Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. birželio 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei atleidimo iš pareigų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 ginčas tarp šalių jau buvo išspręstas bei konstatuota, jog jokių procedūrinių pažeidimų pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo padaryta ir atsakovė iki šiol palaiko savo ankstesnę poziciją, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir protinga. Mano, kad valstybės tarnautojui, nuo 2010 metų paskirtam į Administracijos skyriaus vedėjo pareigas ir per tuos tarnybos metus turinčiam 10 tarnybinių nuobaudų, iš kurių 2 tarnybinės nuobaudos paskyrimo metu buvo galiojančios, yra pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią atsakomybę. Paaiškina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2014-06-06 išvadoje pažymėjo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė asmenų lygybės įstatymui principą ir kitų asmenų teisę į administracinės procedūros sprendimo žinojimą bei, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad atleidimas iš pareigų yra proporcinga nuobauda ir nėra akivaizdžiai per griežta. Nurodo, kad pareigų, kurias iki atleidimo ėjo pareiškėjas, Administracijoje nebėra. Teigia, kad už savo kaltus veiksmus Administracija pilnai atsiskaitė tiek, kiek Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-11-19 sprendimu jos veiksmai buvo pripažinti prieštaraujančiais teisės aktų nuostatoms. Mano, kad grąžinti pareiškėją į eitas pareigas atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo, kadangi valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas tik teismo sprendimu. Nurodo, kad pareiškėjas atleistas ne dėl Administracijos kaltės, o teismo sprendimu, todėl Administracija negali atsakyti dėl teismo priimto sprendimo bei vykusios procesinių veiksmų sekos baudžiamajame procese. Mano, kad šiuo atveju atsakovė negali atsakyti už ne jos pačios priimtus sprendimus bei priverstinės pravaikštos laiką, susidariusį ne dėl atsakovės kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-06 įsakymo Nr. A2-53 „Dėl S. B. atleidimo iš pareigų“ (I t., b. l. 14) ir 2014-06-09 įsakymo Nr. A2-55 „Dėl 2014-06-06 įsakymo Nr. A2-53 pakeitimo“ (I t., b. l. 104) teisėtumo ir pagrįstumo, 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-09-06 iki 2017-05-21, viso 8606,32 € priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017-05-22 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – už kiekvieną darbo dieną po 48,08 € priteisimo bei atleidimo iš pareigų.

Ši administracinė byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016-07-01 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis; 2016-06-02 Nr. XII-2399).

Faktinės bylos aplinkybės

Ginčijamu 2014-06-06 įsakymu pareiškėjui S. B. tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos - buvo paskirta atsižvelgiant į 2014-06-06 išvadą „Apie S. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus“ (I t., b. l 15-20) (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje pareiškėjui formuluojamas kaltinimas, jog jis, būdamas Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, laiku neišnagrinėjo suinteresuotų asmenų prašymų (2014-01-06 Specialiųjų tyrimų tarnybos, 2014-01-20 D. P., 2013-12-11 V. R., 2013-12-23 E. R. S., 2014-01-22 A. V.) ir netinkamai organizavo skyriaus darbą. Įsakyme nurodyta, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų - paskirta už tarnybinį nusižengimą, kuris ginčijamame įsakyme įvardintas kaip Administracijos direktoriaus 2011-11-25 įsakymu Nr. A1-1057 patvirtinto Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkto, Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės), patvirtintų 2012-04-18 įsakymu Nr. A1-336, 6.2, 6.3, 7.2, 7.3, 10.1, 10.4, 10.5, 11.4, 14.1 punktų, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų pažeidimai. Ginčijamu 2014-06-09 įsakymu pakeistas pareiškėjo atleidimo teisinis pagrindas iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 15 punkto į 18 punktą, t. y. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte.

Pareiškėjas S. B. 2014-07-07 prašymu, 2014-09-08 bei 2014-10-13 patikslintais prašymais kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovės 2014-06-06 ir 2014-06-09 įsakymus, grąžinti jį į pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti 3 430,77 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 (I t., b. l. 163-176) pareiškėjo patikslintą prašymą patenkino iš dalies, t. y.: pakeitė atsakovės 2014-06-06 įsakymą ir 2014-06-09 įsakymą, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų, ir paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą; pripažino, kad pareiškėjas atleistas iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų šiuo teismo sprendimu Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-588/2014 pagrindu nuo 2014-11-13; priteisė iš Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui 14 921,25 Lt (gyventojų pajamų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-06-06 iki 2014-11-13; atmetė pareiškėjo patikslintą prašymą dalyje dėl grąžinimo į eitas pareigas ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šis Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skųstas ir įsiteisėjo 2014-12-04.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 negrąžino pareiškėjo į eitas pareigas, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-360-2014 buvo įsiteisėjęs Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-588/2014, kuriuo, be kita ko, pareiškėjui buvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė ir atimta teisė eiti valstybės tarnautojo pareigas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-26 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-303/2015 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-13 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-360-2014 ir perdavė bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-25-417/2016 Palangos miesto apylinkes teismo 2014-01-13 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-588/2014 panaikino ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-02-21 nutartimi baudžiamoje byloje Nr. 2K-57-696/2017 atmetė prokuroro kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-05 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-25-417/2016.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-12-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. P-100-552/2016, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2016-09-27 prašymą dėl proceso atnaujinimo (I t., b. l. 148-159) ir į tai, kad baudžiamojoje byloje 2016-09-05 įsiteisėjo pareiškėjo išteisinamasis nuosprendis, atnaujino procesą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje ir perdavė ją pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ko pasekmėje nagrinėjama ši administracinė byla Nr. eI-457-386/2017).

Dėl skundžiamų įsakymų

Sutiktina su atsakovės argumentu, kad teismas 2014-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 ginčą tarp šalių dėl 2014-06-06 ir 2014-06-09 įsakymų jau buvo išsprendęs. Pažymėtina, jog naujų aplinkybių, turinčių įtakos ginčijamų įsakymų teisėtumui ir pagrįstumui nei pareiškėjas, nei atsakovė nepateikė, todėl teismas laikosi pozicijos, išdėstytos minėtame teismo sprendime. Pažymėtina ir tai, kad minėtas teismo sprendimas nei atsakovės, nei pareiškėjo nebuvo skųstas apeliacine tvarka ir buvo įsiteisėjęs.

Kaip ir minėta, teismo 2014-11-19 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas , ir VTĮ). VTĮ 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Teismas minėtu sprendimu nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (LVAT 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-200/2011, 2014-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-825/2014). Išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Išvada, kuria remiantis skiriama tarnybinė nuobauda, teismų praktikoje vertinama kaip individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamoji dalis (pvz., LVAT 2014-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-354/2014, 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-278/2014). Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių ir tik išvadoje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir teisinės aplinkybės yra reikšmingos teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertina pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje (šiuo metu galiojančios redakcijos ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) (LVAT 2012-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2012-02-10 Nr. A756-156/2012, 2011-09-22 Nr. A62-2207/2011, 2011-02-17 Nr. A62-773/2011, 2009-09-21 Nr. A438-1112/2009, 2006-12-04 Nr. A6-2160/2006 ir kt.). Tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą. Atitinkamą atsakomybėn traukiamo asmens aktyvumo laipsnį įrodinėjimo procese nulemia pati tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės numato valstybės tarnautojo galimybę aktyviai dalyvauti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje (LVAT 2013-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Teismas 2014-11-19 sprendime nurodė, kad pareiškėjui patikslintą prašymą argumentuojant neteisėta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – Komisija) sudėtimi, pažymėtina, jog pagal Taisyklių 5 punktą Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku. Iš bylos duomenų matyti, jog Komisija sudaryta Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-12 įsakymu Nr. A3-295 (I t ., b. l. 35), pakeistu 2014-05-29 įsakymu Nr. A3-355 (I t ., b. l. 36), pagal kurį į Komisijos sudėtį įėjo: Administracijos direktorė A. K. – komisijos pirmininkė, Administracijos direktoriaus pavaduotojas B. M., Juridinio ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė N. D. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-13 įsakymu Nr. A1-784 (teismo 2014-11-19 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 klaidingai nurodyta 2010-05-29 įsakymas Nr. A3-355) patvirtinto Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 4 punkto matyti, jog šios pareigybės paskirtis – (...) nagrinėti personalo administravimo teisinius klausimus, o 7.5 punktu tiesiogiai priskirta funkcija tarnybinių nusižengimų tyrimas. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintinas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, jog Komisijos sudėtis neatitiko Taisyklių 5 punkto reikalavimų dėl to, kad į Komisiją neįtrauktas asmuo, atsakingas už įstaigos personalo tvarkymą, taip pat pripažintinas nepagrįstu argumentas, jog Administracijos direktorė negalėjo dalyvauti Komisijos veikloje tiriant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą. Nors pagal Taisyklių nuostatas asmuo, priėmęs į pareigas ir tiesioginis vadovas yra atskiriami, tačiau nagrinėjamu atveju Administracijos direktorė yra pareiškėjo tiesioginė vadovė ir asmuo, priėmęs į pareigas, todėl esant tokiai sutapčiai, teismas nelaiko, kad buvo pažeistas Taisyklių 5 punktas. Pareiškėjas, argumentuodamas pažeidimo tyrimo procedūras neobjektyvumu, neteikia įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, o iš bylos duomenų nenustatyta, kad Administracijos direktorė buvo suinteresuota paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Teismas 2014-11-19 sprendime nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas, manydamas, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas vyksta neobjektyviai, reiškė nušalinimus Komisijos nariams ar skundė jų veiksmus, nors tokią teisę turėjo vadovaujantis Taisyklių 9 punktu.

Teismas 2014-11-19 sprendime taip pat nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014-05-06 rašto Nr. (18.8)ATPS1-197 „Dėl leidimų“ (I t., b. l. 29) ir Bendrojo skyriaus 2014-05-12 tarnybinio pranešimo Nr. 33 „Dėl pavedimo vykdymo“ (I t., b. l. 34) pagrindu Administracijos direktoriaus 2014-05-12 įsakymu Nr. A3-295 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (I t., b. l. 35) sudaryta komisija Architektūros ir teritorijų planavimo vedėjo S. B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, Administracijos direktoriaus 2014-05-29 įsakymu Nr. A3-355 „Dėl 2014-05-12 įsakymo Nr. A3-295 pakeitimo“ (I t., b. l. 36) komisijos sudėtis pakeista dėl Komisijos nario Petro Kaminsko atostogų. 2014-05-16 surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 78 (I t., b. l. 28), pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2014-05-19, jam pasiūlyta iki 2014-05-23 pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas paaiškinimą pateikė 2014-05-30 ir jis buvo priimtas (I t., b. l. 21). Komisija 2014-06-06 surašė išvadą ir tą pačią dieną priimtas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda. Teismas konstatavo, jog atsakovės veiksmai tiriant tarnybinį nusižengimą atitiko Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio bei Taisyklių 3, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15 punktų reikalavimus, reglamentuojančius tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką ir terminus ir nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, jog praleistas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminas. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog vadovaujantis šia teisės norma, kuri negali būti aiškinama plečiamai, tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, o ne nuo tos dienos, kai padarytas nusižengimas turėjo paaiškėti, kaip nagrinėjamoje byloje nepagrįstai argumentuoja pareiškėjas (2013-10-23 LVAT praktikos nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų apibendrinimas (II dalis)). Kitų procedūrinių pažeidimų pareiškėjas nenurodė ir teismas jų nenustatė.

Teismas paaiškino, kad iš Tarnybinio tyrimo išvados turinio matyti, jog pareiškėjui formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą apimtį sudaro tai, jog pareiškėjas nevykdė pareigų ir tinkamai neorganizavo vadovaujamo skyriaus darbo, nes laiku neišnagrinėjo suinteresuotų asmenų prašymų: 2014-01-06 Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymo, 2014-01-20 D. P. prašymo, 2013-12-11 V. R. prašymo, 2013-12-23 E. R. S. prašymo, 2014-01-22 A. V. prašymo, todėl šie kaltinimai nagrinėti ginčo byloje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje analizuojami pažeidimai, susiję su leidimų prekiauti galimai neteisėtu išdavimu bei kiti pažeidimai, tačiau skiriant pareiškėjui nuobaudą jis nekaltinamas jų padarymu, todėl teismas šių aplinkybių neanalizavo.

Teismas nustatė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos 2014-01-06 raštu Nr. 4-01-87 Palangos miesto savivaldybei pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada dėl korupcijos rizikos analizės ir pasiūlymai dėl veiklos tobulinimo. Administracijos direktorės viza S. Jakštienei pavesta supažindinti antikorupcinės komisijos narius, tarp kurių buvo ir pareiškėjas, taip pat nurodyta iki kovo 28 dienos įgyvendinti rekomendacijas ir pasiūlymus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje formuluojant kaltinimą nurodyta, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai turėjo būti atsakyta iki 2014-03-28, tačiau raštas nebuvo atsakytas iki šiol. Teismas konstatavo, kad kaltinimas pareiškėjui nekonkretus ir neaiškus, nenurodyta, kokį teisės aktą pažeidė pareiškėjas ir ar būtent pareiškėjas buvo atsakingas už atsakymo parengimą, o iš savivaldybės administracijos direktorės vizos matyti, jog raštas nukreiptas S. Jakštienei. Pažymėta ir tai, jog pareiškėjas kaltinamas nevykdęs savo, kaip Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo, pareigų. Teismo vertinimu, Specialiųjų tyrimų tarnybos raštas susijęs ne su tiesiogine viešojo administravimo institucijos (nagrinėjamu atveju savivaldybės administracijos) veikla ir funkcijomis ir ne su pareiškėjo, kaip skyriaus vedėjo tarnybinėmis pareigomis ir funkcijomis, kurios nėra korupcijos prevencijos užtikrinimas. Iš savivaldybės administracijos direktorės vizos matyti, jog pareiškėjas paskirtas antikorupcinės komisijos nariu, o tai nesusiję su jo, kaip Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo, tarnybine veikla. Aptartų įrodymų pagrindu šis kaltinimas padarius tarnybinį pažeidimą pripažintas nepagrįstu ir šalintas iš kaltinimo apimties.

Teismas konstatavo, kad iš 2013-12-11 V. R. prašymo turinio matyti, jog jis pateikė kreditoriaus raštą dėl įkeisto turto prie 2013-10-20 prašymo dėl teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad jis 2013-12-11 raštu pateikė trūkstamą dokumentą, reikalautą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013-11-19 raštu. Teismo vertinimu, pradėti atskirą administracinę procedūrą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir atsakyti asmeniui į jo 2013-12-11 raštą nereikėjo, nes jis pateikė reikalaujamus trūkstamus dokumentus, o administracinė procedūra turėjo būti tęsiama ir nagrinėjamas V. R. 2013-10-20 prašymas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas kaltinamas neatsakęs būtent į 2013-12-11 V. R. prašymą, teismas nenagrinėjo ar buvo nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėtas minėtas 2013-10-20 prašymas ir ar pareiškėjas buvo atsakingas už jo išnagrinėjimą. Iš kaltinimo apimties šalintas pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas neatsakius į 2013-12-11 prašymą. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog Administracijos direktoriaus 2013-12-17 įsakymu Nr. A1-1287 V. R. prašymas iš esmės išnagrinėtas ir nutarta pradėti rengti teritorijos detalųjį planą. Teismo vertinimu, vien dėl šios aplinkybės nėra teisinio pagrindo konstatuoti pažeidimą.

Pareiškėjas ginčijamu 2014-06-06 įsakymu taip pat kaltinamas neatsakęs į 2014-01-20 D. P. prašymą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados rezoliucinėje dalyje nurodytas šis pažeidimas, tačiau išvados motyvuojamojoje dalyje nenurodytas ir neanalizuotas. Atsižvelgiant į tai, jog išvada yra sudėtinė įsakymo, kuriuo skiriama nuobauda, dalis, nes būtent išvadoje turi būti fiksuojamas konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių). Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas ginčijamame įsakyme ir išvados rezoliucinėje dalyje nurodžiusi pažeidimą, dėl kurio tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra nebuvo atlikta. Valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos ir darbdavys negali reikšti valstybės tarnautojui daugiau kaltinimų negu nustatė atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skirdamas tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., LVAT bylas Nr. A146-700/2010, A492-360/2013 ir kt). Dėl šios priežasties teismas konstatavo, jog pareiškėjui neteisėtai inkriminuotas pažeidimas dėl 2014-01-20 D. P. prašymo neišnagrinėjimo.

Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2013-12-23 E. R. S. prašymo „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“, į kurį neatsakęs arba nepavedęs kitiems skyriaus darbuotojams atsakyti, kaltinamas pareiškėjas, padavimo Palangos miesto savivaldybės administracijai metu S. B. buvo suteiktos kasmetinės atostogos (nuo 2013-12-17 iki 2014-01-03). Pagal prašyme esančią 2013-12-27 savivaldybės administracijos direktorės vizą pareiškėjui atostogaujant buvo pavedami nagrinėti asmenų prašymai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013-07-20 iki 2014-06-12) 23 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjekto vadovas pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dalyvaujančių administracinėje procedūroje, atostogų, komandiruočių, seminarų metu ir kitais nebuvimo darbe atvejais paveda dalyvauti administracinėje procedūroje kitiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ar darbuotojams, turintiems ne mažesnius įgaliojimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 7 punkte įtvirtinta analogiška nuostata, jog valstybės tarnautojų atostogų, komandiruočių ir kitais nebuvimo tarnyboje atvejais asmenų prašymus nagrinėti turi būti pavedama kitiems valstybės tarnautojams. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-25 įsakymu Nr. A1-136 patvirtintų Dokumentų tvarkymo taisyklių 88 punkte numatyta, jog tuo atveju, kai šiose taisyklėse nurodytas funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų ir/ar darbuotojų nėra (atostogauja, išvykę į komandiruotę ir pan.), šias funkcijas vykdo juos pavaduojantys valstybės tarnautojai ir/ar darbuotojai. Teismo vertimu, valstybės tarnautojui atostogų metu neturi būti pavedamos užduotys, nes dėl objektyvių priežasčių jos gali likti neįvykdytos, o tai prieštarauja aukščiau nurodytoms teisės normoms. Teismas laikė pagrįstu pareiškėjo ankstesniuose prašymuose (skunduose) nurodytą argumentą, jog jam negali kilti atsakomybė už minėto prašymo neišnagrinėjimą ar neišnagrinėjimą laiku, tačiau būdamas skyriaus vedėjas, vadovaujantis gero administravimo principu, grįžęs į tarnybą iš kasmetinių atostogų, jis turėjo kontroliuoti, kad prašymas būtų išnagrinėtas tinkamai ir laiku, t. y. organizuoti ir administruoti skyriaus darbą, kontroliuoti užduočių vykdymą. Tokia pareiškėjo pareiga tiesiogiai buvo įtvirtinta Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-25 įsakymu Nr. A1-1057 patvirtinto Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkte, o pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis įtvirtinta ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Pareiškėjui reiškiamas kaltinimas neišnagrinėjus arba nepavedus nagrinėti skyriaus darbuotojams 2014-01-22 gauto A. V. pareiškimo-kreipimosi dėl Antano Mončio fondo ir VšĮ Antano Mončio namų - muziejaus valdomų patalpų pertvarkymo/planavimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjui ankstesniuose prašymuose (skunduose) argumentuojant, jog jis negalėjo nagrinėti prašymo, nes yra A. Mončio fondo narys ir fondo pirmininkas ir 2010 metais deklaravo privačius interesus, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-06-27 iki 2014-05-14) 11 straipsnio 2 dalį prieš pradedant galinčio sukelti interesų konfliktą sprendimo priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorei teikė informaciją apie galimą interesų konfliktą nagrinėjant 2014-01-22 gauto A. V. prašymą, nes iš įstatymo nuostatos akivaizdu, jog vien viešų ir privačių interesų deklaravimo nepakanka, kaip nepagrįstai argumentuoja pareiškėjas. Teismo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog pavedimą nagrinėti prašymą turėjo gauti popierine dokumento forma. Palangos miesto savivaldybės administracijoje įdiegta elektroninė dokumentų valdymo sistema „Kontora“, kurioje dokumentai registruojami, vizuojami, formuluojamos užduotys, nustatomi įvykdymo terminai, daromos žymos apie įvykdymą ir pan., todėl nėra būtina ir netikslinga pakartotinai forminti pavedimus popierine forma. Tai, jog, pareiškėjo teigimu, jis nebuvo prisijungęs prie sistemos, liudija ne tai, jog jis pavedimo negavo, bet tai, jog nevykdė arba aplaidžiai vykdė savo funkcijas ir pats nesidomėjo gaunamais dokumentais ir jam suformuluojamomis užduotimis. Aplinkybė, jog Statybos ir miesto ūkio komiteto 2013-02-11 posėdžio protokolu Nr. TK5-4 nuspręsta sudaryti darbo grupę dėl Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto racionalaus valdymo ir (ar) naudojimo teikti, nėra teisiškai reikšminga, nes A. V. prašymas gautas 2014-01-22, t. y. po Statybos ir miesto ūkio komiteto posėdžio, kuriame nuspręsta sudaryti komisiją, o 2014-01-22 prašymas turėjo būti išnagrinėtas arba asmuo informuotas, jog jo prašymas bus nagrinėjamas minėtos komisijos. Pareiškėjas kaltinamas nenukreipęs šio prašymo nagrinėjimo savo pavaduotojui, tačiau atsižvelgiant į nurodytą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo normą, galutinį sprendimą dėl darbuotojo nušalinimo ar nenušalinimo priima tiesioginis vadovas ar institucijos vadovo įgaliotas atstovas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui atsakomybė kilo ne už prašymo nenukreipimą vykdyti, bet už neinformavimą apie galimą interesų konfliktą nagrinėjant šį prašymą. Tokios pareiškėjo pareigos įtvirtintos ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų 2012-04-18 įsakymu Nr. A1-336, 14.1 punkte ir atitinka pareiškėjui išvadoje ir ginčijamame įsakyme reiškiamo kaltinimo apimtį.

Teismas pasisakė, kad pareiškėjo nurodytame LVAT 2013-06-21 sprendime administracinėje byloje Nr. A520-971/2013 konstatuota, jog tada, kai darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina valstybės tarnautojo su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir/ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo – taip pat nėra. Teismo vertinimu, nurodytas sprendimas nėra aktualus nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes jame aptarta situacija, kai tarnautojas iš viso nežino apie jam pavestas funkcijas ar suformuluotas užduotis. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog nebūdamas supažindintas su įstaigos vidaus teisės aktais, nesuvokė savo pareigų, atsižvelgiant į aplinkybę, jog Palangos miesto savivaldybės administracijoje jis dirba nuo 2007 metų, o nuo 2010 metų ėjo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigas (vėliau pervadinta Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi), o valstybės tarnautojams taikomi etikos reikalavimai įtvirtinti ne tik Palangos miesto savivaldybės administracijos vidaus taisyklėse.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatavo, jog pareiškėjo S. B. elgesys vertintinas kaip nederamas ir neatsakingas valstybės tarnautojo elgesys, kuris neatitiko pavyzdingo, teisingo, padoraus ir moralaus valstybės tarnautojo elgesio standartų ir vertintinas kaip VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu. Tais atvejais, kai priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika padaroma neveikimu, t. y., pareigūnui neatliekant pareigų, LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai, nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. pvz. LVAT administracines bylas Nr. A438-891/2013, Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009). Nustatant galėjimą veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti pagal teisės aktų reikalavimus arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo (pvz., LVAT 2005-10-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005, 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-891/2013, kt.). Iš prašymo turinio ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog tokių aplinkybių nebuvo ir pareiškėjas sąmoningai nevykdė kai kurių savo funkcijų ir pareigų, t. y. veikė tyčia. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jo apimtis yra mažesnė negu buvo reiškiamas kaltinimas.

Teismas nurodė, kad ginčijamu 2014-06-06 įsakymu pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas įvertintas kaip šiurkštus, numatytas VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punkte, t. y. kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Po pareiškėjo atleidimo iš Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų 2014-06-09 įsakymu Nr. A2-55 „Dėl 2014-06-06 įsakymo Nr. A2-53 pakeitimo“ pažeidimas nebekvalifikuotas kaip šiurkštus ir pakeistas pareiškėjo atleidimo pagrindas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punktas, t. y. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte. Teismas pasisakė, kad pareiškėjui argumentuojant, jog atsakovė neturėjo teisės pakeisti jo atleidimo pagrindą, pažymėta, jog iš išvados turinio matyti, kad pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai nebuvo vertinti šiurkščiais, tačiau toks vertinimas nurodytas tik 2014-06-06 įsakyme. Atsakovės 2014-06-09 įsakymu pakeitus pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindą, jo teisinė padėtis nepablogėjo. Priešingai, nebeliko pareiškėjo padarytų nusižengimų vertinimo šiurkščiais. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuotas apie ginčijamą 2014-06-09 sprendimą, jo teisinį bei faktinį pagrindus ir motyvus, jam nebuvo sudarytos kliūtys suvokti ir realizuoti šiuo aktu sukuriamas teises ir pareigas, suprasti pasekmes. Tai matyti ir iš pareiškėjo prašymo turinio. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atleidimo teisinio pagrindo pakeitimas gali būti vertinamas kaip klaidos ištaisymas, nes ginčijamu 2014-06-09 įsakymu pareiškėjui nėra nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta 2014-06-06 priimtu įsakymu (LVAT 2014-05-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017-14). Pareiškėjo teisinė padėtis išliko nepakitusi.

Teismas, vertindamas pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšį, pažymėjo, jog ji yra griežčiausia iš galimų skirti nuobaudų pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalį. Teismo vertinimu, nors formaliai ir yra VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta tokios nuobaudos rūšies taikymo sąlyga – per paskutinius 12 mėnesių valstybės tarnautojui buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, tačiau nagrinėjamu atveju paskirtoji tarnybinė nuobauda yra akivaizdžiai per griežta. Išvadoje nepagrįstai nurodytos pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog pareiškėjui nenagrinėjant asmenų prašymų, buvo pažeistos jų teisės gauti informaciją apie administracinės procedūros sprendimą arba eigą, nusižengta valstybės tarnautojo pareigoms ir etikos principams. Būtent už valstybės tarnautojo pareigų nevykdymą ir etikos principų pažeidimą pareiškėjui ir yra paskirta tarnybinė nuobauda, todėl tai papildomai negali būti laikoma dar ir atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, jog, vertinant nuobaudos griežtumą pareiškėjo padarytų nusižengimų sukeltų neigiamų pasekmių požiūriu, akivaizdu, kad pareiškėjui, einančiam skyriaus vedėjo pareigas, nenagrinėjant asmenų prašymų ir neužtikrinant, kad jie būtų išnagrinėti laiku ir tinkamai, formuojamas neigiamas valstybės tarnybos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos įvaizdis interesantų akyse, diskredituojamas institucijos autoritetas, pažeidžiami asmenų interesai, t. y. viešasis interesas, todėl tokie veiksmai diskredituoja pačią valstybės tarnybą. Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pati Administracija tokios situacijos iš esmės nevertina griežtai ir neigiamai, nes į pareiškėjo neatsakytus asmenų prašymus Administracija sureagavo daugiau nei po pusės metų nuo jų gavimo, pavyzdžiui, tik 2014-07-11 suformuota užduotis atsakyti į 2014-01-22 gautą A. V. pareiškimą - kreipimąsi dėl Antano Mončio fondo ir VŠĮ Antano Mončio namų - muziejaus valdomų patalpų pertvarkymo/planavimo, į 2014-01-06 gautą Specialiųjų tyrimų tarnybos raštą užduotis atsakyti suformuota tik 2014-07-22, o į kai kuriuos prašymus, kaip nurodė pati atsakovė, nebuvo atsakyta. Nenustatyta, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai sukėlė ypač neigiamas pasekmes. Teismas pažymėjo ir tai, jog pagal Dokumentų tvarkymo taisyklių 80, 81, 90 punktus pavedimų terminų laikymosi kontrolę turėjo galimybę ir pareigą atlikti ir pati atsakovė, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog kontrolė nebuvo vykdoma.

Pagal LVAT formuojamą praktiką, nustačius, jog paskirta per griežta tarnybinė nuobauda ir bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus pareigūnui švelnesnę nuobaudą, teismas švelnina paskirtą nuobaudą (žr., pvz., LVAT 2013-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1909/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra atleistas iš valstybės tarnybos, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo neveikimu sukeltų teisinių pasekmių sunkumo laipsnį, pažeidimų pobūdį, jų apimtį ir į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, teismas padarė išvadą, jog tikslinga ir proporcinga pareiškėjui paskirtą nuobaudą pakeisti į švelnesnę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ginčas pagal pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl administracinių aktų panaikinimo jau išspręstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktu, t. y. atsakovės 2014-06-06 ir 2014-06-09 įsakymai pakeisti ir pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Dėl atleidimo iš pareigų

Teismas 2014-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 ginčą tarp šalių dėl grąžinimo į eitas pareigas taip pat buvo išsprendęs, tačiau skirtingai nei dėl ginčijamų įsakymų, šiuo metu teisinės aplinkybės dėl atleidimo iš pareigų yra iš esmės pasikeitusios, todėl teismas šią ginčo dalį nagrinėja iš naujo.

Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-588/2014 pareiškėjas S. B. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio (kyšininkavimas) 1 dalyje, be kita ko, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, tai yra būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas trejiems metams. Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-360-2014 buvo atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-588/2014 ir nuo šio momento Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs.

Kaip minėta, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014, be kita ko, pripažino, kad pareiškėjas atleistas iš Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų šiuo teismo sprendimu Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-588/2014 pagrindu nuo 2014-11-13. Šis Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skųstas ir įsiteisėjo 2014-12-04. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-26 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-303/2015 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-13 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-360-2014 ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taigi nuo šio momento, t. y. 2015-05-26, pagrindas, kuriuo Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 pripažino, kad pareiškėjas atleistas iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų, o tuo pačiu ir pats atleidimas, tapo neteisėtu.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2017-06-30) (toliau – ir Darbo kodeksas) 300 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje; šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Taigi Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2014-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 bei šiuo teismo spendimu konstatavus, kad atsakovės 2014-06-06 ir 2014-06-09 įsakymai keistini ir pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų keistina į kitą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, be to, konstatavus, jog pareiškėjas Klaipėdos apygardos administraciniam teismo 2014-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 buvo atleistas neteisėtai, vadovaujantis Darbo kodekso 300 straipsnio 3 ir 4 dalimis, turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas arba atleidimo iš pareigų.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės išmokos

Ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-06-06 iki 2014-11-13 yra išspręstas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 ir už šį laiką priteista pareiškėjui iš Administracijos 14 921,25 Lt (gyventojų pajamų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti). Teismas laikė, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai yra nutraukti nuo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-588/2014 įsiteisėjimo dienos, todėl darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką pareiškėjui priteisė nuo 2014-06-06 (neteisėto atleidimo skundžiamais 2014-06-06 ir 2014-06-09 įsakymais diena) iki 2014-11-13 (teismo nuosprendžio įsiteisėjimo diena). Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų duomenų apie jo buvusį vidutinį darbo užmokestį (I t., b. l. 98) matyti, jog 2014 metų kovo – gegužės mėnesiais pareiškėjui išmokėta iš viso 10 292,33 Lt darbo užmokesčio, o įvertinus tai, jog šiuo laikotarpiu buvo 62 darbo dienos, tai reiškia, jog pareiškėjo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 166 Lt (48,08 €). Nurodyta, kad jeigu pareiškėjas nebūtų atleistas iš valstybės tarnybos, priverstinės pravaikštos laikotarpiu nuo 2014-06-06 iki 2014-11-13, t. y. 117 darbo dienų, būtų gavęs 19 422 Lt darbo užmokestį. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų ir teismo turimų duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą matyti, jog pareiškėjas nuo 2014-07-01 iki tol dirbo UAB „Kaštonas“, jam buvo mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis (b. l. 128-129). Nuo 2013-01-01 minimalus mėnesinis darbo užmokestis sudarė 1000 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19-24 nutarimas Nr. 1543), o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2014-10-01 patvirtintas 1035 Lt minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Tai reiškia, jog laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-11-13 pareiškėjo darbo užmokestis UAB „Kaštonas“ sudarė 4 500,75 Lt (1 000 Lt už liepą, 1 000 už rugpjūtį, 1 000 Lt už rugsėjį, 1 035 Lt už spalį, 465,75 Lt už lapkritį (1 035 Lt / 20 darbo dienų x 9 darbo dienos). Teismas konstatavo, kad nurodyta suma išskaičiuotina iš pareiškėjui priteistino darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, t. y. 19 422 Lt - 4 500,75 Lt sudaro 14 921,25 Lt. Bylos duomenimis, dėl šios sprendimo dalies 2014-12-18 išduotas vykdomasis raštas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei pareiškėjas, nei atsakovė dėl šios ginčo dalies jokių naujų aplinkybių nenurodė ir jokių naujų reikalavimų neteikia, iš naujo šios ginčo dalies iš esmės nenagrinėja ir laikosi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-11-19 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 išdėstytos pozicijos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašo priteisti iš Administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-11-14 iki 2016-09-05, todėl teismas šio klausimo nenagrinėja.

Pareiškėjas 2017-06-15 patikslintu skundu taip pat prašo priteisti iš Administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017-05-22 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – už kiekvieną darbo dieną po 48,08 €. Šių sumų dydžio atsakovė neginčijo, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šiais laikotarpiais būtų įsidarbinęs kitoje darbovietėje ir gautų joje atlyginimą, todėl teismas laiko jas pagrįstomis ir priteistinomis pareiškėjui iš atsakovės.

Be viso to, vadovaujantis Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalimi, spręstinas klausimas dėl Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinės išmokos priteisimo. Pareiškėjas 2017-06-15 patikslintu skundu prašo priteisti iš Administracijos 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal šio kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: 1) iki dvylikos mėnesių – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje patikrinus pareiškėjo duomenis apie įsidarbinimą nustatyta, kad pareiškėjas Administracijoje dirbo nuo 2007-10-01 iki 2014-11-13, t. y. daugiau nei 85 mėnesius, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškėjui neabejotinai priklauso keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui bus laikytina, jog pareiškėjas atleistas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl pareiškėjo nepertraukiamasis stažas Administracijoje bus dar didesnis. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Administracijos 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 taip pat buvo išspręstas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, t. y. atmestas pareiškėjo prašymas priteisti 3430,77 Lt neturtinės žalos atlygimą, kuris lygus jo vieno mėnesio buvusio vidutinio darbo užmokesčio dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kad naujausiu 2017-06-15 patikslintu skundu pareiškėjas apskritai nebekelia klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas laiko, jog ginčo dėl to nebėra ir plačiau jo nenagrinėja bei nepasisako.

Dėl teismo sprendimo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 165 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai atnaujinus procesą administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo, teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti prašymą, o apskųstą teismo sprendimą ar nutartį palikti nepakeistą; 2) pakeisti apskųstą sprendimą ar nutartį; 3) panaikinti apskųstą sprendimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą ar nutartį.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas anksčiau išdėstyta ir vadovaudamasis ABTĮ 165 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-11-19 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 dalį, kuria nuspręsta: pareiškėjo S. B. patikslintą prašymą patenkinti iš dalies; pakeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-06 įsakymą Nr. A2-53 „Dėl S. B. atleidimo iš pareigų“ ir 2014-06-09 įsakymą Nr. A2-55 „Dėl 2014-06-06 įsakymo Nr. A2-53 pakeitimo“, kurio jam paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų, ir S. B. paskirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą; priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui S. B. 14 921,25 Lt (keturiolika tūkstančių devyni šimtai dvidešimt vienas litas 25 centai) (gyventojų pajamų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-06-06 iki 2014-11-13; atmesti S. B. patikslintą prašymą dalyje dėl grąžinimo į eitas pareigas ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas anksčiau išdėstyta ir vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu, 165 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-11-19 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 dalį, kuria nuspręsta pripažinti, kad S. B. atleistas iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų šio teismo sprendimu Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-3-588/2014 pagrindu nuo 2014-11-13 ir išdėstyti ją taip: laikyti, kad pareiškėjas S. B. atleistas iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų nuo šio Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-07-05 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-457-386/2017 įsiteisėjimo dienos, Darbo kodekso (redakcija galiojusi iki 2017-06-30) 300 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas jau išdėstyta šiame sprendime ir vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu, 165 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies priimti naują sprendimą: priteisti pareiškėjui S. B. iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 8 606,32 € (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai šeši eurai 32 centai) (gyventojų pajamų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-09-06 iki 2017-05-21; priteisti iš Administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017-05-22 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – už kiekvieną darbo dieną po 48,08 €; priteisti iš Administracijos 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėjas 2017-05-22 patikslintu skundu prašė priteisti jo naudai iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu, be to, vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, pareiškėjui išaiškintina, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, 41 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 165 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-11-19 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 dalį, kuria nuspręsta: pareiškėjo S. B. patikslintą prašymą patenkinti iš dalies; pakeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-06 įsakymą Nr. A2-53 „Dėl S. B. atleidimo iš pareigų“ ir 2014-06-09 įsakymą Nr. A2-55 „Dėl 2014-06-06 įsakymo Nr. A2-53 pakeitimo“, kurio jam paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų, ir S. B. paskirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą; priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui S. B. 14 921,25 Lt (keturiolika tūkstančių devyni šimtai dvidešimt vienas litas 25 centai) (gyventojų pajamų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-06-06 iki 2014-11-13; atmesti S. B. patikslintą prašymą dalyje dėl grąžinimo į eitas pareigas ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-11-19 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1317-243/2014 dalį, kuria nuspręsta pripažinti, kad S. B. atleistas iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų šio teismo sprendimu Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-3-588/2014 pagrindu nuo 2014-11-13 ir išdėstyti ją taip:

„laikyti, kad pareiškėjas S. B. atleistas iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų nuo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-07-05 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-457-386/2017 įsiteisėjimo dienos Darbo kodekso (redakcija galiojusi iki 2017-06-30) 300 straipsnio 4 dalies pagrindu“.

Dėl pareiškėjo kitos dalies reikalavimų priimti naują sprendimą:

priteisti pareiškėjui S. B. iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 8 606,32 € (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai šeši eurai 32 centai) (gyventojų pajamų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-09-06 iki 2017-05-21;

priteisti pareiškėjui S. B. iš Palangos miesto savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017-05-22 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – už kiekvieną darbo dieną po 48,08 €;

priteisti pareiškėjui S. B. iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Pareiškėjo S. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti pareiškėjui, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.