- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- e2-711-780/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- N. J.
- Atsakovas
- K. G.
- Advokatai
- Sigita Černienė
- Kategorijos
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovui N. J. ir jo atstovei advokatei Sigitai Černienei, atsakovės K. G. atstovui advokatui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal ieškovo N. J. ieškinį atsakovei K. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas prašo: 1) pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-865-743/2014, kuriuo nepilnamečio E. J., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su vaiko motina K. G. (buvusi J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nustatyti nepilnamečio E. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2) priteisti iš vaiko motinos K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui E. J., gim. 2012 m. sausio 27 d., periodinėmis išmokomos po 73 Eur kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės.
Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad: 1) sūnus E. J. aiškiai reiškia norą gyventi pas jį ir nenori grįžti pas mamą; 2) atsakovė pažeidžia ieškovo teises dalyvauti vaiko auklėjime bei priežiūroje, riboja bendravimą su sūnumi; 3) atsakovė neužtikrina sūnui saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų. Ieškinyje nurodama ir teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad su sūnumi be kliūčių bendravo iki to laiko, kol atsakovė be jo žinios sūnų išsivežė į Vokietiją. Nuo 2015-11-13, kai atsakovė išvežė sūnų iš Lietuvos, jis su atsakove telefonu susisiekti negalėjo. 2015-11-16 jis kreipėsi pagalbos dėl vaiko sugrąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o 2015 m. gruodžio 21 d. jis kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Toje byloje tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis ir nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka vaikui su motina gyvenant Vokietijoje. Tačiau atsakovė taikos sutarties sąlygų nesilaikė, sutartyje nurodytu telefonu neatsiliepdavo, šis telefonas yra užblokuotas, taip pat neužtikrino galimybės bendrauti su sūnumi sutartyje numatyta tvarka per „Skype“ programą, nes į jo skambučius atsiliepdavo tik po kelių dienų, kai norėdavo ji. Bendravimas su sūnumi per „Skype“ programą būdavo nuolat apsunkintas, nes vaikas sakydavo, kad yra alkanas, kad jam skauda pilvą, būdavo išsigandęs, klausdavo pas mamą ką jam sakyti, prasitarė, kad bijo A. ir prašė nesakyti to mamai. Ieškovas pats girdėjo kaip 2016-06-29 kalbant su sūnumi, atsakovės draugas A. necenzūriniais žodžiais keikė jo sūnų ir šis pradėjo verkti. Bendraujant per „Skype“ programą sūnus bent keturis kartus skundėsi, kad jam Vokietijoje jam negerai, kad nori namo, ne kartą verkė. Kai atsakovė 2016-07-01 parvežė sūnų į Lietuvą jis pamatė, kad sūnus yra įbaugintas, neprižiūrėtas, neskyrė spalvų, nežinojo kiek jam metų, bendraudamas su juo ir su seneliais daug keikėsi, buvo agresyvus, mušdavosi. Miego metu sūnus vos prakvėpavo, nes buvo užsikimšusi nosis. Nuvežus sūnų pas gydytoją gavo siuntimą skubiai operuoti polipus ir 2016-07-19 sūnus buvo išoperuotas. Atsakovė jam niekada nesakė apie vaiko sveikatos būklę gyvenant Vokietijoje. Grįžus iš Vokietijos ant sūnaus krūtinės ir šlaunies buvo mėlynės ir vaikas pasakė, kad tai A. jį mušė kumščiu į krūtinę ir stipriai suspaudė koją. Taip pat sakė, kad mušdavo diržu. Šias mėlynes parodė teismo medicinos ekspertui, kuris dėl jų surašė specialisto išvadą. Šio dokumento iš karto teismui nepateikė, nes nenorėjo pakenkti vaiko motinai. Dėl sūnaus taip pat kreipėsi pas psichologę, nes vaikas buvo agresyvus, atsiliko jo raida, buvo išsigandęs. Po šio apsilankymo sužinojo, kad galimas smurtas prieš sūnų artimoje aplinkoje. Šiuo metu gyvendamas su juo sūnus lanko darželį, gauna logopedo pagalbą, dingo jo agresija, jis yra laimingas, pažįsta spalvas, moka skaičiuoti. Motina per šį laiką vaiku visiškai nesidomi, neskambina nei telefonu, nei rašo elektroniniu paštu. Pas psichologą su sūnumi antrą kartą buvo prieš mėnesį ir psichologė sakė, kad vaikas pasikeitęs, daugiau bendrauja, yra drąsesnis. Sūnus motinos nepasigenda ir grįžti pas ją nenori kategoriškai, nes ten yra A.. Ieškovas nurodo, kad pas jį gyvenimo sąlygos yra geros, gyvena dviejų aukštų name su jo tėvais. Jis su sūnumi gyvena antrame aukšte, jo tėvai – pirmame. Sūnų per pietus parveža namo, kur jį prižiūri seneliai, o po darbo sūnumi rūpinasi jis. Vokietijoje sūnui yra nesaugu, jis ten neprižiūrimas, nelavinamas, nelankė jokio darželio, per dienas žiūrėdavo tik televizorių. Todėl prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.
Atsiliepimas
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, bylą veda per advokatą. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad tarp šalių jokių nesutarimų dėl bendravimo su vaiku nebuvo nei iki skyrybų, nei po taikos sutarties sudarymo ankstesnėje byloje. Ieškovas tik pasinaudojo tuo, kad atsakovė pagal taikos sutarties sąlygas parvežė sūnų atostogoms į Lietuvą ir iškėlė šią bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Tokiais veiksmais ieškovas parodė, kad taikos sutarties sudarymas ankstesnėje byloje buvo tik priemonė vaikui pagrobti. Atsakovė nurodo, kad pasiėmęs sūnų pas save ieškovas neleidžia jai su vaiku bendrauti, neatsakinėja į skambučius, nuteikinėja vaiką prieš ją. Atsakovė teigia, kad sūnumi Vokietijoje rūpinosi tinkamai, turi ten darbą, gyvena vaiko poreikius atitinkančiame bute, pasirūpino vaiko gerove ir lavinimu, vaikas emociškai yra labai prisirišęs prie jos. Teigia, kad tik ji gali suteikti sūnui tokias sąlygas, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrinti jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Atsakovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad vaikas darželio Vokietijoje nelankė, bet buvo užregistruotas ir būtų pradėjęs lankyti nuo 2016-09-01. Paaiškino, kad atsakovei būnant darbe sūnų prižiūrėdavo kartu gyvenantis jos draugas. Taip pat paaiškino, kad atsakovė neigia smurtą prieš sūnų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovė K. G. pažeidė ieškovo N. J. teises dalyvauti jų sūnaus E. J. auklėjime bei ribojo ieškovo bendravimą su sūnumi, gyvendama Vokietijoje neužtikrino sūnui saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, netinkamai rūpinosi vaiko sveikata, auklėjimu ir lavinimu, o pats nepilnametis E. J. nori gyventi su tėvu Lietuvoje ir nenori grįžti gyventi pas motiną į Vokietiją.
Šios teismo išvados grindžiamos tokiais įrodymais ir motyvais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-207/2003; Nr. 3K-3-334/2003; Nr. 3K-3-242/2005; 3K-3-269/2013). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-334/2001; 3K-3-269/2013); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-207/2003; 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-320/2006; Nr. 3K-3-506/2008; Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-513/2007; Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-41/2010; 3K-3-269/2013). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Šioje byloje nagrinėjamu atveju 2014-12-18 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-865-743/2014 patvirtina, kad K. J. ir N. J. santuoka buvo nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu, jų sūnaus E. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. J., o pagal tėvo N. J. bendravimo su sūnumi E. J. tvarką, vaiko motina privalėjo išvykstant su vaiku į užsienį, iš anksto suderinti su tėvu išvykimo laiką (b. l. 8-9). Lazdijų mokyklos-darželio „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina, kad šalių sūnus E. J. iš šios ugdymo įstaigos išregistruotas pagal K. J. 2015-11-06 prašymą (išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-65-780/2016, b. l. 9). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai 2015-11-16 pateiktas N. J. prašymas pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, ir susirašinėjimas su šia centrine institucija patvirtina, kad ieškovas dėl savo sūnaus neteisėto išvežimo ir sugrąžinimo ėmėsi aktyvių veiksmų nuo 2015-11-16 (išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-65-780/2016, b. l. 45-59). Lazdijų rajono apylinkės teismui 2015-12-22 buvo pateiktas N. J. ieškinys dėl 2014-12-18 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-865-743/2014 pakeitimo ir sūnaus E. J. gyvenamosios vietos nustatyto su juo, o 2016-05-20 teismas patvirtino šalių taikos sutartį šioje byloje, kuria šalys sutarė dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ir nustatė ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi (išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-65-780/2016, b. l. 2-4, 93-96). Ieškovo pateiktos telefoninių skambučių ir internetinių skambučių, naudojantis Skype programa, išklotinės patvirtina, kad atsakovė su ieškovu bendrauja naudodamasi ne minėtoje šalių taikos sutartyje nurodytu jos telefono numeriu, skirtu ieškovo bendravimui su vaiku užtikrinti (taikos sutarties 4 punktas), o į ieškovo internetinius skambučius per Skype programą atsiliepia tik po kelių dienų (b. l. 10-13). Liudytojais apklausti ieškovo tėvai, kurių name jis ir gyvena, taip pat patvirtino, kad išvykusi į Vokietiją atsakovė ribojo ieškovo bendravimą su sūnumi telefonu ir internetu.
Nurodytų įrodymų visuma patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad atsakovė netinkamai vykdė visus jų susitarimus dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos ir savo veiksmais ribojo ieškovo teisę bendrauti su sūnumi. Pažymėtina, kad pagal 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau Hagos Konvencija) 3 straipsnį, vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus, ir jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas. Šiuo atveju pagal 2014-12-18 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-865-743/2014 dėl santuokos nutraukimo patvirtiną ieškovo N. J. bendravimo su sūnumi E. J. tvarką jis su vaiku turėjo bendrauti kiekvieną savaitgalį, o vaiko išvežimą į užsienį atsakovė turėjo suderinti su ieškovu. Tai reiškia, kad Hagos Konvencijos 3 straipsnio prasme abu tėvai naudojosi sūnaus globos teisėmis pagal jų susitarimą. Todėl atsakovei be ieškovo sutikimo išvežus vaiką į kitą valstybę ir atėmus ieškovui galimybę naudotis savo globos teisėmis, toks atsakovės elgesys laikytinas neteisėtu vaiko išvežimu ir laikymu. Nors ankstesnėje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-65-780/2016 dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pateiktame atsiliepime atsakovė nurodė, kad apie išvažiavimą su vaiku į Vokietiją laikinų atostogų ji buvo informavusi ieškovą ir jis tam neprieštaravo (išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-65-780/2016, b. l. 29-34), tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nei išnagrinėtoje byloje, nei šioje byloje atsakovė nepateikė. Tuo tarpu minėti ieškovo veiksmai, kai jis nedelsiant iš pradžių kreipėsi į centrinę instituciją dėl savo sūnaus neteisėto išvežimo ir sugrąžinimo, o po to pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, patvirtina, kad šalių sūnus į kitą valstybę buvo išvežtas be ieškovo žinios ir be jo sutikimo. Kita vertus, minėtas Lazdijų mokyklos-darželio „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina, kad prieš išvykdama į Vokietiją atsakovė sūnų iš šios ugdymo įstaigos išregistravo, kas visiškai nesuderinama su jos teigiamu neva laikinu išvykimu atostogoms. Šios aplinkybės patvirtina, kad su sūnumi išvykdama į užsienį atsakovė suvokė, jog taip apribos ieškovo teises bendrauti su sūnumi ir sūnaus teisę bendrauti su tėvu pagal tuo metu galiojusią tvarką, patvirtintą teismo sprendimu. Nors šį pirmą ieškovo teisių pažeidimą, apribojusį jo bendravimo teises su sūnumi, šalys išsprendė taikiai, sudarydamos taikos sutartį, kurią patvirtino teismas civilinėje byloje Nr. 2-65-780/2016, tačiau atsakovė nesudarė ieškovui galimybių sklandžiai bendrauti su sūnumi ir pagal naują teismo patvirtintą šalių taikos sutartį. Minėtos ieškovo šioje byloje pateiktos jo skambučių atsakovei išklotinės patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad jis negali susisiekti su atsakove taikos sutartyje jos pačios nurodytu telefono numeriu. Visose išklotinėse matyti, kad atsakovė bendrauja ne tuo numeriu, kuris šalių taikos sutartyje buvo nurodytas kaip kontaktinis numeris bendravimui su vaiku užtikrinti. Atsakovės nenorą leisti ieškovui bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis patvirtino ir liudytojais apklausti ieškovo tėvai. Be to, iš internetinių skambučių išklotinių matyti, kad į ieškovo bandymus susisiekti atsakovė atsako ne tą pačią dieną, o dažnai ir iš viso tik po kelių dienų. Pažymėtina, kad ieškovo bandymų susisiekti per Skype programą laikas būdavo po darbo valandų, vėlai vakare, kai atsakovė su vaiku turėtų būti namuose, tačiau skambučius ji atsakydavo tik po ilgo laiko tarpo. Todėl toks nuolatinis atsakovės neatsiliepimas į ieškovo skambučius pripažintinas netinkamu sūnaus bendravimo su tėvu užtikrinimu ir netinkamu nustatytos jų bendravimo tvarkos laikymusi. Toks tėvo ir sūnaus bendravimo ribojimas nepadeda palaikyti svarbaus emocinio ryšio, o priešingai, tokį ryšį tik silpnina.
Nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių sūnaus ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas iš atsakovės pusės, šiuo atveju pripažintinas vienu iš pagrindų pakeisti šalių vaiko gyvenamąją vietą, nes ieškovo ir sūnaus emocinis ryšys, dėl atsakovės geranoriškumo ir bendradarbiavimo stokos sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, buvo apsunkintas, tėvo ir vaiko ryšys silpnėjo. Nenustačius vaiko gyvenamosios su tėvu, sūnaus ir tėvo ryšys esant tokiam minimaliam bendravimui toliau tik dar labiau silpnėtų.
Atsakovė, išveždama nepilnametį sūnų gyventi į užsienį be abiejų tėvų sutarimo, ir būnant užsienyje neužtikrindama kaip įmanoma didesnio vaiko bendravimo su tėvu, pažeidžia geriausių vaiko interesų užtikrinimo principą. Tuo tarpu ieškovas elgiasi priešingai, rūpindamasis vaiko interesais jis ėmėsi tik teisėtų teisinių veiksmų, t. y. kreipėsi dėl neteisėtai išvežto vaiko sugrąžinimo pagal Hagos konvenciją, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau šalims sutarus dėl jo bendravimo su sūnumi tvarkos nesiekė pakeisti vaiko gyvenamosios vietos ankstesnėje byloje. Ir tik neturėdamas galimybės tinkamai naudotis savo teise bendrauti su sūnumi, bei įtardamas, kad sūnui Vokietijoje yra nesaugu, ieškovas vėl kreipėsi į teismą. Tai rodo, kad ieškovas veikia ne savo paties, o išimtinai vaiko interesais, nes pirmiausiai stengėsi išspręsti nesutarimus su ieškove nekeisdamas sūnaus gyvenamosios vietos ankstesnėje byloje. Tokie šalių pasirenkami būdai nesutarimams dėl bendravimo su vaiku spręsti, kai atsakovė elgiasi tik savo nuožiūra, nesivadovaujant nei tarptautiniais teisės aktais, nei pačių šalių susitarimais dėl vaiko, o ieškovas šiuos nesutarimus sprendžia tik teismo keliu, atskleidžia geresnį ieškovo suvokimą apie tai, kaip vaiko interesų požiūriu turi būti geriausiai elgiamasi sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų nesutarimus. Toks tėvų požiūris į teisėtus ir neteisėtus problemų sprendimo būdus neišvengiamai daro įtaką ir vaikui, jo pasaulėžiūros formavimuisi, todėl vaiko gyvenimas su tuo iš tėvų, kuris vengia bendradarbiavimo su skyrium gyvenančiu kitu vaiko tėvu neatitinka vaiko interesų.
Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą svarbu įvertinti ir pablogėjusį vaiko auklėjimą, lavinimą, jo sveikatos priežiūrą jam išvykus gyventi į Vokietiją. Minėtas Lazdijų mokyklos-darželio „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad šalių sūnui ir atsakovei gyvenant Lietuvoje vaikas lankė darželį iki 2015-11-06. Tuo tarpu atsakovei su sūnumi išvažiavus į Vokietiją vaikas jokios ugdymo įstaigos nelankė, o pačiai atsakovei būnant darbe laiką leisdavo namuose su jam svetimu atsakovės draugu A.. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovės atstovas, tai matyti ir iš pačios atsakovės susirašinėjimo su ieškovu (b. l. 10-11). Nors atsakovė tiek pirmoje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tiek šioje byloje nurodė, kad ketino sūnų leisti į darželį ir buvo dėl to susitarusi su kažkokia ugdymo įstaiga, tačiau nei vienoje byloje tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl ji neįrodė, kad gyvendama Vokietijoje rūpinosi sūnaus lavinimu ir ugdymu tuo metu, kai dėl darbo pati nebūdavo su juo. Tokia padėtis per gana trumpą laiką (nuo 2015-11-06, kai atsakovė išvyko į Vokietiją, iki 2016-07-01, kai ji su vaiku grįžo atostogų į Lietuvą) jau spėjo pakenti vaiko vystymuisi ir auklėjimui. Ieškovo paaiškinimus, kad po aštuonių mėnesių grįžęs sūnus buvo agresyvus, mušė ir jį, ir senelius, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nepažino spalvų, nežinojo savo amžiaus, patvirtino ir liudytojais apklausti ieškovo tėvai O. J. bei A. J., kurių namuose vaikas ir gyvena nuo 2016-07-01. Ieškovo paaiškinimus, kad sūnus Vokietijoje necenzūriniais žodžiais buvo keikiamas atsakovės draugo patvirtino liudytojas M. K., kuris pats girdėjo per Skype programą kaip vyriškas balsas necenzūriniais keiksmažodžiais ieškovo sūnui liepė eiti kalbėti su tėvu. Iš tokių ieškovo paaiškinimų ir liudytojų parodymų galima spręsti, kad jokioje ugdymo įstaigoje nelavinamas, neugdomas ir daugiausiai laiko namuose leisdamas mažametis E. J. perėmė artimoje aplinkoje matomas elgesio ir bendravimo formas, kurios visiškai nesuderinamos su jo amžiaus vaiko išsivystymu, branda ir elgesiu, kuris turėtų būti, vaikui gyvenant tinkamoje ir saugioje aplinkoje, o jo lavinimas ir normalaus vystymosi užtikrinimas Vokietijoje nebuvo pakankamas.
Taip pat pažymėtina, kad išvykusi į Vokietiją atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir sūnaus sveikatos priežiūros srityje. Medicinos dokumentų išrašai, siuntimas tirti ir epikrizė patvirtina, kad 2016-07-07 E. J. buvo diagnozuota, jog jis kvėpuoja per burną, miega išsižiojęs, o 2016-07-19 jam buvo atlikta adenoidotomijos operacija bendrinėje nejautroje (b. l. 14-17). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovei ši operacija sukėlė nusistebėjimą (b. l. 10). Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė nepakankamai atidžiai sekė savo sūnaus sveikatos būklę ir pati netinkamai ją vertino bei pati tokiu vaiko sveikatos sutrikimu, kuris trukdė miegoti naktimis, anksčiau nepasirūpino. Tuo tarpu ieškovas ne tik atkreipė dėmesį į sūnaus sveikatos būklę, bet ir nedelsiant pasirūpino gydymu vos tik gavo galimybę tą padaryti.
Tačiau svarbiausias argumentas sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos šioje byloje yra saugių gyvenimo sąlygų neužtikrinimas gyvenant Vokietijoje. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina ne tik pablogėjusį vaiko auklėjimą, lavinimą, jo sveikatos priežiūrą jam gyvenant užsienyje su motina, bet ir psichologinio bei fizinio smurto naudojimą prieš vaiką. Ieškovo paaiškinimus apie pasikeitusį sūnaus elgesį grįžus iš Vokietijos ir apie ten patiriamą smurtą patvirtino liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai.
Ieškovo tėvai O. J. bei A. J. patvirtino, kad iš pradžių sugrįžęs iš Vokietijos anūkas E. J. buvo irzlus, agresyvus, mušdavo juos, uždarydavo kambario duris ir užremdavo jas bei liepdavo neišeiti. Liudytojų manymu vaikas taip elgėsi, nes su juo pačiu taip buvo elgiamasi Vokietijoje. Taip pat liudytojai patvirtino, kad ant vaiko krūtinės ir šlaunies jie matė mėlynes, o anūkas vėliau pasakė, kad jį mušė mamos draugas A.. Pasak liudytojų, vaiko agresyvumas dingo pradėjus lankyti darželį ir gyvenant su tėvu jų namuose.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio 2016-07-07 specialisto išvadoje E. J. konstatuotos blyškiai gelsvos spalvos poodinės kraujosruvos krūtinkaulio srityje ir kairės šlaunies srityje, o šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 81-82).
UAB „Lazdijų sveikatos centras“ 2016-07-11 rašte nurodoma, kad bendraujant su psichologu E. J. yra jautrus, nerimastingas, įsitempęs, nenoriai paleidžia tėvo ranką, pokalbio metu pasakojo, kad mamos draugas A. turi diržą, parodė per kurias vietas galima diržu mušti ir kai muša skauda, todėl iš vaiko emocinės būklės vertinimo galima daryti prielaidą, kad gyvendamas Vokietijoje E. J. nėra saugus ir galimai patiria smurtą, jam reikalingos psichologo ir logopedo konsultacijos (b. l. 22).
Teismo posėdžio metu apklausta psichologė R. Ž. patvirtino, kad su E. J. bendravo asmeniškai ir vaikas buvo labai jautrus, nesiskyrė nuo tėčio, nesusiformavęs prieraišumo jausmas, buvo nerimastingas, sutiko bendrauti tik tėvui sėdint kitame kabinete ir palikus atidarytas duris, kad galėtų jį matyti. Psichologė paaiškino, kad tai rodo jog vaikas jaučiasi labai nesaugus. Psichologės teigimu pokalbio metu vaikas kategoriškai atsisakė kalbėti apie mamą ir kalbėjo tik apie dėdę Arnoldą, sakė, kad jis turi diržą ir, kad kai muša diržu, skauda. Psichologė paaiškino, kad nenoras kalbėti apie mamą rodo, jog vaikas ant jos pyksta ir bijo, kad nereikėtų išsiskirti su tėvu, o nuasmenintas pasakojimas apie mušimą diržu galimai parodo paties vaiko patirtį, bet nenorą įvardinti konkretų jį mušusį asmenį. Iš tokios vaiko emocinės būklės psichologė sprendžia, kad vaikas galėjo patirti smurtą artimoje aplinkoje. Su vaiku psichologė antrą kartą bendravo 2016-10-06 ir patvirtino, kad jo emocinė būklė buvo ryškiai pagerėjusi, jis kalbėjo vienas, be tėčio, jautėsi drąsiai, džiaugėsi, kad jam patinka darželyje. Šį kartą vaikas kalbėjo drąsiai ir apie mamą, bet tvirtai sakė, kad nenori pas ją važiuoti. Psichologė patvirtino, kad vaikas emociškai jautėsi gerai, jo ryšys su tėvu yra labai stiprus, o vaiko kontaktas su mama silpnas arba jo nėra. Taip pat patvirtino, kad pagerėjo vaiko kalba ir pažintiniai gebėjimai.
Nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovei su sūnumi išvykus gyventi į Vokietiją vaiko aplinka jam tapo nesaugi ir nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o atsakovė neužtikrina sūnaus poreikio turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo netinkamo elgesio su juo. Nors atsakovė neigia smurtą prieš sūnų, tačiau vaiko emocinė būsena, jo pasakojimai artimiesiems bei psichologei, jo paties elgesys pirmomis dienomis grįžus į tėvo namus ir konstatuoti aiškūs smurto požymiai ant kūno patvirtina, kad gyvendamas Vokietijoje jis patyrė tiek psichologinį smurtą, tiek fizinį smurtą. Pažymėtina, kad vaikas niekam nenurodė, jog jį muša mama, tačiau tai nešalina ir motinos atsakomybės už vaiko saugumą, jeigu su vaiku ji gyvena tokiomis sąlygomis, kurios sudaro prielaidas smurtui prieš vaiką. Tuo tarpu ieškovas nuo 2016-07-01 saugią aplinką sūnui jau yra suteikęs ir vaiko gyvenimas tėvo namuose jau per keturis mėnesius teigiamai atsiliepė vaiko emocinei būsenai, jo gebėjimų ugdymui ir auklėjimui.
Tiek, ieškovas, tiek jo tėvai patvirtino, kad mažametis E. J. gyvena su tėvu antrame namo aukšte ir turi visas sąlygas, būtinas vaikui. Seneliai gyvena pirmame namo aukšte ir padeda vaiką prižiūrėti ieškovui. Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) mokyklos pažyma patvirtina, kad E. J. mokosi mišrioje ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo grupėje ir jam teikiama logopedo pagalba (b. l. 51). Ieškovas dirba ir gauna pajamas (b. l. 19-20), todėl vaiką išlaikyti gali. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškovo namuose sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos vaikui vystytis, ugdyti ir tobulinti jo gebėjimus, todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaiko gyvenamoji aplinka būtų saugi, atitiktų reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi (b. l. 30-31). Šios aplinkybės leidžia spręsti teismui, kad ieškovas gali suteikti vaikui geresnes ir saugesnes gyvenimo sąlygas nei atsakovė, o vaikas gyvendamas su tėvu jaučiasi geriau ir saugiau.
Pažymėtina, kad vaikas Vokietijoje su motina pragyveno tik aštuonis mėnesius, o su tėvais ieškovo tėvų namuose gyveno beveik tris metus. Todėl vaiko grąžinimas iš Vokietijos, kur jis neišgyveno daugiau kaip vienerius metus ir toje aplinkoje dar nepriprato, į tėvo namus, kuriuose pragyveno didesnę savo gyvenimo dalį, vaiko psichologinei būklei ne tik nepakenks, bet ir bus naudingas susiklosčius nustatytoms aplinkybėmis.
Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą būtina atsižvelgti ir į vaiko norą gyventi su vienu iš tėvų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso (toliau CK) 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, tačiau nenustatyta, jog visais atvejais ši teismo pareiga turi būti įgyvendinama tiesiogiai, t. y. per teismo posėdį. Dėl to teismas pasirengimo bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje gali pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, pedagogams, kitiems socialiniams darbuotojams ar asmenims išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-269/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas 2016-07-27 raštu pavedė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui išklausyti, dalyvaujant psichologui, mažamečio E. J. nuomonę (norą) su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi. Įvykdęs teismo pavedimą Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius savo rašte nurodė, kad dalyvaujant psichologei R. Ž., N. J., išklausė vaiko nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos, nurodė, kad pokalbio metu E. nenoriai kalbėjo apie gyvenimą su motina, pasak psichologės, berniukas visiškai nenori kalbėti apie motiną, to priežastys nėra aiškios, psichologės teigimu, vaikas nėra pilnai subrendęs, kad galėtų tiksliai išsakyti savo nuomonę, tačiau pasakė, kad dabar gyvena pas tėtį, čia gyvens, pas mamą nevažiuos, vaikas visą pokalbio laiką laikė tėvo ranką, glaudėsi prie jo, kas rodo labai stiprų tarpusavio ryšį, ką patvirtino ir psichologė (b. l. 21). Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad paklaustas, su kuo gyveno Vokietijoje E. J. sunerimo, pravirko, sakė, kad gyveno su mama ir A., minėtu klausimu buvo nelinkęs kalbėti, bet pasakojo, kad su A. nežaisdavo, vyras buvo piktas. Išvadoje nurodyta, kad E. pokalbio metu nieko blogo apie motiną nepasakė, bet, pasak psichologės, vaikas nenori kalbėti apie motiną. Išvadoje teigiama, jog tarp vaiko ir tėvo matosi stiprus ryšys, bet vaiko socialinė branda atsilieka, t. y. sunkiai bendrauja (sunku užmegzti kontaktą), pagal amžių turėtų elgtis kitaip, vaikas nėra visiškai subrendęs, jog galėtų išsakyti savo nuomonę (b. l. 30-31). Šios institucijos atstovė teismo posėdžio metu šią išvadą patvirtino ir prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu.
Taigi, vaikas, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, buvo išklausytas per atstovą, ir jo noras negrįžti pas motiną, o gyventi su tėvu šiuo atveju visiškai atitinka jo interesus, nes gyvendamas su tėvu jis jaučiasi žymiai geriau, saugiau, turi geresnes sąlygas būti lavinamas, gauna logopedo pagalbą, gyvena artimų ir nuo mažens pažįstamų žmonių apsuptyje. Todėl ignoruoti vaiko norą gyventi su tėvu šiuo atveju nėra jokio pagrindo.
Nustatant E. J. gyvenamąją vietą teismas atsižvelgia ir į vaiko emocinį ryšį su abiem tėvais. Iš visų byloje apklaustų asmenų ir pateiktų rašytinių įrodymų, iš vaiko psichologiją išmanančios psichologės paaiškinimų matyti, kad vaiko ryšys su tėvu yra žymiai stipresnis, nes vaikas visiškai nenori grįžti pas motiną ir vengia apie ją kalbėti, o prisirišimas prie tėvo yra stiprus ir akivaizdus. Nors atsakovė teigia, kad dabar ieškovas trukdo jai bendrauti su sūnumi ir nuteikinėja jį prieš motiną, tačiau šių aplinkybių atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais. Skirtingai nei ieškovas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad bando susisiekti su ieškovu ryšio priemonėmis, nori bendrauti su sūnumi, o ieškovas to neleidžia ar riboja jos bendravimą su vaiku. Apskritai atsakovė viso proceso metu pateikė tik savo nuomojamo būsto ir darbo santykius Vokietijoje patvirtinančius įrodymus, bet jokiais kitais įrodymais nepaneigė nei vieno ieškovo argumento dėl nepakankamo vaiko lavinimo, ugdymo, sveikatos priežiūros, saugumo užtikrinimo vaikui gyvenant su ja.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti visų pirma paties mažamečio E. J. interesus augti saugioje ir normaliam vystymuisi palankioje aplinkoje, bei apsaugoti vaiko ir tėvo ryšį, mažamečio E. J. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu N. J., pakeičiant ankstesnius teismų sprendimus.
Nors ieškovas prašo pakeisti tik 2014 m. gruodžio 18 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-865-743/2014, kuriuo nepilnamečio E. J. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su vaiko motina K. G., tačiau pakeistina ir 2016 m. gegužės 20 d. teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-65-780/2016, kuria patvirtina šalių taikos, kadangi šia nutartimi taip pat yra nustatyta E. J. gyvenamoji vieta su atsakove. Tai nėra sprendimo priėmimas išeinant už ieškinio ribų, nes šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Civilio proceso kodekso (toliau CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu tenkintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui, nes tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nepriklausomai nuo to ar gyvena kartu su jais, ar ne. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti tokio pat dydžio išlaikymą, kokį mokėjo jis, kai vaikas gyveno su atsakove, o ginčo dėl šio dydžio byloje nėra. Atsakovė, turėdama darbą Vokietijoje, yra pajėgi mokėti vaikui išlaikymo po 73 Eur kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės, todėl iš jos priteistinas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomos po 73 Eur kas mėnesį. Išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis). Atitinkamai iš ieškovo priteisto išlaikymo mokėjimas nutrauktinas, nes vaikas gyvens su juo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl patenkinus ieškinį ir sprendimą priėmus ieškovo naudai, bylinėjimosi išlaidas jis turi teisę prisiteisti iš atsakovės.
Ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: 41,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio padavimą (b. l. 7) ir 700,00 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas parengiant ieškinį ir atstovaujant ieškovą teisme (b. l. 79, 80). Bendra ieškovo bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 741,00 Eur (41,00 EUR + 700 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė surašė ieškinį, teikė ieškovui patarimus ir atstovavo jį dviejuose teismo posėdžiuose, pripažintina, kad 700,00 Eur dydžio ieškovo advokatei sumokėtas honoraras už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme neviršija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2. ir 8.19. punktuose numatytų priteistinų užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, nes yra žymiai mažesni nei būtų galima priteisti maksimalų leistiną dydį. Todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra visiškai adekvačios advokatės suteiktoms paslaugoms ir kartu su žyminiu mokesčiu priteistinos iš atsakovės.
Valstybei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų byloje nėra, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyto minimalaus priteistino dydžio.
Teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo priteisimo (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi sūnus jau keturis mėnesius gyvena Lietuvoje su tėvu ir nustatyta, kad motinos gyvenamojoje vietoje jam nebuvo sudarytos vaikui reikiamos gyvenimo sąlygos, tai siekiant nedelsiant užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas, visas teismo sprendimas leistinas vykdyti skubiai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 541 straipsniais, teisėjas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-865-743/2014 ir 2016 m. gegužės 20 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-65-780/2016 nustatytą nepilnamečio E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina K. G. (buvusi J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nustatyti nepilnamečio E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su tėvu N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutraukti 2014 m. gruodžio 18 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-865-743/2014 patvirtinto išlaikymo nepilnamečiui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėjimą iš tėvo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinai K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 73,00 Eur (septyniasdešimt tris eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymą išieškoti vaiko tėvui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, - 2016 m. liepos 27 d., ir pavesti jam šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti ieškovui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 741,00 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą leisti vykdyti skubiai.
Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.