Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Nolis“ nemokumo (bankroto) administratorės Marijos Bartaševičiūtės ginčijamo R. U. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nolis“ nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

2. Teisme gautas atsakovės BUAB „Nolis“ nemokumo (bankroto) administratorės prašymas, kuriame, be kita ko, prašoma netvirtinti R. U. 26 624,74 Eur finansinio reikalavimo. Nurodyta, kad R. U. pateikė paskolos sutartį, tačiau nepateikė pinigų perdavimo faktą patvirtinančių dokumentų. Nėra įrodymų, kad pinigai BUAB „Nolis“ perduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teismas 2020-09-03 nutartimi iškėlė nemokumo (bankroto) bylą atsakovei UAB „Nolis“ (aptarta nutartis įsiteisėjo 2020-10-21). Įsiteisėjus nutarčiai dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, kreditoriai turi 30 dienų terminą finansiniams reikalavimas nemokumo byloje pareikšti (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju 30 dienų terminas pasibaigė 2020-11-20 (CPK 73–74 straipsniai). Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje nurodyta, kad kreditoriai finansinius reikalavimus BUAB „Nolis“ nemokumo byloje turi pareikšti iki 2020-11-20 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

4. Vilniaus apygardos teismas 2021-04-07 nutartimi pasiūlė proceso dalyviams pateikti rašytinius paaiškinimus bei įrodymus dėl ginčijamo finansinio reikalavimo. R. U. teismui papildomų procesinių dokumentų, pagrindžiančių reiškiamą 26 624,74 Eur finansinį reikalavimą, neteikė.

5. Nemokumo (bankroto) byloje kreditorių finansinius reikalavimus, įskaitant ir nemokumo administratorės ginčijamus, tvirtina teismas (JANĮ 41 straipsnio 1, 3 dalys). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje; tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020, nutarties 13 punktas).

Dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti

6. Nors BUAB „Nolis“ nemokumo (bankroto) administratorė nenurodė, jog R. U. praleido terminą, skirtą kreditoriui paduoti prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, tačiau teismas sprendžia, jog dėl aptarto klausimo būtina pasisakyti.

7. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui. JANĮ 41 straipsnio 6 dalyje nurodytos ir JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyto termino praleidimo teisinės pasekmės – jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus JANĮ 41 straipsnio 4–5 dalyse nustatytus atvejus.

8. Nustatyta, kad nutartis BUAB „Nolis“ iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2020-10-21. R. U. prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo pasirašė 2021-02-08. R. U. paaiškinimų kodėl finansinis reikalavimas teikiamas praleidus JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą neteikė. Visgi, bankroto administratorė teismui taip pat neteikė pastabų dėl to, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas praleistas, nenurodė ir to, jog prieštarautų termino atnaujinimui.

9. JANĮ 41 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. JANĮ numatytas teisinis reguliavimas įgalina teismą praleisto termino klausimą svarstyti ir ex officio (liet. savo iniciatyva) (JANĮ 3 straipsnio 1 ir 4 punktai, 15 straipsnio 2 dalis, CPK 78 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas, įvertinęs: i) nemokumo (bankroto) proceso eigą (nemokumo administratorė termino praleidimo neginčija ir teikia argumentus, susijusius su finansinio reikalavimo esme); ii) aplinkybę, jog R. U. finansinį reikalavimą pareiškė praleidęs 111 dienų (terminas skaičiuojamas nuo 2020-10-21 iki 2021-02-08), kas, vertintina, nėra pernelyg ilgas laikas; iii) taip pat į šalyje paskelbtą karantiną dėl COVID-19 viruso plitimo (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais pakeitimais ir papildymais), kas galėjo turėti įtakos komunikacijai ir operatyviai informacijos sklaidai organizuoti finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą per JANĮ numatytus terminus, sprendžia, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti R. U. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą finansiniam reikalavimui pateikti (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

11. Atnaujinus R. U. praleistą JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, R. U. finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Dėl R. U. finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

12. R. U. prašė patvirtinti iš viso 26 624,74 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Nolis“ nemokumo (bankroto) byloje, kurį grindė suteikta 25 000 Eur paskola pagal 2017-11-09 paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis). Iš paskolos sutarties turinio matyti, jog R. U. paskolino BUAB „Nolis“ 25 000 Eur sumą grynais už 2 proc. metines palūkanas (žr. Paskolos sutarties 1–2, 4 punktus).

13. Teismas finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai, taip pat teismas turi vertinti tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-183-798/2019, nutarties 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).

14. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tarp R. U. ir BUAB „Nolis“ 2017-11-09 sudaryta paskolos sutartis atitinka CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutarčių rūšį.

15. Visgi, teismas pastebi, jog CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Aptariamu atveju Paskolos sutartis sudaryta dėl 25 000 Eur (viršija 3 000 Eur reikalavimą) ir sandoris buvo vykdytas grynais pinigais. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog Paskolos sutartis turėjo būti notarinės formos.

16. Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančių, išskyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus šalių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1848-450/2020, nutarties 34 punktas). Paskolos sutartis buvo sudaryta paprasta rašytine forma, o sandoris, viršijantis 3 000 Eur, įvykdytas grynaisiais pinigais, todėl konstatuotina, kad BUAB „Nolis“ ir R. U. nesilaikė įstatymo leidėjo nustatyto sandorio formos reikalavimo. Sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1848-450/2020, nutarties 35 punktas).

17. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017).

18. Teismas konstatuoja, kad tarp R. U. ir BUAB „Nolis“ sudaryta Paskolos sutartis neatitiko įstatymo reikalaujamos notarinės formos, todėl yra pagrindas Paskolos sutartį pripažinti negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis) ir taikyti restituciją, t. y. R. U. priteisiant grynaisiais pinigais perduotą 25 000 Eur sumą (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Paskolos sutartį pripažinus negaliojančia, R. U. reikalavimas dėl palūkanų už naudojimąsi paskolintomis lėšomis priteisimo atmestinas (CK 1.80 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.93 straipsnio 5 dalis).

19. Bankroto administratorė nurodė, jog R. U. neįrodė pinigų perdavimo fakto. Visgi, teismas pastebi, kad kasacinio teismo yra išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, nutarties 15–16 punktai). Iš Paskolos sutarties turinio matyti, jog: i) „skolininko atstovas patvirtina, kad skolinamus 25 000 Eur Skolininkas gavo iš Kreditoriaus grynais, prieš pasirašant šią sutartį“; ii) „Šalių susitarimu ši sutartis taip pat yra laikoma Kreditoriaus skolinamos 25 000 Eur sumos perdavimo Skolininkui faktą patvirtinančiu dokumentu“ (Paskolos sutarties 2 punktas). Taigi šalys (BUAB „Nolis“ ir R. U.) Paskolos sutartyje aptarė skolinimo pinigų perdavimo faktą. Tai reiškia, jog ginčo atveju taikoma aukščiau aptarta prezumpcija ir bankroto administratorė turėjo pareigą įrodinėti aplinkybes, jog BUAB „Nolis“ pinigai (paskola) neperduota. Sutiktina, jog bankroto administratorei gali būti sudėtinga įrodyti aplinkybę, jog grynieji pinigai nebuvo perduoti BUAB „Nolis“, kadangi bankroto administratorei neperduota bendrovės dokumentacija (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021-01-21 nutartį, kuria atsisakyta skirti baudą buvusiam BUAB „Nolis“ vadovui R. L.), tačiau tokia aplinkybė neatleidžia bankroto administratorės nuo aplinkybės paneigti pinigų perdavimo prezumpcijos. Teismas sprendžia, kad bankroto administratorė neįrodė aplinkybės, jog R. U. de facto (liet. faktiškai) neperdavė paskolos dalyko (25 000 Eur) BUAB „Nolis“.

20. Teismas papildomai pažymi, jog CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (liet. savo iniciatyva). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti prievoles, išplaukiančias iš sandorio, net ir nesant atitinkamų šalies reikalavimų, kyla pareiga ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, nutarties 24 punktas).

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog pripažinus Paskolos sutartį negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 1.93 straipsnio 3 ir 5 dalys, 1.95 straipsnio 1 dalis) bei taikius restituciją natūra (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), yra teisinis pagrindas patvirtinti R. U. 25 000 Eur finansinį reikalavimą (CPK 185 straipsnis, JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).

22. Teismas, susipažinęs su R. U. finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentas bei atsižvelgęs į ginčo situaciją, sprendžia, kad R. U. 25 000 Eur finansinis reikalavimas priskirtinas antrajai kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilei, kuris tenkintinas pirmuoju etapu (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 4–5 punktais, 15, 41–42 straipsniais, 94 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 73–74, 290–291 straipsniais,

nutaria:

Atnaujinti R. U. praleistą 30 dienų terminą finansiniam reikalavimui BUAB „Nolis“ nemokumo (bankroto) byloje Nr. eB2-1057-933/2021 pateikti.

Pripažinti tarp BUAB „Nolis“, juridinio asmens kodas 304213600, bei R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 9 d. sudarytą paskolos sutartį negaliojančią ab initio (liet. nuo sudarymo momento) dėl įstatymų reikalaujamos sandorio notarinės formos nesilaikymo.

Taikyti restituciją natūra ir patvirtinti R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25 000 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) finansinį reikalavimą BUAB „Nolis“ nemokumo (bankroto) byloje Nr. eB2-1057-933/2021, tenkintiną antrąja kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eile pirmuoju etapu.

Likusios R. U. finansinio reikalavimo dalies netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.