Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-09-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1039-642/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-10
Bylos Nr.
e2S-1039-642/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Pareiškėjas
I. Ž.
Suinteresuotas asmuo
D. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1039-642/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-16612-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.2.6.12.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. B., išvadą teikiančiai institucijai biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui dėl rūpybos veiksniam asmeniui nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-1383-323/2017, kurioje 2017 m. vasario 3 d. nutartimi nutarta tenkinti pareiškėjos I. Ž. pareiškimą ir nustatyti I. Ž. rūpybą, rūpintoja paskirta D. B..

2. 2020 m. liepos 3 d. teisme gautas pareiškėjos I. Ž. prašymas dėl teismo nutarties nevykdymo pasekmių išaiškinimo, kuriuo prašoma išaiškinti 2017 m. vasario 3 d. nutarties nevykdymo pasekmes ir sankcijas, teismo paskirtam rūpintojui nevykdant teismo nutarties ar atsisakant ją vykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi nutarė I. Ž. prašymą dėl teismo procesinio sprendimo nevykdymo pasekmių išaiškinimo atmesti.

4. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. vasario 3 d. nutarties turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 509 straipsnio 8, 9 dalių keliamus reikalavimus, t. y. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyti I. Ž. ir rūpintojos D. B. duomenys, nutartyje rūpintojai D. B. taip pat išaiškintos jos teisės ir pareigos.

5. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenustato reikalavimo nutartyje dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo išaiškinti pasekmes, kurios gali kilti rūpintojui, jam nevykdant nustatytų pareigų. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. vasario 3 d. nutartis yra aiški ir suprantama, nutarties turinys atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo aiškinti minėtą procesinį sprendimą.

6. Teismas atkreipė dėmesį į CPK 494 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, pagal kurį, rūpintojui neatliekant ar negalint atlikti jam priskirtų pareigų, pareiškėja gali paduoti pareiškimą dėl veiksniam asmeniui paskirto rūpintojo atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Teismas neteisingai ir neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą.

7.2. Paskirtai rūpintojai raštu nebuvo išaiškintos jos teisės ir pareigos, jų nevykdymo pasekmės, o tai, apeliantės nuomone, yra įstatyme numatyta teismo pareiga.

7.3. Apeliantė nurodo, kad teismas iškraipė jos prašymo tikslą ir pagrindą, nes pareiškėja savo rūpintojai pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo priimtą sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį, teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas.

12. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010).

13. Pagal kasacinio teismo praktiką, nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama išaiškinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį, prašo išaiškinti, kokios yra nutarties nevykdymo pasekmės ir sankcijos, teismo paskirtam rūpintojui nevykdant teismo nutarties ar atsisakant ją vykdyti.

15. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1383-323/2017 nustatė I. Ž. rūpybą, paskyrė I. Ž. rūpintoja D. B..

16. CPK 509 straipsnio 8 dalis nustato, kad, tenkinant pareiškimą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, nutartyje nurodomi duomenys apie rūpintinį ir rūpintoją. To paties straipsnio 9 dalis numato, kad paskirtam rūpintojui teismas išaiškina jo teises ir pareigas.

17. Pažymėtina, kad, pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartis / sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant juos, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-362-415/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

18. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje rūpintojai išaiškintinos jos teisės ir pareigos: „Rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą; rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį; padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės; rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.240 straipsnis, 3.243 straipsnio 5 dalis, 3.244 straipsnio 3 dalis, 3.279 straipsnio 3 dalis).“

19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įstatymas nenustato reikalavimo nutartyje dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo išaiškinti pasekmes, kurios gali kilti rūpintojui nevykdant jam nustatytų pareigų. Apeliantės prašymu iš esmės siekiama teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išaiškinimo, t. y. prašoma pateikti platesnius teismo sprendimo argumentus ir išaiškinti teismo paskirtam rūpintojui nutarties nevykdymo pasekmes. Pažymėtina, kad teismo sprendimo neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-88/2006).

20. Teismo nutartis yra baigiamasis ir vientisas aktas, Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis. Joje aiškiai nurodytos rūpintojos teisės ir pareigos, nutarties rezoliucinė dalis yra aiškiai suformuluota. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ją aiškinti (CPK 278 straipsnio 1 dalis).

21. Įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 278 straipsnyje įtvirtintas sprendimo išaiškinimo institutas negali būti taikomas teismo sprendime nurodytoms faktinėms aplinkybėms, motyvams papildyti, plačiau atskleisti, kaip to faktiškai siekia pareiškėja. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismo nutarties išaiškinimas neatitiktų šio instituto paskirties.

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas iškraipė jos prašymo tikslą ir pagrindą, nes pareiškėja savo rūpintojai pretenzijų neturi. Pažymėtina, kad teismas tik atkreipė dėmesį į CPK 494 straipsnį, numatantį globėjo ar rūpintojo atleidimą arba nušalinimą nuo pareigų. Šiame straipsnyje būtent ir nurodytos pasekmės asmeniui, netinkamai atliekančiam globėjo ar rūpintojo pareigas.

23. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Žvinklytė