Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis O. T., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir paaiškino, kad viskas prasidėjo 2018 m. rugpjūčio 7 d. Jam paskambino iš žmonos numerio ir niekas nekalbėjo. I. D. jau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis tada šiame bute negyveno. Kitą dieną paskambino žmonai ir pasakė, kad nenori, jog I. ten būtų. 2018 m. rugpjūčio 11 d. smurto prieš I. nenaudojo. Jis užėjo į butą, pradėjo bartis, įvyko konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad jis nenori, jog I. gyventų tame bute. I. gyventi pakvietė jo buvusi žmona. Iš pradžių jis nebuvo prieš, kol I. neišvežė jo žmonos nežinia kur. Konfliktas truko apie 2 min. Pasakė I. „varyk iš čia“. Jokių fizinių veiksmų neatliko. Kraujosruvos I. nepadarė, tik sakė „dink iš čia, duodu tau savaitę“. Sakė rusiškai, galvojo, kad per savaitę ji išsikraustys. Kad užmuš – nukentėjusiajai nesakė, liepė dingti. Jis šaukė ant nukentėjusiosios, nematė, ar ji verkė. Konfliktas vyko pirmame kambaryje, jis nuo I. buvo 5 m. atstumu. Buvo blaivus. Konflikto metu vaikas buvo laike, nieko negirdėjo. Atėjo A. T. ir jis išėjo. Kai jis išėjo iš buto, I. liko. I. D. pažįsta labai senai, daugiau pažįsta jos tėvą ir sugyventinį T.. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo jo teta ir buvusi žmona. Teta jam perdavė visas teises į butą. Už šį butą moka jo buvusi žmona, o jis moka kreditą, jie taip sutarė. Nuomos sutartis buvo sudaryta kai butas buvo nupirktas, ji viešame registre neregistruota. Apie nuomos sutartį jis A. T. informavo žodžiu.

2018 m. rugpjūčio 19 d. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). I. nematė. Buvo bute gal 5 min. Pakalbėjo su dukra. Matė, kad I. daiktai vis dar yra bute, bet jos pačios nematė.

2018 m. rugsėjo 5 d. buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo I., tačiau su ja nebendravo, nieko jai nesakė ir ji jam nieko nesakė. Tame bute gyvena jo pažįstama B. T.. I. ten buvo su savo draugu B. T.. B. yra B. sesuo. Buvo B. gimtadienis, apie tai sužinojo iš socialinių tinklų. Buvo ir buvusios žmonos draugas A.. Jis užėjo, suvalgė sumuštinį ir išėjo. I. buvo prie stalo, jie nebendravo. Bendravo su B., jis link mašinos jį palydėjo, apie bylą nekalbėjo. B. T. apie rugpjūčio 11 d. konfliktą su I. nepasakojo.

Jis prašė buvusios žmonos A. T., kad ji pakalbėtų su I. ir paprašytų atsiimti pareiškimą. Jis I. D. negrasino. Su ja nekalbėjo apie pareiškimo atsiėmimą. Buvusi žmona pasakė „duok I. 500 eurų ir nieko nebus“. I. atsakė, kad jai nieko nereikia, paspaudė vienas kitam rankas ir išsiskirstė. Tai buvo paskutinis kartas, kai jie bendravo. Neatsimena, kad būtų rašęs žinutes dėl pareiškimo atsiėmimo. Jo telefonas gal pora mėnesių buvo pas dukrą buvo. Tada jis telefonu nesinaudojo. Neatsimena, kada tiksliai jo telefonas buvo pas dukrą.

Nukentėjusioji I. D., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. buvo pas A. T.. Ji ją priėmė gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai A. T. butas. Apie 13.15 min. atvažiavo jos buvęs vyras O. T.. Prieš tai ji su A. buvo lauke, ji kabino skalbinius. Pamatė jo automobilį ir pabėgo į butą, nes pro automobilio langą matė jo veido išraišką. Ji žinojo, kad O. T. yra agresyvus, anksčiau yra mačiusi jo muštynes su draugu. Ji asmeniškai O. T. nepažįsta. A. to iš pradžių nesuprato. O. T. įbėgo į tą butą, pradėjo jai grasinti. Priėjo prie jos ir vieną kartą spyrė į koją. Spyrė su batu į kairės kojos viršutinę šlaunies dalį. Po spyrio nugriuvo ant žemės, po to kelias dienas jai skaudėjo koją. Specialistas jai nustatė poodinę kraujosruvą. Kitokių smurtinių veiksmų ji neatliko. Ji 5 min. gulėjo ant žemės. Iš to jaudulio iš pradžių tylėjo, paskui šaukė A.. Ji atbėgo, bandė O. T. išvaryti iš buto. Kai A. įėjo į butą, ją rado stovinčią. Ji pati atsikėlė, tada atbėgo A. T.. Veiksmas vyko gal 7 min. Jis sakė, kad jos ramybėje nepaliks, kad jai per dvi dienas reikia išsinešdinti, kad jos neliktų čia nė kvapo, kad susikrautų savo daiktus. Grasino, kad neliks gyva, kad ją užmuš. Iki įvykio ji gyveno pas A. dvi savaites. Išsiaiškino, kad tai yra A. butas, ji tą butą išsipirkinėja. Mano, kad O. butą laikė savo erdve. Kol gyveno, O. nebuvo atėjęs pas dukrą ir buvusią žmoną. A. buvo ją įspėjusi, kad O. nepatenkintas, jog ji gyvena pas ją. Sakė, kad O. nenori, kad pas ją būtų. Ji matė jo žinutes, siųstas A. T.. Jų turinio neatsimena. Tuo metu jautėsi nestabiliai, žinutės ją išgąsdino. Jai yra žinoma, kad O. T. naudojo smurtą prieš A.. Sužinojusi, kad O. T. nepatenkintas jos buvimu A. bute niekur neišvyko, nes neturėjo, kur gyventi, neturėjo darbo. Į policiją kreipėsi iš karto po įvykio, specialistas ją apžiūrėjo gal po 2-3 dienų, nes tą pačią dieną priimti negalėjo, reikėjo iš anksto registruotis.

2018 m. rugpjūčio 19 d. aplinkybių tiksliai neatsimena, nes tai buvo seniai. Iš pradžių O. netiesiogiai per žinutes A. prašė jos atsiimti pareiškimą, rašė „pasakyk tai bjaurybei, kad atsiimtų savo pareiškimą,“. Pas A. gyveno iki rugpjūčio 20 d. Rugpjūčio mėn. po pirmo įvykio, ji išgirdo jo balsą bute. Nubėgo slėptis į trečią kambarį. Jis sakė „ko ji bijo, tegu išlenda“. Tačiau ji buvo užsidariusi savo kambaryje. O. T. bandė laužtis. Ji laikė duris savo rankomis, nes jose nebuvo spynos. Tą dieną, kad ją užmuš, nesakė. Sakė, kodėl ji čia, tegul išsikrausto, sakė, kad geruoju jai nesibaigs. Jis tai pasakė pakeltu tonu. Kai O. T. laužėsi į kambarį, jis buvo blaivus. Neprisimena kokius žodžius jai sakė O.. Jis rusiškai pasakė, kad neliks gyva. Kad neliks gyva buvo pasakyta, kai nuvažiavo pas A.. Šiuos žodžius jai pasakė A.. Ji tikriausiai gavo žinutę, ji pati žinutės nematė. Tiksliai neatsimena, ar kreipėsi su pareiškimu į policiją. Kurį laiką konfliktai su O. T. nusiramino, paskui vėl prasidėjo. Buvo keli kartai, kada O. buvo atvykęs, buvo susimaišyti, tiksliai aplinkybių neatsimena. Buvo pastoviai siunčiamos sms žinutės A., kuriose ji buvo keikiama, įžeidinėjama, reikalaujama, kad atsiimtų pareiškimą. Į mėnesį būdavo gal 5 žinutės. A. parodė jai žinutes norėdama apsaugoti, kad žinotų situaciją.

2018 m. rugsėjo 5 d. buvo jos pažįstamos gimtadienis. Gimtadienyje buvo A. su nauju vyru ir vaiku, jos draugo šeima. Niekam nieko nepranešęs atvyko O.. Ji pasislėpė kamputyje, stengėsi su juo visai nekontaktuoti. Jis atvyko pasveikinti B. T.. Tą vakarą jis jai nieko nesakė. Dėl pareiškimo gavo žinutes per A., neatsimena, ar tą dieną. Grasinimai žinutėmis buvo po gimtadienio. Jis išsakė frazę dėl pareiškimo per gimtadienį, bet vyko šventė, tema buvo nukreipta. Vieną dieną norėjo su A. kažkur važiuoti, buvo užsidariusi automobilio langus. O. T. kažką rėkė, fotografavo automobilį ir ją. 2018 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) O. buvo atėjęs, bet tiesiogiai su ja nebendravo, grasinimas buvo po to netiesiogiai. Apie grasinimus sužinojo per A. T., jai parašė į telefoną. Tuo metu ji laikinai gyveno (duomenys neskelbtini). Jai buvo atpasakota, kas buvo sakoma lauke. O. grasinimus išsakė A. T.. Ji buvo išėjusi į lauką, paskui vėl grįžo. Po smurto patyrė šoką, labai išsigando. Jos psichologinė būsena buvo bloga, isteriška, vos ne paranoja prasidėjo. Ji bijojo, negalėjo naktimis miegoti. Gėrė antidepresantus, raminamuosius, kreipėsi pas savo psichologą. Buvo konfliktinė situacija su tėvais, išėjo iš jų darbo, laikinai gyveno (duomenys neskelbtini). Ten irgi įvyko konfliktas. A. ją priėmė gyventi laikinai. Paskui susirado darbą ir kur gyventi.

Liudytoja A. T., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. buvo su dukra lauke. Netikėtai atvyko O. T. pas juos į (duomenys neskelbtini) esantį butą. I. D. irgi buvo lauke. Ji pamatė O. ir įbėgo į butą. I. pradėjo bėgti į butą kai O. išlipo iš automobilio. Jis lyg sakė, kad jos čia nebūtų. Jai nėra žinoma apie I. ir O. konfliktus. Vėliau ir ji su vaiku įėjo į butą. Iš kambario išgirdo O. pykčio ir grasinimo žodžius, vyko konfliktas. Eidama į kambarį matė O. nugarą, jis mojavo rankomis, garsiai ir nemaloniai liepė I. išeiti iš buto. Kitų grasinimų neatsimena. Jis stovėjo arti I., I. buvo labai išsigandusi, drebėjo verkė. Paprašė O. išeiti. I. pasakė, kad jai spyrė iš kojos į šlaunį, ji nugriuvo. Jos iškvietė policiją. Po poros dienų matė didžiulę mėlynę ant I. kojos. Iki to įvykio O. jai nereiškė pretenzijų dėl to, kad I. čia gyvena, po to, taip. O. laiko dalį buto savu, o ją žmona, nors jie jau du metus yra išsiskyrę.

Per B. T. gimtadienį O. įlėkė pas ją į namą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai jis įėjo, I. iš karto pašoko. Ji su I. buvo virtuvėje, vyrai išėjo į lauką. O. atvyko pasveikinti B.. I. labai išsigando. Ji buvo prie I., tarp jų konfliktų nebuvo. B. T. palydėjo O., jis išvyko. O. rašė jai žinutes, kad pakalbėtų su I. dėl pareiškimo. Prasidėjo per ją grasinimai I. žinutėmis. O. T. rašė, kad ji pakalbėtų su I., nes bus blogiau, kad jai su butu ir su vaiku bus negerai. Jai buvo baisu dėl O. T. veiksmų po to jo spyrio I.. Jis reikalavo, kad I. atsiimtų pareiškimą. O. prašė per žinutes atsiimti pareiškimą. Gal 10 žinučių atsiuntė. Jis ten rašė ir dėl pareiškimo ir dėl buto. Kai kurias žinutes rodė I., ji išsigando. Po įvykio I. pas ją dar pora savaičių gyveno. O. prašė pakalbėti su I., kad ji meluotų teisme, jog nebuvo sumušimų. Buvo gal penkios žinutės. Žinučių turinys buvo panašus, kad ji pakalbėtų su I., kad neprieitų viskas iki teismo. Žinutės su žodžiu „nužudyti“ ar kitokiais grasinimais nebuvo. buvo žodžiai, kad „pasigailės“. Sakė, kad jei I. atsiims pareiškimą, jai bus mažiau problemų su butu.

Vieną kartą vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje pas ją bute buvo trise - ji, B. ir I.. Netikėtai atvyko O., jis lyg tada sakė I. atsiimti pareiškimus. I. pasislėpė už jo nugaros. Ji paprašė jo išeiti. O. bandė kažką dėl pareiškimo sakyti, norėjo prieiti prie I.. Ji išsigando, pasislėpė kambaryje. Jis šnekėjo iš pradžių gražiai, paskui pasakė „pasigailėsi“. Ji stovėjo tarp jų, kad O. pas I. neitų. Buvo tarp O. ir I. kaip siena, nes ji jo bijo. O. T. nužudyti I. negrasino, jis pasakė, kad I. pasigailės dėl to, kad ateina į jo butą, bendrauja su ja. Ji nesiūlė O., kad sumokėtų I.. I. reikia palaikymo, artimo žmogaus, dabar ji laukiasi, būna nuotaikų svyravimai, yra nerimas, ji labai bijo pas ją atvažiuoti, nors nori. O. yra ūmus alkoholikas, jis buvo jai sužalojęs galvą 2016 m. Ji atsiėmė pareiškimą iš policijos ir padavė skyryboms. Jis rašė jai žinutes dėl I. pareiškimo, nes tikėjosi pagalbos. Ji I. patardavo eiti iki galo. Apie buto nuomos sutartį nieko nežino. Viena dalis buto priklauso jai, kita dalis D.. Ji už butą moka kreditą.

Liudytojas B. T., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jis su I. buvo sugyventiniai, dabar bendro ūkio neveda. (duomenys neskelbtini) buvo jo sesers B. gimtadienis. Buvo atvažiavęs O. T.. Įvyko mažas konfliktas su jo žmonos dabartiniu draugu. Jie vyrai ramiai pašnekėjo ir viskas išsisprendė. O. buvo nepatenkintas, kad buvusi žmona A. turi kitą vyrą. Per gimtadienį O. I. negrasino. Namuose jis buvo gal pusvalandį, per tą laiką su I. nebendravo. Jis tą dieną bendravo su O.. Jis sakė, kad sumušė I., spyrė jai koja, nesakė kodėl taip padarė. O. jo nieko neprašė. Jis siūlė I. atsiimti pareiškimą, kalbėjo su O. T., bandė sutaikyti. Jis žinojo, kad prieš tai O. buvo sumušęs I., ji pati jam tai pasakojo. I. su A. draugauja. O. jai grasino žinutėmis, todėl I. neramiai gyvena. Būna telefono pokalbiai, žinutės A.. I. bijo pamatyti O. T.. Įvykio metu su I. buvo išsiskyrę, yra išsiskyrę iki dabar.

2018 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 - ios kuopos 3 - iojo būrio vyr. patrulės S. S. tarnybinis tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. apie 13 val. 10 min., patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. S. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė draugės buvęs vyras. Įvykio vietoje I. D. paaiškino, kad draugės buvęs vyras O. T. ją užpuolė bute, spyrė į kairę koją, yra grasinęs, kad pranešėją nužudys. I. D.juto fizinį skausmą. Iki atvykstant pareigūnams O. T. pasišalino (b. l. 6).

2018 m. rugpjūčio 11 d. nukentėjusiosios I. D. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. 13 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vyras įėjęs į draugės namus, puolė ją, pradėjo mušti kojomis į kairę pusę, per šlaunikaulius. Vyras yra rimtai grasinęs, kad ją nužudys (b. l. 8).

2018 m. rugsėjo 13 d. nukentėjusiosios I. D. pareiškime nurodyta, kad tęsiasi rimti grasinimai dėl kėsinimosi į jos gyvybę (nužudyti). 2018 m. rugpjūčio 19 d. apie 15 val. 30 min., O. T. buvo atvykęs į A. T. namus, kai ji persikraustymui į kitą gyvenamąją vietą rinkosi daiktus. O. T. bandė vėl sumušti, bet ji pasislėpė ir užsirakino kambaryje. O. T. už durų grasino nepalikti ramybėje, nužudyti tinkamiausiu metu. 2018 m. rugsėjo 05 d., O. T. neįspėjęs atvyko į pareiškėjos gyvenamąją vietą pasveikinti draugės. Po to, išėjęs į lauką O. T. pradėjo grasinti: "tau geruoju nesibaigs, ruoškis, atsiimi pareiškimą, kitaip liks dvi savaitės gyventi". Grasinimai nesiliauja, informacija keliauja per A. T. mobilaus ryšio telefoną. Labai bijo dėl savo gyvybės. O. T. yra labai agresyvus ir nenuspėjamas, be to, jis namuose turi ginklą (b. l. 13).

2018 m. spalio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2783/2018 (01) nurodyta, kad I. D. padaryta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-08-11), paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui. Traumos metu I. D. galėjo justi fizinį skausmą (b. l. 47-48).

2019 m. sausio 24 d., apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas liudytojos A. T. pateiktas mobilaus ryšio telefonas "Samsung Galaxy J5" ir mobilaus ryšio telefone "Samsung Galaxy J5" išsaugotos iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini)....siūsti "sms" pranešimai, kuriuose nurodyta: "gyvenk tu su ta rupūže, ir prisimink, kur pati valkiojaisi, su vaiku, buka tu. Tu prisikalbėsi, kad pasieksiu tavo tyrimo, tu ir pati žinai jų atsakymą... Nori išmest ir gyventi ten, kalbėk su ..., kad visą melą panaikintų... (b. l. 73-78).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad dėl sumušimo ar kitokio smurtavimo buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir (ar) jam buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat ir subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius – tyčinę kaltės formą.

Teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad O. T. padarė jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2018 m. rugpjūčio 11 d., atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu laikinai gyveno nukentėjusioji I. D.. Šiame bute tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kurio aplinkybes O. T. ir I. D. aiškina skirtingai. Kaltinamasis nurodė, kad užėjęs į butą pradėjo bartis, liepė I. D. dingti iš buto, tačiau smurto prieš ją nenaudojo. Nukentėjusioji nurodė, kad įėjęs į butą O. T. pradėjo jai grasinti ir vieną kartą spyrė su batu į kairės kojos viršutinę šlaunies dalį. Po spyrio ji nugriuvo ant žemės, po to kelias dienas jai skaudėjo koją, atsirado kraujosruva.

O. T. parodymus, kad jis konflikto metu jokio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo paneigia tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai. I. D. BK 140 str. 1 d. numatyti padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas specialisto išvada Nr. G 2783/2018 (01), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai vienu trauminiu poveikiu padaryta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2018 m. rugpjūčio 11 d. Liudytoja A. T. teismo posėdyje paaiškino, kad matė kaip I. D. pamačiusi O. T. įbėgo į butą, o šis nusekė jai iš paskos. Po kiek laiko įėjusi į butą išgirdo O. T. pykčio ir grasinimo žodžius, jis mojavo rankomis liepė I. išeiti iš buto. Nukentėjusioji jai pasakė, kad O. T. jai spyrė į šlaunį ir ji nugriuvo. Po poros dienų matė didžiulę mėlynę ant I. D. kojos. Liudytojas B. T., kuris palaikė artimus santykius su nukentėjusiąja I. D., apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., per sesers B. gimtadienį, (duomenys neskelbtini) bendravo su O. T. ir šis jam pasakė, kad sumušė I., spyrė jai koja. Tai, kad O. T. prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą patvirtina ir byloje esantis Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad I. D. pranešdama apie 2018 m. rugpjūčio 11 d. įvykį nurodė ne tik, kad O. T. užėjęs į butą jai grasino, bet ir pradėjo ją mušti (b. l. 44-45).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018).

Pagal kaltinamajame akte pareikštus kaltinimus O. T. kaltinamas trijų BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, t. y, kad jis grasino nužudyti nukentėjusiąją I. D. 2018 m. rugpjūčio 11 d. ir 2018 m. rugpjūčio 19 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini).

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad O. T. 2018 m. rugpjūčio 11 d., atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu laikinai gyveno nukentėjusioji I. D.. Šiame bute tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kurio metu O. T. prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. I. D. teismo posėdyje paaiškino, kad O. T. konflikto bute metu sakė, kad nepaliks jos ramybėje, jai per dvi dienas reikia išsinešdinti, grasino, kad ji neliks gyva, kad ją užmuš. Tokie nukentėjusiosios parodymai atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tai, kad O. T. ją grasino nužudyti, nukentėjusioji nurodė skambindama į bendrąjį pagalbos centrą, be to, šią aplinkybę ji nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 8). Liudytoja A. T. paaiškino, kad girdėjo O. T. pykčio ir grasinimo žodžius, jis liepė I. išeiti iš buto. Nors ši liudytoja nepatvirtino, kad O. T. išsakė nukentėjusiajai būtent grasinimą nužudyti, visgi ji nurodė girdėjusi grasinimus, tačiau tikslaus jų turinio neatsimena. Vertindamas liudytojos A. T. parodymus teismas atsižvelgia į tai, kad į butą ji atėjo šiek tiek vėliau, jau po to, kai O. T. panaudojo fizinį smurtą prieš I. D., todėl visų konflikto metu išsakytų kaltinamojo žodžių jį galėjo negirdėti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad liudytojos A. T. parodymai ne paneigia, bet priešingai – tam tikra apimtimi patvirtina nukentėjusiosios I. D. parodymus dėl kaltinamojo O. T. jai išsakytų grasinimų nužudyti.

Įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis O. T. išsakė I. D. grasinimus - „aš tave užmušiu“, sudarančius pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Įvertinus tai, kad grasinimai buvo išsakomi panaudojant fizinį smurtą prieš I. D., teismas daro išvadą, kad jie buvo realūs, kaltinamasis suprato, kad baugina nukentėjusiąją ir tokios jos būsenos siekė, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

O. T. taip pat kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. rugpjūčio 19 d., apie 15 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodydamas: „nužudysiu tinkamiausiu momentu“, grasino nužudyti I. D., sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

Kaltinamasis duodamas parodymus teisme patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau teigė, kad nukentėjusiosios nematė ir su ja nebendravo. I. D., apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad į butą atėjus O. T., ji nubėgo slėptis, buvo užsidariusi savo kambaryje, o kaltinamasis bandė laužtis. Tą dieną, kad ją užmuš, nesakė. Sakė, kodėl ji čia, tegul išsikrausto, geruoju jai nesibaigs, tiksliai neprisimena kokius žodžius jai sakė kaltinamasis. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad stovėdamas prie durų O. T. išsakė jai tiesioginius grasinimus, kad jos nepaliks ramybėje ir patogiu laiku ją nužudys. 2018 m. rugsėjo 13 d., nukentėjusiosios pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d. apie 15 val. 30 min., O. T. buvo atvykęs į A. T. namus, kai bandė vėl sumušti, grasino nepalikti ramybėje, nužudyti tinkamiausiu metu. Liudytoja A. T. teismo posėdyje patvirtino tą aplinkybę, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d. į butą netikėtai atvyko O. T.. I. D. išsigando, pasislėpė kambaryje. O. T. iš pradžių kalbėjo gražiai, paskui pasakė „pasigailėsi“. Ji stovėjo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaip siena, nes ji jo bijo. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad O. T. buvo priėjęs prie kambario durų ir keikėsi ant I. D.necenzūriniais žodžiais, reikalaudamas, kad pastaroji "išsinešdintų" iš buto. O. T. grasinimai, kurie buvo nukreipti I. D. buvo išsakyti tokiais žodžiais: "pasigailėsi", "tau bus blogai".

Šie byloje surinkti duomenys rodo, kad aplinkybę, jog atvykęs O. T. grasino I. D. „nužudyti tinkamiausiu momentu“ ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik pati nukentėjusioji. Tačiau teismo posėdyje I. D. paaiškino, kad kaltinamasis ta dieną nesakė, kad ją nužudys, sakė, kad „geruoju jai nesibaigs“, tikslių žodžių neatsimena. Aplinkybės, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d. į butą atvykęs O. T. išsakė grasinimą nužudyti I. D. nepatvirtino ir tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja A. T., kuri nurodė tiesioginio grasinimo nužudyti neprisimena. Tačiau ši liudytoja patvirtino nukentėjusiosios I. D. teismo posėdyje duotus parodymus, kad O. T. grasinimai buvo išsakyti žodžiais "pasigailėsi", "tau bus blogai" ir pan.

Vertinant, ar tokio turinio grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203-489/2018).

Nagrinėjamu atveju, grasinimus nukentėjusiajai, kad jai „geruoju jai nesibaigs“, „bus blogai“ lydėjo ir neverbaliniai O. T. veiksmai. I. D. ir liudytojos A. T. parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji, siekdama išvengti su juo kontakto, nubėgo pasislėpti į kambarį, o kaltinamasis bandė laužti (stumti) užremtas duris ir jėga patekti pas nukentėjusiąją. Liudytoja A. T. siekė sulaikyti kaltinamąjį, kaip ji pati nurodė - stovėjo tarp jo ir nukentėjusiosios kaip siena. Be to, kaltinamasis atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini) netikėtai, iš anksto nepranešęs, po to, kai prieš kelias dienas (2018 m. rugpjūčio 11 d.) buvo panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir išsakęs realius grasinimus ją nužudyti.

Kaip minėta, grasinimas BK 145 straipsnio 1 dalies prasme – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal minėtą straipsnį nėra būtina, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam būtų išsakomas tiesiogiai tokius grasinimus atitinkančiais žodžiais. Svarbu įvertinti, ar nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-410-693/2015).

Nagrinėjamoje situacijoje, įvertinus kilusio konflikto kontekstą, O. T. išsakytų grasinimų motyvus, jo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, darytina išvada, kad kaltinamasis grasinimus išreiškė taip, kad nukentėjusioji tikėtų, jog gali kilti grėsmė jos gyvybei ar sveikatai. Kaltinamasis suprato, kad baugina I. D. ir tokios jos būsenos siekė. Aplinkybę, kad I. D. iš tikrųjų jautė baimę dėl O. T. elgesio ir jo išsakytų grasinimų, patvirtino tiek liudytojai A. T. ir B. T., tiek pati nukentėjusioji. Liudytoja A. T. nurodė, kad O. T. prieš kelis metus buvo įgijęs traumatinį ginklą, kurį laikė bute, be to, jiems gyvenant santuokoje, prieš ją yra smurtavęs, ir šios aplinkybės nukentėjusiajai buvo žinomos.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad O. T. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Tačiau iš pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, kad O. T. grasino I. D. „nužudyti tinkamiausiu momentu“, nurodant kad jis išsakė grasinimus „bus blogai“, „geruoju nesibaigs“, sudarydamas nukentėjusiajai I. D. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

O. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., (duomenys neskelbtini), nurodydamas: „atsiimi pareiškimą, kitaip bus blogai ir liks dvi savaitės gyventi“, tokiu būdu grasino nužudyti I. D., sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Ištyręs ir vertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad šis O. T. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino.

Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į pačios nukentėjusiosios I. D. paaiškinimų apie 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykio aplinkybes, nenuoseklumą. 2018 m. rugsėjo 13 d. nukentėjusiosios pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., O. T. neįspėjęs atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį namą, kuriame ji tuo metu gyveno, pasveikinti draugės. Po to, išėjęs į lauką pradėjo jai grasinti: "tau geruoju nesibaigs, ruoškis, atsiimi pareiškimą, kitaip liks dvi savaitės gyventi" (b. l. 13). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu I. D. nurodė, kad O. T. prie visų kreipėsi į ją, sakydamas, kad ji atsiimtų pareiškimą, nes kitaip baigsis blogai. Jokių kitų žodžių neišsakė ir neatliko jokių veiksmų. Apie grasinimus ji išgirdo iš draugės A. T.. Duodama parodymus teismo posėdyje nukentėjusioji jau tvirtino, kad atvykus O. T. grasinimus išsakė ne jai, bet A. T..

Aplinkybę, kad O. T. 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo atvykęs į B. T. gimtadienį, vykusį (duomenys neskelbtini), be nukentėjusiosios, taip pat patvirtino ir liudytojai A. T. ir B. T.. Tačiau šie liudytojai paneigė I. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad gimtadienio metu kaltinamasis jai grasino ir nurodė, kad jis reiškė nepasitenkinimą ne dėl I. D., bet dėl buvusios sutuoktinės A. T. naujojo draugo. Dėl šios priežasties O. T. su buvusiais vyrais išėjo pasikalbėti į lauką, o I. D. liko name. Gimtadienyje O. T. buvo gal pusvalandį, per tą laiką su I. nebendravo. A. T. nepatvirtino ir nukentėjusiosios parodymų, kad tą dieną kaltinamasis grasinimus išsakė per ją.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog O. T. 2018 m. rugsėjo 5 d., (duomenys neskelbtini) išsakė nukentėjusiajai I. D. kaltinime nurodytus grasinimus. Priešingai, byloje apklaustų liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis tą dieną su nukentėjusiąją apskritai nebendravo, o nedidelis konfliktas gimtadienio metu buvo kilęs dėl su I. D. nesusijusių priežasčių.

Pagal BK 233 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas, be kita ko, bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą. Nenustačius smurto ar kitokios prievartos kvalifikuojančio požymio, neteisėtas poveikis liudytojui ar nukentėjusiajam asmeniui kvalifikuojamas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.