Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-634-467/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-28
Bylos Nr.: e2A-634-467/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00609-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė, Irmantas Šulcas
Ieškovas: Kauno apygardos prokuratūros
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Gren Trakai“
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Prienų rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Prienų šilumos tinklai“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-634-467/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00609-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.3.7; 3.3.1.18.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gren Trakai“ (buvusiai uždarajai akcinei bendrovei „Trakų energija“) dėl žalos atlyginimo Prienų rajono savivaldybei, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Prienų rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Prienų šilumos tinklai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2020 m. lapkričio 11 d. teisme pareiškė ieškinį ir prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trakų energija“ (buvusi – UAB „Prienų energija“, dabar – UAB „Gren Trakai“) priteisti Prienų rajono savivaldybei 1 093 579,85 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūra, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir Valstybės kontrolė) 2017 m. kovo 10 d. pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, 2017 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Prienų energija“, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Prienų šilumos tinklai“ (po reorganizacijos – UAB „Prienų šilumos tinklai“) ir Prienų rajono savivaldybės 2015 m. liepos 31 d. sutartį Nr. (9.28)-Dl-2015/389 „Dėl Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutarties pasibaigimo, turto nuomos sutarties pasibaigimo ir turto perdavimo“ (toliau – ir 2015 m. liepos 31 d. šilumos ūkio ir turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartis) ir taikyti restituciją – įpareigoti UAB „Trakų energija“ (buvusi – UAB „Prienų energija“) Prienų rajono savivaldybei grąžinti pagal 2015 m. liepos 31 d. sutartį Nr. (9.28)-D 1-2015/389 sumokėtas pinigines lėšas. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018 Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia UAB „Prienų energija“, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės 2015 m. liepos 31 d. turto nuomos sutarties pasibaigimo sutarties dalį, kuria Prienų rajono savivaldybė įsipareigojo per 36 mėn. UAB „Prienų energija“ sumokėti 432 586,09 Eur, taikė restituciją – priteisė iš UAB „Trakų energija“ Prienų rajono savivaldybei 360 488,38 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), sumokėtus vykdant 2015 m. liepos 31 d. turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartį. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendime konstatuota, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl turto, kuris buvo apskaitomas balansine verte, vertės jo perdavimo atsakovei metu – bendra likutinė šio turto vertė buvo 2 462 207,94 Eur. Byloje pateikus duomenis apie turto įvertinimą tik balansine verte, darytina išvada, kad pasibaigus valdymo laikotarpiui turtas buvo grąžintas mažesnės vertės, nei jis buvo perduotas sutarties sudarymo laikotarpiui. Teismas sutiko su prokuroro ieškinio argumentais, kad 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties vykdymo metu bei ją nutraukus AB „Prienų šilumos tinklai“ perdavė UAB „Prienų energija“ turtą (įskaitant investicijų pagrindu nuomininko sukurtą turtą), kurio likutinė vertė 1 368 628,09 Eur, t. y. AB „Prienų šilumos tinklai“ buvo grąžinta 1 093 579,85 Eur mažesnės likutinės vertės turtas nei buvo perduotas UAB „Prienų energija“ šilumos ūkio nuomos sutarties pradžioje (2 462 207,94 – 1 368 628,09 = 1 093 579,85).

Žemesnės instancijos teismas

3. Prienų rajono savivaldybė nepareikalavo iš nuomininkės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka kompensuoti savivaldybei turtinio pobūdžio praradimus dėl sumažėjusios turto vertės ir neįvertino jų atsiskaitydama su nuomininku už jo atliktas investicijas. Valstybės kontrolė tai įvertino kaip Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 37 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Dėl turto nuomininko UAB „Prienų energija“ veiksmų Prienų rajono savivaldybės biudžetas patyrė turtinę žalą. Ginčo atveju išsinuomoto turto būklė (vertė) pasibaigus nuomos sutarčiai reglamentuota specialiojoje normoje – ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalyje, todėl bendrosios nuomos sutarties pasibaigimo padarinius reglamentuojančios nuostatos netaikytinos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Trakų energija“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 25 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad 2000 m. rugsėjo 28 d. Prienų rajono savivaldybė ir atsakovė UAB „Trakų energija“ (buvusi – UAB „Prienų energija“) sudarė Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutartį (toliau – ir 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutartis) 2000 m. liepos 5 d. įvykusio Prienų rajono šilumos ūkio nuomininko (operatoriaus) atviro konkurso pagrindu. Sutartimi atsakovė įsipareigojo 15 metų (šildymo sezonų): 1) išsinuomoti Prienų rajono šilumos ūkio turtą, 2) atlikti investicijas, 3) tiekti vartotojams šilumos energiją, 4) aptarnauti šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas, 5) perimti savivaldybės įsipareigojimus. 2000 m. rugsėjo 28 d. Prienų rajono savivaldybė, AB „Prienų šilumos tinklai“ bei atsakovė UAB „Trakų energija“ sudarė turto nuomos sutartį (toliau – ir 2000 m. rugsėjo 28 d. turto nuomos sutartis), kuria atsakovei buvo išnuomotas turto nuomos sutarties priede Nr. 1 nurodytas ir AB „Prienų šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantis turtas 15 metų terminui (šildymo sezonų). 2000 m. spalio 9 d. Prienų rajono savivaldybė, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir atsakovė UAB „Trakų energija“ sudarė dar vieną turto nuomos sutartį (toliau – ir 2000 m. spalio 9 d. turto nuomos sutartis), kuria atsakovei buvo išnuomotas turto nuomos sutarties priede Nr. 1 nurodytas ir AB „Prienų šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantis turtas 15 metų terminui (šildymo sezonų). Šių sutarčių pagrindu atsakovė priėmė iš Prienų rajono savivaldybės ir AB „Prienų šilumos tinklai“ įvairų Prienų rajono šilumos ūkio turtą, kurio likutinė balansinė vertė 2000 m. spalio 9 d. sudarė 2 462 207,94 Eur.

6. 2000–2015 metų laikotarpiu atsakovė UAB „Trakų energija“ grąžino AB „Prienų šilumos tinklai“ nuomoto turto dalį už 746 876,69 Eur likutinę balansinę vertę. 2015 m. liepos 31 d. Prienų rajono savivaldybė, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir atsakovė UAB „Trakų energija“ sudarė 2015 m. liepos 31 d. šilumos ūkio ir turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartį. Šalys nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutraukė 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutartį, 2000 m. rugsėjo 28 d. ir 2000 m. spalio 9 d. turto nuomos sutartis bei visus su nurodytomis sutartimis susijusius susitarimus. 2015 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė grąžino AB „Prienų šilumos tinklai“ likusį nuomotą turtą, kurio likutinė balansinė vertė grąžinimo metu sudarė 189 165,30 Eur. Iš viso Prienų rajono savivaldybė ir AB „Prienų šilumos tinklai“, šalių sutarimu nutraukus sutartis, perėmė iš atsakovės nuomoto turto, kurio likutinė balansinė vertė siekė 936 041,99 Eur. 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties ir 2000 m. rugsėjo 28 d. bei 2000 m. spalio 9 d. turto nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu atsakovė pagerino nuomotą turtą bei sukūrė naują turtą ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. perdavė AB „Prienų šilumos tinklai“ 405 507,09 Eur likutinės balansinės vertės sukurtą turtą, kurio pradinė vertė buvo 1 455 452,57 Eur.

7. Valstybės kontrolė 2017 metais parengė valstybinio audito ataskaitą ir galutinės ataskaitos išvadą, kurioje nurodė, kad Prienų rajono savivaldybei ir atsakovei nutraukiant šilumos ūkio nuomos sutartį, buvo pažeista ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalis, nes atsakovė grąžino savivaldybei nuomotą ir sukurtą turtą, kurio likutinė balansinė vertė buvo 1 093 579,85 Eur mažesnė nei nuomoto turto perdavimo metu. Valstybės kontrolė rekomendavo Prienų rajono savivaldybei CK nustatyta tvarka kreiptis į atsakovę, kad pastaroji kompensuotų patirtus turtinio pobūdžio praradimus dėl sumažėjusios turto vertės. Prienų rajono savivaldybė nesutiko su valstybės kontrolės išvadomis. Į teismą su ieškiniu kreipėsi Kauno apygardos prokuratūros prokuroras.

8. Atsakovei nuo pareikšto ieškinio ginantis ieškinio senatimi, teismas sutiko, kad 2019 m. birželio 28 d. įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, kuria paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018, ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisių pažeidimą, todėl nuo šios datos skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia. Ieškovui su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo kreipusis 2020 m. lapkričio 11 d., teismas nusprendė, kad trejų metų nuo reikalavimo teisės atsiradimo dienos ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.

9. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 093 579,85 Eur turtinę žalą trečiajam asmeniui Prienų rajono savivaldybei, reiškia nepagrįstą reikalavimą. Bylos duomenimis, 2000 m. rugsėjo 28 d. turto nuomos sutartimi, sudaryta tarp Prienų rajono savivaldybės, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir atsakovės UAB „Trakų energija“, 2000 m. atsakovei buvo perduotas AB „Prienų šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantis turtas. Sutarties galiojimo pabaigoje AB „Prienų šilumos tinklai“ tokį perduotą turtą iš atsakovės susigrąžino. Susigrąžintas turtas priklauso AB „Prienų šilumos tinklai“ nuosavybės teise. AB „Prienų šilumos tinklai“ yra ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo, o Prienų rajono savivaldybė yra tik AB „Prienų šilumos tinklai“ akcininkė. Akcininkas nuosavybes teise valdo ne bendrovę, kaip civilinių teisių objektą, ar jos turtą, o tik akcijas. Bendrovės turto savininkė yra pati bendrovė. Ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo Prienų rajono savivaldybei prieštarautų ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir bendram konceptualiam aspektui.

10. Teismas konstatavo, kad Prienų rajono savivaldybė nebuvo ir nėra turto savininkė, neperdavė atsakovei turto pagal turto nuomos sutartis ir vėliau tokio perduoto turto nesusigrąžino, todėl neturi savarankiško teisinio suinteresuotumo kelti reikalavimą dėl žalos atlyginimo už mažesnės buhalterinės likutinės vertės sugrąžintą turtą. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 49 straipsnio 4 dalimi, 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukė AB „Prienų šilumos tinklai“ ir pasiūlė jai pateikti poziciją dėl dalyvavimo byloje bendraieškiu. AB „Prienų šilumos tinklai“ 2023 m. balandžio 17 d. pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad savarankiško reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereikš ir visiškai sutinka su prokuroro pareikštu reikalavimu priteisti žalą Prienų rajono savivaldybei. Nurodė, kad visus sprendimus perduoti turtą nuomai atsakovei, o vėliau susigrąžinti perduotą turtą iš atsakovės priėmė Prienų rajono savivaldybė, o AB „Prienų šilumos tinklai“ buvo tik instrumentas realizuoti savivaldybės ir atsakovės ketinimus, todėl negali būti laikoma savarankišku ginčo teisinių santykių dalyviu. Pirmosios instancijos teismas su tokiais argumentais nesutiko ir pabrėžė, kad Prienų rajono savivaldybė nebuvo ir nėra turto savininkė ir neperdavė atsakovei turto pagal turto nuomos sutartį. Vėliau tokio perduoto turto Prienų rajono savivaldybė iš atsakovės nesusigrąžino, todėl neturi teisės reikšti reikalavimo, kurį jos naudai pareiškė prokuroras. Prienų rajono savivaldybės priimti sprendimai, kuriuos nurodo trečiasis asmuo AB „Prienų šilumos tinklai“, nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas. Teismas įvertino, kad paminėtų aplinkybių nustatymas yra pakankamas teisinis pagrindas ieškinį atmesti ir dėl šios procesinės kliūties tolimesnis ginčo faktinių aplinkybių nustatymas bei teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimo analizė nereikalinga.

Atsiliepimas

11. Atsakovė nurodė, kad patyrė iš viso 94 823,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas pagrindė dokumentais. Teismas pagrįstomis pripažino iš viso 29 995,01 Eur atsakovės bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad į išlaidas už teisines paslaugas, kaip nepagrįstos, neįtraukiamos transporto išlaidos, kitos administracinės išlaidos. Atsakovė turėjo kitų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, – 12 100 Eur turto vertinimo ataskaitos, 15 500 Eur teismo ekspertizės išlaidų, kurias teismas pripažino pagrįstomis. Teismas nustatė, kad atsakovės prašytos priteisti 94 823,17 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis sudarytų 57 595,01 Eur. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškinį pareiškė prokuroras, gindamas viešąjį interesą, į bylos specifiką, į atsakovės pateiktų atsikirtimų apimtį ieškiniui atmesti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei spręsdamas, kad taip bus nepažeista šalių interesų pusiausvyra, pagrįstomis pripažino 25 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir priteisė iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros šią sumą atsakovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Pagrindinę (skėtinę) 2000 m. rugsėjo 28 d. Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutartį konkurso pagrindu sudarė Prienų rajono savivaldybė. Ji sudarė ir 2015 m. liepos 31 d. šilumos ūkio ir turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartį. 2000 m. spalio 9 d. turto nuomos sutartis, kurios pavyzdinė forma buvo patvirtina 2000 m. rugsėjo 28 d. turto nuomos sutartimi, nebuvo savarankiškas sandoris. Teismas techninio pobūdžio sandorį įvertino sukeliančiu teisines pasekmes ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies prasme. Prienų rajono savivaldybei esant pagrindinio sandorio šalimi, organizavusiai visą šilumos ūkio perdavimo ir susigrąžinimo procesą, savivaldybė, kaip pagrindinė sutarties šalis, patyrė žalą dėl to, kad atsakovė nesilaikė įstatymo reikalavimų.

12.2. Aplinkybė, kad savivaldybė šilumos tiekimą faktiškai organizuoja per privačius juridinius asmenis, negali riboti prokuroro teisės ginti šilumos vartotojų viešąjį interesą, apibrėžtą ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalyje. 2000 m. rugsėjo 28 d. turto nuomos sutarties pasirašymo metu AB „Prienų šilumos tinklai“ buvo specialiosios paskirties akcinė bendrovė. Specialiosios paskirties bendrovėms vietos savivaldos institucijos, valdančios kontrolinį akcijų paketą, turėjo teisę nustatyti privalomus darbus (užduotis). Ši aplinkybė paaiškina, kodėl sprendimus dėl turto nuomos priėmusi Prienų rajono savivaldybė yra pagrindine šalimi 2000 m. rugsėjo 28 d. turto nuomos sutartyje ir tinkamu naudos gavėju ieškinyje.

12.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį, kuriame naudos gavėja Prienų rajono savivaldybė buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, ir jį nagrinėjo. Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad ieškinys trečiojo asmens naudai negalėjo būti tenkintas dėl šalies procesinio statuso. Teismas, priimdamas ieškinį, Prienų rajono savivaldybei suteikė trečiojo asmens statusą. Jei Prienų rajono savivaldybė turėjo turėti kitą procesinį statusą, ši aplinkybė teismui turėjo būti aiški nuo ieškinio priėmimo dienos, o ne paaiškėti priimant sprendimą.

12.4. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018 nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingą prejudicinį faktą, jog tikrąja naudos gavėja, vykdant 2000 m. rugsėjo 28 d. Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutartį, buvo Prienų rajono savivaldybė. Prienų rajono savivaldybei 2018 m. liepos 17 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018 buvo priteista AB „Prienų šilumos tinklai“ sumokėta UAB „Trakų energija“ pinigų suma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šio sprendimo nepakeitė. Skundžiamame sprendime tuos pačius šilumos ūkio nuomos santykius pirmosios instancijos teismas įvertino nesilaikydamas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018 nustatytų prejudicinių faktų bei pažeisdamas procesines jų vertinimo taisykles.

12.5. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (toliau – ir VSĮ) šilumos tiekimo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 straipsnio 30 punktas). Įgyvendinant šią funkciją, savivaldybių veiklą saisto įstatymai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Savarankiškos šilumos tiekimo organizavimo savivaldybės funkcijos numatymas įstatyme rodo, kad AB „Prienų šilumos tinklai“ ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies prasme nebuvo savarankiškas subjektas. Teismas, konstatavęs, kad ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalis taikytina tik privataus juridinio asmens AB „Prienų šilumos tinklai“ atžvilgiu ir naudai, neteisingai aiškino ir taikė šią teisės normą. Ši teisės norma savo esme ir paskirtimi yra viešojo pobūdžio ir taikytina tik savivaldybių atžvilgiu bei naudai.

12.6. Šioje byloje viešojo intereso turinį sudaro šilumos energijos vartotojų (visuomenės) interesas už atsakovės tiekiamą šilumos energiją mokėti mažiausią kainą. Šis viešasis interesas yra svarbesnis už proceso dalyvių AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės tarpusavio interesų pusiausvyrą. Todėl negalima sutikti su nuomone, kad AB „Prienų šilumos tinklai“ yra privatus juridinis asmuo ir žala galėjo būti padaryta tik jam. Tą iš dalies patvirtina ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T3-324 patvirtintas susitarimas su AB „Prienų šilumos tinklai“.

12.7. Prienų rajono savivaldybė valdo bendrovės AB „Prienų šilumos tinklai“ kontrolinį akcijų paketą (turi daugiau nei 90 proc. įmonės akcijų). Imperatyvioms ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatoms prieštaraujančia 2015 m. liepos 31 d. šilumos ūkio ir turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartimi Prienų rajono savivaldybė ne tik susigrąžino mažesnės, nei buvo išnuomojusi, vertės turtą, bet ir be pagrindo prisiėmė didelius finansinius įsipareigojimus. Tai pažeidžia viešąjį interesą. Ieškovo pareikštas ieškinys atitinka ieškinio dėl viešojo intereso gynimo esminius požymius, kadangi ieškovo įrodinėjama žala vertinama plačiai, t. y. apima ne tik Prienų rajono savivaldybės ar AB „Prienų energija“, bet ir didelės visuomenės dalies (šilumos vartotojų) interesą.

13. Atsakovė UAB „Trakų energija“ (dabar – UAB „Gren Trakai“) prašo ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei iš Kauno apygardos prokuratūros bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas teismo nustatytomis aplinkybėmis ir šiais papildomais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Prokuroro teisė reikšti ieškinį nebuvo apribota. Pats prokuroras ieškinyje savivaldybę nurodė kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Teismas negali suformuluoti ieškinio dalyko, pagrindo, nurodyti bylos dalyvių.

13.2. Prokuroras privalėjo pagrįsti būtent savivaldybės patirtos žalos faktą. Šios privalomos civilinės atsakomybės sąlygos ieškovas neįrodė. Savivaldybė nebuvo ir nėra ginčo turto (Prienų rajono šilumos ūkio) savininkė, todėl jai negalėjo kilti nuostoliai. Ginčo turtas nuosavybės teise priklausė ir priklauso UAB „Prienų šilumos tinklai“. Prienų rajono savivaldybė yra tik UAB „Prienų šilumos tinklai“ dalies akcijų savininkė. UAB „Prienų šilumos tinklai“ yra savarankiškas teisinių santykių dalyvis (juridinis asmuo) ir negali būti sutapatinamas su savivaldybe. Turto nuomos sutartimis atsakovei buvo perduotas ne savivaldybei, bet UAB „Prienų šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantis turtas. Akcininkas nuosavybės teise valdo ne bendrovę, kaip civilinių teisių objektą, o akcijas. Savivaldybė neturi savarankiško teisinio intereso reikalauti tariamos žalos, atitinkamai ir prokuroras negali reikšti reikalavimo dėl tariamos 1 093 579,85 Eur žalos atlyginimo priteisimo Prienų rajono savivaldybei.

13.3. Savivaldybė, kaip viena iš UAB „Prienų šilumos tinklai“ akcininkių, neturi teisės reikšti išvestinio ieškinio, kurį numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 5 punktas. Nebuvo pagrindo savivaldybei reikšti išvestinį ieškinį, ieškinys pareikštas ne dėl UAB „Prienų šilumos tinklai“ vadovo ar valdybos narių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

13.4. Prienų rajono savivaldybė dalyvauja byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, o tokiam trečiajam asmeniui nuostoliai negali būti priteisiami. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tiesioginės įtakos nagrinėjama byla neturi. Pagal teismų praktiką ir CPK nuostatas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nesuteikta teisė reikšti savarankiškus reikalavimus į ginčo dalyką.

13.5. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia naujais argumentais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovas apeliaciniu skundu turi įrodinėti, kad Prienų rajono savivaldybė yra tinkamas subjektas. Teismui konstatavus, kad savivaldybei nebuvo padaryta žala, nes pastaroji nebuvo ginčo turto savininkė, ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies (ne)taikymas neturi teisinės reikšmės vertinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13.6. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018 neturi prejudicinės galios šioje byloje. Išaiškinimo, kad Prienų rajono savivaldybė yra „tikroji naudos gavėja“, paminėtame sprendime nėra. 2015 m. liepos 31 d. šilumos ūkio ir turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartimi šalys susitarė, kad Prienų rajono savivaldybė sumokės atsakovei kompensaciją. Kadangi šios sutarties dalis, kuria savivaldybė įsipareigojo atsakovei sumokėti kompensaciją, 2018 m. liepos 17 d. teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia, sprendimu kompensacija buvo priteista tam asmeniui, kuris ją sumokėjo, t. y. Prienų rajono savivaldybei.

13.7. Civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018 ginčo dalykas ir nagrinėjamos bylos ginčo dalykas skiriasi. Civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018 buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas dėl 2015 m. liepos 31 d. šilumos ūkio ir turto nuomos sutarties pasibaigimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Šioje byloje keliamas žalos atlyginimo klausimas. Ginčo objektai skiriasi, todėl skiriasi ir įrodinėtinos aplinkybės. Ankstesniame ginče nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo turto rinkos vertės; teismai pasisakė tik dėl turto likutinės balansinės vertės. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, todėl prokuroro cituojamos buhalterinės vertės neturi teisinės reikšmės. Šioje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, iš ekspertizės akto matyti, kad grąžinto turto rinkos vertė buvo didesnė, nei perduoto atsakovei.

13.8. Pagal 2019 m. gruodžio 30 d. susitarimo dėl UAB „Prienų šilumos tinklai“ patirtų išlaidų grąžinimo 2 punktą, Prienų rajono savivaldybė kompensavo UAB „Prienų šilumos tinklai“ – ginčo turto savininkei 360 488,38 Eur, kuriuos atsakovė buvo pervedusi savivaldybei, vykdydama 2018 m. liepos 27 d. papildomą teismo sprendimą. Prienų rajono savivaldybė, nebūdama Prienų šilumos ūkio turto savininkė, neturi teisių į jai nepriklausantį turtą.

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Ieškinys byloje pareikštas ginant viešąjį interesą, Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitos pagrindu. Audito institucija 2017 m. atliko auditą „Šilumos ūkio nuoma savivaldybėse“, kuriame įvertinta savivaldybių veikla, perduodant šilumos ūkį privatiems šilumos tiekėjams pagal šilumos ūkio nuomos (koncesijų) sutartis, kuriomis buvo siekiama atnaujinti ir modernizuoti šilumos ūkio turtą, pritraukiant ir panaudojant tam reikalingas investicijas, o pasibaigus nuomos laikotarpiui, turtą grąžinti savivaldybėms. Savivaldybės turėjo užtikrinti, kad, pasibaigus turto valdymo perdavimo laikotarpiui, perimamo turto vertė būtų ne mažesnė nei sudarant nuomos sutartį.

14.2. Dvišale 2000 m. rugsėjo 28 d. Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutartimi savivaldybė ir operatorius sulygo dėl turto nuomos sutarties sudarymo pagal abipusiu šalių sutarimu patvirtintą turto nuomos sutarties formą (1 priedas). Taigi 2000 m. spalio 9 d. trišalė turto nuomos sutartis tarp UAB „Prienų energija“, SP AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės tebuvo 2000 m. rugsėjo 28 d. Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutarties išdava, t. y. ne savarankiška sutartis, o 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties priedas. Prienų rajono savivaldybė šia dvišale sutartimi visu šilumos ūkio nuomos laikotarpiu įsipareigojo išlaikyti savo nuosavybėje sutarties pasirašymo metu turėtų SP AB „Prienų šilumos tinklai“ kontrolinį akcijų paketą (ne mažiau kaip 75 proc. akcijų) ir visišką SP AB „Prienų šilumos tinklai“ valdymo kontrolę, nesumažinti šių akcijų dalies bendrovės įstatiniame kapitale, neįkeisti šių akcijų ir jokiu kitu būdu neapriboti šių akcijų savivaldybei teikiamų teisių. Šia sutarties nuostata iš esmės paneigiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, kad akcininko nuosavybės teise turimos akcijos (o ne bendrovės turtas) nesuteikia bendrovės valdymo teisės.

14.3. Skundžiamame sprendime teismas nesivadovavo prejudiciniu faktu, nustatytu Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018, kad tikrąja naudos gavėja pagal šilumos ūkio nuomos sutartį buvo Prienų rajono savivaldybė (jos bendruomenė / gyventojai), o ne jos kontroliuojama (valdoma) bendrovė. Todėl ieškovas pagrįstai įsiteisėjusio sprendimo vykdymą ankščiau nurodytu būdu patvirtinančius dokumentus pateikia kartu su apeliaciniu skundu, tokia būtinybė iškilo tik susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu.

14.4. Prokuroras pagal suteiktus įgalinimus teisėtai gina viešojo juridinio asmens, t. y. savivaldybės, interesus. Nepatvirtinus tokios ieškovo teisės, valstybės pareigūnai – prokurorai negalėtų apginti savivaldybės bendruomenės interesų, pačiai savivaldybei nesiėmus aktyvių veiksmų. Taip pat liktų neįgyvendinta imperatyvi ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostata dėl savivaldybės siekto tikslo ir lūkesčių, nukentėtų toje savivaldybėje gyvenantys šilumos vartotojai, taigi ir viešasis interesas.

15. Tretieji asmenys Prienų rajono savivaldybė ir UAB „Prienų šilumos tinklai“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti trečiųjų asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl ieškovo ginto viešojo intereso turinio ir paskirties. Šiuo aspektu teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, padarė esminį civilinio proceso pažeidimą, sudarantį pagrindą priimtą teismo sprendimą naikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15.2. Byloje nustatyta, kad savivaldybė nesiėmė reikiamų priemonių viešojo intereso, kylančio iš ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies, pažeidimui pašalinti, dėl to teisę ginti tokį interesą įgijo prokuroras. Byloje buvus visoms būtinoms šalims ir buvus tinkamam jų procesiniam statusui, egzistavus konkrečiam viešojo intereso pažeidimui, pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškinio atmesti dėl trečiųjų asmenų teisinio statuso. Kiti asmenys, kurie nereiškė reikalavimų, procese negalėjo dalyvauti kitomis nei trečiųjų asmenų teisėmis.

15.3. Prienų rajono savivaldybės ir AB „Prienų šilumos tinklai“ teisinis statusas, šių asmenų atlikti ar neatlikti veiksmai turėjo būti vertinami kaip faktinės bylos aplinkybės, o ne prokuroro teisę ginti viešąjį interesą ribojantys veiksniai. Pirmosios instancijos teismas prokuroro teises ginti viešąjį interesą nepagrįstai susiaurino. Nustatęs, kad prokuroro ginamo viešojo intereso teisinis turinys yra labiau susijęs su AB „Prienų šilumos tinklai“, o ne su Prienų rajono savivaldybės interesais, teismas turėjo viešąjį interesą ginti savo pasirinktu teisiniu būdu, o ne ieškinį atmesti. Teismas turėjo pareigą taikyti įstatymą (lot. jura novit curia), ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies pažeidimas galėjo būti teismo apgintas bet kokiu teismo pasirinktu teisiniu būdu.

15.4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018 nustatytais faktais ir nelaikė jų prejudiciniais, nors anksčiau tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje jau buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad „UAB „Prienų energija“ perdavė turtą (įskaitant investicijų pagrindu nuomininko sukurtą turtą), kurio likutinė vertė 1 368 628,09 Eur, t. y. AB „Prienų šilumos tinklai“ buvo grąžintas 1 093 579,85 Eur mažesnės likutinės vertės turtas nei buvo perduotas UAB „Prienų energija“ šilumos ūkio nuomos sutarties pradžioje.“ Pirmosios instancijos teismas pirminio dokumento – valstybės kontrolės audito ataskaitos – nelaikė didesnės įrodomosios galios įrodymu, kaip tai numato CPK 197 straipsnio 2 dalis, ir jos konstatuota aplinkybe dėl grąžinto turto vertės apskritai nesivadovavo. Pirmosios instancijos teismas tokiu būdu padarė esminį civilinio proceso teisės normų pažeidimą.

15.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino susitarimus sudariusių šalių Prienų rajono savivaldybės ir AB „Prienų šilumos tinklai“ teisinį statusą. Prienų rajono šilumos ūkį sudarantis turtas buvo registruotas AB „Prienų šilumos tinklai“ vardu, tačiau dėl šio turto valdymo ir naudojimo visada sprendė tik Prienų rajono savivaldybė. Prienų rajono savivaldybė kartu su UAB „Trakų energija“ buvo pagrindinės 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties šalys. Prienų rajono savivaldybės buvimą pagrindine šalimi ir tik fakultatyvų AB „Prienų šilumos tinklai“ teisinį statusą patvirtina šios aplinkybės: 1) Prienų rajono savivaldybė, o ne AB „Prienų šilumos tinklai“ skelbė viešą konkursą dėl Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, 2) savivaldybės skelbto konkurso laimėtojas įgijo teisę sudaryti nuomos sutartį su tuometine AB „Prienų šilumos tinklai“, 3) AB „Prienų šilumos tinklai“ savarankiškai nesudarė jokių sutarčių su atsakove, 4) Prienų rajono savivaldybė, o ne AB „Prienų šilumos tinklai“ derėjosi su AB „Prienų šilumos tinklai“ dėl nuomos santykių pabaigos, 5) nuomos sutarties su AB „Prienų šilumos tinklai“ projektas buvo sudėtinė Prienų rajono savivaldybės ir UAB „Trakų energija“ dalis, 6) 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutartyje UAB „Trakų energija“ civilinė atsakomybė buvo numatyta tik Prienų rajono savivaldybės, o ne AB „Prienų šilumos tinklai“ naudai. Todėl prokuroras pagrįstai UAB „Trakų energija“ atsakomybės reikalavo Prienų rajono savivaldybės (pagrindinės sutarties šalies), o ne AB „Prienų šilumos tinklai“ naudai.

15.6. Iš ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies turinio yra akivaizdu, kad tai yra bendro pobūdžio teisės norma, nenurodanti konkretaus adresato. Tinkamą adresatą (-us) šią normą aiškindamas ir taikydamas turėjo nustatyti teismas. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas šią teisės normą pritaikė AB „Prienų šilumos tinklai“ atžvilgiu. Šiuo aspektu pirmosios instancijos sprendimas yra nemotyvuotas, todėl egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Tik nustačius teisės normos adresatus, esmę, prasmę ir taikymo sritį, teisės norma galėjo būti teisėtai ir pagrįstai pritaikyta, tačiau ne atvirkštine tvarka.

15.7. Ginčo teisės normai keliant reikalavimą ne subjektams, o vien tik turto, kurio valdymas buvo perduotas, vertei, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti reikalavimo teisę pagal taikomą ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalį turintį asmenį. Procesinę reikalavimo teisę neabejotinai turėjo prokuroras Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir PĮ) 19 straipsnio pagrindu. Taip pat reikalavimo teisę turėjo Prienų rajono savivaldybė, o ne AB „Prienų šilumos tinklai“, kadangi 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties VII skyrius su atsakomybe susijusias teises ir pareigas numatė tik atsakovei ir Prienų rajono savivaldybei (sutarties 7.2. punktas). Sutartyje iš esmės nebuvus jokių AB „Prienų šilumos tinklai“ įsipareigojimų operatoriui (atsakovei) ir operatoriaus (atsakovės) įsipareigojimų AB „Prienų šilumos tinklai“, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalį 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties kontekste.

Šalies argumentai

15.8. Ieškovas išdėstė faktinį ieškinio pagrindą, nurodė, kad anksčiau tarp tų pačių šalių nagrinėtoje civilinėje byloje jau nustatyta faktinė aplinkybė, jog UAB „Trakų energija“ grąžino Prienų rajono savivaldybei ir AB „Prienų šilumos tinklai“ 1 093 579,85 Eur mažesnės likutinės vertės turtą nei buvo perduotas atsakovei šilumos ūkio nuomos sutarties pradžioje. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su mažesnės negu įstatymai reikalavo vertės turto grąžinimu, byloje nenagrinėjo, viešojo intereso teisinės kvalifikacijos nepateikė. Nepasisakęs dėl bylos esmės, netinkamai paskirstęs šalių įrodinėjimo pareigą, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, o reikalaudamas ieškovą įrodinėti kitoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių turinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir neatliko teismams privalomo faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

3. Šioje byloje vienu iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų trečiųjų asmenų Prienų rajono savivaldybės ir UAB „Prienų šilumos tinklai“ atsiliepime nurodomas skundžiamo sprendimo motyvų nebuvimas. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį ir teismo motyvus, nesutinka su tokia trečiųjų asmenų pozicija dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Kaip ne kartą nurodyta kasacinio teismo praktikoje, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022 35 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo motyvai atmesti ieškinį yra pateikti ir išdėstyti. Dėl šių motyvų pagrįstumo teisėjų kolegija pasisakys vėliau. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl prokuroro teisės reikšti ieškinį savivaldybės interesais

4. Nustatyta, kad šioje byloje ieškinį, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, prašydamas Prienų rajono savivaldybei priteisti 1 093 579,85 Eur turtinės žalos atlyginimą iš UAB „Trakų energija“ (dabar – UAB „Gren Trakai“) už mažesnės buhalterinės likutinės vertės UAB „Prienų šilumos tinklai“ (dabar – AB „Prienų šilumos tinklai“) sugrąžintą turtą nei kad buvo išsinuomotas.

5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, ginantis viešąjį interesą, turi tiek teisių, kiek ir materialųjį interesą turintis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016).

6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atmetė padaręs išvadą, kad Prienų rajono savivaldybė nebuvo ir nėra turto savininkė, neperdavė atsakovei turto pagal turto nuomos sutartis ir vėliau tokio perduoto turto nesusigrąžino, todėl neturi savarankiško teisinio suinteresuotumo kelti reikalavimo dėl žalos atlyginimo už mažesnės buhalterinės likutinės vertės sugrąžintą turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada dėl Prienų rajono savivaldybės materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimo padaryta remiantis vien tik turto nuosavybės teisės registravimo AB „Prienų šilumos tinklai“ vardu faktu, tačiau nepagrįstai neįvertinus tarp šalių susiklosčiusių ikisutartinių ir sutartinių santykių specifikos ir byloje esančių įrodymų, be kita ko, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018 nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų.

7. Nagrinėjamu atveju ieškovas (prokuroras) kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas ieškovo gintos vertybės (viešojo intereso) turinio ir paskirties neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, o ieškinį atmetė dėl Prienų rajono savivaldybės, kaip privataus AB „Prienų šilumos tinklai“ akcininkės teisių įgyvendinimo negalimumo, dėl AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės atskirumo, t. y. dėl prokuroro ginamo viešojo intereso nesuderinamumo su privatinės teisės institutais. Tačiau, kaip iš esmės teisingai nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, prokuroro ginamas viešasis interesas yra susijęs su Prienų rajono savivaldybės centralizuotos šilumos vartotojų interesu gauti šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis (ŠŪĮ 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Su šiuo viešuoju interesu nėra suderinamas mažiausias sąnaudas leidžiančių pasiekti teisės normų nesilaikymas, t. y. ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies netaikymas. Ginčo, jog šios ŠŪĮ nuostatos nesilaikė būtent atsakovas, o ne kiti asmenys, byloje nėra.

8. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog Prienų rajono savivaldybė nesiėmė reikiamų priemonių viešojo intereso, kylančio iš ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies, pažeidimui pašalinti, dėl to teisę ginti tokį interesą įgijo prokuroras. Pažymėtina, kad atsakovė byloje neginčijo nei viešojo intereso egzistavimo fakto, nei prokuroro teisės šį interesą ginti.

9. Viešasis interesas turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei ar jos daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2009 m. spalio mėn. 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-595-09). Kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

10. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktą, šilumos tiekimo organizavimas yra priskirtas savivaldybei kaip savarankiškoji funkcija. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateikta savarankiškos funkcijos sąvoka: savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šiais interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Atsižvelgiant į tai, pareiga informuoti vartotojus apie apskaičiuotus mokesčius už šilumą ir nustatytas šilumos tiekėjo papildomai gautų pajamų sumas (vartotojų permokas šilumos tiekėjui) teikiant sąskaitas ar mokėjimo pranešimus, tenka šilumos tiekėjui arba savivaldybei, kaip institucijai atsakingai už šilumos tiekimo organizavimą. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo Prienų rajono savivaldybei prieštarautų ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir bendram konceptualiam aspektui, stokoja pagrįstumo, kadangi neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei prieštarauja viešojo intereso gynimo koncepcijai apskritai.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybė su UAB „Prienų energija“, vykdydamos Prienų rajono savivaldybės 2000 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 88 „Dėl Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutarties bei garantijos sutarties patvirtinimo“, 2000 m. rugsėjo 28 d. sudarė Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutartį 15 metų nuo sutarties pasirašymo dienos, bet ne trumpiau kaip 15 šildymo sezonų, skaičiuojant po 2000 m. rudens – 2021 m. žiemos šildymo sezono (sutarties 10.4 punktas).

12. 2000 m. rugsėjo 28 d. Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutarties 12.6.1 punkte nustatyta, kad turto nuomos sutartis, numatoma pasirašyti tarp UAB „Prienų energija“, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės (priedas Nr. 1), yra neatskiriamas Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutarties priedas. Šiame priede Nr. 1 išdėstytos turto nuomos sutarties sąlygos (visa priedo Nr. 1 forma) patvirtintos ne tik Prienų rajono mero, bet ir UAB „Prienų energija“ direktoriaus parašais (1 t., b. l. 213–218), be to, kartu su turto nuomos sutarties sąlygomis patvirtinti ir jos priedai, įskaitant ir turto sąrašą (priedas Nr. 1) bei turto priėmimo–perdavimo aktą (priedas Nr. 2). Pastebėtina, kad priešingai nei skundžiamo sprendimo 18 ir 19 punktuose nurodė pirmosios instancijos teismas, 2000 m. rugsėjo 28 d. buvo ne sudaryta turto nuomos sutartis, o tik patvirtinta jos forma ir sąlygos (žr. tvirtinimo preambulę – 1 t., b. l. 213).

13. Turto nuomos sutartis (kurios turinys atitinka 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties priedo Nr. 1 turinį) UAB „Prienų energija“ (nuomininkės) ir specialios paskirties akcinės bendrovės (toliau – SP AB) „Prienų šilumos tinklai“ bei Prienų rajono savivaldybės (nuomotojų) pasirašyta 2000 m. spalio 9 d. Pastarąja sutartimi atsakovei buvo išnuomotas turto nuomos sutarties priede Nr. 1 nurodytas turtas 15 metų terminui (šildymo sezonų). Taigi 2000 m. spalio 9 d. turto nuomos sutartis neabejotinai yra sudėtinė 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties dalis, todėl jos sąlygos ir įsipareigojimai turi būti vertinami pagrindinės, t. y. 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties sudarymo kontekste.

14. 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad šią sutartį šalys sudarė vadovaudamosi savivaldybės 2000 m. liepos 5 d. įvykusio konkurso dokumentų nuostatomis bei konkurso laimėtojo paraiškoje išdėstytų įsipareigojimų ir sąlygų pagrindu bei Garantijos sutartimi. Sutarties 2.2 punkte taip pat nustatyta, kad šia sutartimi šalys įsipareigoja deramai realizuoti joms suteiktas teises bei jų prisiimtus įsipareigojimus tam, jog sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis realizuotų konkurso nuostatas. Tuo tikslu savivaldybė savo kompetencijos ribose įsipareigoja sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis priimti atitinkamus sprendimus bei patvarkymus, pateikti dokumentus, suteikti operatorei atitinkamas garantijas ir užtikrinti bei atsakyti už jų realizaciją, o operatorė (UAB „Prienų energija“) įsipareigoja sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis išsinuomoti atitinkamą turtą, atlikti numatytas investicijas, užtikrindama išnuomoto turto techninę renovaciją bei modernizavimą, tiekti šio ūkio aptarnaujamiems vartotojams šilumos energiją bei aptarnauti gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, užtikrinti bei atsakyti už sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą.

15. Prienų rajono šilumos ūkio nuomininkų (operatorių) atviro konkurso nuostatų, patvirtintų Prienų rajono valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 38 (toliau – konkurso nuostatai) 1.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad šilumos ūkio nuomos laikotarpiu (valdymo periodu) nuomojamo turto nuomininkas privalės: modernizuoti ir renovuoti šilumos ūkį, šilumos energijos generavimo, paskirstymo ir valdymo įrenginius, užtikrindamas optimalų šilumos tiekimą; valdyti, išsaugoti ir pagerinti turimą turtą; daryti investicijas naujam turtui įsigyti; sugrąžinti nuomotojui esamą ir naują turtą valdymo periodo pabaigoje. Konkurso nuostatų 19 punkte nustatyta, kad, pasibaigus nurodytam nuomos sutartyje terminui, nuomininkas eksploatuojamą Prienų rajono šilumos ūkį ir visą dokumentaciją per 2 mėnesius perduoda Prienų rajono savivaldybei pagal likutinę vertę. Konkurso nuostatų 53 punkte numatyta, kad nuomininkas bus įteisintas su juo sudarant Prienų rajono šilumos ūkio nuomos sutartį, kuri prieš tai turi būti patvirtinta Prienų rajono savivaldybės taryboje. Kaip nustatyta iš faktinių bylos aplinkybių, ši Prienų savivaldybės vykdyto atviro konkurso nuostata buvo įgyvendinta – Prienų rajono savivaldybės taryba 2000 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 88 patvirtino Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutartį (kartu su jos priedu Nr. 1 esančia turto nuomos sutarties forma ir jos priedais), pagal kurią ir buvo sudarytos tiek 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutartis, tiek 2000 m. spalio 9 d. turto nuomos sutartis.

16. UAB „Prienų energija“, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybė 2015 m. liepos 31 d. sudarė sutartį „Dėl Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutarties pasibaigimo, turto nuomos sutarties pasibaigimo ir turto perdavimo“ Nr. (9.28)-D 1-2015/389, kuria sutarties šalys nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutraukė 2000 m. rugsėjo 28 d. sutartį ir turto nuomos sutartį bei visus kitus susitarimus, susijusius su minėtomis sutartimis. 2015 m. liepos 31 d. sutartimi šalys susitarė, kad UAB „Prienų energija“ neatlygintinai (išskyrus perduodamą turtą, nurodytą sutarties priede Nr. 1 (t. y. sukurtus naujus turto objektus) perduoda Prienų rajono savivaldybei (ar jos nurodymu – AB „Prienų šilumos tinklai“) visą kitą šilumos ūkio nuomos sutarties ir / ar turto nuomos sutarties pagrindu iš Prienų rajono savivaldybės ir / ar AB „Prienų šilumos tinklai“ perimtą ir nuomos laikotarpiu nudėvėtą ar nenudėvėtą turtą, tiek materialųjį, tiek nematerialųjį, kurio sąrašas pridedamas kaip priedas Nr. 4 (šios sutarties 4 punktas).

17. Pažymėtina ir tai, kad turto nuomos sutarties pasirašymo metu (2000 m. rugsėjo 28 d.) AB „Prienų šilumos tinklai“ buvo specialiosios paskirties akcinė bendrovė. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių“ Nr. I-794, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės specialiosiomis galėjo būti pripažintos tik tuo atveju, jei jos vykdė gyvybiškai būtinas funkcijas, arba kurių veiklai būtinas specialus režimas. Specialiosios paskirties bendrovėms vietos savivaldos institucijos, valdančios kontrolinį akcijų paketą, turėjo teisę nustatyti privalomus darbus (užduotis). Ši aplinkybė paaiškina sprendimus dėl turto nuomos priėmusios Prienų rajono savivaldybės buvimą pagrindine šalimi 2000 m. rugsėjo 28 d. sutartyje ir tinkamu naudos gavėju ieškinyje.

18. Taigi iš paminėtuose dokumentuose išvardintų nuostatų matyti, kad 2000 m. spalio 9 d. turto nuomos sutartis šiuo atveju nelaikytina savarankiška sutartimi, o vertintina kaip sudėtinė 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties dalis, išpildanti (sukonkretinanti) tik vieną iš dvišaliame UAB „Prienų energija“ ir Prienų rajono savivaldybės susitarime aptartų įsipareigojimų – dėl šilumos ūkio išsinuomojimo, šilumos ūkio atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams (turto nuomos sutarties 4.6 punktas), nustatanti atsiskaitymo už nuomos mokestį tvarką ir kitas sąlygas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad būtent Prienų rajono savivaldybė ir jos valdymo organai organizavo visą Prienų rajono šilumos ūkio nuomos procesą, pradedant nuo atviro konkurso sąlygų parengimo ir paskelbimo, paties konkurso organizavimo, derybų su pirmosios vietos laimėtoju, dvišalės (tarp UAB „Prienų energija“ ir Prienų rajono savivaldybės) 2000 m. šilumos ūkio nuomos sutarties sudarymo (įskaitant tiek pačios šilumos ūkio nuomos, tiek ir turto nuomos sutarties sąlygų, kuriomis vėliau pasirašyta trišalė (tarp UAB „Prienų energija“, SP AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės) 2000 m. spalio 9 d. turto nuomos sutartis, patvirtinimą), šių sutarčių nutraukimą įforminant vienu bendru susitarimu (2015 m. liepos 31 d. sutartimi), dalyvaudama turto perėmime iš UAB „Prienų energija“ (deleguodama savivaldybės atstovus į turto perdavimo–priėmimo komisijos narius (1 t., b. l. 126)). Be to, 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutartyje UAB „Prienų energija“ civilinė atsakomybė buvo numatyta tik Prienų rajono savivaldybės, o ne AB „Prienų šilumos tinklai“ naudai (7.2 punktas).

19. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018, apibrėždamas šilumos ūkio nuomos ir turto nuomos sutarčių objektą, nurodė, kad šių sutarčių objektas šalių susitarimu buvo Prienų rajono šilumos ūkio turtas, kuris laikytinas turtiniu kompleksu, būtinu tinkamai tiekti šilumos energiją Prienų rajono gyventojams. Pagal šilumos ūkio nuomos sutartis nuomininkui (šilumos tiekėjui) buvo išnuomotas savivaldybės kontroliuojamos šilumos tiekimo bendrovės nuosavybės teise valdomas turtas, kurį nuomininkas įsipareigojo atnaujinti, pritraukdamas ir panaudodamas tam reikalingas investicijas, o pasibaigus nuomos laikotarpiui, šį ir naujai sukurtą turtą įsipareigojo grąžinti savivaldybei (savivaldybės bendrovei). Šių išvadų apie sutarčių objekto išskirtinumą nepaneigė nei Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-351-790/2019, nei kasacinis teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020.

20. Be to, svarbi ir tokia aplinkybė, kad 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutartimi Prienų rajono savivaldybė įsipareigojo iki šios sutarties galiojimo pabaigos išlaikyti savo nuosavybėje sutarties pasirašymo metu turimų SP AB „Prienų šilumos tinklai“ kontrolinį akcijų paketą (ne mažiau kaip 75 proc. akcijų) ir visišką SP AB „Prienų šilumos tinklai“ valdymo kontrolę, nesumažinti šių akcijų dalies bendrovės įstatiniame kapitale, neįkeisti šių akcijų ir jokiu kitu būdu neapriboti šių akcijų savivaldybei teikiamų teisių (4.1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 37 punkte taip pat nustatė, kad 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutartimi savivaldybė, be kita ko, įsipareigojo, jog operatorė (UAB „Prienų energija“) nekliudomai ir nevaržomai galės naudoti turtą pagal šių sutarčių sąlygas, operatorė taps ir iki šių sutarčių pabaigos išliks šilumos energijos tiekėja visiems vartotojams, kuriems šilumos energija nuomotojos buvo tiekiama iki šių sutarčių pasirašymo, savivaldybė nepriims sprendimų ir be nuomotojos sutikimo neužsiims jokia ūkine komercine veikla, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai sudarytų konkurenciją operatorės vykdomai šilumos energijos tiekimo bei gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens tiekimo bei sistemų priežiūros veiklai (4.2.2 a–c papunkčiai) ir kt.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent visų pirmiau nurodytų dokumentų kontekste, atsižvelgiant į juose išdėstytų sąlygų tarpusavio ryšį, sutarčių esmę, tikslus bei sutarčių objekto (viso Prienų rajono šilumos ūkio) išskirtinumą ir turi būti aiškinami trišalę 2000 m. spalio 9 d. turto nuomos sutartį sudariusių šalių tarpusavio santykiai ir pagal tai nustatoma, kas nagrinėjamu atveju turi didžiausią materialinį teisinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vardu įregistruoto objekto (šilumos ūkį sudarančių objektų) grąžinimui keliamų sąlygų galimo pažeidimo.

23. Pažymėtina ir tai, kad viešosios teisės normų pagrindu šilumos tiekimo organizavimas pusę sutarčių galiojimo laikotarpio (nuo 2008 m. spalio 1 d.) ir jų nutraukimo metu buvo priskiriamas savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms (iki tol buvo priskirta (ribotai savarankiška) savivaldybės funkcija), o savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savivaldybės bendruomenei ir šios interesais. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Atsižvelgdama į tai, kas įdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl Prienų rajono savivaldybės materialinio suinteresuotumo šioje byloje nebuvimo, kadangi sistemiškai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, šalis siejusių ikisutartinių ir sutartinių santykių prigimties, esmės ir jų dalyko bei kitų šiuo atveju reikšmingų faktinių aplinkybių, prioritetą suteikdamas tik turto nuomos sutartimi perduoto turto teisinės registracijos UAB „Prienų šilumos tinklai“ vardu faktui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašais, atskirų nekilnojamojo turto objektų, sudarančių šilumos ūkį, nuosavybės teisė SP AB „Prienų šilumos tinklai“ vardu buvo įregistruota būtent Prienų rajonų savivaldybės valdybos 1997 ir 2000 metų sprendimų bei priėmimo–perdavimo aktų pagrindu (pvz., 9 t., b. l. 70–71, 74-86, 91–95). Todėl, atsižvelgus į bendrą Lietuvos šilumos ūkio pertvarkų kontekstą (šioje byloje nagrinėjamos sutartys sudarytos po AB „Lietuvos energija“ reorganizacijos vykdyto šilumos ūkio decentralizavimo), į tarp šalių (visų trijų) susiklosčiusių nuomos santykių ir nuomos objekto specifiką, šalių prisiimtų tarpusavio teisių ir įsipareigojimų santykį, daroma išvada, kad būtent Prienų rajono savivaldybė yra pagrindinė tarp šalių susiklosčiusių kompleksinių santykių naudos gavėja ir būtent ji, o ne antraeilį vaidmenį šiuose santykiuose atlikusi SP AB „Prienų šilumos tinklai“, gali turėti ir turi materialinį teisinį suinteresuotumą reikšti tokio pobūdžio reikalavimą, kokį gindamas viešąjį interesą pareiškė prokuroras.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Prienų rajono savivaldybės materialinio teisinio suinteresuotumo ir atitinkamai prokuroro, ginančio viešąjį interesą, galimybės reikšti ieškinį, iš esmės netyrė ir neįvertino nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visumos, todėl padaręs nepagrįstą išvadą dėl prielaidos ginčo sprendimui iš esmės (teisinio materialinio suinteresuotumo) nebuvimo, neįvertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ginčo esmės (ieškinio reikalavimo priteisti žalą ir atsikirtimų į jį pagrįstumo). Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar žala Prienų rajono savivaldybei buvo padaryta, jei taip, tai koks jos dydis, ar šiuo atveju turi būti įrodinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos, kokia ŠŪĮ 35 straipsnio 4 dalies reikšmė, taip pat nepasisakė ir dėl viešojo intereso turinio bei paskirties. Nurodyti proceso pažeidimai yra esminio pobūdžio, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

26. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstąjį teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

27. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

28. Pirmiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių, todėl padaręs klaidingą išvadą dėl teisinio materialinio suinteresuotumo nebuvimo, netyrė į bylą pateiktų įrodymų ir dėl to nenustatinėjo reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su prokuroro reikalavimo priteisti žalą savivaldybei pagrįstumu, neatliko teisinio ginčo vertinimo. Tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jau vien dėl to, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas – panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

29. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų pagrįstumo nepasisako, nes jie turi būti ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme, perdavus bylą nagrinėti iš naujo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo į bylą

30. Prokuroras su apeliaciniu skundu pateikė Prienų rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T3-324 patvirtintą susitarimą ir tarybos sprendimą bei piniginių lėšų pervedimo dokumentus. Atsakovė UAB „Prienų energija“ teigia prieštaraujanti šių naujų dokumentų priėmimui į bylą, nurodydama, kad prokuroras turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, prokuroras nemotyvavo būtinumo juos priimti į bylą apeliacinės instancijos teisme.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 314 straipsnyje įtvirtintą naujų įrodymų priėmimo ribojimą apeliacinės instancijos teisme, pritaria atsakovės pozicijai, kad prokuroras iš tiesų nėra pareiškęs procesinio prašymo dėl jų priėmimo į bylą, todėl jų priėmimo klausimo nesprendžia. Kita vertus, tai neužkerta teisės šiuos įrodymus teikti bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, manant, kad jie yra reikšmingi ginčo nagrinėjimui iš esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Irmantas ŠulcasNeringa ŠvedienėAlma Urbanavičienė