Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. Ž. ir M. Ž. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, R A. Z., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo R A. Z. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

4. Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad praleisto termino palikimui priimti atnaujinimas atitiktų nepilnamečio L. Ž. turtinius interesus, tačiau siekiant išvengti neigiamų turtinių padarinių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tik palikimo priėmimas pagal apyrašą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 577 straipsniu, 2025 m. kovo 3 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimu paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka šalys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų pareiškimas tenkinamas.

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai yra L. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai. Iš 2018 m. lapkričio 23 d. Testamento (notarinio registro Nr. 1-2555) matyti, jog D. Ž. visus jam priklausančius kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, pinigus, vertybinius popierius ir kitą turtą bei turtines ir neturtines teises, kurie jam priklausė, kur jie bebūtų ir iš ko susidėtų, kada beatsirastų, paliko L. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po D. Ž. mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. Gyventojų registro pažyma patvirtina, jog D. Ž. nebuvo sudaręs santuokos, vaikų neturėjo. D. Ž. turi seserį R A. Z., kuri yra vienintelė brolio turto paveldėtoja pagal įstatymą, tačiau D. Ž. išreiškė savo valią 2018 m. lapkričio 23 d. Testamente, pagal kurį pareiškėjų nepilnametis sūnus L. Ž. yra vienintelis įpėdinis, kuris testatoriaus turtą paveldi pagal testamentą. Pareiškėjų šeima Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinoma. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-12730-812/2021, buvo atnaujintas nepilnamečiui L. Ž. terminas palikimui po D. Ž. mirties, priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

7. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

9. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, kuris L. Ž. jau buvo atnaujintas 2021 m. lapkričio 8 d. teismo nutartimi, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjų nepilnametis sūnus tiek palikimo atsiradimo momentu buvo ir šiuo metu yra nepilnametis ir savarankiškai įgyvendinti savo teisių į palikimą negalėjo ir šiuo metu negali be kitų asmenų – savo įstatyminių atstovų, t. y. tėvų. Iš pareiškėjų pateiktų darbo pažymų, mokymosi įstaigos informacijos matyti, kad pareiškėjai ir jų nepilnametis sūnus gyvena Jungtinėje Karalystėje. Iš medicininės ligos ataskaitos matyti, kad pareiškėja po teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-12730-812/2021 priėmimo sunkiai susirgo, jai buvo suplanuota operacija. Pilnai tikėtina, kad dėl šių priežasčių pareiškėjai, net ir po termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiškėjai negalėjo laiku pradėti tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjų galimybės laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo buvo apribotos dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjų valios. Įvertinus pareiškėjų elgesį, susijusį su jų aktyviais veiksmais siekiant realizuoti nepilnamečio sūnaus teisę priimti palikimą pagal testamentą, mokesčių mokėjimą už paveldimą turtą, vertintina, jog pareiškėjai sūnaus teisės į palikimą įgyvendinimo neatsisakė, tačiau įstatyme nustatytu ir teismo nutartimi atnaujintu terminu šios sūnaus teisės neįgyvendino dėl objektyvių priežasčių. Todėl yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo terminui atnaujinti (CK 5.50, 5.57 straipsniai).

10. Suinteresuotas asmuo (mirusiojo D. Ž. sesuo), atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pozicijos nagrinėjamu klausimu neišsakė. Spręstina, kad termino atnaujinimui neprieštarauja. Taigi, nagrinėjamu atveju, ginčo dėl termino atnaujinimo nėra. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškimo patenkinimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus bei viešąjį interesą.

11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl pareiškėjų pareiškimas dėl termino atnaujinimo priimti palikimą nepilnamečio L. Ž. vardu po D. Ž. mirties, tenkintinas.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, priėmęs palikimą turto valdymo priėmimu arba padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str.) – tik paveldėtu turtu. Spręstina, jog palikimą priimančio asmens teisės labiausiai apsaugomos priimant palikimą pagal apyrašą. Todėl siekiant maksimaliai apsaugoti pareiškėjų nepilnamečio vaiko interesus, atnaujintinas terminas priimti L. Ž. D. Ž. palimimą pagal apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 577–578 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečiui L. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini)., atstovaujamam pareiškėjų M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui po D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., priimti pagal turto apyrašą.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.