Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-8247-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė

4. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas I. P. skundą palaikė ir jame nurodytais motyvais prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nutarime nurodytu laiku jis važiavo pas uošvę padėti dirbti statybos darbų ir pakeliui buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Vairuodamas jis jautėsi blaivus. Jį sustabdė apie 13.30 val. Tą dieną jis buvo gėręs tik nealkoholinio alaus. Alkoholį vartojo išvakarėse, su draugais gėrė degtinės, dviem žmonėm galėjo tekti apie 0,5 litro degtinės butelis. Degtinę baigė gerti apie vidurnaktį. Mano, kad alkotesterio rodmenis galėjo iškreipti nealkoholinis alus. Maždaug po valandos jis kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo atliktas kraujo tyrimas ir nustatyta, kad alkoholio kraujyje buvo mažiau. Gydymo įstaigoje užfiksuota, kad jis elgėsi adekvačiai, nesvirduliavo, alkoholio kvapo nebuvo. Mano, kad per vieną valandą alkoholio kiekis kraujyje galėjo sumažėti ne daugiau kaip 0,15 prom. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir į jo charakteristiką iš seniūnijos, į šeimos sudėtį, taip pat į tai, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl vykimo į darbą, kartais ir darbe tenka vairuoti. Dirba Klaipėdoje mechanizmų operatoriumi. Vaikai eina į darželį. Jo sutuoktinė turi teisę vairuoti. Baudos neginčija, jam svarbiausia išlaikyti teisę vairuoti. Nesutinka, kad jam būtų skiriamas draudimas vairuoti automobilį, kuriame neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, nes tokios priemonės įsirengti jis neturi galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

6. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalis nustato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2023 m. birželio 25 d. I. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 422 straipsnio 5 dalį, 432 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. birželio 25 d. 13.33 val. Taikos g., Kūlupėnų k., Kretingos r. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,46 prom. neblaivumas, neužsisegęs saugos diržų, kai jie įrengti, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Skundžiamu 2023 m. liepos 21 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam I. P. už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 60 Eur bauda, už 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 50 Eur bauda, už 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui, už 432 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 30 Eur bauda. Galutinė nuobauda paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui.

9. Byloje pateiktu skundu yra ginčijama tik nutarimo dalis, pagal kurią I. P. patrauktas atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui. Tiek skunde, tiek teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, kad kita nutarimo dalis nėra skundžiama.

10. Skunde nurodoma, kad nuobauda pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį I. P. paskirta nepagrįstai, nes nuvykus į gydymo įstaigą jam buvo nustatytas mažesnis, t. y. 0,18 prom., neblaivumo laipsnis. Teismo posėdyje atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad per valandą jo neblaivumas galėjo sumažėti daugiausia 0,15 prom., o alkotesterio rodmenis galėjo iškreipti tą dieną vartotas nealkoholinis alus.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad I. P. sustabdytas vairuojantis 2023 m. birželio 25 d. 13.33 val. Administracinio nusižengimo protokole, neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo užfiksuota, kad 13.36 val. pirmuoju tikrinimu jam nustatytas 0,66 prom. neblaivumas, 13.54 val. antruoju tikrinimu jam nustatytas 0,46 prom. neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2023 m. birželio 25 d. 14.50 val. I. P. nuvyko į VšĮ „Kretingos ligoninė“, kur jam 14.55 val. paimtas kraujo mėginys. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 7 nurodyta, kad I. P. kraujyje rasta 0,18 prom. etilo alkoholio.

12. Vertindamas byloje esančius duomenis apie neblaivumą, teismas atsižvelgia į tai, kad veikai pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kvalifikuoti teisiškai reikšminga yra transporto priemonę vairuojančio asmens būsena transporto priemonės vairavimo metu. Kaip minėta anksčiau, transporto priemonę I. P. vairavo 2023 m. birželio 25 d. 13.33 val. Policijos pareigūno 13.36 val. atliktu pirmuoju tikrinimu jam nustatytas 0,66 prom. neblaivumas, 13.54 val. antruoju tikrinimu jam nustatytas 0,46 prom. neblaivumas. Vadinasi, gydymo įstaigoje I. P. kraujyje nustatyta 0,18 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri yra 0,28 promilės mažesnė, nei policijos pareigūnų alkotesteriu atlikto antrojo tikrinimo metu asmeniui nustatytas neblaivumo laipsnis (0,46 promilės), buvo nustatyta praėjus daugiau nei vienai valandai po transporto priemonės vairavimo. Dėl to negalima daryti išvados, jog tokia pati etilo alkoholio koncentracija buvo ir transporto priemonės vairavimo metu. Vien posėdžio metu nurodyti argumentai apie tai, jog per valandą alkoholio koncentracija negalėjo sumažėti daugiau nei 0,15 prom. šiuo atveju vertintini kaip deklaratyvūs, nes alkoholio kiekis kraujyje priklauso nuo individualių asmens organizmo savybių. Be to, kaip matyti laiko tarpas tarp pirmojo ir antrojo tikrinimo alkotesteriu buvo 18 minučių, tačiau per šį laikotarpį alkotesterio rodmenys nuo 0,66 prom. sumažėjo iki 0,46 prom., t. y. 0,2 prom. Dėl to logiška, kad po valandos gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo metu šie rodmenys buvo dar mažesni. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog patikros alkotesteriu rezultatai iš esmės prieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad I. P. blaivumui patikrinti buvo naudotas alkoholio matuoklis Alcotest 6820 Nr. ARHK-0648. Iš byloje esančios minėto alkotesterio patikros sertifikato kopijos matyti, kad alkotesteris yra tinkamas naudoti, sertifikatas išduotas 2023 m. sausio 11 d., patikra galiojo iki 2023 m. liepos 10 d. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti šios techninės priemonės rezultatų patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad jokie teisės aktai nenumato, jog asmens neblaivumas negali būti nustatytas alkotesterio parodymais tais atvejais, kai vėliau asmens iniciatyva yra atliekamas jo kraujo tyrimas. Šią teismo išvadą patvirtina ir teismų praktika, kurioje nurodoma, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje nustatyta, kad asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Vadinasi, transporto priemones vairuojančių asmenų iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijai vairavimo metu viršijant 0,4 promilės ribą, tai reiškia asmens neblaivumą minėto įstatymo 2 straipsnio 43 dalies prasme. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra surinkta pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas I. P. nutarime nurodytu laiku vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (0,46 prom.).

14. Skunde taip pat nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo turi būti atsižvelgta į tai, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga vykti į darbo vietą Klaipėdoje. Be to, I. P. turi vaikų, kuriuos reikia nuvežti į ugdymo įstaigą, vienas iš vaikų turi sveikatos problemų, todėl teisės vairuoti netekimas itin apsunkintų jo šeimos padėtį.

15. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama nuo 800 Eur iki 1 100 Eur bauda. Be to, pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

16. Skundžiamu nutarimu I. P. buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta bauda su minimaliu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymo terminu. Vadinasi, keldamas atsakomybės individualizavimo klausimą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės apeliuoja į ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

18. Vertindamas skunde ir teismo posėdyje I. P. nurodytus argumentus, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, jog I. P. darbo pobūdis būtų tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu (asmuo dirba mechanizmų operatoriumi), todėl nėra pagrindo išvadai, jog teisė vairuoti tiesiogiai lemia jo darbinės veiklos pajamas, o šios teisės netekimas kartu lemtų ir darbo praradimą. Pažymėtina, jog neigiami padariniai ir atitinkami kasdienio gyvenimo nepatogumai yra natūrali teisės pažeidimo pasekmė, kurios atsiradimo riziką prisiima pats teisės pažeidimą darantis asmuo. Nagrinėjamu atveju I. P. nurodomos aplinkybės, susijusios su darbine veikla, jau egzistavo nusižengimo padarymo metu, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo nesuprasti, jog netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neišvengiamai patirs su tuo susijusių nepatogumų. Akivaizdu, jog tai suponavo dar didesnį rūpestingumo ir atidumo poreikį bei jo pareigą itin kruopščiai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aktualioje teismų praktikoje net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su asmens darbine veikla, ši aplinkybė nevertinama kaip išskirtinė. Teismų praktikoje pažymima, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. AN2-86-361/2021, AN2-290-380/2020, AN2-253-361/2020).

19. Teismas taip pat pažymi, kad pareiga užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų interesų apsaugą pirmiausia tenka jo tėvams, todėl šiuo atveju skunde nurodoma aplinkybė apie turimus mažamečius vaikus taip pat negali būti vertinama kaip išskirtinė ir sudaranti pagrindą švelninti asmens teisinę padėtį. Visus galimus neigiamus administracinio nusižengimo padarinius administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo ir galėjo įvertinti dar prieš darydamas teisės pažeidimą. Teismų praktikoje pažymima, kad vien tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad posėdžio metu I. P. neginčijo institucijos atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog jo sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl akivaizdu, kad administracinio poveikio priemonės taikymo laikotarpiu šeima neliks be asmens, galinčio vairuoti transporto priemones.

20. Anksčiau aptartos aplinkybės šiuo atveju nevertintinos kaip išskirtinės ir rodančios akivaizdų paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės neproporcingumą padarytam nusižengimui, todėl jos nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti. Šiuo atveju I. P. padarė vieną šiurkščiausių kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, jis vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržų, kai jie įrengti, automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokie jo veiksmai rodo ne tik atsainų požiūrį į Kelių eismo taisykles, bet ir kėlė realų pavojų aplinkinių saugumui. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodomos aplinkybės nevertintinos kaip išskirtinės ir lemiančios poreikį dar labiau švelninti jo teisinę padėtį, skiriant mažesnę baudą ar trumpesnį jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytos aplinkybės nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. liepos 21 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, šio nutarimo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-8247-2023 nepakeistą ir I. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.