitiktų nepilnamečių dukrų interesus. Prašymo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su skyrium gyvenančia motina nepareiškė. Atsakovės bendravimui su dukromis neprieštarautų, bendravimo tvarką nustatys bendru susitarimu. Nepilnamečių dukrų K. ir P. P. būtinų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga kiekvienai po 500,00 Eur suma: 240,00 Eur (8,00 Eur per dieną) – maistas, 50,00 Eur – apranga (drabužiai, avalynė), 30,00 Eur – buitinės ir higienos priemonės, 100,00 Eur – būsto išlaikymui (komunaliniai ir kiti mokesčiai), 10,00 Eur – vaistai, tyrimai, 15,00 Eur – žaislai, knygos. Ieškovo turtinė padėtis nėra pakankama užtikrinti nepilnametėms dukroms būtinųjų poreikių tenkinimą. Per mėnesį gaunamos šeimos pajamos yra 168,00 Eur šalpos neįgalumo pensija, po 100,00 Eur išmoka kiekvienai nepilnametei dukrai. Atsakovė neteikia išlaikymo dukroms nuo 2020 m. kovo 1 d., todėl susidarė 2 000,00 Eur (4 mėn×500,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nėra kalta dėl santuokos iširimo. Tarpusavio šeimyninių santykių pablogėjimą sąlygojo netinkamas ieškovo elgesys, pasireiškęs pykčiu, priekaištais, smurto naudojimu, todėl neapsikentusi paliko bendrus šeimos namus ir apsigyveno pas mamą L. G.. Atsakovė nebuvo neištikima. Sutinka, kad nebūtų taikomas terminas susitaikymui. Nutraukus santuoką prašo palikti ikisantuokinę pavardę – G.. Neprieštarauja dėl nepilnamečių dukrų K. ir P. P. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu T. P.. Atsakovė neturi galimybių savarankiškai auginti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus, nes gyvena kartu su tėvais ir broliu dviejų kambarių bute. Negali kreiptis dėl socialinio būsto suteikimo, turtinė padėtis yra sunki, nepakankama užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius. Pasikeitus gyvenimo ir finansinėms sąlygoms, pasiimtų dukras auginti kartu. Bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis būtina nustatyti, nes ieškovas riboja atsakovės bendravimą su dukromis. Norėtų bendrauti kiekvieną savaitę nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvyne ir/ar be nakvynės, apie bendravimo laiką informuojant vaikų tėvą iš anksto žinute prieš vieną dieną iki planuojamo bendravimo. Nepilnamečių dukrų išlaikymui prašoma priteisti po 250,00 Eur kas mėnesį kiekvienai suma yra nepagrįsta. Dukros yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, specialiųjų poreikių neturi. Poreikiai neatitinka ieškovo nurodytų 500,00 Eur per mėnesį, detalizuotos išlaidos yra hipotetinės. Didžiąją dalį išlaidų vaikams padengia valstybės mokamos išmokos – vaikams ir socialinė pašalpa, be kita ko, gaunama parama maisto produktais, daiktais (drabužiais, avalyne, higienos ir buities priemonėmis), todėl nepatiriama papildomų išlaidų. Gyvenant kartu iki (duomenys neskelbtini) bendri visos šeimos poreikiai neviršijo 500,00 Eur per mėnesį sumos. Atsakovės turtinė padėtis yra nepakankama, kad teikti prašomą priteisti išlaikymo sumą, t. y. po 250,00 Eur kiekvienai dukrai. Atsakovės pajamas per mėnesį sudaro 130,81 Eur netekto darbingumo pensija, 70,00 Eur išmoka iš Užimtumo tarnybos. Nepilnamečių dukrų išlaikymui išgalėtų teikti po 60,00 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
4. Atsakovės atstovė globėja L. G. pateikė prašymą dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, kuriuo prašė nustatyti, kad R. P., Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažinta neveiksnia, veikianti per globėją ir turto administratorę šeimos santykių srityje L. G., turi teisę pasiimti nepilnametes dukras K. P. ir P. P. du kartus kiekvieną mėnesį darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., konkrečią bendravimo su vaikais dieną suderinus su tėvu T. P. prieš 2 dienas SMS žinute; nustatyti, kad R. P., Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažinta neveiksnia, veikianti per globėją ir turto administratorę šeimos santykių srityje L. G., turi teisę pasiimti nepilnametes dukras K. P. ir P. P. vieną savaitgalį kas mėnesį, vaikus pasiimant šeštadienį 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant atgal į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17.00 val., vaikų pasiėmimą prieš 3 dienas suderinus su tėvu T. P..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp T. P. ir R. P. (iki santuokos G.) negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Po santuokos negaliojimo paliko ikisantuokines pavardes – P., G.. Nustatė nepilnamečių vaikų K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu – tėvu T. P. pagal jo gyvenamąją vietą. Priteisė iš atsakovės R. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. P. ir P. P. kiekvienai po 88,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2020 m. birželio 25 d. iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovės R. G. 704,00 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. birželio 24 d. Pavedė išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminiam atstovui – tėvui T. P.. Nustatė atsakovės R. G. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Likusią ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė dukros K. P. ir P. P., gimimo įrašai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė tik iš dalies geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, atsakovė pripažinta neveiksnia šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) (Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
7. Nurodė, kad prieš vertinant santuokos nutraukimo pagrindų buvimą, pirmiausia būtina išspręsti klausimą dėl šalių sudarytos santuokos galiojimo/negaliojimo. Nustatė, kad atsakovė pirmą kartą psichiatro konsultuota 2005 m. vasario 23 d., diagnozuotas (duomenys neskelbtini) susirgimas. 2017 m. vasario 22 d., 2019 m. kovo 13 d., 2020 m. liepos 28 d. nustatyta ta pati diagnozė, t. y. atsakovės sveikatos būklė iš esmės nekito nuo 2005 m. vasario 23 d. iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs, kad nurodyti susirgimai lėmė atsakovės pripažinimą neveiksnia šeimos santykių srityje po santuokos sudarymo praėjus ketveriems metams, įvertinęs teismo ekspertų išvadas, ieškovo, liudytojos, atsakovės įstatyminės atstovės paaiškinimu sprendė, jog neabejotina, kad santuokos sudarymo metu (duomenys neskelbtini) atsakovė negalėjo suvokti ir nesuvokė tikrosios santuokos esmės bei sudarymo pasekmių, iš to kylančių sutuoktinių tarpusavio pareigų – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima. Konstatavo, jog nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas teismui ex officio pripažinti šalių sudarytą santuoką negaliojančia nuo sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.13, 3.37 straipsniai, 3.38 straipsnio 4 dalis, 3.40 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 376, 385 straipsniai).
8. Šalių sudarytą santuoką pripažinus negaliojančia, šalims paliktos ikisantuokinės pavardės – „P.“, „G.“ (CK 3.31, 3.69 straipsniai).
9. Nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei nustačius, jog nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su tėvu (ieškovu), galėtų būti pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu.
10. Atsakovės interesus atstovaujanti įstatyminė atstovė globėja šeimos santykių srityje L. G. pateikė prašymą nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su skyrium gyvenančia motina. Ieškovas neprieštaravo nepilnamečių vaikų bendravimui su motina. Teismas nustatė, kad byloje aplinkybių, ribojančių atsakovės teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais, nenustatyta. Pagrindo spręsti dėl motinos bendravimo teisės su nepilnamečiais vaikais ribojimo nėra. Įvertinus tai, kad atsakovė pripažinta neveiksnia šeimos santykių srityje, jos teisė matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais bus įgyvendinama įstatyminės atstovės globėjos šeimos santykių srityje, siekiant laipsniškai atkurti ir išlaikyti atsakovei tarpusavio socialinį ryšį su nepilnametėmis dukromis pripažino, kad prašoma patvirtinti bendravimo tvarka yra pakankama. Teismas savo iniciatyva papildomai į pateiktą bendravimo tvarką įtraukė šalių pareigą nedelsiant informuoti viena kitą apie objektyvias priežastis, dėl kurių suderintas bendravimas negalėtų vykti.
11. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio priteisimo, teismas nurodė, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteisiamo išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nurodė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra apie 468,41 Eur (atskaičius mokesčius) (642,00 Eur – bruto), nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta – apie 518,00 Eur (atskaičius mokesčius (730,00 Eur – bruto). Taip pat nurodė, kad minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“, pakeistas 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1334). Be kita ko, minimalių vartojimo poreikių dydis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį – 260,00 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. – 267,00 Eur).
12. Teismas sprendė, kad nepagrįstos ieškovo nurodytos išlaidos turto išlaikymui po 100,00 Eur ir laikė, jog ne didesnė nei 25,00 Eur dydžio dalis būtų pagrįsta (150,00 Eur/2 šeimų/ 3 asmenų). Nustatė, kad teismo posėdyje liudytoja apklausta L. P., kurios vardu sudaryta socialinio būsto, kuriame gyvena ir ieškovas su dukromis, nuomos sutartis, nurodė, kad bendros būsto išlaikymo išlaidos vasaros sezonu yra apie 100,00 Eur, žiemos – 150,00 Eur. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo mėn. bendros išlaidos būsto išlaikymui sudarė – apie 119,00 Eur (vanduo, elektra, dujos, nuoma, ir kitos komunalines paslaugos), t. y. ne daugiau nei po 59,50 Eur šeimai arba ne daugiau nei po 23,80 Eur asmeniui, kitų išlaidas turto išlaikymui pagrindžiančių įrodymų nepateikta.
13. Nepagrįstomis teismas laikė ir ieškovo nurodytas išlaidas maistui po 240,00 Eur per mėnesį (8, 00 Eur per dieną). Nurodė, kad byloje nėra nepateikta duomenų, kad šalių nepilnamečiai vaikai turi specialių poreikių dėl sveikatos, reikalaujančių specialios mitybos (išskirtinių maisto produktų ar pan.). Ieškovo pateikti rašytiniai dokumentai (prekių pirkimo čekiai) nėra pakankami objektyviai įvertinti realiai patiriamas išlaidas maistui, todėl galima vadovautis statistiniais duomenimis. Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje penktadalis vieno namų ūkio mėnesio disponuojamų pajamų skiriama maisto išlaidoms (E. K. interneto puslapis https://ec.europa). Byloje esančiais duomenimis ieškovo disponuojamos piniginės lėšos sudarė vidutiniškai apie 631,94 Eur (laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. išmokėtos socialinės išmokos ir darbo užmokestis), atitinkamai išlaidos maistui – 126,40 Eur (penktadalis visų pajamų per mėnesį disponuojamų pajamų), tokiu būdu vaikui išlaidos maistui per mėnesį sudaro apie 42,13 Eur (1,40 Eur per dieną, t. y. 42,13 Eur/30 d.). Šalių nepilnametės dukros lanko ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, nuo mokesčio mokėjimo yra atleistos nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Lankant ugdymo įstaigą patiriamos mažesnės nei įprasta kasdienės išlaidos maistui. Pagal pateiktus duomenis, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. K. P. ir P. P. darželį lankė vidutiniškai per mėnesį apie 14 dienų (viso darbo dienų 308, nelankyta 100 dienų per visą laiką). Pagal nustatytas aplinkybes galėtų būti pakankamos ir pagrįstos išlaidos maistui ne daugiau nei 78,90 Eur (po 2,63 Eur per dieną, t. y. 42,13 Eur /(30 d.-14 d.)).
14. Nustatė, kad iš esmės nekilo ginčo dėl išlaidų drabužiams, buitinėms ir higienos prekėms, vaistams, papildams, vitaminams, lavinimo priemonėms pagrįstumo, todėl pagrįstomis teismas laikė po 50,00 Eur išlaidas nepilnamečių vaikų drabužiams, po 30,00 Eur buitinėms ir higienos prekėms, po 10,00 Eur vaistams ir kitoms sveikatos stiprinimo priemonėms, po 15,00 Eur lavinimo ir ugdymo priemonėms.
15. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į paskaičiavimus, nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui pakankama suma galėtų būti ne daugiau nei 265,00 Eur (iš esmės atitinka minimalius vartojimo poreikius užtikrinantį išlaidų dydį, kuris 2020 m. atitinka 260,00 Eur/mėn. (nuo 2022 m. sausio 1 d. – 267,00 Eur)).
16. Teismas nustatė, kad ieškovas registruoto nekilnojamojo ir nekilojamojo turto neturi, gyvena socialiniame būste (nuomos sutartį yra sudariusi motina L. P.), nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. nustatytas 55 proc. darbingumas, gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje, kelti krovinius rankomis, kai svoris neviršija 15 kg, negali dirbti naktį (2020 m. spalio 15 d. Nr. DOK-36608 priedai). Ieškovas gauna šalpos neįgalumo pensiją (2020 m. – 168,00 Eur/mėn. 2021 m. – 143,00 Eur/mėn.), socialinę pašalpą (iki 2020 m. birželio po 160,96 Eur/mėn.). Byloje esančiais duomenimis ieškovo disponuojamos piniginės lėšos sudarė vidutiniškai apie 631,94 Eur (laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. išmokėtos socialinės išmokos ir darbo užmokestis), pagal darbo sutartį 2021 m. birželio-rugsėjo mėnesiais dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. spalio 5 d. registruotas Užimtumo tarnyboje.
17. Atsakovė registruoto turto neturi, gyvena pas globėją (motiną) L. G.. Nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2059 m. spalio 19 d. nustatytas 55 proc. darbingumas, gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje, t. y. negali dirbti naktį, viršvalandinių darbų, aukštyje virš 1,3 m., gauna netekto darbingumo pensiją – 143,29 Eur/mėn., nuo 2021 m. gegužės 26 d. registruota užimtumo tarnyboje (nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio mokama nedarbo draudimo išmoka – 211,84 Eur, priverstinai išskaitomas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams (42,99 Eur) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas iki 2020 m. lapkričio mėn. 1 216,00 Eur). Atsakovė yra pripažinta ribotai veiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityje (Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), yra įgijusi specialybę (virėjos), geba iš dalies savarankiškai naudojantis pagalba dirbti nesunkų darbą (dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 0,5 etato nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. Bendrai disponuojamos piniginės lėšos sudarė vidutiniškai apie 330,00 Eur (dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“), 355,13 Eur (sprendimo priėmimo metu).
18. Teismas konstatavo, jog yra žymus skirtumas tarp ieškovo ir atsakovės disponuojamų piniginių lėšų (ieškovo – 631,94 Eur, atsakovės – 330,00 Eur/355,13 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovo padėtis lyginant su atsakove yra geresnė, todėl prie nepilnamečių vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo ieškovas turėtų prisidėti didesne dalimi, atitinkamai ne mažiau nei 2/3 ir 1/3 dalys. Šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalinga ne didesnė nei 265,00 Eur suma, todėl iš atsakovės priteitina ne didesnė nei 88,00 Eur (265,00 Eur x 1/3) išlaikymo suma, kuri iš esmės nežymiai didesnė nei SODROS mokama minimali vaiko išlaikymo išmoka – 72,00 Eur (1,8 BSI), priteisto teismo sprendimo dėl išlaikymo nevykdymo atveju (Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 6 straipsnis, 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų ataskaitos rodiklių patvirtinimo“).
19. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas nurodė, kad nuo faktinio gyvenimo skyrium (duomenys neskelbtini) atsakovė neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos yra 2 000,00 Eur (skaičiuojamas pagal prašomą priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą po 250,00 Eur/mėn.), tačiau savarankiško ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nereiškė.
20. Nurodė, kad nesant ginčo, jog šalių nepilnamečiai vaikai nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškovu (tėvu), įvertinus, kad nėra duomenų, jog nuo šalių faktinio apsigyvenimo skyrium atsakovė prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, yra pagrindas teismui ex officio viršyti byloje pareikštus ieškinio reikalavimus (CPK 376 straipsnis) ir spręsti nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės klausimą.
21. Nustačius, kad byloje nėra duomenų kokias realias išlaidas ieškovas patyrė tenkindamas nepilnamečių vaikų poreikius laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą su ieškiniu – 2020 m. birželio 25 d., bei įvertinus nustatytus nepilnamečių vaikų poreikius, iš atsakovės priteistiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą (po 88,00 Eur) iš atsakovės priteistas 704,00 Eur ((80,00 x 4 mėn.) x 2 vaikai) dydžio išlaikymo įsiskolinimas už 4 mėnesius, t. y. nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. birželio 24 d.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovas T. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teisino 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. G. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 88,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2020 m. birželio 25 d iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės R. G. (santuokinė pavardė P.), išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2020 m. birželio 25 d iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise K. P. ir P. P. tėvą T. P.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo nepilnamečiams vaikas priteistas išlaikymo dydis negali užtikrinti net minimalių nepilnamečių vaikų poreikių.
1.2. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteisiamo išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius prašantis tėvas (motina) neturėtų būti įpareigojamas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius). Tuo tarpu, tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Tačiau priteisiant ir nustatant išlaikymo dydį pirmos instancijos teismas vadovavosi ne nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalia mėnesine alga, t. y. 468,41 Eur (atskaičius mokesčius) (642,00 Eur – bruto) (nuo 2022 m. sausio 1 d. – apie 518,00 Eur (atskaičius mokesčius) (730,00 Eur – bruto)), o tik minimalių socialiai priimtinų poreikių tenkinimu, kurį šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka – 38,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“, pakeistas 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1334) bei minimalių vartojimo poreikių dydžiu, nurodančiu asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį – 260,00 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. – 267,00 Eur). Į šią sumą pirmos instancijos teismas įtraukė ir valstybės skiriamą vaiko išmoką. Sprendimas priimtas pažeidžiant teismų praktiką, JT Vaikų teisių konvencijos 27 straipsnio 1-2 dalių, CK 3.192 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio reikalavimus.
1.3. Sprendimas priimtas atsižvelgiant ne į vaikų, o atsakovės interesus. Neįvertinta, kad atsakovės darbingumas yra 55 procentai. Taip pat neįvertinta, jog dukros yra augančios, joms reikia tinkamai maitintis, rengtis, kad išlaidos jų išlaikymui ateityje tik augs.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Bylos nagrinėjimo metu buvo detaliai nustatyti nepilnamečių vaikų poreikiai bei šalių turtinė padėtis. Ieškovas, nurodydamas nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingą sumą, elgėsi nesąžiningai, išlaidas nepagrįstai padidino. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad kiekvienos iš dukrų išlaidos būstui per mėnesį vidutiniškai yra 100,00 Eur, nurodė nepagrįstai didelę sumą maistui. Dukros lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kur gauna pilną maitinimą, joms nereikalingas specialus maitinimas, o ieškovo teismui pateiktuose maisto produktų pirkimo čekiuose didelė dalis maisto produktų, kurie yra netinkami mažamečiams vaikams.
2.2. Ieškovas taip pat gauna daugiau nei 100,00 eurų išmoką kiekvienai dukrai. Valstybės teikiama parama turi būti minusuojama iš išlaikymui reikalingos pinigų sumos.
2.3. Sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimą turi būti įvertinta šalių turtinė padėtis. Atsakovė registruoto turto neturi, gyvena pas globėją (motiną) L. G., atsakovei nustatytas 55 proc. darbingumas, ji gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje, t. y. negali dirbti naktį, viršvalandinių darbų, aukštyje virš 1,3 m., gauna netekto darbingumo pensiją – 143,29 Eur/mėn., nuo 2021 m. gegužės 26 d. registruota užimtumo tarnyboje. Atsakovei dirbant jos pajamos su neįgalumo pašalpa sudarė vidutiniškai 330,00 Eur. Tuo tarpu ieškovo pajamos tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai buvo apie 631,94 Eur. Tarp šalių pajamų yra žymus skirtumas, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovo padėtis lyginant su atsakovės yra geresnė ir jis prie nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo turėtų prisidėti didesne dalimi. Ieškovei šiuo metu yra mokama nedarbo draudimo išmoka, tačiau ši išmoka yra mokama tik 9 mėnesius ir šis mėnuo yra paskutinis už kurį ši išmoka jai bus mokama. Teismo iš atsakovės priteista suma atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus ir yra proporcinga atsakovės finansinėms galimybėms teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
25. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės priteistas išlaikymo dydis šalių nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
26. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
27. Apeliaciniame skunde T. P. nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės R. G. (P.) objektyvias galimybes dirbti jos sveikatos būklę atitinkantį darbą bei gauti pajamas. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, jog atsakovė, būdama iš dalies darbinga (55 proc. darbingumo lygis), neturi objektyvios galimybės užsiimti jos sveikatos būklę atitinkančia darbine veikla ir iš jos gauti pajamas, kurias skirtų dukrų išlaikymui (CPK 178 straipsnis).
28. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
29. Pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas šalių vaikų K. ir P. P. poreikių dydį, be kita ko, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“, pakeistu 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1334 (ginčijamo teismo sprendimo 38 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtu teisės aktu pirmosios instancijos teismas vadovavosi nepagrįstai. Viena vertus, akcentuotina, kad minėtas teisės aktas 2019 m. sausio 1 d. yra netekęs galios. Kita vertus, bazinė socialinė išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra tvirtinama įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą (toliau – ir Įstatymas). Minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinės paramos išmokos – įstatymų nustatytos piniginės išmokos, skirtos asmenų, atitinkančių įstatymų nustatytus reikalavimus, socialinei apsaugai ir mokamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
30. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas vaikų poreikių dydį, taip pat vadovavosi minimalių vartojimo poreikių dydžiu. Minimalių vartojimo poreikių dydis – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme įtvirtintas socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių sąrašas yra skirtas specialioms socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms apsaugoti panaudojant viešąsias lėšas. Nagrinėjamu atveju, nustatant šalių nepilnamečių vaikų, kuriems nėra nustatyti specialieji poreikiai, poreikių dydį nėra teisinio pagrindo vadovautis socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžiais.
32. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas vaikų poreikių dydį, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
33. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko pirmosios instancijos teismo argumentus, kad, apskaičiuojant šalių nepilnamečių vaikų maistui reikalingą pinigų sumą, galima vadovautis statistiniais duomenimis, t. y. Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje penktadalis vieno namų ūkio mėnesio disponuojamų pajamų skiriama maisto išlaidoms (E. K. interneto puslapis https://ec.europa). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtais duomenimis galima vadovautis tik gana sąlygiškai. Akivaizdu, kad kuo mažesnės yra šeimos namų ūkio pajamos, tuo didesnė šių pajamų dalis yra išleidžiama būtiniesiems poreikiams tenkinti, įskaitant ir maistui įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo T. P. pajamoms sudarant 631,94 Eur pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais statistiniais duomenimis, padarė šalių nepilnamečių vaikų interesams prieštaraujančią išvadą, kad pakankamos ir pagrįstos išlaidos maistui per mėnesį vienam vaikui yra ne didesnės, nei 78,90 Eur (po 2,63 Eur per dieną). Ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu vaikams buvo (duomenys neskelbtini) metai. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad augantiems vaikams yra reikalinga pilnavertė ir subalansuota mityba. Teisėjų kolegija spręsdama, kad 2,63 Eur per dieną nepakanka 4 metų vaiko pilnavertei mitybai užtikrinti, įvertina ir aukštą infliancijos lygį šalyje, dėl kurio ženkliai išaugo maisto produktų kainos.
34. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomas priteisti vaikams išlaikymo dydis tik nežymiai viršijo orientacinį dydį – minimalios mėnesinės algos dydį, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės interesus atstovaujanti atstovė neįvardijo konkrečios nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui reikalingos sumos (ginčijamo teismo sprendimo 39 punktas). Vadovaujantis šios nutarties 32 punkte nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė savo procesinės pareigos detaliai pagrįsti, kad vaikų maistui pakaktų mažesnės sumos, nei nurodė ieškovas, neįvykdė (CPK 178 straipsnis).
36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą nustatė, kad kiekvienam vaikui tenkanti išlaidų būsto išlaikymui dalis sudarė, ne 100,00 Eur, kaip nurodyta ieškovo, tačiau ne daugiau nei po 23,80 Eur. Apeliantas šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija.
37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog kiekvieno šalių vaiko poreikiai sudaro po 424,00 Eur (500,00 Eur – 100,00 Eur)+23,80 Eur)).
38. Į bylą pateikta 2021 m. rugsėjo 27 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Pažyma apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini). Šios pažymos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėnesio iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio T. P. mokama išmoka vaikams sudarė vidutiniškai 207,15 Eur, suapvalinus – po 104,00 Eur vienam vaikui (2021 m. rugsėjo 30 d. dokumento DOK-32325 priedai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalių turtinė padėtis neleidžia tenkinti vaikų poreikių, todėl iš tėvų priteistinas išlaikymas mažintinas išmokų vaikams suma. Iš nustatytos vaiko poreikių sumos minusavus 104,00 Eur kiekvienam vaikui mokamą vaiko išmoką, likusi suma sudaro 320,00 Eur (424,00 Eur - 104,00 Eur).
39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovės disponuojamų piniginių lėšų yra žymus skirtumas (ieškovo – 631,94 Eur, atsakovės – 330,00 Eur/355,13 Eur), todėl pripažino, kad ieškovo padėtis lyginant su atsakovės yra geresnė, sprendė, kad prie nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo ieškovas turėtų prisidėti didesne dalimi, atitinkamai ne mažiau nei 2/3 ir 1/3 dalys. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu neturi pagrindo sutikti.
40. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 46 punkte konstatavo, kad ieškovas gauna šalpos neįgalumo pensiją (2020 m. – 168,00 Eur/mėn.; 2021 m. – 143,00 Eur/mėn.), socialinę pašalpą (iki 2020 m. birželio mėnesio po 160,96 Eur/mėn.).
41. Vadinasi, pusė ieškovo T. P. mėnesinių pajamų susideda iš jam, kaip neįgaliam asmeniui (55 proc. darbingumo lygis), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokamų mėnesinių piniginių išmokų, užtikrinančių minimalias pajamas. Atsižvelgiant į tai, neteisinga laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. P. turtinė padėtis yra geresnė už atsakovės ir prie nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo ieškovas turėtų prisidėti didesne dalimi. Šią aplinkybę vertinant kitaip, susiklostytų netoleruotina situacija, kuomet atsakovės R. G. (P.) prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus būtų netiesiogiai perkeliama valstybei.
42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog ieškovas prie dukrų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, atitinkamai ne mažiau nei 2/3 ir 1/3 dalys, netinkamai vertino priteistino išlaikymo dydį proporcingumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui, su kuriuo gyvena vaikai teks didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta, galimai atsiras ir nenumatytų papildomų vaikų išlaikymo išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas T. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, iš atsakovės priteisiant išlaikymą kiekvienam vaikui po 160,00 Eur (320,00 Eur /2).
43. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Kartu su apeliaciniu skudu pateiktas 2022 m. sausio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr. (8.2Mr) TP-21-T-3700-19, kuriuo apeliantui T. P. suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba.
45. Į bylą pateiktas 2022 m. vasario 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr. (8.2Mr) TP-22-T-346-1149, kuriuo R. P. suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba.
46. Į bylą pateikta 2022 m. kovo 14 d. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 Mr)PT-2048 patvirtina, kad teikiant T. P. antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 210,00 Eur išlaidų.
47. Nagrinėjamu atveju, abiems šalims Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus sprendimais suteikus nemokamą antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų, išlaidos valstybei ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. P., (duomenys neskelbtini), ir P. P., (duomenys neskelbtini), dydį nuo 88,00 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų) iki 160,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt eurų).
Kitą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.