Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1022-929/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-04-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-07-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-23
Bylos Nr.
1-1022-929/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38564-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
O. T.
Nukentėjusysis
I. D.
Advokatai
Jurijus Kovalenka, Gitana Šimkutė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1022-929/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38564-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.2.5.4.1.; 1.2.20.3.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,kaltinamajam O. T., jo gynėjui advokatui Jurijui Kovalenko,nukentėjusiajai I. D., jos atstovei advokatei Gitanai Šimkutei,vertėjams Giedriui Račkauskui, Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir 233 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. T. 2018 m. rugpjūčio 11 d., apie 13 val. 15 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą spyrė I. D. į kairės kojos sritį, taip nukentėjusiajai I. D. padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2018 m. rugpjūčio 11 d., apie 13 val. 15 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudodamas fizinį smurtą ir nurodydamas: „aš tave užmušiu“, grasino nužudyti I. D., sudarydamas nukentėjusiajai I. D. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti realiai įvykdyti.

Be to, jis 2018 m. rugpjūčio 19 d., apie 15 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodydamas: „bus blogai“, „geruoju nesibaigs“, tokiu būdu grasino nužudyti I. D. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, sudarydamas nukentėjusiajai I. D. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

O. T. kaltinamas tuo, kad jis, 2018 m. rugsėjo 5 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), nurodydamas: „atsiimi pareiškimą, kitaip bus blogai ir liks dvi savaitės gyventi“, tokiu būdu grasino nužudyti I. D., sudarydamas nukentėjusiajai I. D. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti realiai įvykdyti.

O. T. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. spalio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. T. rašydamas „sms“ žinutes reikalavo pakalbėti su nukentėjusiąja I. D., kad pastaroji atsiimtų 2018 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimą, tokiu būdu tiesiogiai ir per kitus asmenis (A. T.), siekė neteisėtai paveikti nukentėjusiąją I. D., kad pastaroji baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38564-18, atsiimtų 2018 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimą.

Kaltinamasis O. T., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir paaiškino, kad viskas prasidėjo 2018 m. rugpjūčio 7 d. Jam paskambino iš žmonos numerio ir niekas nekalbėjo. I. D. jau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis tada šiame bute negyveno. Kitą dieną paskambino žmonai ir pasakė, kad nenori, jog I. ten būtų. 2018 m. rugpjūčio 11 d. smurto prieš I. nenaudojo. Jis užėjo į butą, pradėjo bartis, įvyko konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad jis nenori, jog I. gyventų tame bute. I. gyventi pakvietė jo buvusi žmona. Iš pradžių jis nebuvo prieš, kol I. neišvežė jo žmonos nežinia kur. Konfliktas truko apie 2 min. Pasakė I. „varyk iš čia“. Jokių fizinių veiksmų neatliko. Kraujosruvos I. nepadarė, tik sakė „dink iš čia, duodu tau savaitę“. Sakė rusiškai, galvojo, kad per savaitę ji išsikraustys. Kad užmuš – nukentėjusiajai nesakė, liepė dingti. Jis šaukė ant nukentėjusiosios, nematė, ar ji verkė. Konfliktas vyko pirmame kambaryje, jis nuo I. buvo 5 m. atstumu. Buvo blaivus. Konflikto metu vaikas buvo laike, nieko negirdėjo. Atėjo A. T. ir jis išėjo. Kai jis išėjo iš buto, I. liko. I. D. pažįsta labai senai, daugiau pažįsta jos tėvą ir sugyventinį T.. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo jo teta ir buvusi žmona. Teta jam perdavė visas teises į butą. Už šį butą moka jo buvusi žmona, o jis moka kreditą, jie taip sutarė. Nuomos sutartis buvo sudaryta kai butas buvo nupirktas, ji viešame registre neregistruota. Apie nuomos sutartį jis A. T. informavo žodžiu.

2018 m. rugpjūčio 19 d. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). I. nematė. Buvo bute gal 5 min. Pakalbėjo su dukra. Matė, kad I. daiktai vis dar yra bute, bet jos pačios nematė.

2018 m. rugsėjo 5 d. buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo I., tačiau su ja nebendravo, nieko jai nesakė ir ji jam nieko nesakė. Tame bute gyvena jo pažįstama B. T.. I. ten buvo su savo draugu B. T.. B. yra B. sesuo. Buvo B. gimtadienis, apie tai sužinojo iš socialinių tinklų. Buvo ir buvusios žmonos draugas A.. Jis užėjo, suvalgė sumuštinį ir išėjo. I. buvo prie stalo, jie nebendravo. Bendravo su B., jis link mašinos jį palydėjo, apie bylą nekalbėjo. B. T. apie rugpjūčio 11 d. konfliktą su I. nepasakojo.

Jis prašė buvusios žmonos A. T., kad ji pakalbėtų su I. ir paprašytų atsiimti pareiškimą. Jis I. D. negrasino. Su ja nekalbėjo apie pareiškimo atsiėmimą. Buvusi žmona pasakė „duok I. 500 eurų ir nieko nebus“. I. atsakė, kad jai nieko nereikia, paspaudė vienas kitam rankas ir išsiskirstė. Tai buvo paskutinis kartas, kai jie bendravo. Neatsimena, kad būtų rašęs žinutes dėl pareiškimo atsiėmimo. Jo telefonas gal pora mėnesių buvo pas dukrą buvo. Tada jis telefonu nesinaudojo. Neatsimena, kada tiksliai jo telefonas buvo pas dukrą.

Nukentėjusioji I. D., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. buvo pas A. T.. Ji ją priėmė gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai A. T. butas. Apie 13.15 min. atvažiavo jos buvęs vyras O. T.. Prieš tai ji su A. buvo lauke, ji kabino skalbinius. Pamatė jo automobilį ir pabėgo į butą, nes pro automobilio langą matė jo veido išraišką. Ji žinojo, kad O. T. yra agresyvus, anksčiau yra mačiusi jo muštynes su draugu. Ji asmeniškai O. T. nepažįsta. A. to iš pradžių nesuprato. O. T. įbėgo į tą butą, pradėjo jai grasinti. Priėjo prie jos ir vieną kartą spyrė į koją. Spyrė su batu į kairės kojos viršutinę šlaunies dalį. Po spyrio nugriuvo ant žemės, po to kelias dienas jai skaudėjo koją. Specialistas jai nustatė poodinę kraujosruvą. Kitokių smurtinių veiksmų ji neatliko. Ji 5 min. gulėjo ant žemės. Iš to jaudulio iš pradžių tylėjo, paskui šaukė A.. Ji atbėgo, bandė O. T. išvaryti iš buto. Kai A. įėjo į butą, ją rado stovinčią. Ji pati atsikėlė, tada atbėgo A. T.. Veiksmas vyko gal 7 min. Jis sakė, kad jos ramybėje nepaliks, kad jai per dvi dienas reikia išsinešdinti, kad jos neliktų čia nė kvapo, kad susikrautų savo daiktus. Grasino, kad neliks gyva, kad ją užmuš. Iki įvykio ji gyveno pas A. dvi savaites. Išsiaiškino, kad tai yra A. butas, ji tą butą išsipirkinėja. Mano, kad O. butą laikė savo erdve. Kol gyveno, O. nebuvo atėjęs pas dukrą ir buvusią žmoną. A. buvo ją įspėjusi, kad O. nepatenkintas, jog ji gyvena pas ją. Sakė, kad O. nenori, kad pas ją būtų. Ji matė jo žinutes, siųstas A. T.. Jų turinio neatsimena. Tuo metu jautėsi nestabiliai, žinutės ją išgąsdino. Jai yra žinoma, kad O. T. naudojo smurtą prieš A.. Sužinojusi, kad O. T. nepatenkintas jos buvimu A. bute niekur neišvyko, nes neturėjo, kur gyventi, neturėjo darbo. Į policiją kreipėsi iš karto po įvykio, specialistas ją apžiūrėjo gal po 2-3 dienų, nes tą pačią dieną priimti negalėjo, reikėjo iš anksto registruotis.

2018 m. rugpjūčio 19 d. aplinkybių tiksliai neatsimena, nes tai buvo seniai. Iš pradžių O. netiesiogiai per žinutes A. prašė jos atsiimti pareiškimą, rašė „pasakyk tai bjaurybei, kad atsiimtų savo pareiškimą,“. Pas A. gyveno iki rugpjūčio 20 d. Rugpjūčio mėn. po pirmo įvykio, ji išgirdo jo balsą bute. Nubėgo slėptis į trečią kambarį. Jis sakė „ko ji bijo, tegu išlenda“. Tačiau ji buvo užsidariusi savo kambaryje. O. T. bandė laužtis. Ji laikė duris savo rankomis, nes jose nebuvo spynos. Tą dieną, kad ją užmuš, nesakė. Sakė, kodėl ji čia, tegul išsikrausto, sakė, kad geruoju jai nesibaigs. Jis tai pasakė pakeltu tonu. Kai O. T. laužėsi į kambarį, jis buvo blaivus. Neprisimena kokius žodžius jai sakė O.. Jis rusiškai pasakė, kad neliks gyva. Kad neliks gyva buvo pasakyta, kai nuvažiavo pas A.. Šiuos žodžius jai pasakė A.. Ji tikriausiai gavo žinutę, ji pati žinutės nematė. Tiksliai neatsimena, ar kreipėsi su pareiškimu į policiją. Kurį laiką konfliktai su O. T. nusiramino, paskui vėl prasidėjo. Buvo keli kartai, kada O. buvo atvykęs, buvo susimaišyti, tiksliai aplinkybių neatsimena. Buvo pastoviai siunčiamos sms žinutės A., kuriose ji buvo keikiama, įžeidinėjama, reikalaujama, kad atsiimtų pareiškimą. Į mėnesį būdavo gal 5 žinutės. A. parodė jai žinutes norėdama apsaugoti, kad žinotų situaciją.

2018 m. rugsėjo 5 d. buvo jos pažįstamos gimtadienis. Gimtadienyje buvo A. su nauju vyru ir vaiku, jos draugo šeima. Niekam nieko nepranešęs atvyko O.. Ji pasislėpė kamputyje, stengėsi su juo visai nekontaktuoti. Jis atvyko pasveikinti B. T.. Tą vakarą jis jai nieko nesakė. Dėl pareiškimo gavo žinutes per A., neatsimena, ar tą dieną. Grasinimai žinutėmis buvo po gimtadienio. Jis išsakė frazę dėl pareiškimo per gimtadienį, bet vyko šventė, tema buvo nukreipta. Vieną dieną norėjo su A. kažkur važiuoti, buvo užsidariusi automobilio langus. O. T. kažką rėkė, fotografavo automobilį ir ją. 2018 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) O. buvo atėjęs, bet tiesiogiai su ja nebendravo, grasinimas buvo po to netiesiogiai. Apie grasinimus sužinojo per A. T., jai parašė į telefoną. Tuo metu ji laikinai gyveno (duomenys neskelbtini). Jai buvo atpasakota, kas buvo sakoma lauke. O. grasinimus išsakė A. T.. Ji buvo išėjusi į lauką, paskui vėl grįžo. Po smurto patyrė šoką, labai išsigando. Jos psichologinė būsena buvo bloga, isteriška, vos ne paranoja prasidėjo. Ji bijojo, negalėjo naktimis miegoti. Gėrė antidepresantus, raminamuosius, kreipėsi pas savo psichologą. Buvo konfliktinė situacija su tėvais, išėjo iš jų darbo, laikinai gyveno (duomenys neskelbtini). Ten irgi įvyko konfliktas. A. ją priėmė gyventi laikinai. Paskui susirado darbą ir kur gyventi.

Liudytoja A. T., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. buvo su dukra lauke. Netikėtai atvyko O. T. pas juos į (duomenys neskelbtini) esantį butą. I. D. irgi buvo lauke. Ji pamatė O. ir įbėgo į butą. I. pradėjo bėgti į butą kai O. išlipo iš automobilio. Jis lyg sakė, kad jos čia nebūtų. Jai nėra žinoma apie I. ir O. konfliktus. Vėliau ir ji su vaiku įėjo į butą. Iš kambario išgirdo O. pykčio ir grasinimo žodžius, vyko konfliktas. Eidama į kambarį matė O. nugarą, jis mojavo rankomis, garsiai ir nemaloniai liepė I. išeiti iš buto. Kitų grasinimų neatsimena. Jis stovėjo arti I., I. buvo labai išsigandusi, drebėjo verkė. Paprašė O. išeiti. I. pasakė, kad jai spyrė iš kojos į šlaunį, ji nugriuvo. Jos iškvietė policiją. Po poros dienų matė didžiulę mėlynę ant I. kojos. Iki to įvykio O. jai nereiškė pretenzijų dėl to, kad I. čia gyvena, po to, taip. O. laiko dalį buto savu, o ją žmona, nors jie jau du metus yra išsiskyrę.

Per B. T. gimtadienį O. įlėkė pas ją į namą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai jis įėjo, I. iš karto pašoko. Ji su I. buvo virtuvėje, vyrai išėjo į lauką. O. atvyko pasveikinti B.. I. labai išsigando. Ji buvo prie I., tarp jų konfliktų nebuvo. B. T. palydėjo O., jis išvyko. O. rašė jai žinutes, kad pakalbėtų su I. dėl pareiškimo. Prasidėjo per ją grasinimai I. žinutėmis. O. T. rašė, kad ji pakalbėtų su I., nes bus blogiau, kad jai su butu ir su vaiku bus negerai. Jai buvo baisu dėl O. T. veiksmų po to jo spyrio I.. Jis reikalavo, kad I. atsiimtų pareiškimą. O. prašė per žinutes atsiimti pareiškimą. Gal 10 žinučių atsiuntė. Jis ten rašė ir dėl pareiškimo ir dėl buto. Kai kurias žinutes rodė I., ji išsigando. Po įvykio I. pas ją dar pora savaičių gyveno. O. prašė pakalbėti su I., kad ji meluotų teisme, jog nebuvo sumušimų. Buvo gal penkios žinutės. Žinučių turinys buvo panašus, kad ji pakalbėtų su I., kad neprieitų viskas iki teismo. Žinutės su žodžiu „nužudyti“ ar kitokiais grasinimais nebuvo. buvo žodžiai, kad „pasigailės“. Sakė, kad jei I. atsiims pareiškimą, jai bus mažiau problemų su butu.

Vieną kartą vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje pas ją bute buvo trise - ji, B. ir I.. Netikėtai atvyko O., jis lyg tada sakė I. atsiimti pareiškimus. I. pasislėpė už jo nugaros. Ji paprašė jo išeiti. O. bandė kažką dėl pareiškimo sakyti, norėjo prieiti prie I.. Ji išsigando, pasislėpė kambaryje. Jis šnekėjo iš pradžių gražiai, paskui pasakė „pasigailėsi“. Ji stovėjo tarp jų, kad O. pas I. neitų. Buvo tarp O. ir I. kaip siena, nes ji jo bijo. O. T. nužudyti I. negrasino, jis pasakė, kad I. pasigailės dėl to, kad ateina į jo butą, bendrauja su ja. Ji nesiūlė O., kad sumokėtų I.. I. reikia palaikymo, artimo žmogaus, dabar ji laukiasi, būna nuotaikų svyravimai, yra nerimas, ji labai bijo pas ją atvažiuoti, nors nori. O. yra ūmus alkoholikas, jis buvo jai sužalojęs galvą 2016 m. Ji atsiėmė pareiškimą iš policijos ir padavė skyryboms. Jis rašė jai žinutes dėl I. pareiškimo, nes tikėjosi pagalbos. Ji I. patardavo eiti iki galo. Apie buto nuomos sutartį nieko nežino. Viena dalis buto priklauso jai, kita dalis D.. Ji už butą moka kreditą.

Liudytojas B. T., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jis su I. buvo sugyventiniai, dabar bendro ūkio neveda. (duomenys neskelbtini) buvo jo sesers B. gimtadienis. Buvo atvažiavęs O. T.. Įvyko mažas konfliktas su jo žmonos dabartiniu draugu. Jie vyrai ramiai pašnekėjo ir viskas išsisprendė. O. buvo nepatenkintas, kad buvusi žmona A. turi kitą vyrą. Per gimtadienį O. I. negrasino. Namuose jis buvo gal pusvalandį, per tą laiką su I. nebendravo. Jis tą dieną bendravo su O.. Jis sakė, kad sumušė I., spyrė jai koja, nesakė kodėl taip padarė. O. jo nieko neprašė. Jis siūlė I. atsiimti pareiškimą, kalbėjo su O. T., bandė sutaikyti. Jis žinojo, kad prieš tai O. buvo sumušęs I., ji pati jam tai pasakojo. I. su A. draugauja. O. jai grasino žinutėmis, todėl I. neramiai gyvena. Būna telefono pokalbiai, žinutės A.. I. bijo pamatyti O. T.. Įvykio metu su I. buvo išsiskyrę, yra išsiskyrę iki dabar.

2018 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 - ios kuopos 3 - iojo būrio vyr. patrulės S. S. tarnybinis tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. apie 13 val. 10 min., patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. S. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė draugės buvęs vyras. Įvykio vietoje I. D. paaiškino, kad draugės buvęs vyras O. T. ją užpuolė bute, spyrė į kairę koją, yra grasinęs, kad pranešėją nužudys. I. D.juto fizinį skausmą. Iki atvykstant pareigūnams O. T. pasišalino (b. l. 6).

2018 m. rugpjūčio 11 d. nukentėjusiosios I. D. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. 13 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vyras įėjęs į draugės namus, puolė ją, pradėjo mušti kojomis į kairę pusę, per šlaunikaulius. Vyras yra rimtai grasinęs, kad ją nužudys (b. l. 8).

2018 m. rugsėjo 13 d. nukentėjusiosios I. D. pareiškime nurodyta, kad tęsiasi rimti grasinimai dėl kėsinimosi į jos gyvybę (nužudyti). 2018 m. rugpjūčio 19 d. apie 15 val. 30 min., O. T. buvo atvykęs į A. T. namus, kai ji persikraustymui į kitą gyvenamąją vietą rinkosi daiktus. O. T. bandė vėl sumušti, bet ji pasislėpė ir užsirakino kambaryje. O. T. už durų grasino nepalikti ramybėje, nužudyti tinkamiausiu metu. 2018 m. rugsėjo 05 d., O. T. neįspėjęs atvyko į pareiškėjos gyvenamąją vietą pasveikinti draugės. Po to, išėjęs į lauką O. T. pradėjo grasinti: "tau geruoju nesibaigs, ruoškis, atsiimi pareiškimą, kitaip liks dvi savaitės gyventi". Grasinimai nesiliauja, informacija keliauja per A. T. mobilaus ryšio telefoną. Labai bijo dėl savo gyvybės. O. T. yra labai agresyvus ir nenuspėjamas, be to, jis namuose turi ginklą (b. l. 13).

2018 m. spalio 03 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo išklausytas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2018-09-25 raštu Nr. 41D(V)-1980, pateiktas garso įrašas, kuriuo nukentėjusioji I. D. 2018-08-11 praneša apie tiriamą įvykį. Įraše nurodyta, kad "atsitiko tai, tokia situacija, yra žodžiu mano draugės vyras jisai grasina man, ir gali būti tokia situacija, tiesiog jis ruošiasi mane nužudyti... šiandien jis užėjo į namus ir pradėjo mane mušti... taip, jeigu jinai nebūtų užėjusi galėjo mane tiesiog užmušti... taip, bet tas vyras jau išvažiavęs yra... čia mano draugės vyras buvęs... O. T.... blaivus, bet labai agresyvus... (b. l. 44-45).

2018 m. spalio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2783/2018 (01) nurodyta, kad I. D. padaryta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-08-11), paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui. Traumos metu I. D. galėjo justi fizinį skausmą (b. l. 47-48).

2019 m. sausio 24 d., apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas liudytojos A. T. pateiktas mobilaus ryšio telefonas "Samsung Galaxy J5" ir mobilaus ryšio telefone "Samsung Galaxy J5" išsaugotos iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini)....siūsti "sms" pranešimai, kuriuose nurodyta: "gyvenk tu su ta rupūže, ir prisimink, kur pati valkiojaisi, su vaiku, buka tu. Tu prisikalbėsi, kad pasieksiu tavo tyrimo, tu ir pati žinai jų atsakymą... Nori išmest ir gyventi ten, kalbėk su ..., kad visą melą panaikintų... (b. l. 73-78).

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad dėl sumušimo ar kitokio smurtavimo buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir (ar) jam buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat ir subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius – tyčinę kaltės formą.

Teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad O. T. padarė jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2018 m. rugpjūčio 11 d., atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu laikinai gyveno nukentėjusioji I. D.. Šiame bute tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kurio aplinkybes O. T. ir I. D. aiškina skirtingai. Kaltinamasis nurodė, kad užėjęs į butą pradėjo bartis, liepė I. D. dingti iš buto, tačiau smurto prieš ją nenaudojo. Nukentėjusioji nurodė, kad įėjęs į butą O. T. pradėjo jai grasinti ir vieną kartą spyrė su batu į kairės kojos viršutinę šlaunies dalį. Po spyrio ji nugriuvo ant žemės, po to kelias dienas jai skaudėjo koją, atsirado kraujosruva.

O. T. parodymus, kad jis konflikto metu jokio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo paneigia tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai. I. D. BK 140 str. 1 d. numatyti padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas specialisto išvada Nr. G 2783/2018 (01), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai vienu trauminiu poveikiu padaryta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2018 m. rugpjūčio 11 d. Liudytoja A. T. teismo posėdyje paaiškino, kad matė kaip I. D. pamačiusi O. T. įbėgo į butą, o šis nusekė jai iš paskos. Po kiek laiko įėjusi į butą išgirdo O. T. pykčio ir grasinimo žodžius, jis mojavo rankomis liepė I. išeiti iš buto. Nukentėjusioji jai pasakė, kad O. T. jai spyrė į šlaunį ir ji nugriuvo. Po poros dienų matė didžiulę mėlynę ant I. D. kojos. Liudytojas B. T., kuris palaikė artimus santykius su nukentėjusiąja I. D., apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., per sesers B. gimtadienį, (duomenys neskelbtini) bendravo su O. T. ir šis jam pasakė, kad sumušė I., spyrė jai koja. Tai, kad O. T. prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą patvirtina ir byloje esantis Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad I. D. pranešdama apie 2018 m. rugpjūčio 11 d. įvykį nurodė ne tik, kad O. T. užėjęs į butą jai grasino, bet ir pradėjo ją mušti (b. l. 44-45).

Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo O. T. ir nukentėjusiosios I. D., tiek liudytojų parodymus, specialisto išvadą Nr. G 2783/2018 (01), kitus rašytinius bylos įrodymus, daro išvadą, kad I. D. nustatytus sužalojimus padarė būtent O. T.. Kaltinamasis vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai tyčia, iš pykčio, kad pastaroji gyvena bute kartu su jo buvusia žmona A. T., ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018).

Pagal kaltinamajame akte pareikštus kaltinimus O. T. kaltinamas trijų BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, t. y, kad jis grasino nužudyti nukentėjusiąją I. D. 2018 m. rugpjūčio 11 d. ir 2018 m. rugpjūčio 19 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini).

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad O. T. 2018 m. rugpjūčio 11 d., atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu laikinai gyveno nukentėjusioji I. D.. Šiame bute tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kurio metu O. T. prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. I. D. teismo posėdyje paaiškino, kad O. T. konflikto bute metu sakė, kad nepaliks jos ramybėje, jai per dvi dienas reikia išsinešdinti, grasino, kad ji neliks gyva, kad ją užmuš. Tokie nukentėjusiosios parodymai atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tai, kad O. T. ją grasino nužudyti, nukentėjusioji nurodė skambindama į bendrąjį pagalbos centrą, be to, šią aplinkybę ji nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 8). Liudytoja A. T. paaiškino, kad girdėjo O. T. pykčio ir grasinimo žodžius, jis liepė I. išeiti iš buto. Nors ši liudytoja nepatvirtino, kad O. T. išsakė nukentėjusiajai būtent grasinimą nužudyti, visgi ji nurodė girdėjusi grasinimus, tačiau tikslaus jų turinio neatsimena. Vertindamas liudytojos A. T. parodymus teismas atsižvelgia į tai, kad į butą ji atėjo šiek tiek vėliau, jau po to, kai O. T. panaudojo fizinį smurtą prieš I. D., todėl visų konflikto metu išsakytų kaltinamojo žodžių jį galėjo negirdėti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad liudytojos A. T. parodymai ne paneigia, bet priešingai – tam tikra apimtimi patvirtina nukentėjusiosios I. D. parodymus dėl kaltinamojo O. T. jai išsakytų grasinimų nužudyti.

Įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis O. T. išsakė I. D. grasinimus - „aš tave užmušiu“, sudarančius pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Įvertinus tai, kad grasinimai buvo išsakomi panaudojant fizinį smurtą prieš I. D., teismas daro išvadą, kad jie buvo realūs, kaltinamasis suprato, kad baugina nukentėjusiąją ir tokios jos būsenos siekė, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

O. T. taip pat kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. rugpjūčio 19 d., apie 15 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodydamas: „nužudysiu tinkamiausiu momentu“, grasino nužudyti I. D., sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

Kaltinamasis duodamas parodymus teisme patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau teigė, kad nukentėjusiosios nematė ir su ja nebendravo. I. D., apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad į butą atėjus O. T., ji nubėgo slėptis, buvo užsidariusi savo kambaryje, o kaltinamasis bandė laužtis. Tą dieną, kad ją užmuš, nesakė. Sakė, kodėl ji čia, tegul išsikrausto, geruoju jai nesibaigs, tiksliai neprisimena kokius žodžius jai sakė kaltinamasis. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad stovėdamas prie durų O. T. išsakė jai tiesioginius grasinimus, kad jos nepaliks ramybėje ir patogiu laiku ją nužudys. 2018 m. rugsėjo 13 d., nukentėjusiosios pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d. apie 15 val. 30 min., O. T. buvo atvykęs į A. T. namus, kai bandė vėl sumušti, grasino nepalikti ramybėje, nužudyti tinkamiausiu metu. Liudytoja A. T. teismo posėdyje patvirtino tą aplinkybę, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d. į butą netikėtai atvyko O. T.. I. D. išsigando, pasislėpė kambaryje. O. T. iš pradžių kalbėjo gražiai, paskui pasakė „pasigailėsi“. Ji stovėjo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaip siena, nes ji jo bijo. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad O. T. buvo priėjęs prie kambario durų ir keikėsi ant I. D.necenzūriniais žodžiais, reikalaudamas, kad pastaroji "išsinešdintų" iš buto. O. T. grasinimai, kurie buvo nukreipti I. D. buvo išsakyti tokiais žodžiais: "pasigailėsi", "tau bus blogai".

Šie byloje surinkti duomenys rodo, kad aplinkybę, jog atvykęs O. T. grasino I. D. „nužudyti tinkamiausiu momentu“ ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik pati nukentėjusioji. Tačiau teismo posėdyje I. D. paaiškino, kad kaltinamasis ta dieną nesakė, kad ją nužudys, sakė, kad „geruoju jai nesibaigs“, tikslių žodžių neatsimena. Aplinkybės, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d. į butą atvykęs O. T. išsakė grasinimą nužudyti I. D. nepatvirtino ir tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja A. T., kuri nurodė tiesioginio grasinimo nužudyti neprisimena. Tačiau ši liudytoja patvirtino nukentėjusiosios I. D. teismo posėdyje duotus parodymus, kad O. T. grasinimai buvo išsakyti žodžiais "pasigailėsi", "tau bus blogai" ir pan.

Vertinant, ar tokio turinio grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203-489/2018).

Nagrinėjamu atveju, grasinimus nukentėjusiajai, kad jai „geruoju jai nesibaigs“, „bus blogai“ lydėjo ir neverbaliniai O. T. veiksmai. I. D. ir liudytojos A. T. parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji, siekdama išvengti su juo kontakto, nubėgo pasislėpti į kambarį, o kaltinamasis bandė laužti (stumti) užremtas duris ir jėga patekti pas nukentėjusiąją. Liudytoja A. T. siekė sulaikyti kaltinamąjį, kaip ji pati nurodė - stovėjo tarp jo ir nukentėjusiosios kaip siena. Be to, kaltinamasis atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini) netikėtai, iš anksto nepranešęs, po to, kai prieš kelias dienas (2018 m. rugpjūčio 11 d.) buvo panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir išsakęs realius grasinimus ją nužudyti.

Kaip minėta, grasinimas BK 145 straipsnio 1 dalies prasme – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal minėtą straipsnį nėra būtina, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam būtų išsakomas tiesiogiai tokius grasinimus atitinkančiais žodžiais. Svarbu įvertinti, ar nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-410-693/2015).

Nagrinėjamoje situacijoje, įvertinus kilusio konflikto kontekstą, O. T. išsakytų grasinimų motyvus, jo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, darytina išvada, kad kaltinamasis grasinimus išreiškė taip, kad nukentėjusioji tikėtų, jog gali kilti grėsmė jos gyvybei ar sveikatai. Kaltinamasis suprato, kad baugina I. D. ir tokios jos būsenos siekė. Aplinkybę, kad I. D. iš tikrųjų jautė baimę dėl O. T. elgesio ir jo išsakytų grasinimų, patvirtino tiek liudytojai A. T. ir B. T., tiek pati nukentėjusioji. Liudytoja A. T. nurodė, kad O. T. prieš kelis metus buvo įgijęs traumatinį ginklą, kurį laikė bute, be to, jiems gyvenant santuokoje, prieš ją yra smurtavęs, ir šios aplinkybės nukentėjusiajai buvo žinomos.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad O. T. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Tačiau iš pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, kad O. T. grasino I. D. „nužudyti tinkamiausiu momentu“, nurodant kad jis išsakė grasinimus „bus blogai“, „geruoju nesibaigs“, sudarydamas nukentėjusiajai I. D. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

O. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., (duomenys neskelbtini), nurodydamas: „atsiimi pareiškimą, kitaip bus blogai ir liks dvi savaitės gyventi“, tokiu būdu grasino nužudyti I. D., sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Ištyręs ir vertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad šis O. T. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino.

Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į pačios nukentėjusiosios I. D. paaiškinimų apie 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykio aplinkybes, nenuoseklumą. 2018 m. rugsėjo 13 d. nukentėjusiosios pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., O. T. neįspėjęs atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį namą, kuriame ji tuo metu gyveno, pasveikinti draugės. Po to, išėjęs į lauką pradėjo jai grasinti: "tau geruoju nesibaigs, ruoškis, atsiimi pareiškimą, kitaip liks dvi savaitės gyventi" (b. l. 13). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu I. D. nurodė, kad O. T. prie visų kreipėsi į ją, sakydamas, kad ji atsiimtų pareiškimą, nes kitaip baigsis blogai. Jokių kitų žodžių neišsakė ir neatliko jokių veiksmų. Apie grasinimus ji išgirdo iš draugės A. T.. Duodama parodymus teismo posėdyje nukentėjusioji jau tvirtino, kad atvykus O. T. grasinimus išsakė ne jai, bet A. T..

Aplinkybę, kad O. T. 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo atvykęs į B. T. gimtadienį, vykusį (duomenys neskelbtini), be nukentėjusiosios, taip pat patvirtino ir liudytojai A. T. ir B. T.. Tačiau šie liudytojai paneigė I. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad gimtadienio metu kaltinamasis jai grasino ir nurodė, kad jis reiškė nepasitenkinimą ne dėl I. D., bet dėl buvusios sutuoktinės A. T. naujojo draugo. Dėl šios priežasties O. T. su buvusiais vyrais išėjo pasikalbėti į lauką, o I. D. liko name. Gimtadienyje O. T. buvo gal pusvalandį, per tą laiką su I. nebendravo. A. T. nepatvirtino ir nukentėjusiosios parodymų, kad tą dieną kaltinamasis grasinimus išsakė per ją.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog O. T. 2018 m. rugsėjo 5 d., (duomenys neskelbtini) išsakė nukentėjusiajai I. D. kaltinime nurodytus grasinimus. Priešingai, byloje apklaustų liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis tą dieną su nukentėjusiąją apskritai nebendravo, o nedidelis konfliktas gimtadienio metu buvo kilęs dėl su I. D. nesusijusių priežasčių.

Esant tokioms teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms konstatuotina, kad O. T. 2018 m. rugsėjo 5 d., (duomenys neskelbtini) nepadarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 233 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas, be kita ko, bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą. Nenustačius smurto ar kitokios prievartos kvalifikuojančio požymio, neteisėtas poveikis liudytojui ar nukentėjusiajam asmeniui kvalifikuojamas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

O. T. pareikštame kaltinime dėl BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nurodyta, kad jis 2018 m. rugsėjo 05 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai I. D. nurodydamas: „atsiimi pareiškimą, kitaip bus blogai ir liks dvi savaitės gyventi“, tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą neteisėtai siekė paveikti nukentėjusiąją I. D., kad ji baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38564-18, atsiimtų 2018-08-11 pareiškimą. Teismas šiame nuosprendyje nustatė, kad minėtų kaltinime nurodytų grasinimų O. T. nukentėjusiajai neišsakė ir apskritai su ja 2018 m. rugsėjo 05 d., (duomenys neskelbtini) nebendravo. Todėl dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kaltinamasis išteisinamas. Atsižvelgiant į tai, minėtos faktinės aplinkybės O. T. negali būti inkriminuojamos ir sprendžiant dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 233 straipsnio 3 dalį.

Teismas vertina, ar kitos kaltinime nurodytos aplinkybės, o būtent: trumpųjų žinučių rašymas A. T., kuriose reikalaujama pakalbėti su nukentėjusiąja I. D., kad ji atsiimtų 2018 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimą, gali būti traktuojamos kaip neteisėtas poveikis nukentėjusiajai panaudojant psichinę prievartą ir tokie veiksmai kvalifikuojami pagal BK 233 straipsnio 3 dalį.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojantis požymis yra poveikio liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui padarymo būdas – poveikis panaudojant smurtą ar kitokią prievartą. Smurtas gali būti tiek fizinis, tiek psichinis. Psichinis smurtas yra tada, kai siekiant priversti minėtus asmenis duoti melagingus parodymus gra­si­nama panau­do­ti fi­zi­nį smur­tą (tuoj pat ar ateityje) prieš juos ar jiems artimus žmones, grasinama sunaikinti ar sugadinti jiems priklausantį turtą, paskleisi žinias žeminančias jų garbe bei orumą ir pan. BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytas požymis „kitokia prievarta“ iš esmės apima įvairias tiek fizinio, tiek psichinio smurto formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-895/2017).

Nukentėjusioji I. D. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teismo posėdyje nurodė, kad kaltinamasis O. T. jai grasino netiesiogiai, per žinutes A. T., reikalaudamas atsiimti pareiškimą. Nukentėjusioji nurodė, kad žinutėse ji buvo keikiama, įžeidinėjama, reikalaujama, kad atsiimtų pareiškimą, tačiau konkretaus grasinimų turinio nurodyti negalėjo. Aplinkybės, kad kaltinamasis rašydamas sms žinutes A. T., jose išsakė reikalavimą, kad I. D. atsiimtų pareiškimą, nustatytos ir A. T. bei liudytojo B. T. parodymais. Liudytoja A. T., papildomai apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad gavo gal 5 žinutės susijusias su I. D.. Žinučių turinys buvo panašus - kad ji pakalbėtų su I., kad viskas neprieitų iki teismo. Negali patvirtinti, kad buvo grasinančių žinučių, jų turinio neatsimena. Žinučių su žodžiu „nužudyti“ nebuvo, galimai buvo žodžiai „pasigailės“. Iš šios liudytojos parodymų galima daryti išvadą, kad prašymas pakalbėti su nukentėjusiąja, jog ši atsiimtų pareiškimą buvo susijęs su O. T. ir jos (liudytojos) tarpusavio santykiais, neišspręstu ginču dėl buto, (duomenys neskelbtini), o ne konkrečiais grasinimais nukentėjusiajai. Tokią išvadą leidžia daryti ir 2019 m. sausio 24 d., apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kaltinamojo A. T. siųsti "sms" pranešimai, kuriuose atsispindi tarpusavio santykių aiškinimasis, o dėl I. D. nurodyta "kalbėk su ..., kad visą melą panaikintų...“ (b. l. 73-78). Jokių kitų objektyvių, keliais įrodymų šaltiniais patvirtintų duomenų, kad kitose „sms“ žinutėse (kurios nebuvo išsaugotos) O. T. išreiškė konkretaus turinio grasinimus I. D. būtent dėl jos parašyto pareiškimo policijai, o ne dėl gyvenimo (duomenys neskelbtini), esančiame bute, byloje nesurinkta. Teismas negali remtis vien nukentėjusiosios I. D. parodymais, nes jos parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, dalis jų buvo paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Tuo tarpu liudytoja A. T. konkrečių sms žinutėse buvusių grasinimų teismui nenurodė, motyvuodama tuo, kad žinutės buvo susijusios ir su jų (su O. T.) tarpusavio santykiais, jų turinio neatsimena. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014). Akcentuotina ir tai, O. T. pareikštame kaltinime nurodytas trumpųjų žinučių rašymas A. T., kuriose reikalaujama pakalbėti su nukentėjusiąja I. D., kad ji atsiimtų pareiškimą. Tačiau ta aplinkybė, kad šios žinutės buvo grasinančio pobūdžio, kaltinamajam net nėra inkriminuojama.

Kartu pažymėtina, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2013, 2K-102/2010, 2K-140/2009).

Įstatymas draudžia daryti poveikį baudžiamojo proceso dalyviams, tarp jų ir nukentėjusiajam. Šioje byloje teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis O. T. rašė trumpąsias žinutes liudytojai A. T. reikalaudamas pasikalbėti su nukentėjusiąja O. D., kad ji atsiimtų 2018 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimą. Kaltinamasis, duodamas parodymus teismo posėdyje, šia aplinkybę iš dalies pripažino ir nurodė, kad jis prašė buvusios žmonos A. T., kad ji pakalbėtų su I. ir paprašytų atsiimti pareiškimą.

Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas aplinkybes O. T. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip neprievartinis, tačiau neteisėtas poveikis nukentėjusiajai I. D. siekiant ją priversti duoti melagingus parodymus atsiimant pareiškimą šioje baudžiamojoje byloje. Toks veikos perkvalifikavimas yra palankesnis kaltinamajam O. T. ir nepažeidžia jo teisės į gynybą, nes BK 233 straipsnio 1 ir 3 dalies dispozicijos yra iš esmės analogiškos, šie nusikaltimai atribojami tik pagal kvalifikuojantį požymį – smurto ar kitokios prievartos panaudojimą, kuris, kaip minėta, ištyrus byloje surinktus įrodymus, nepasitvirtino.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

O. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies bei 55 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šių nusikaltimų motyvus ir tikslus. O. T. padarė keturis nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai tyčiniai, baigti, trys iš jų smurtinio pobūdžio. Teismas taip pat atsižvelgia į bylos duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – O. T. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, vykdantis individualią veiklą, gydytas VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2018-07-24 iki 2018-08-03, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam O. T. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje paskyrus sankcijoje numatytas laivės apribojimo bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Be to, kaltinamajam kartu su bausme paskirtini BK 48 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytus įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.

Bausmės, paskirtos už 2018 m. rugpjūčio 11 d. padarytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 1 punktu bendrintinos apėmimo būdu, kadangi šios nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskiriant subendrintą bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintina su bausmėmis, paskirtomis už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2018 m. rugpjūčio 19 d. nusikalstama veika) ir BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, taikant dalinį bausmių sudėjimą.

Kaltinamajam O. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diskas, su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktu garso įrašu, saugomas voke baudžiamosios bylos gale – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusioji I. D. byloje pareiškė 1000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jai O. T. veiksmais padarytos neturtinės žalos (b. l. 27). 2019 m. vasario 27 d. nukentėjusioji I. D. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo O. T. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, ką patvirtina byloje esanti 2018-08-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G.2783/2018 (01) (b. l. 47-48), po ko nukentėjusioji jautė diskomfortą, nes negalėjo įprastai judėti. Taip pat nukentėjusioji patyrė ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, psichologinę įtampą. Ji patyrė ir iki šiol jaučia daug neigiamų pasekmių, susijusių tiek su nukentėjusiosios sveikata, tiek su jos psichologine būsena, kadangi jautė ir jaučia baimę, tapo labai jautri, be priežasties, pagalvodama vien tik apie O. T. ir prieš ją vartotą smurtą bei baimę dėl ateities, susijaudina, susigraudina, sunkiai užmiega. Akivaizdu, kad dėl minėtų pergyvenimų ji privalės kreiptis specialistų – psichologų ar psichoterapeutų pagalbos, kas suponuos tuo pačiu ir dideles finansines išlaidas, o tai lemia nuolatinį susirūpinimą ir nerimą dėl ateities. Taip pat nurodyta, kad nukentėjusioji laukiasi ir jai patikslinto civilinio ieškinio pareiškimo dienai yra nustatytas 16 savaičių nėštumas (patvirtinta kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu pateiktu VšĮ Centro Poliklinikos 2019 m. vasario 26 d. medicininiu pažymėjimu Nr. 3101), tokiu būdu nukentėjusioji neteisėtus kaltinamojo veiksmus jau patyrė būdama nėščia ir visas iš to išplaukiančias pasekmes jaučia besilaukdama, negali džiaugtis motinyste. Taip pat nurodyta, kad kaltinamasis nėra net atsiprašęs nukentėjusiosios ar pasiūlęs atlyginti išlaidas, vertinant kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, mano, kad kaltinamasis ciniškais veiksmais siekia išvengti teisingumo, yra abejingas padariniams.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (kasacinė nutartis Nr. 2K-227/2011 ir kt.). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji I. D. dėl O. T. nusikalstamų veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą. Taip pat ji neabejotinai patyrė ir dvasinius išgyvenimus dėl kaltinamojo grasinimų. Teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad ji po smurto patyrė šoką, labai išsigando. Jos psichologinė būsena buvo bloga, isteriška, vos ne paranoja prasidėjo. Ji negalėjo naktimis miegoti. Gėrė antidepresantus, raminamuosius. Buvo konfliktinė situacija su tėvais, išėjo iš jų darbo, laikinai gyveno (duomenys neskelbtini). Ten irgi įvyko konfliktas. A. T. ją priėmė gyventi laikinai. Iš šių nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad jos emocinė būsena, patirti išgyvenimai susiję ne tik su kaltinamojo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, bet ir jos pačios asmenybės bruožais bei elgesiu. I. D. nurodė pasikartojančias konfliktines situacijas su artimaisiais, dėl kurių ji neteko gyvenamosios vietos. Apie tai, kad ji turėjo psichologinių problemų dar iki nusikalstamų veikų padarymo, patvirtino ir liudytoja A. T.. Be to, medicininių dokumentų, susijusių su jos nurodytais psichinės sveikatos sutrikimais nukentėjusioji teismui nepateikė. Jos pateikta medicininė pažyma (b. l. 150) patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ji nebuvo nėščia.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010). Teismų praktikoje, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, priteistinų sumų dydis nustatomas nuo 145 Eur iki 1500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-51/2010, 2K-92/2014, 2K-261/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-318-139/2015).

Įvertinus nukentėjusiajai I. D. kaltinamojo O. T. nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų pobūdį, nusikalstamų veikų kiekį, sukeltas pasekmes, pačios nukentėjusiosios teismo posėdyje išsakytus argumentus dėl patirtų išgyvenimų, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad I. D. iš kaltinamojo O. T. priteistina 1000 eurų neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad pripažino įrodyta ne visas kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes.

Taip pat patikslintu civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 1000 Eur dydžio nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų suteikimu, kadangi nukentėjusiajai buvo teiktos teisinės konsultacijos, susipažinta su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovaujama nukentėjusiajai teismo posėdžių metu, tikslintas civilinis ieškinys (šios išlaidos patvirtintos kartu su civiliniu ieškiniu pateikta Advokatės Gitanos Šimkutės 2019 m. vasario 26 d. I. D. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas AGŠ19 Nr. 1, bei mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, kad 2019 m. vasario 26 d. į advokatės G. Šimkutės banko sąskaitą buvo įnešta 1000 Eur suma pagal anksčiau nurodytą sąskaitą už teisines paslaugas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiosios I. D. atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose (išskyrus paskutinįjį, atnaujinus įrodymų tyrimą) pirmosios instancijos teisme, teikė dokumentus, teikė pagalbą rengiant procesinius dokumentus (patikslintą civilinį ieškinį). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis nukentėjusiosios pareiškime nurodytų aplinkybių dėl O. T. padarytų nusikalstamų veikų nepasitvirtino, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad jam priteista atlyginti ir neturtinė žala, teismas sprendžia, kad protingumo kriterijus 800 eurų sumą advokato paslaugoms apmokėti, todėl nurodyta suma priteistina atlyginti iš kaltinamojo O. T..

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti iš kaltinamojo O. T. nukentėjusiosios I. D. naudai 5 procentus metinių palūkanų, palūkanas skaičiuojant nuo teismo priteistos sumos, bei įpareigoti kaltinamąjį teismo priteistą neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas I. D. atlyginti per 1 mėnesį, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-240/2009, 2K-301/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pvz., procesinės palūkanos bei vėlavimo palūkanos baudžiamojo proceso tvarka nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2003, 2K-99-648/2016). Todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civilinio ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2018 m. rugpjūčio 11 d. veika) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. rugpjūčio 11 d. veika) ir skirti jam ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. rugpjūčio 19 d. veika) ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. rugpjūčio 11 d. veikos) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. rugpjūčio 19 d. veika) ir 233 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, ir paskirti O. T. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant O. T. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu:

1) Būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose;

2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

O. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 5 d. veika) išteisinti nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš kaltinamojo O. T. 1000 Eur nukentėjusiosios I. D. patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 800 Eur nukentėjusiosios I. D. patirtų atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusiosios I. D. reikalavimą dėl 5% metinių palūkanų priteisimo atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diską su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktu garso įrašu – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė