Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. RV-25-2883 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu D. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendis: panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veika – KET pažeidimai – padaryti iš chuliganiškų paskatų.

3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4. D. P. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. sausio 23 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 23 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 2 metai 10 mėnesių 23 dienos. Pusę laisvės atėmimo bausmės D. P. atliko 2022 m. spalio 23 d.

6.1. Teismas nutartyje pažymėjo, kad nors nuteistasis formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.2. Nutartyje pažymima, kad ir tada, kai nuteistasis atitinka formalius BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus, nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo patvirtinimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas šio instituto taikymą nuteistajam teismas sutinka, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, nes parodo jo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad jis jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Motyvuojamoji dalis

6.3. Teismas konstatavo, jog nuteistajam nepavyksta laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų (teistas 5 kartus, veikos sunkėjančios), kas rodo didesnį jo pavojingumą, bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turėtų būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis įvykdė sunkius ir nesunkius nusikaltimus, baudžiamąjį nusižengimą ir neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugpjūčio 30 d. yra pakankamai didelė – 2 metai 10 mėnesių ir 23 dienos. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o pažanga ją mažinant dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7.6. Nuteistasis skunde teigia, kad nepagrįstas yra nutarties argumentas, jog jo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, kas reiškia, jog jis negali nusverti kitų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Teismas neįvertino ir faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, kuri yra 4 metų 10 mėnesių. Nutarties argumentas, jog teismas, skirdamas nuteistajam 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus, iš esmės paneigia pačią lygtinio paleidimo instituto esmę bei rodo šališką išankstinį teismo požiūrį, kad, nepaisant pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, lankytų socialinės reabilitacijos programų, kitų teigiamai asmenybę apibūdinančių veiksnių, lygtinis paleidimas nuteistajam negalės būti taikomas, nes nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

7.7. Nuteistojo teigimu, teismo teiginiai, jog bausmės vykdymo etape vis dar egzistuoja su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai pokyčiai, apimantys tam tikrų lėšų tvarkym1 ir pajamas, yra šabloniniai. Esą aplinkybės yra aktualios ir reikalauja tolimesnių tikslinių veiksmų, todėl išlieka poreikis tolimesnio elgesio pokyčių stebėjimui ir išlaikymui. Šie teiginiai nesuderinami su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma, o tai kas neįmanoma įgyvendinti, negali būti prievolė. Taigi teismas nepagrįsta nutartimi paneigia bet kokią galimybę nuteistajam taikyti probaciją ir paneigia šio instituto esmę.

7.9. Skunde teigiama, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba siekdama vieningos sąvokos „akivaizdi pažanga“ apibrėžtumo laisvės atėmimo įstaigoms, taip pat teismams teikė rekomendacijas dėl sąvokos išaiškinimo, kur nurodyta, kad „akivaizdi pažanga“ yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius - sumažinti jų įtaką. Nustatant asmens daromą akivaizdžią pažangą, svarbu atsižvelgti į šiuos orientacinius kriterijus: individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas (ypač dalyvavimas tikslinėse, į nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos mažinimą, orientuotose, intervencinėse programose); asmens elgesys laisvės bausmės atlikimo metu (pvz.: mokymasis, darbas, savanoriška veikla, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, režimo reikalavimų laikymasis, pozityvios iniciatyvos ir pan.); stebimi asmens elgesio pokyčiai laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytis.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas atmestinas.

8. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šie BVK nustatyti kriterijai yra privalomi. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 85 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo nuteistąjį paleisti iš pataisos įstaigos taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas. Kita vertus, komisijos nutarime taikyti D. P. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatuojama, kad nuteistasis yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir pažymima, jog D. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nėra daroma išvada, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. BVK 85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo komisija nutarimą dėl lytinio paleidimo nuteistajam taikymo priima apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją. 2023 m. rugpjūčio 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodoma, kad D. P. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nenustatyti (pažymėta teismo). Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis daro pažangą valdant savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, toks nutarimo teiginys nesuponuoja išvados, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas (pažymėta teismo), tuo pačiu nesuponuoja esant BVK 82 straipsnyje numatyto atitinkamo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą gali būti priimamas tik nustačius BVK 82 straipsnyje numatytus pagrindus. Komisijos nutarime išvada, kad šie pagrindai egzistuoja, turi būti aiški ir nedviprasmiška, grindžiama Socialinio tyrimo išvados duomenimis. Šiuo atveju minėti Socialinio tyrimo išvados duomenys neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis D. P. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu yra vidutinė.

12. Kaip minėta, iš 2023 m. rugpjūčio 7 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nenustatyti. Šioje išvadoje taip pat nurodoma, kad vidutinė rizika nuteistajam buvo nustatyta ir 2020 m. gegužės 8 d., 2021 m. gruodžio 8 d., 2022 m. gegužės 23 d., 2022 m. lapkričio 29 d. Matyti, kad nuteistojo D. P. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad stebimos nuteistojo pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis nuosekliai laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, pataisos įstaigoje dirbo pagal individualią veiklą, tačiau veiklos nebevykdo, nes negauna užsakymų, taip pat palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuteistasis yra išleidžiamas 3 paroms į namus, pažeidimai nefiksuoti. Po paskutinio rizikos vertinimo nustatyta, kad D. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, dalyvauja prevencinėse ir pozityvaus užimtumo priemonėse, kreipėsi į psichologą dėl poreikio dalyvauti intervencinėje priemonėje, siekiant kryptingo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo (nuteistasis įtrauktas į laukiančiųjų eilę). Nuteistasis patvirtino savo galimybę gyventi nurodytu adresu bei galimą įdarbinimo vietą, palaiko ryšius su šeimos nariais. Minėtų nuteistojo iniciatyvų bei vykdytų socialinės reabilitacijos priemonių pagalba yra siekiama valdyti aktualius kriminogeninius poreikius, tačiau lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Nuteistasis vykdė komisijos rekomendacijas.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš to, kas aptarta, matyti, kad iš esmės visos aplinkybės, kurias skunde akcentuoja nuteistasis, buvo įvertintos ir yra aptariamos minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje. Tačiau net ir įvertinus šias aplinkybes joje yra daroma išvada, kad reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nenustatyti.

14. Įvertinęs aptartus duomenis aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistasis rodo iniciatyvą ir motyvaciją mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, aptarti duomenys teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo pažanga srityse, kurios veiksniai yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu, nėra pakankama konstatuoti, kad išleistas į laisvę nuteistasis nenusikals.

15. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis gali stokoti savitvardos bei pasiduoti impulsyvioms reakcijoms veikti, dėl to stokoja gebėjimų numatyti tolesnes savo elgesio pasekmes. Nuteistasis nurodo, jog nusikalstamos veikos iš anksto nebuvo planuotos, viskas vyko spontaniškai, negalvojant apie galimas pasekmes, tačiau teigia, kad šiaip gyvenime yra linkęs planuoti. Nuteistojo kriminaliniam elgesiui yra būdingas įvairių nusikaltimų spektras. Jis įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo veiksmų pasekmių arba yra linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Nuteistojo ankstesniuose nusikaltimuose yra stebimos ir smurtinių nusikaltimų su kontroliuojančios agresijos panaudojimu ar smurtinio elgesio apraiškos, stokojant savikontrolės. D. P. naudojo smurtą siekdamas išspręsti konfliktą ir norėdamas įrodyti, jog gali apginti savo draugę, mano, kad toje situacijoje nebuvo kitos išeities. Ankstesniuose D. P. nusikaltimuose yra įžvelgiamas impulsyvus elgesys, pvz.: bandymas papirkti pareigūnus. Nuteistasis 2021 m. lapkričio 26 d. ir 2023 m. liepos 20 d. pildydamas savęs vertinimo anketas, negebėjo įžvelgti jokių probleminių sričių, kas leidžia daryti prielaidą, kad D. P. sudėtinga identifikuoti problemas, stokojama įgūdžių jas spręsti. Paskutinės nusikalstamos veikos (disponavimas psichotropinėmis medžiagomis siekiant jas platinti) parodo, kad inkriminuotą veiką įvykdė sąmoningai siekdamas materialinės naudos, nepaisydamas savo nusikalstamo elgesio pasekmių.

16. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad kalbėdamas apie paskutinį nusikaltimą nuteistasis savo kaltę dėl jo pripažįsta, tačiau mini, kad nesiekė platinti narkotinių medžiagų, o tik norėjo padėti draugams jų įsigyti. Jis žinojo, kur galima gauti narkotikų, finansinės naudos iš nusikaltimo negavo. Galima teigti, kad nuteistasis palaikė santykius su asmenimis, užsiimančiais narkotinių medžiagų prekyba bei platinimu. Taip pat pažymima, kad nuteistajam trūksta savikritiškumo savo paties atžvilgiu, kalbėdamas apie nusikaltimą jis išlieka gynybiškas, linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, racionalizuoti savo nusikaltimą, minimizuoti jo sunkumo laipsnį ar savo indėlį.

17. Įvertinęs aptartus duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuteistojo pažanga srityse, kurios veiksniai esmingai nulėmė jo padarytus nusikaltimus, dar nėra akivaizdi ar leidžianti daryti neabejotiną išvadą, kad taikant nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistasis pakartotinai nenusikals.

18. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

19. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad D. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.