- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-26
- Bylos Nr.
- 2K-130/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Pranas Kuconis (pran.), Albinas Sirvydis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Prano Kuconio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal įtariamojo J. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutarties, kuria panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendis ir byla perduota prokurorui.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio J. M. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendžiu J. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 65 straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.
J. M. buvo nuteistas už tai, kad iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančios Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, meistru ir būdamas visiškai materialiai atsakingas už AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, turėdamas tikslą tyčia iššvaistyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2004 m. lapkričio 18 d. iš nenustatytų asmenų gavo 210 006,02 Lt už 5 594 vnt. parduotų suskystintų dujų balionų pagal 28 [nuosprendyje nurodyta - 27] PVM sąskaitas faktūras, šią sumą privalėjo įnešti į AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kasą, tačiau dalies šios sumos – 157 489 Lt – neįnešė, perduodamas juos nenustatytiems asmenims, ir taip iššvaistė šį AB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, tuo padarydamas AB „(duomenys neskelbtini)“ 157 489 Lt turtinę žalą.
J. M. taip pat nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, t. y. dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančios Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, meistru ir būdamas visiškai materialiai atsakingas už AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. iki 2004 m. lapkričio 18 d., Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, suklastojo 28 PVM sąskaitas faktūras ir jas panaudojo perduodamas į AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartimi nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis aktas buvo surašytas iš esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir tai trukdo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje neteisingai nustatytos svarbios faktinės nusikaltimo aplinkybės: nenurodytos tikrosios dujų pardavimo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos filialo aplinkybės, pinigai, gauti iš tyrimo metu nenustatytų asmenų už parduotus suskystintų dujų balionus pagal 27 PVM sąskaitas faktūras, buvo iššvaistyti perduodant juos ne tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o perduodant AB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniajam vadybininkui J. M., taip pat nėra nustatytas ir įvertintas J. M. vaidmuo.
Šalies argumentai
Įtariamasis J. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartimi perduodamas bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes pablogino jo padėtį: pareiškus įtarimą, jog jis iššvaistė svetimą turtą bendrininkų grupe, jo teisinė padėtis pablogėjo palyginus su nuteisimu pagal Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendį. Kasatoriaus manymu, byloje prokuroro surašytas kaltinamasis aktas pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą neturi trūkumų, kurie trukdytų teismui vykdyti teisingumą, nagrinėti bylą ir nustatyti faktines aplinkybes, kad visi gauti pinigai buvo perduoti J. M., kuris privalėjo juos įnešti į AB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Teismo išvada, kad nėra nustatytas ir įvertintas J. M. vaidmuo padarant nusikaltimą, nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Pagal BPK 257 straipsnį apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad jis visus pinigus, gautus už parduotas dujas, perdavė J. M., o šis juos privalėjo įnešti į AB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, tačiau jų neįnešė, privalėjo spręsti, ar nuteistojo veikoje yra nusikaltimo požymiai, numatyti BK 184 straipsnio 2 dalyje, o nustatęs, kad visi pinigai buvo perduoti J. M., teismas privalėjo motyvuota nutartimi tai pranešti prokurorui.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo J. M. kasacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
BPK 326 straipsnio 5 dalies taikymas
Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą prokurorui konstatavęs, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė nustatęs, kad kaltinamajame akte neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės: nenurodytos tikrosios dujų pardavimo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos filialo aplinkybės, pinigai, gauti iš tyrimo metu nenustatytų asmenų už parduotus suskystintų dujų balionus pagal 27 PVM sąskaitas faktūras, buvo iššvaistyti perduodant juos ne tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o perduodant AB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniajam vadybininkui J. M., taip pat nėra nustatytas ir įvertintas J. M. vaidmuo. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija) 14 punkte išaiškinta teismams, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (tai veikos padarymo vieta, laikas būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Būtent tokį pažeidimą ir konstatavo apeliacinės instancijos teismas.
Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde J. M. teigė, jog kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus: „ akte nenurodytos faktinės bylos aplinkybės, tikrasis nusikaltimo padarymo būdas, kitos svarbios aplinkybės ...“. Kasaciniame skunde J. M. nurodo, kad, nežiūrint tokio teiginio, jis siekė išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Iš tikrųjų, apeliaciniu skundu J. M. prašė jį išteisinti, tačiau akivaizdu ir tai, kad apeliaciniame skunde priekaištaudamas kaltinamajam aktui J. M. nurodė, jog, vadovaudamasis BPK 219 straipsniu, 254 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas galėjo perduoti bylą prokurorui. Pats savaime kaltinamojo akto neatitikimas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams nėra ir negali būti kaltinamojo išteisinimo pagrindas, o gali būti tik bylos perdavimo prokurorui pagrindas, todėl teiginiai apie tai, kad nurodant kaltinamojo akto trūkumus ir jo neatitikimą BPK reikalavimams siekiama išteisinimo yra teisiškai nepagrįsti.
Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nuosprendį ir perduodamas bylą prokurorui, pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus – pablogino J. M. padėtį nesant prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliacinio skundo – yra nepagrįsti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį BPK 320 straipsnio 4 dalies prasme, reiškia priimti sprendimą, sukeliantį nuteistajam ar išteisintajam sunkesnes teisines pasekmes, nei numatytos apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje: sugriežtinti paskirtą bausmę, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemones, padidinti priteistą sumą žalai atlyginti ir pan. Toks draudimas, be kita ko, sąlygotas ir tos aplinkybės, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui nuteistojo teisinės padėties nepablogina, atvirkščiai, po tokios nutarties apkaltinamasis nuosprendis neįgyja teisinės galios, asmuo netenka nuteistojo statuso ir procesas grįžta į ankstesnę stadiją, kuri gali ir nepasibaigti kaltinamojo akto surašymu bei bylos perdavimu teismui. Ar buvusio nuteistojo teisinė padėtis nepablogėjo lyginant su nustatyta panaikintu nuosprendžiu, bus galima spręsti tik priėmus naują nuosprendį.
Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog visi pinigai buvo perduoti J. M., kuris dalies jų neįnešė į AB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, vadovaudamasis BPK 257 straipsniu, privalėjo motyvuota nutartimi tai pranešti prokurorui. BPK 257 straipsnyje numatytas pranešimas prokurorui yra vada pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai dėl teismo nustatytos nusikalstamos veikos ar asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir nepriimtas prokuroro sprendimas, t. y. veika iš esmės nebuvo tirta ir prokuroro įvertinta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš J. M. (t. 5, b. l. 26), taigi apie J. M. veiką prokurorui buvo žinoma, ši veika buvo tirta ir teisiškai įvertinta, todėl pranešti apie ją dar kartą nebuvo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo J. M. kasacinį skundą atmesti.