- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-05
- Bylos Nr.
- 1A-25-417/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00207-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- S. B.
- Advokatai
- Aleksandras Jokūbauskas
- Kategorijos
- 19.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-417/2016
Teisėja Diana Vercinskė Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00207-2011-2
2016 m. rugsėjo 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį 400 MGL, t. y. 52 000 Lt (15 060 Eur) dydžio, bauda. S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, t. y. teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas, trejiems metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu iš S. B. konfiskuota 3 000 Lt (868,86 Eur). Iš S. B. priteista 61,72 Lt (17,87 Eur) proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėju, 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14.24 val., savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš projekto „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas (duomenys neskelbtini)“ vadovo V. M. už gerų tarpusavio santykių palaikymą, už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. surado V. M. užsakovą UAB „M.“, taip pat už tai, kad, vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo (duomenys neskelbtini) patvirtintų Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.2. punktu: „<...> derina teritorijų planavimo dokumentus <...>“, 2011 m. rugpjūčio 17 d. suderino „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas (duomenys neskelbtini)“ techninį projektą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nustatantį, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą reikalavimą tinkamai atlikti savo pareigines funkcijas, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 punktus, nustatančius valstybės tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį – 3000 Lt (868,86 Eur).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. ir jo gynėjas advokatas A. Jokūbauskas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendį ir vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu S. B. išteisinti. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad:
1) netinkamai pritaikyta BK 225 straipsnio 1 dalis: apylinkės teismo išvada, jog S. B. vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus – 2011 m. rugpjūčio 17 d. suderino „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas (duomenys neskelbtini)“ techninį projektą, yra klaidinga, kadangi S. B., kaip (duomenys neskelbtini) administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, neturėjo įgaliojimų patvirtinti (suderinti) šį techninį projektą, nes Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatyti įgaliojimai nesuteikia S. B., kaip skyriaus vedėjui bei vyriausiajam architektui, teisės suderinti, pritarti statinio techniniam projektui, tokių įgaliojimų jam nesuteikia kiti teisės aktai. Teigiama, kad S. B. neatliko nė vieno šiame straipsnyje minimo veiksmo, ir nenustatyta, kad S. B. būtų provokavęs, reikalavęs, susitaręs bei pažadėjęs priimti ar priėmęs iš V. M. pinigus (kyšį). Kyšininkavimo faktas BPK numatytais procesiniais veiksmais (išskyrus neinformatyvų garso įrašą) neužfiksuotas, vaizdo įrašo sekimo iniciatorius į bylą nėra pateikęs, pinigai nerasti;
2) nuteistojo S. B. kaltė grindžiama 2011 m. lapkričio 4 d. pokalbio įrašu, iššifruotu 2013 m. sausio 3 d. veiksmų atlikimo protokole, kuriame padaryta šio pokalbio išklotinė. Ši išklotinė patvirtina faktą, kad pokalbyje nėra įvardyta pinigų suma, nėra jokios informacijos apie 3000 Lt kyšio davimą. Nuteistojo kaltė dėl 3000 Lt dydžio kyšio priėmimo grindžiama V. M. pasakyta fraze: „Trys, ar gerai“, vadovaujantis jo paaiškinimu, kad pasakyta frazė: „Trys, ar gerai?“ yra – 3000 litų, kuriuos jis neva davė S. B. už techninio projekto patvirtinimą. Be to, liudytojo V. M. parodymai kelia pagrįstų abejonių. V. M. daug kartų gydėsi dėl alkoholinės abstinencijos būsenos su (ir be) suicidinėmis tendencijomis, priklausomybės nuo alkoholio ir galbūt iš viso nesuvokė savo teisių ikiteisminio tyrimo metu, taip pat abejotinas gebėjimas atkurti įvykio aplinkybes, buvusias prieš keletą metų, prisiminti įvykius;
3) be to, ginčijama 2011 m. lapkričio 4 d. pokalbio įrašo įrodomoji reikšmė, pateiktas ne įrašo originalas, o kopija, perkelta į skaitmeninę laikmeną. Be to, tos dienos pokalbis buvo įrašinėjamas siekiant gauti informaciją ikiteisminio tyrimo Nr.07-1-207-11 procese dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnį 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau ne dėl numatytos BK 225 straipsnyje. Be to, pokalbio įrašas padarytas Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo E. A. 2011 m. birželio 2 d. nutarties pagrindu, tačiau šioje nutartyje nėra leista klausytis S. B. ir V. M. pokalbių ir elektroninių ryšių tinklais perduoti ir fiksuoti jų pokalbius, todėl informacijos, gautos 2011 m. lapkričio 4 d. pokalbio įrašu, negalima vertinti kaip gautos įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat apylinkės teismas netyrė pirminių dokumentų, kad galėtų įsitikinti, ar tikrai buvo faktinis ir teisinis pagrindas rinkti informaciją nuo 2011 m. birželio 2 d. apie nuteistąjį S. B., liudytoją V. M., D. M., V. I., V. K. pagal nusikalstamas veikas, nustatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas Aleksandras Jokūbauskas prašo apeliacinį skundą patenkinti bei priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras V. G. prašo S. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad iš esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nuosprendyje padarytos išvados dėl S. B. kaltės priėmus iš V. M. pinigus – 3000 Lt. Nurodoma, kad darydamas tokias išvadas, teismas rėmėsi nepatikimais ir neteisėtais būdais gautais įrodymais, t. y. nenuosekliais V. M. parodymais ir garso įrašu, kuris gautas neteisėtai taikant S. B. BPK 154, 158–160 straipsniuose numatytas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones. Be to, netinkamai pritaikyta BK 225 straipsnio 1 dalis.
Dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK numatytų neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų taikymo teisėtumo
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, siekiant išsiaiškinti galbūt S. B. daromų nusikalstamų veikų požymius, buvo atliekami neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai (techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į patalpas), numatyti tuo metu galiojusiame Operatyvinės veiklos įstatyme (toliau – OVĮ) iki pradedant ikiteisminį tyrimą. Atliekant OVĮ 10, 11 straipsniuose numatytus operatyvinius veiksmus, buvo gauta tam tikra informacija, kurios pagrindu S. B. ir dar dviem asmenims 2011 m. birželio 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo taikomos neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 154, 158–160 straipsniuose. Taikant šias priemones 2011 m. lapkričio 4 d. buvo gautas garso įrašas su užfiksuotu S. B. ir V. M. pokalbiu dėl, kaip buvo įtariama, 3000 Lt dydžio kyšio iš V. M. priėmimo. Tuo pagrindu buvo surašytas 2013 m. sausio 25 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo S. B. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį pradėjimo.
Teisėjų kolegija tikrinant, ar duomenys, t. y. S. B. ir V. M. 2011 m. lapkričio 4 d. pokalbis, kurių pagrindu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, yra gauti teisėtais būdais, toliau nutartyje vertina, ar jų gavimo būdas atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 4 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartimis nutarta sankcionuoti telekomunikacijų tinklais S. B. perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą, kitokio susižinojimo ar veiksmų įvairiose susitikimų vietose su kitais asmenimis kontrolę, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Tačiau pirminis dokumentas – nutartis, kuria buvo sankcionuotas slaptas patekimas į S. B. darbo kabineto patalpas, šių patalpų ir juose esančių tyrimui reikšmingų dokumentų, daiktų apžiūrą, techninių priemonių įrengimą buvo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis (t. 6, b. l. 191), priimta vadovaujantis OVĮ (2002 m. birželio 20 d. su pakeitimais). Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. (t. 6, b. l. 193) nutartimi (nuo 2010 m. kovo 4 d. iki 2010 m. birželio 4 d.) sankcionuotas šių techninių priemonių įrengimo pratęsimas.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. (t. 6, b. l. 160–161) nutartimi sankcionuotas slaptas patekimas į S. B. negyvenamąsias darbo kabineto patalpas, turint tikslą naudoti technines priemones, šių patalpų ir jose esančių reikšmingų dokumentų bei daiktų apžiūros pratęsimas (nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 4 d.), vėliau 2010 m. rugsėjo 3 d. (t. 6, b. l. 162) sankcionuotas slaptas patekimas į S. B. negyvenamąsias – darbo kabineto – patalpas, turint tikslą naudoti technines priemones bei atlikti šių negyvenamųjų patalpų ir jose esančių tyrimui reikšmingų dokumentų bei daiktų apžiūrą (nuo 2010 m. rugsėjo 4 d. iki 2010 m. gruodžio 4 d.), Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi (t. 6, b. l. 162) sankcionuotas slaptas patekimas į S. B. negyvenamąsias – darbo kabineto – patalpas, turint tikslą naudoti technines priemones bei atlikti šių negyvenamųjų patalpų ir jose esančių tyrimui reikšmingų dokumentų bei daiktų apžiūrą (nuo 2010 m. gruodžio 4 d. iki 2011 m. kovo 4 d.), ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. (t. 6 b. l. 4) nutartimi sankcionuotas slaptas patekimas į S. B. negyvenamąsias – darbo kabineto – patalpas, turint tikslą naudoti technines priemones (nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2011 m. birželio 4 d.).
Iš šių nutarčių turinio matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. ir 2010 m. kovo 2 d. nutartimis sankcionuotas slaptas patekimas į S. B. darbo kabineto patalpas, šių patalpų ir juose esančių tyrimui reikšmingų dokumentų, daiktų apžiūra, techninių priemonių įrengimas, o 2010 m. birželio 4 d., 2010 m. rugsėjo 3 d., 2010 m. gruodžio 3 d. ir 2011 m. kovo 3 d. nutartyse sankcionuotas slaptas patekimas į S. B. negyvenamąsias – darbo kabineto – patalpas, turint tikslą naudoti technines priemones, šių patalpų ir jose esančių reikšmingų dokumentų bei daiktų apžiūros pratęsimas.
Pagal teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais.
Teisinis pagrindas OVĮ 10, 11 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti yra apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys. Klaipėdos apygardos teismas įvertinęs bylos duomenis konstatuoja, kad tai, jog šių veiksmų ir priemonių taikymas buvo sankcionuotas įstatymo numatytų pareigūnų, t. y. buvo sankcionuotas apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, rodo buvus teisinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, tačiau tai savaime nepatvirtina, jog buvo įgyvendintos ir kitos jų taikymo teisėtumo sąlygos, kadangi reikalinga nustatyti faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą. Faktiniai operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindai išvardyti OVĮ 9 straipsnyje, kurio 1 punkte nustatyta, kad techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, kaip vienas iš operatyvinių veiksmų, gali būti sankcionuojamas tada, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, konkrečiai įvardytus šiame straipsnyje, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Pažymėtina, kad operatyviniai veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Vadinasi, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinė byla Nr. 2K-168-139/2015).
Kaip minėta anksčiau, pirminis dokumentas – nutartis, kuria sankcionuotas slaptas patekimas į S. B. darbo kabineto patalpas, šių patalpų ir jose esančių tyrimui reikšmingų dokumentų, daiktų apžiūra, techninių priemonių įrengimas, buvo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. (t. 6, b. l. 193) nutartimi sankcionuotas techninių priemonių įrengimo termino pratęsimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytų nutarčių dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo turinys nevisiškai tiksliai atitinka įstatymo reikalavimus. Šiose nutartyse tik abstrakčiai nurodytas operatyvinių veiksmų atlikimo faktinis pagrindas, nusikaltimai, apie kuriuos siekiama gauti informacijos, įvardyti kaip kyšininkavimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nenurodant tikslaus jų kvalifikavimo pagal BK straipsnius ir jų dalis, nors Klaipėdos apygardos prokuratūros teikime dėl slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas pateiktas nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir BK 228 straipsnio 2 d. Minėta, kad operatyviniai veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik nustačius įstatymų numatytą faktinį pagrindą ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami. Be to, 2009 m. gruodžio 3 d. ir 2010 m. kovo 2 d. nutartyse daroma išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog S. B. gali būti susijęs su nusikalstamomis veikomis, numatytomis OVĮ 9 straipsnio 1 dalyje, tačiau nekonkretizuojamas tokios veikos kvalifikavimas. Taip pat nei teikime, nei nutartyje nenurodyti duomenys, kuriais vadovaujantis teigiama, kad S. B., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėju, tyčia neatsižvelgs į akivaizdžius projekto neatitikimus, šiems projektams neteisėtai pritars ir juos suderins, iš šiais projektais suinteresuotų asmenų galbūt nuolat reikalauja ir priima kyšius. Nenurodyti konkretūs asmenys, iš kurių galbūt nuolat reikalaujama kyšių, nei projektai, kuriems galbūt neteisėtai pritars ir juos suderins S. B..
Kartu pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. (t. 6, b. l. 4), 2010 m. gruodžio 3 d. (t. 6, b. l. 2), 2010 m. rugsėjo 3 d. (t. 6, b. l. 162) nutartimis sankcionuotas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. (t. 6, b. l. 160) nutarties pratęsimas, kuria sankcionuotas slaptas patekimas į S. B. negyvenamąsias – darbo kabineto – patalpas, turint tikslą naudoti technines priemones. Atkreipiamas dėmesys, kad nutarties rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta sankcionuojamų operatyvinių veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius veiksmus (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-85-696/2016). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytų nutarčių dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo turinys tik abstrakčiai nurodo techninių priemonių naudojimą patekus į S. B. negyvenamąsias darbo kabineto patalpas, t. y. nekonkretizuojama, kokias technines priemones leidžiama naudoti, jų apimtis. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis šiomis nutartimis, atliekant OVĮ 10, 11 straipsniuose numatytus operatyvinius veiksmus, buvo gauta tam tikra informacija, kurios pagrindu S. B. ir dar dviem asmenims 2011 m. birželio 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegijos manymu, duomenys, gauti atliekant OVĮ 10, 11 straipsniuose numatytus operatyvinius veiksmus, negali būti pripažinti gautais teisėtu būdu bei tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo taikomos neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 154, 158–160 straipsniuose. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi, taikant šias priemones, 2011 m. lapkričio 4 d. buvo gautas garso įrašas su užfiksuotu S. B. ir V. M. pokalbiu dėl, kaip buvo įtariama, 3000 Lt dydžio kyšio iš V. M. priėmimo. Tuo pagrindu buvo surašytas 2013 m. sausio 25 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo S. B. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį pradėjimo.
Apygardos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartimi neleista klausytis S. B. ir V. M. pokalbių. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad slaptas patekimas į S. B. tarnybinį kabinetą ir garsą, vaizdą fiksuojančios technikos sumontavimas nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartimi sankcionuotas, nurodant, kad nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 3 d. – leisti LR STT pareigūnams 24 kartus slapta patekti į S. B. negyvenamąsias – darbo kabineto – patalpas, ir jose naudoti technines priemones, slapta naudoti technines priemones, kontroliuojant ar fiksuojant S. B., D. M., V. I. ir V. K. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus su kitais asmenimis, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Šia nutartimi taip pat sankcionuotas S. B. slaptas sekimas, leidžiant daryti vaizdo bei garso įrašus. BPK 154 straipsnyje numatyta, kad kai pagal prokuroro teikimą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jei yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus šio straipsnio 1 dalyje, arba jeigu yra pavojus, kad prieš nukentėjusiuosius, liudytojus ar kitus proceso dalyvius bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos. BPK 158 straipsnyje nustatyta, kad kai pagal prokuroro teikimą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali slapta patekti į negyvenamąsias patalpas, o pagal BK 160 straipsnį, tai, kad slapto sekimo metu norima daryti vaizdo ir garso įrašą ar filmuoti, turi būti numatyta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, kuri priimama gavus motyvuotą prokuroro prašymą. Klaipėdos apygardos teismas vertina, kad tai, jog šių veiksmų ir priemonių taikymas buvo sankcionuotas įstatymo numatytų pareigūnų, rodo buvus teisinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, tačiau tai savaime nepatvirtina, jog buvo įgyvendintos ir kitos jų taikymo teisėtumo sąlygos. Reikalinga nustatyti ir faktinį procesinių prievartos priemonių taikymo faktinį pagrindą. Faktinis pagrindas – ikiteisminio tyrimo duomenys, pagrindžiantys būtinumą gauti informaciją apie konkretų asmenį, transporto priemonę ar kitą objektą. Darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis, kuria skirtas neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių taikymas, neturėjo jokio faktinio pagrindo, kadangi ikiteisminio tyrimo duomenys, pagrindžiantys būtinumą gauti informaciją apie S. B. (t. y. šios nutarties faktinis pagrindas) buvo gauti atliekant OVĮ 10, 11 straipsniuose numatytus operatyvinius veiksmus, kurie, kaip anksčiau minėta, teismo vertinimu negali būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, todėl laikytina, kad 2011 m. birželio 2 d. nutartis priimta neturint jokių ikiteisminio tyrimo duomenų, pagrindžiančių būtinumą gauti informaciją apie S. B., t. y. neturint jokio faktinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms duomenys, kurie buvo gauti 2011 m. birželio 2 d. nutartimi sankcionavus procesinių prievartos priemonių taikymą, laikytini kaip gauti neteisėtu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad šia nutartimi sankcionavus procesinių prievartos priemonių taikymą buvo gautas 2011 m. lapkričio 4 d. S. B. ir V. M. pokalbio garso įrašas, kuriuo grindžiama S. B. kaltė padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas mano, kad 2011 m. lapkričio 4 d. garso įrašas, kuriuo grindžiama S. B. kaltė padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, negali būti vertinamas kaip įrodymas, gautas teisėtu būdu.
Be to, vertinant visa tai proporcingumo tarp galbūt padarytos veikos pavojingumo, taikomų priemonių laiko ir gautų rezultatų požiūriu, abejotina dėl naudotų operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo laiko, jų pratęsimų pagrįstumo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2011 m. lapkričio 4 d. pokalbis buvo įrašinėjamas siekiant gauti informaciją ikiteisminio tyrimo Nr.07-1-207-11 procese dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnį 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau ne dėl numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartimi sankcionavus telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą pradėtas operatyvinių veiksmų atlikimas, tačiau tik 2011 m. lapkričio 4 d. pareigūnai užfiksavo pokalbį, vykusį S. B. darbo kabinete, kuriuo grindžiama S. B. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir 2013 m. rugsėjo 18 d. surašytas kaltinamasis aktas (t. 4, b. l. 184). Operatyviniai veiksmai prieš asmenį turi būti vykdomi tik tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Pažymėtina, kad, teismo sankcijos reikalaujantys operatyviniai veiksmai negali tęstis begalę laiko, jų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus.
Dėl BK 225 straipsnio 1 dalies sudėties
Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už jo teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimais, t. y. kai valstybės tarnautojas gauna ar siekia gauti naudos, o tiksliau bet kokio turto ar turtinių paslaugų už jo, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, teisėtą ar neteisėtą veikimą (neveikimą) vykdant tarnybinius įgaliojimus duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai. Kaltininkas priima ar siekia kyšio, už kurį savo tarnybiniais veiksmais (neveikimu), vykdydamas įstatymais ir kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus, turi ir (ar) gali ar pasinaudodamas tarnybine padėtimi siekia, žada ir pan. patenkinti kyšio davėjo ar kito asmens interesus, todėl bylose kiekvienu atveju nustatytina, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais kaltinamajam yra suteikti. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl S. B. įgaliojimų turinio, ir S. B. pripažino kaltu remdamasis aplinkybių, patvirtinančių patį pinigų perdavimo faktą, nustatymu ir konstatavo, kad jis vykdydamas savo tiesiogines vyriausiojo savivaldybės administracijos architekto pareigas priėmė iš V. M. piniginį atlygį už savo tiesiogiai vykdomas tarnybines funkcijas.
Liudytojas R. G. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 5, b. l. 152) parodė, jog S. B. prašė jo padaryti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), projektą, kadangi jis pats fiziškai nespėja, siūlė už tai atlygį, nurodė, kad S. B. už tokius darbus iš savivaldybės gauna priedus, taigi galėtų iš savo priedo sumokėti. Nurodo, kad negalėjo pagelbėti, todėl patarė kreiptis į V. M., L. T., kadangi jie turi mažiau darbų. Be to, jam pateikus apžiūrai (duomenys neskelbtini) techninį projektą (t. 2, b. l. 3–32) nurodė, kad šie dokumentai nėra teritorijų planavimo dokumentai, tai yra techninis projektas, pastato brėžiniai, kuriuos tvirtina savivaldybės administracijos direktorius ar įgaliotas asmuo.
Liudytojas V. M. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė (t. 5, b. l. 152, t. 6, b. l. 23), kad pinigų S. B. nedavęs, o juos palikęs stalčiuje ar byloje. Pinigų dėjimo momentu S. B. šalia nebuvo. Šiuos pinigus, t. y. 3000 litų, V. M. teigė uždirbęs bendradarbiaujant su UAB „M.“, ir šie 3000 litų, kuriuos jis teigia palikęs S. B. stalčiuje ar byloje, buvo padėka už bendrą ilgametį darbą bei konsultacijas. Taip pat, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) techninis projektas, kurį jis rengė, nėra teritorijų planavimo dokumentas, tai yra techninis projektas, pastato brėžiniai. Be to, pagal byloje esantį atestatą, kurį turėjo 2011 m., jis neturėjo teisės atlikti teritorijų planavimo.
Liudytojas V. Č. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad (t. 7, b. l. 33) jis pagal J. K. parengtą S. B. ir V. M. pokalbio protokolo išklotinę perkėlė į patvirtintas protokolo formas. Su kuo S. B. kalbėjo tarnybiniame kabinete, nustatyta iš balso, tai buvo V. M.. Teigia, kad vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo klausomasi pokalbių S. B. kabinete.
Šioje byloje svarbu nustatyti, ar S. B., kaip (duomenys neskelbtini) miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, turėjo įgaliojimus patvirtinti (suderinti) „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas (duomenys neskelbtini)“ techninį projektą. Šio fakto nustatymas nagrinėjamoje byloje yra esminis – ši aplinkybė sudaro vieną iš S. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 225 straipsnio 1 dalis) sudėties būtinųjų požymių. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (t. 6, b. l. 145), patvirtinto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu, 4 punkte nurodyta, kad ši pareigybė reikalinga vadovauti Architektūros ir urbanistikos skyriui, savivaldybės teritorijoje organizuoti ir kontroliuoti valstybės ir savivaldybės institucijų teisės aktų architektūros, urbanistikos, kraštotvarkos, statybos, aplinkosaugos, paminklosaugos ir žemėtvarkos srityse įgyvendinimą arba juos įgyvendinti, vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas. Remiantis bylos duomenimis nenustatyti kiti teisės aktai, kurie reglamentuotų Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo funkcijas. Skyriaus vedėjo funkcijos detalizuotos pareigybės aprašymo V skirsnyje, kurio 7.2 punkte nustatyta, kad skyriaus vedėjas derina teritorijų planavimo dokumentus. Taigi vertintina, ar techninis projektas yra teritorijų planavimo dokumentas.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnį, teritorijų planavimo dokumentai yra kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Statybos įstatymo 27 straipsnyje nurodyta, kad statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (su vėlesniais pakeitimais), 6.4 punkte nurodyta, kad statinio techninis projektas yra projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad statinio techninis projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas.
Taip pat reikalinga nustatyti, ar be S. B., kaip Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo, pritarimo pagal pateiktą techninį projektą galėtų būti išduodami statybą leidžiantys dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
Statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą, kurį išduota savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. (Lietuvos Respublikos statybos įstatymas 23 straipsnio 2 dalyje).
Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-410 (nuo 2011 m. liepos 1 d.) (Žin., 2011, Nr. 61-2915) redakcija) ir jo 6 punktas nurodo, kad norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį (išskyrus leidimą statyti naują statinį pajūrio juostoje [5.3] ir leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises), rekonstruoti nesudėtingą statinį į neypatingą ar ypatingą statinį, pagal atitinkamą patvirtintą pastatų atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, savivaldybės administracijai pateikiamas:
1) prašymas išduoti leidimą naujam statiniui,
2) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 23 straipsnio 7, 8 ar 9 dalyse nurodyti dokumentai, nagrinėjamu atveju leidimui statyti naują statinį gauti pateikiami dokumentai:
prašymas;statybos projektas ir kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais;statybos projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma);žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise;atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, kai jis privalomas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą;jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju;dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos šio Įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju.
3) Reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai) projekto sprendiniams. Iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti šių subjektų rašytinius pritarimus projektui, o tiksliau:
1. Jei projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas – tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų.
2. Jei statiniai suprojektuoti Klaipėdos ar Šventosios valstybinių jūrų uostų ar jų rezervinėse teritorijose – šių uostų direkcijų.
3. Jei suprojektuoti aukštesni kaip 30 m statiniai pasienio ruože – Valstybinės sienos apsaugos tarnybos.
4. Jei suprojektuoti aukštesni kaip 100 m statiniai – Civilinės aviacijos administracijos.
5. Jei statinys suprojektuotas geležinkelio apsaugos zonoje [5.7] – Valstybinės geležinkelio inspekcijos.
6. Jei projekte suprojektuoti pastato bendrųjų inžinerinių sistemų (šildymo, dujų, elektros) kokybiniai ar (ir) kiekybiniai pakeitimai (apkrova, diametrai, leistinoji galia ir pan.) – to pastato administratoriaus ir bendrosios dalinės nuosavybės savininkų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paminėti norminiai aktai nereglamentuoja Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo techninio projekto patvirtinimo norint gauti leidimą statyti naują statinį. Esant šioms aplinkybėms S. B. veiksmai, pritariant minėtam techniniam projektui, jokios reikšmės neturėjo, kadangi ir be jo pritarimo pagal pateiktą techninį projektą galėtų būti išduodami statybą leidžiantys dokumentai. S. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu nuosekliai laikėsi savo pozicijos ir tvirtino, kad už projektus dėl kadastrinių projekto formavimo neatsakingas, ir statybos leidimai ir rašytiniai pritarimai tvirtinami administracijos direktoriaus parašu (t. 6, b. l. 24, t. 7, b. l. 8).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio išvada, jog kaltinamasis S. B. vykdydamas savo tiesiogines vyriausiojo savivaldybės administracijos architekto pareigas priėmė iš V. M. piniginį atlygį už savo tiesiogiai vykdomas tarnybines funkcijas, neturi teisinio pagrindo, kadangi statinio techninis projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas ir teisės aktais nereglamentuotas Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo techninių projektų pritarimas (suderinimas), o S. B. veiksmai, pritariant minėtam techniniam projektui, jokios reikšmės neturėjo, kadangi ir be jo pritarimo pagal pateiktą techninį projektą galėtų būti išduodami statybą leidžiantys dokumentai. BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimais, tačiau nagrinėjamu atveju S. B. įgaliojimų patvirtinti techninius projektus neturėjo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, priimtinas naujas nuosprendis ir S. B. pagal BK 225 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Dėl prokuroro prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis
Iš bylos duomenų matyti, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. surašytas kaltinamasis aktas (t. 4, b. l. 187), kuriame nurodoma, kad S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžiu S. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi (t. 6, b. l. 57) S. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio atmetė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinį skundą 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi (t. 6, b. l. 116) panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Klaipėdos apygardos prokuratūra 2016 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodomos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą baudžiamojoje byloje. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras savo prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis baudžiamojoje byloje motyvuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu (2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 12/2010-3/2013-4/2013-5/2013).
Klaipėdos apygardos prokuratūra 2016 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė patikslintą prašymą pakeisti kaltinime nurodomos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis baudžiamojoje byloje. Šiame prašyme nurodoma, kad prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimi, turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir prašoma kaltinimą papildyti faktine aplinkybe, jog „valstybė patyrė didelę neturtinę žalą“. Šiame prašyme kaltinimas išdėstytas taip: S. B. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelės neturtinės žalos: S. B., būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėju, siekdamas turtinės naudos, 2011-11-04, apie 14 val. 24 min., savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), iš projekto „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas (duomenys neskelbtini)“ vadovo V. M. už gerų tarpusavio santykių palaikymą ir už tai, kad 2011-08-10 surado V. M. užsakovą UAB „M.“, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą atlygį – 3000 (tris tūkstančius) litų. Tokiais savo veiksmais S. B., pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-12-22 įstatymo redakcija XI-622) 3 str. 1 d., nustatančią, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus principais; 3 str. 2 d. 3 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas eidamas ar atlikdamas tarnybines pareigas privalo nesiekti naudos sau; 3 str. 2 d. 4 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas privalo būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas; 3 str. 2 d. 6 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus; 3 str. 2 d. 8 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas; 15 str. 1 d. 5 p., nustatantį reikalavimą nepiktnaudžiauti tarnyba, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi S. B., būdamas valstybės tarnautoju ir eidamas šias pareigas, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė savivaldybės institucijos – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo (duomenys neskelbtini)
miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo, kaip valstybės tarnautojo, vardą. Atsakomybė už šiuos S. B. veiksmus yra numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje.
Iš pateikto prašymo matyti, kad prašoma pakeisti kaltinime nurodomos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą iš BK 225 straipsnio 1 dalies į BK 228 straipsnio 2 dalį.
Apygardos teismas šį Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro prašymą vertina kaip nepagrįstą, kadangi BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkesnis nusikaltimas už BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą. Baudžiamasis įstatymas, numatantis sunkesnį nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, yra toks, kai veika kvalifikuojama pagal tokį BK straipsnį (dalį, punktą), kurio sankcija numato griežtesnę bausmę. Nagrinėjamu atveju už BK 225 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, o už BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Taigi BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas yra sunkesnis už BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytąjį.
Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos nustatytos BPK 320 straipsnyje. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras įrodinėdamas, kad apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro apeliacinio skundo, gali pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis baudžiamojoje byloje remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimu. Tačiau šiame nutarime nurodoma, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinant kartu su nustatytuoju šio straipsnio 6 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, pažymėtina, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nesuteikiami įgaliojimai pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kai paduotuose apeliaciniuose skunduose to nėra prašoma.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojančio bendrosios kompetencijos teismų praktiką, matyti, kad vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl šios normos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį BPK 320 straipsnio 4 dalies prasme, be kita ko, reiškia priimti sprendimą, sukeliantį nuteistajam ar išteisintajam sunkesnes teisines pasekmes, negu buvo nustatytos apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje: nustatyti aplinkybes, sunkinančias nuteistojo teisinę padėtį, sugriežtinti paskirtą bausmę, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemones, padidinti priteistą sumą žalai atlyginti ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-130/2008, 2K-391/2008, 2K-7-428/2010). Nagrinėjamu atveju prokuroras apeliacine tvarka apylinkės teismo nuosprendžio neskundė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nesant prokuroro apeliacinio skundo nėra galimybės pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nei nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendis naikintinas, priimtinas naujas nuosprendis ir S. B. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Kadangi S. B. išteisinamas dėl pareikšto kaltinimo, jam naikintinas BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas – 3000 litų (868, 86 eurų) konfiskavimo taikymas bei proceso išlaidų – 61,72 Lt (17,87 Eur) – priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalies 2 punktu, BPK 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. S. B. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.
S. B. panaikinti BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto – 3000 litų (868,86 eurų) konfiskavimo – taikymą bei proceso išlaidų 61,72 Lt (17,87 eurų) priteisimą.