Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1317-243/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-11-19
Bylos Nr.: I-1317-243/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00755-2014-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas: S. B.
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės administracijos
Advokatai: Jūratė Juodienė

Kategorijos

16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-1317-243/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00755-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6; 15.2.3.2; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjui S. B., jo atstovei advokatei Jūratei Juodienei, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovams Narine Danijelianc, Petrui Kaminskui, Vytautui Korsakui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. patikslintą prašymą, paduotą teismui 2014-10-13, atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2014-06-06 įsakymo Nr. A2-53, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos ir 2014-06-09 įsakymo Nr. A2-55 „Dėl 2014-06-06 įsakymo Nr. A2-53 pakeitimo“ panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. B. prašymu prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-06 įsakymą Nr. A2-53, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų, ir 2014-06-09 įsakymą Nr. A2-55 „Dėl 2014-06-06 įsakymo Nr. A2-53 pakeitimo“, grąžinti į pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteisti 3430,77 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Prašyme nurodo, kad tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, būdamas Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, laiku neatsakė į suinteresuotų asmenų prašymus bei neužtikrino, kad jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai laiku atsakytų į suinteresuotų asmenų prašymus (2014-01-06 Specialiųjų tyrimų tarnybos, 2014-01-20 D. P., 2013-12-11 V. R., 2013-12-23 E. R. S., 2014-01-22 A. V.), t.y. netinkamai organizavo skyriaus darbą ir pažeidė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-25 įsakymu Nr. A1-1057 patvirtinto Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktą, Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų 2012-04-18 įsakymu Nr. A1-336, (toliau – Etikos taisyklės) 6.2, 6.3, 7.2, 7.3, 10.1, 10.4, 10.5, 11.4, 14.1 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktus. Pareiškėjas nesutinka su jam reiškiamais kaltinimais. Nurodo, jog nebuvo pasirašytinai supažindintas su teisės aktais, kurių pažeidimu yra kaltinamas. Pagal Etikos taisyklių 29 punktą tarnautojai įsipareigoja vadovautis šiomis Taisyklėmis, pasirašydami įsipareigojimą (1 priedas), kuris saugomas tarnautojo asmens byloje. Teigia, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų pasirašytinai įsipareigojęs laikytis Etikos taisyklių, taip pat jis nėra pasirašytinai supažindintas su Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-25 įsakymu Nr. A1-1057 patvirtintų Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu, tik su jo 2008-12-16 redakcija, bei neapmokytas dirbti su Dokumentų valdymo sistema „Kontora“. Argumentuoja, jog nurodytuose vidaus teisės aktuose įtvirtintos jo pareigos, su kuriomis nebuvo supažindintas, todėl jo veiksmuose nėra kaltės ir neteisėtų veiksmų, ir negalima atsakomybė. Pažymi, jog jo kaltės nenagrinėjo ir atsakovė, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo.

Pareiškėjas argumentuoja, jog tarnybinį nusižengimą tyrė netinkamos sudėties ir šališka komisija. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) 5 punktą tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudėtyje turi būti valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas ar jo įgaliotas asmuo, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo, kiti įstaigos valstybės tarnautojai. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014-05-12 įsakymu Nr. A3-295 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“ sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti iš narių: A. K. – Administracijos direktorės ir komisijos pirmininkės, P. K. – Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo, B. M. – Administracijos direktoriaus pavaduotojo. Komisijos sudėtis pakeista 2014-05-29 įsakymu Nr. A3-355 ir vietoje P. K. komisijos nare paskirta N. D. – Juridinio ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė. Pareiškėjo teigimu, nei vienas komisijos narys pagal jų patvirtintus pareigybių aprašymus nėra atsakingas už įstaigos personalo tvarkymą, o savivaldybės administracijos direktorė neturėjo teisės būti Komisijos sudėtyje, nes ji yra į pareigas priėmęs asmuo ir jo tiesioginis vadovas, o Taisyklių 5 punkto požiūriu šios sąvokos yra skirtingos. Argumentuoja, jog pagal Taisyklių 13 punktą Komisija raštu pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą, o šiuo atveju susiklostė situacija, kad administracijos direktorė, būdama komisijos nare, pati sau teikė savo pačios parengtą ir pasirašytą išvadą, be to, inicijavo ir tarnybinio tyrimo atlikimą, surašė jam pranešimą apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą. Argumentuoja, jog tokia situacija leidžia pagrįstai abejoti tarnybinio nusižengimo procedūros bei tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros šališkumu, objektyvumu ir teisėtumu, nes Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė buvo suinteresuota įrodyti pačios pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes. Pažymi, jog pagal Taisyklių 13 punktą išvadoje pateiktas pasiūlymas valstybės tarnautoją į darbą priėmusiam asmeniui nėra privalomas, o pagal 14 punktą valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, esant komisijos išvadai, gali priimti sprendimą pripažinti, kad tarnybinis nusižengimas nepadarytas. Pareiškėjas argumentuoja, jog praleistas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio nuobaudos skyrimo terminas, o atsakovė tiksliai nenurodo, kada sužinojo apie galimai padarytus pažeidimus. Teigia, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena nebūtinai yra tarnybinio nusižengimo išvados pateikimo nuobaudą skiriančiam pareigūnui diena. Argumentuoja, jog pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-25 įsakymu Nr. A1-136 patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos dokumentų tvarkymo taisykles (toliau – Dokumentų tvarkymo taisyklės) dokumentai tvarkomi dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“. Pagal Dokumentų tvarkymo taisyklių 80, 81, 90 punktus pavedimų terminų laikymosi kontrolė, laiku neatsakytų ir vėluojančių pavedimų fiksavimas bei šios informacijos pateikimas kiekvienos savaitės pirmadienį padalinių vadovams, o kiekvieno mėnesio 10 dieną administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui, pavestas Bendrajam skyriui. Teigia, jog atsakovė turėjo galimybę ir galėjo žinoti apie pasibaigusius užregistruotų prašymų (raštų) išnagrinėjimo terminus jau sekančią dieną po įvykdymo termino pabaigos, bet ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 10 dieną, tačiau nei išvadoje, nei tyrimo medžiagoje šios aplinkybės nenurodytos, o nuobauda paskirta praėjus 3 – 5 mėnesiams nuo galimo tarnybinio pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo. Teigia, jog Bendrasis skyrius aplaidžiai vykdė Dokumentų tvarkymo taisyklių 81 punkto reikalavimą neatsakytų raštų suvestines administracijos direktoriui pateikti iki kiekvieno mėnesio 10 dienos už kiekvieną praėjusį mėnesį. Nurodo, jog nuobauda jam iš paskirta už tai, kad jis neatsakė į DVS „Kontora“ programoje užregistruotus ir jam per šią programą paskirtus nagrinėti suinteresuotų asmenų prašymus ir nekontroliavo, kad jam pavaldūs jo skyriaus darbuotojai atsakytų į DVS „Kontora“ programoje užregistruotus suinteresuotų asmenų prašymus. Teigia, jog jis ir jam pavaldūs darbuotojai nebūdami apmokyti dirbti su programa, neturėjo galimybių tinkamai prisiimti įsipareigojimus šiuos pavedimus įvykdyti ir kontroliuoti, kad jie būtų pavaldžių darbuotojų įvykdyti laiku taip pat argumentuoja, jog ne į visus suinteresuotų asmenų prašymus turėjo būti atsakyta, pavyzdžiui, 2013-12-11 V. R. prašymas nereikalavo atsakymo, nes iš turinio matyti, kad tai yra lydraštis, kuriuo suinteresuotas asmuo pateikia konkrečius dokumentus, neprašydamas atsakymo. Teigia, jog ir DVS „Kontora“ programos duomenys nėra patikimi, nes iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo A. K. 2014-05-30 paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo matyti, jog į kai kuriuos raštus, užregistruotus DVS „Kontora“ programoje, buvo atsakyta laiku, tačiau programa fiksuoja klaidą, nurodydama, kad į raštus neatsakyta. Pareiškėjas argumentuoja, jog paskirta nuobauda nėra adekvati padarytam nusižengimui. Skundžiamame įsakyme konstatuota, kad jis padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punkte, už kurį skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Pareiškėjo manymu, neatsakymas į 5 suinteresuotų asmenų prašymus ir netinkamas kontroliavimas, kad skyriaus darbuotojai laiku atsakytų į šiuos prašymus, negali būti laikomi šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, už kurį skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda.

Pareiškėjas taip pat argumentuoja, jog atsakovė ginčijamu 2014-06-09 įsakymu Nr. A2-55 neturėjo teisės pakeisti jo atleidimo teisinio pagrindo iš Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punkto į Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punktą. Teigia, jog atsakovas neturėjo teisės nutrūkus valstybės tarnybos teisiniams santykiams, dėl kurių nutraukimo teisėtumo yra pradėtas ginčas teisme, pakeisti įsakyme numatytą atleidimo iš pareigų teisinį pagrindą. Teigia, jog apie tai nebuvo informuotas, jam nesudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, nes atsakovas suformulavo naują kaltinimą, kuris nei išvadoje, nei 2014-06-06 įsakyme Nr. A2-53 nebuvo nurodytas. Pareiškėjo teigimu, atsakovė klaidingai nurodo, jog 2014-06-09 įsakymu Nr. A2-55 jis atleistas iš pareigų, nes prieš tai per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, nes ši aplinkybė nenurodyta 2014-06-06 įsakyme Nr. A2-53.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo jį grąžinti į tarnybą vadovaujantis Darbo kodekso 300 straipsniu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį 3430,77 Lt/mėnesiui už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaičiuojant darbo užmokestį, gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-06-30. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 3430,77 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kuris lygus vieno mėnesio jo buvusio vidutinio darbo užmokesčio sumai. Teigia, jog neteisėtas atleidimas iš pareigų sukėlė jam stresą, nes nuo pat tarnybinio patikrinimo organizavimo pradžios iki įsakymo dėl atleidimo iš pareigų priėmimo jautė priešiškumą, tarnybinis patikrinimas nebuvo objektyvus ir nešališkas, nuobauda paskirta neatsižvelgus į jo paaiškinimą, pablogėjo jo profesinė reputacija, sugriauti karjeros lūkesčiai, prarado galimybę tęsti darbą valstybės tarnyboje, kur dirbo nuo 2008 metų, prarado pajamų šaltinį ir negalėjo tinkamai išlaikyti šeimos (turi 5 nepilnamečius vaikus).

Pareiškėjas ir jo atstovė prašo prašymą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjo patikslintą prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014-05-06 raštu Nr. (18.8)ATPS1-197 „Dėl leidimų“ pranešta, jog skyriaus vedėjas S. B. 2014-05-02 pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, t.y. negavęs prašymo, neatlikęs administracinės procedūros, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė du leidimus prekiauti laikinuose statiniuose Palangos mieste, Bendrojo skyriaus 2014-05-12 raštu Nr. 33 nurodyta, jog S. B. nustatyta tvarka ir terminais neparengė atsakymų į 11 (vienuolikos) fizinių ir juridinių asmenų prašymus, neužtikrino, kad jam pavaldūs valstybės tarnautojai nustatyta tvarka ir terminais atsakytų į 15 (penkiolikos) fizinių ir juridinių asmenų prašymus. Gautos informacijos pagrindu Administracijos direktoriaus 2014-05-12 įsakymu Nr. A3-295 buvo sudaryta komisija Architektūros ir teritorijų planavimo vedėjo S. B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, 2014-05-29 Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A3-355 komisijos sudėtis buvo pakeista. Argumentuoja, jog komisijos sudėtis buvo teisėta, savivaldybės administracijos direktorė Komisijos sudėtyje dalyvavo kaip tiesioginis pareiškėjo vadovas, o Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiosios specialistės N. D. pareigybės aprašymo 7.5 punkte tiesiogiai įtvirtinta funkcija – tirti tarnybinius nusižengimus. Nurodo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtai, neturėdamas prašymo, neatlikęs administracinės procedūros, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus 2014-05-02 išdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ du leidimus prekiauti laikinuose statiniuose Palangos mieste, ir taip padarė tarnybinį nusižengimą. Tokiu neteisėtu sprendimu S. B. pažeidė asmenų lygybės įstatymui principą, padarė nepagrįstą išimtį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti leidimus, piktnaudžiavo valstybės tarnyba, viršijo savo kompetenciją ir jam suteiktus įgaliojimus. Nurodo, jog Komisija nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-09-09 iki 2014-03-28 nustatyta tvarka ir terminais neparengė atsakymų į 11 fizinių ir juridinių asmenų prašymus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai bei į tai, kad už kai kuriuos neišnagrinėtus prašymus pareiškėjui buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, Komisija nagrinėjo penkis neatsakytus, neišnagrinėtus fizinių ir juridinių asmenų prašymus ir raštus ir sprendė klausimą dėl pareiškėjo patraukimo atsakomybėn už šių pažeidimų padarymą. Atsakovė argumentuoja, jog Administracijos direktoriaus 2011-11-25 įsakymu Nr. A1-1057 patvirtinto Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas planuoja skyriaus veiklą, ją koordinuoja su kitais savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais bei savivaldybei pavaldžiomis arba reguliavimo sferai priskirtomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis, paskirsto užduotis skyriaus tarnautojams ir darbuotojams, kontroliuoja jų vykdymą, užtikrina reikiamą darbo organizavimą. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 30 punktu administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios, o Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintos valstybės tarnautojų pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Nurodo, jog iki šiol nėra atsakyta į 2014-01-06 Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados dėl korupcijos rizikos analizės Nr. 4-01-87 raštą, nors atsakymas turėjo būti parengtas iki 2014-03-28; neatsakyta į 2013-12-11 gautą V. R. prašymą dėl detaliojo plano teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, nors administracinės procedūros įvykdymo terminas suėjo 2014-01-14. Nurodo, jog neatsakyta į 2013-12-23 gautą E. R. S. prašymą dėl teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir nors už prašymo nagrinėjimą jis paskyrė atsakingą vedėjo pavaduotoją, turėjo nukreipti jam rašto vykdymą. Teigia, jog pareiškėjas nenukreipė vykdymui ir 2014-01-22 gauto (duomenys neskelbtini) Palangoje, gyventojų prašymo. Argumentuoja, jog nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad S. B. netinkamai vykdė norminiuose teisės aktuose ir pareigybės aprašyme jam priskirtas valstybės tarnautojo pareigas ir skyriaus vedėjo funkcijas, neužtikrino, kad jam pavaldūs vedėjo pavaduotojai V. D. ir A. K. nustatyta tvarka ir terminais atsakytų, išnagrinėtų penkis fizinių ir juridinių asmenų prašymus, nors privalėjo planuoti ir organizuoti skyriaus veiklą, koordinuoti jo veiksmus, skirstyti pavaldiniams darbo krūvį ir kontroliuoti jiems pavestų darbų vykdymą. Nurodo, jog netinkamas pareigų vykdymas pasireiškė neveikimu, o kaltės forma - tyčia. Teigia, jog pareiškėjo atžvilgiu nuo jo paskyrimo į pareigas nuo 2010-01-11 tarnybinė atsakomybė taikyta 10 kartų, tarnybinio nusižengimo tyrimo ir išvados surašymo metu pareiškėjas turėjo dvi galiojančias nuobaudas (papeikimą ir griežtą papeikimą), savo veiksmais pažeidė asmenų lygybės įstatymui principą ir kitų asmenų teisę į administracinės procedūros sprendimo žinojimą, todėl vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais padarė išvadą, kad atleidimas iš pareigų yra proporcinga tarnybinė nuobauda ir nėra akivaizdžiai per griežta. Pažymi, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-588/2014 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad valstybės tarnautojui, einančiam savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo pareigas, sistemingai neatliekant atitinkamų jo pareigybės aprašyme nustatytų pareigų formuojamas neigiamas valstybės tarnybos įvaizdis kitų institucijų ir piliečių akyse, diskredituojamas Savivaldybės administracijos autoritetas, stabdomos administracinių procedūrų vykdymas. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog nebuvo supažindintas su vidaus teisės aktais, kurių pažeidimu yra kaltinamas, nes jam dirbant septynerius metus savivaldybės administracijoje turėjo būti žinomi darbo organizavimo ir dokumentų tvarkymo reikalavimai. Argumentuoja, jog termino skirti nuobaudą nepraleido, nes tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina Komisijos išvados surašymo diena, t.y. 2014-06-06 taip pat argumentuoja, jog 2014-06-06 Administracijos direktoriaus įsakyme Nr. A2-53 nurodant atleidimo pagrindą padaryta klaida, kuri ištaisyta 2014-06-09 įsakymu Nr. A2-55, kuris pareiškėjui išsiųstas paštu. Atsakovės teigimu, pareiškėjas neįrodė ir neturtinės žalos kilimo sąlygų.

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovai pareiškėjo patikslintą prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

nagrinėjamas ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-06 įsakymo Nr. A2-53 „Dėl S. B. atleidimo iš pareigų“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų ir 2014-06-09 įsakymo Nr. A2-55 „Dėl 2014-06-06 įsakymo Nr. A2-53 pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 14, 104).

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (2012-10-24 nutarimo Nr. 1300 redakcija), numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-200/2011, 2014-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-825/2014). Išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinį patikrinimą atliekantis asmuo (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Išvada, kuria remiantis skiriama tarnybinė nuobauda, teismų praktikoje vertinama kaip individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamoji dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-354/2014, 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-278/2014). Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių ir tik išvadoje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir teisinės aplinkybės yra reikšmingos teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertina pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2012-02-10 Nr. A756-156/2012, 2011-09-22 Nr. A62-2207/2011, 2011-02-17 Nr. A62-773/2011, 2009-09-21 Nr. A438-1112/2009, 2006-12-04 Nr. A6-2160/2006 ir kt.). Tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę, bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą. Atitinkamą atsakomybėn traukiamo asmens aktyvumo laipsnį įrodinėjimo procese nulemia pati tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės numato valstybės tarnautojo galimybę aktyviai dalyvauti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje (2013-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Ginčijamu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014-06-06 įsakymu Nr. A2-53 pareiškėjui S. B. tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos buvo paskirta atsižvelgiant į 2014-06-06 tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje pareiškėjui formuluojamas kaltinimas, jog jis, būdamas Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, laiku neišnagrinėjo suinteresuotų asmenų prašymų (2014-01-06 Specialiųjų tyrimų tarnybos, 2014-01-20 D. P., 2013-12-11 V. R., 2013-12-23 E. R. S., 2014-01-22 A. V.), ir netinkamai organizavo skyriaus darbą (b.l. 15-20). Įsakyme nurodyta, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų paskirta už tarnybinį nusižengimą, kuris ginčijamame įsakyme įvardintas kaip Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-25 įsakymu Nr. A1-1057 patvirtinto Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkto, Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų 2012-04-18 įsakymu Nr. A1-336, (toliau – Etikos taisyklės) 6.2, 6.3, 7.2, 7.3, 10.1, 10.4, 10.5, 11.4, 14.1 punktų, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų pažeidimai. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-06-09 įsakymu Nr. A2-55 pakeistas pareiškėjo atleidimo teisinis pagrindas iš Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 15 punkto į 18 punktą, t.y. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte (b.l. 104).

Pareiškėjui patikslintą prašymą argumentuojant neteisėta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – Komisija) sudėtimi, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (2012-10-24 nutarimo Nr. 1300 redakcija) patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau Taisyklės) 5 punktą Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku. Iš bylos duomenų matyti, jog Komisija sudaryta Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-12 įsakymu Nr. A3-295, pakeistu 2014-05-29 įsakymu Nr. A3-355, pagal kurį į Komisijos sudėtį įėjo: Administracijos direktorė A. K. – komisijos pirmininkė, Administracijos direktoriaus pavaduotojas B. M., Juridinio ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė N. D.. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-29 įsakymu Nr. A3-355 patvirtinto Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 4 punkto matyti, jog šios pareigybės paskirtis – (...) nagrinėti personalo administravimo teisinius klausimus, o 7.5 punktu tiesiogiai priskirta funkcija tarnybinių nusižengimų tyrimas. Įvertinus šias aplinkybes pripažintinas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, jog Komisijos sudėtis neatitiko Taisyklių 5 punkto reikalavimų dėl to, kad į Komisiją neįtrauktas asmuo, atsakingas už įstaigos personalo tvarkymą, taip pat pripažintinas nepagrįstu argumentas, jog Administracijos direktorė negalėjo dalyvauti Komisijos veikloje tiriant tarnybinį nusižengimą. Nors pagal Taisyklių nuostatas asmuo, priėmęs į pareigas, ir tiesioginis vadovas yra atskiriami, tačiau nagrinėjamu atveju Administracijos direktorė yra pareiškėjo tiesioginė vadovė, ir asmuo, priėmęs į pareigas, todėl esant tokiai sutapčiai, teismas nelaiko, kad buvo pažeistas Taisyklių 5 punktas. Pareiškėjas, argumentuodamas pažeidimo tyrimo procedūros neobjektyvumu, neteikia įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, o iš bylos duomenų nenustatyta, kad Administracijos direktorė buvo suinteresuota paskirti pareiškėjui nuobaudą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas, manydamas, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas vyksta neobjektyviai, reiškė nušalinimus Komisijos nariams ar skundė jų veiksmus, nors tokią teisę turėjo vadovaujantis Taisyklių 9 punktu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2014-05-06 rašto Nr. (18.8)ATPS1-197 „Dėl leidimų“ ir Bendrojo skyriaus 2014-05-12 rašto Nr. 33 pagrindu Administracijos direktoriaus 2014-05-12 įsakymu Nr. A3-295 sudaryta komisija Architektūros ir teritorijų planavimo vedėjo S. B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, 2014-05-29 Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A3-355 komisijos sudėtis pakeista dėl Komisijos nario P. K. atostogų. 2014-05-16 surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 78, pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2014-05-19, jam pasiūlyta iki 2014-05-23 pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas paaiškinimą pateikė 2014-05-30 ir jis buvo priimtas. Komisija 2014-06-06 surašė išvadą ir tą pačią dieną priimtas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda. Konstatuotina, jog atsakovės veiksmai tiriant tarnybinį nusižengimą atitiko Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio bei Taisyklių 3, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15 punktų reikalavimus, reglamentuojančius tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką ir terminus ir nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo. Pripažintinas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, jog praleistas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog vadovaujantis šia teisės norma, kuri negali būti aiškinama plečiamai, tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, o ne nuo tos dienos, kai padarytas nusižengimas turėjo paaiškėti, kaip nagrinėjamoje byloje nepagrįstai argumentuoja pareiškėjas (2013-10-23 Vyriausiojo administracinio teismo praktikos nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų apibendrinimas (II dalis)). Kitų procedūrinių pažeidimų pareiškėjas nenurodo ir teismas jų nenustatė.

Iš tarnybinio tyrimo išvados turinio matyti, jog pareiškėjui formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą apimtį sudaro tai, jog pareiškėjas nevykdė pareigų ir tinkamai neorganizavo vadovaujamo skyriaus darbo, nes laiku neišnagrinėjo suinteresuotų asmenų prašymų: 2014-01-06 Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymo, 2014-01-20 D. P. prašymo, 2013-12-11 V. R. prašymo, 2013-12-23 E. R. S. prašymo, 2014-01-22 A. V. prašymo, todėl šie kaltinimai nagrinėtini ginčo byloje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje analizuojami pažeidimai, susiję su leidimų prekiauti galimai neteisėtu išdavimu, bei kiti pažeidimai, tačiau skiriant pareiškėjui nuobaudą jis nekaltinamas jų padarymu, todėl teismas šių aplinkybių neanalizuoja.

Specialiųjų tyrimų tarnybos 2014-01-06 raštu Nr. 4-01-87 Palangos miesto savivaldybei pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada dėl korupcijos rizikos analizės ir pasiūlymai dėl veiklos tobulinimo. Savivaldybės administracijos direktorės viza S. J. pavesta supažindinti antikorupcinės komisijos narius, tarp kurių buvo ir pareiškėjas, taip pat nurodyta iki kovo 28 d. įgyvendinti rekomendacijas pasiūlymus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje formuluojant kaltinimą nurodyta, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai turėjo būti atsakyta iki 2014-03-28, tačiau raštas nėra atsakytas iki šiol. Kaltinimas nekonkretus ir neaiškus, nenurodyta, kokį teisės aktą pažeidė pareiškėjas ir ar būtent pareiškėjas buvo atsakingas už atsakymo parengimą, o iš savivaldybės administracijos direktorės vizos matyti, jog raštas nukreiptas S. J. Pažymėtina tai, jog pareiškėjas kaltinamas nevykdęs savo kaip Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų. Teismo vertinimu, Specialiųjų tyrimų tarnybos raštas susijęs ne su tiesiogine viešojo administravimo institucijos (nagrinėjamu atveju savivaldybės administracijos) veikla ir funkcijomis ir ne su pareiškėjo kaip skyriaus vedėjo tarnybinėmis pareigomis ir funkcijomis, kurios nėra korupcijos prevencijos užtikrinimas. Iš savivaldybės administracijos direktorės vizos matyti, jog pareiškėjas paskirtas antikorupcinės komisijos nariu, o tai nesusiję su jo kaip Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo tarnybine veikla. Aptartų įrodymų pagrindu šis kaltinimas padarius tarnybinį pažeidimą pripažįstamas nepagrįstu ir šalintinas iš kaltinimo apimties.

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2013-12-11 V. R. prašymo turinio matyti, jog jis pateikė kreditoriaus raštą dėl įkeisto turto prie 2013-10-20 prašymo dėl teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Pagal bylos duomenis jis 2013-12-11 raštu pateikė trūkstamą dokumentą, reikalautą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013-11-19 raštu. Teismo vertimu, pradėti atskirą administracinę procedūrą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir atsakyti asmeniui į jo 2013-12-11 raštą nereikėjo, nes jis pateikė reikalaujamus trūkstamus dokumentus, o administracinė procedūra turėjo būti tęsiama ir nagrinėjamas V. R. 2013-10-20 prašymas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas kaltinamas neatsakęs būtent į 2013-12-11 Vlado Robužio prašymą, teismas nenagrinėja, ar buvo nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėtas 2013-10-20 prašymas ir ar pareiškėjas buvo atsakingas už jo išnagrinėjimą. Iš kaltinimo apimties šalinamas pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas neatsakius į 2013-12-11 prašymą. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-17 įsakymu Nr. A1-1287 V. R. prašymas iš esmės išnagrinėtas ir nutarta pradėti rengti teritorijos detalųjį planą. Teismo vertinimu, vien dėl šios aplinkybės nėra teisinio pagrindo konstatuoti pažeidimą.

Pareiškėjas ginčijamu 2014-06-06 įsakymu taip pat kaltinamas neatsakęs į 2014-01-20 D. P. prašymą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados rezoliucinėje dalyje nurodytas šis pažeidimas, tačiau išvados motyvuojamojoje dalyje nenurodytas ir neanalizuotas. Atsižvelgiant į tai, jog išvada yra sudėtinė įsakymo, kuriuo skiriama nuobauda, dalis, nes būtent išvadoje turi būti fiksuojamas konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių). Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas ginčijamame įsakyme ir išvados rezoliucinėje dalyje nurodžiusi pažeidimą, dėl kurio tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra nebuvo atlikta. Valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos ir darbdavys negali reikšti valstybės tarnautojui daugiau kaltinimų negu nustatė atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skirdamas tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., LVAT bylas Nr. A146-700/2010, A492-360/2013 ir kt). Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, jog pareiškėjui neteisėtai inkriminuotas pažeidimas dėl 2014-01-20 D. P. prašymo neišnagrinėjimo.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2013-12-23 E. R. S. prašymo „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“, į kurį neatsakęs arba nepavedęs kitiems skyriaus darbuotojams atsakyti, kaltinamas pareiškėjas, padavimo Palangos miesto savivaldybės administracijai metu S. B. buvo suteiktos kasmetinės atostogos (nuo 2013-12-17 iki 2014-01-03). Pagal prašyme esančią 2013-12-27 savivaldybės administracijos direktorės vizą pareiškėjui atostogaujant buvo pavedami nagrinėti asmenų prašymai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013-07-20 iki 2014-06-12) 23 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjekto vadovas pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dalyvaujančių administracinėje procedūroje, atostogų, komandiruočių, seminarų metu ir kitais nebuvimo darbe atvejais paveda dalyvauti administracinėje procedūroje kitiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ar darbuotojams, turintiems ne mažesnius įgaliojimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 7 punkte įtvirtinta analogiška nuostata, jog valstybės tarnautojų atostogų, komandiruočių ir kitais nebuvimo tarnyboje atvejais asmenų prašymus nagrinėti turi būti pavedama kitiems valstybės tarnautojams. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-25 įsakymu Nr. A1-136 patvirtintų Dokumentų tvarkymo taisyklių 88 punkte numatyta, jog tuo atveju, kai šiose taisyklėse nurodytas funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų ir/ar darbuotojų nėra (atostogauja, išvykę į komandiruotę ir pan.), šias funkcijas vykdo juos pavaduojantys valstybės tarnautojai ir/ar darbuotojai. Teismo vertimu, valstybės tarnautojui atostogų metu neturi būti pavedamos užduotys, nes dėl objektyvių priežasčių jos gali likti neįvykdytos, o tai prieštarauja aukščiau nurodytoms teisės normoms. Laikytinas pagrįstu pareiškėjo argumentas, jog jam negali kilti atsakomybė už minėto prašymo neišnagrinėjimą ar neišnagrinėjimą laiku, tačiau būdamas skyriaus vedėjas, vadovaujantis gero administravimo principu, grįžęs į tarnybą iš kasmetinių atostogų jis turėjo kontroliuoti, kad prašymas būtų išnagrinėtas tinkamai ir laiku, t.y. organizuoti ir administruoti skyriaus darbą, kontroliuoti užduočių vykdymą. Tokia pareiškėjo pareiga tiesiogiai įtvirtinta Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-25 įsakymu Nr. A1-1057 patvirtinto Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkte, o pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis įtvirtinta ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Pareiškėjui reiškiamas kaltinimas neišnagrinėjus arba nepavedus nagrinėti skyriaus darbuotojams 2014-01-22 gauto A. V. pareiškimo-kreipimosi dėl A. M. fondo ir VŠĮ A. M. namų-muziejaus valdomų patalpų pertvarkymo/planavimo. Pareiškėjui argumentuojant, jog negalėjo nagrinėti prašymo, nes yra A. M. fondo narys ir fondo pirmininkas ir 2010 metais deklaravo privačius interesus, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (redakcija, galiojusi 2012-06-27 iki 2014-05-14) 11 straipsnio 2 dalį prieš pradedant galinčio sukelti interesų konfliktą sprendimo priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorei teikė informaciją apie galimą interesų konfliktą nagrinėjant 2014-01-22 gauto A. V. prašymą, nes iš įstatymo nuostatos akivaizdu, jog vien viešų ir privačių interesų deklaravimo nepakanka, kaip nepagrįstai argumentuoja pareiškėjas. Teismo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog pavedimą nagrinėti prašymą turėjo gauti popierine dokumento forma. Palangos miesto savivaldybės administracijoje įdiegta elektroninė dokumentų valdymo sistema „Kontora“, kurioje dokumentai registruojami, vizuojami, formuluojamos užduotys, nustatomi įvykdymo terminai, daromos žymos apie įvykdymą ir pan., todėl nėra būtina ir netikslinga pakartotinai forminti pavedimus popierine forma. Tai, jog, pareiškėjo teigimu, jis nebuvo prisijungęs prie sistemos liudija ne tai, jog jis pavedimo negavo, bet tai, jog nevykdė arba aplaidžiai vykdė savo funkcijas ir pats nesidomėjo gaunamais dokumentais ir jam suformuluojamomis užduotimis. Aplinkybė, jog Statybos ir miesto ūkio komiteto 2013-02-11 posėdžio protokolu Nr. TK5-4 nuspręsta sudaryti darbo grupę dėl Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto racionalaus valdymo ir (ar) naudojimo teikti, nėra teisiškai reikšminga, nes A. V. prašymas gautas 2014-01-22, t.y. po Statybos ir miesto ūkio komiteto posėdžio, kuriame nuspręsta sudaryti komisiją, o 2014-01-22 prašymas turėjo būti išnagrinėtas arba asmuo informuotas, jog jo prašymas bus nagrinėjamas minėtos komisijos. Pareiškėjas kaltinamas nenukreipęs šio prašymo nagrinėjimo savo pavaduotojui, tačiau atsižvelgiant į nurodytą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo normą, galutinį sprendimą dėl darbuotojo nušalinimo ar nenušalinimo priima tiesioginis vadovas ar institucijos vadovo įgaliotas atstovas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui atsakomybė kilo ne už prašymo nenukreipimą vykdyti, bet už neinformavimą apie galimą interesų konfliktą nagrinėjant šį prašymą. Tokios pareiškėjo pareigos įtvirtintos ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei Palangos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų 2012-04-18 įsakymu Nr. A1-336, 14.1 punkte ir atitinka pareiškėjui išvadoje ir ginčijamame įsakyme reiškiamo kaltinimo apimtį.

Pareiškėjo nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-21 sprendime administracinėje byloje Nr. A520-971/2013 konstatuota, jog tada, kai darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina valstybės tarnautojo su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir/ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo – taip pat nėra. Teismo vertinimu, nurodytas sprendimas nėra aktualus nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes jame aptarta situacija, kai tarnautojas iš viso nežino apie jam pavestas funkcijas ar suformuluotas užduotis. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog nebūdamas supažindintas su įstaigos vidaus teisės aktais, nesuvokė savo pareigų, atsižvelgiant į aplinkybę, jog Palangos miesto savivaldybės administracijoje jis dirba nuo 2007 metų, o nuo 2010 metų ėjo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigas (vėliau pervadinta Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi), o valstybės tarnautojams taikomi etikos reikalavimai įtvirtinti ne tik Palangos miesto savivaldybės administracijos vidaus taisyklėse.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo S. B. elgesys vertintinas kaip nederamas ir neatsakingas valstybės tarnautojo elgesys, kuris neatitiko pavyzdingo, teisingo, padoraus ir moralaus valstybės tarnautojo elgesio standartų ir vertintinas kaip Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu. Tais atvejais, kai priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika padaroma neveikimu, t.y., pareigūnui neatliekant pareigų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai, nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. pvz. administracines bylas Nr. A438-891/2013, Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009). Nustatant galėjimą veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti pagal teisės aktų reikalavimus arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005, 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-891/2013, kt.). Iš prašymo turinio ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog tokių aplinkybių nebuvo ir pareiškėjas sąmoningai nevykdė kai kurių savo funkcijų ir pareigų, t.y. veikė tyčia. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jo apimtis yra mažesnė negu buvo reiškiamas kaltinimas.

Ginčijamu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-06 įsakymu Nr. A2-53 pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas įvertintas kaip šiurkštus, numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punkte, t.y. kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Po pareiškėjo atleidimo iš Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų 2014-06-09 įsakymu Nr. A2-55 „Dėl 2014-06-06 įsakymo Nr. A2-53 pakeitimo“ pažeidimas nebekvalifikuotas kaip šiukštus ir pakeistas pareiškėjo atleidimo pagrindas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punktas, t.y. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte. Pareiškėjui argumentuojant, jog atsakovė neturėjo teisės pakeisti jo atleidimo pagrindą, pažymėtina, jog iš išvados turinio matyti, kad pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai nebuvo vertinti šiukščiais, tačiau toks vertinimas nurodytas tik 2014-06-06 įsakyme. Atsakovės 2014-06-09 įsakymu pakeitus pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindą, jo teisinė padėtis nepablogėjo. Priešingai, nebeliko pareiškėjo padarytų nusižengimų vertinimo šiurkščiais. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuotas apie ginčijamą 2014-06-09 sprendimą, jo teisinį bei faktinį pagrindus ir motyvus, jam nebuvo sudarytos kliūtys suvokti ir realizuoti šiuo aktu sukuriamas teises ir pareigas, suprasti pasekmes. Tai matyti ir iš pareiškėjo prašymo turinio. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atleidimo teisinio pagrindo pakeitimas gali būti vertinamas kaip klaidos ištaisymas, nes ginčijamu 2014-06-09 įsakymu pareiškėjui nėra nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta 2014-06-06 priimtu įsakymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017-14). Pareiškėjo teisinė padėtis išliko nepakitusi.

Vertinant pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšį, pažymėtina, jog ji yra griežčiausia iš galimų skirti nuobaudų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį. Teismo vertinimu, nors formaliai ir yra Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta tokios nuobaudos rūšies taikymo sąlyga – per paskutinius 12 mėnesių valstybės tarnautojui buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, tačiau nagrinėjamu atveju paskirtoji tarnybinė nuobauda yra akivaizdžiai per griežta. Išvadoje nepagrįstai nurodytos pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog pareiškėjui nenagrinėjant asmenų prašymų, buvo pažeistos jų teisės gauti informaciją apie administracinės procedūros sprendimą arba eigą, nusižengta valstybės tarnautojo pareigoms ir etikos principams. Būtent už valstybės tarnautojo pareigų nevykdymą ir etikos principų pažeidimą pareiškėjui ir yra paskirta tarnybinė nuobauda, todėl tai papildomai negali būti laikoma dar ir atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Vertinant nuobaudos griežtumą pareiškėjo padarytų nusižengimų sukeltų neigiamų pasekmių požiūriu, akivaizdu, kad pareiškėjui, einančiam skyriaus vedėjo pareigas, nenagrinėjant asmenų prašymų ir neužtikrinant, kad jie būtų išnagrinėti laiku ir tinkamai, formuojamas neigiamas valstybės tarnybos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos įvaizdis interesantų akyse, diskredituojamas institucijos autoritetas, pažeidžiami asmenų interesai, t. y. viešasis interesas, todėl tokie veiksmai diskredituoja pačią valstybės tarnybą. Iš bylos medžiagos matyti, jog pati Palangos miesto savivaldybės administracija tokios situacijos iš esmės nevertina griežtai ir neigiamai, nes į pareiškėjo neatsakytus asmenų prašymus Savivaldybės administracija sureagavo daugiau nei po pusės metų nuo jų gavimo, pavyzdžiui, tik 2014-07-11 suformuota užduotis atsakyti į 2014-01-22 gautą A. V. pareiškimą-kreipimąsi dėl A.M. fondo ir VŠĮ A. M. namų-muziejaus valdomų patalpų pertvarkymo/planavimo, į 2014-01-06 gautą Specialiųjų tyrimų tarnybos raštą užduotis atsakyti suformuota tik 2014-07-22, į kai kuriuos prašymus, kaip nurodo pati atsakovė, nėra atsakyta iki šiol. Nenustatyta, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai sukėlė ypač neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, jog pagal Dokumentų tvarkymo taisyklių 80, 81, 90 punktus pavedimų terminų laikymosi kontrolę turėjo galimybę ir pareigą atlikti ir pati atsakovė, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog kontrolė nebuvo vykdoma.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nustačius, jog paskirta per griežta tarnybinė nuobauda ir bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus pareigūnui švelnesnę, teismas švelnina paskirtą nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1909/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra atleistas iš valstybės tarnybos, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo neveikimu sukeltų teisinių pasekmių sunkumo laipsnį, pažeidimų pobūdį, jų apimtį ir į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, teismas daro išvadą, jog tikslinga ir proporcinga pareiškėjui paskirtą nuobaudą pakeisti į švelnesnę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo patikslintas prašymas dėl administracinių aktų panaikinimo tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-06 įsakymas Nr. A2-53 „Dėl S. B. atleidimo iš pareigų“ ir 2014-06-09 įsakymas Nr. A2-55 „Dėl 2014-06-06 įsakymo Nr. A2-53 pakeitimo“ keistini ir pareiškėjui skirtina tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Vadovaujantis Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalimi, pakeitus nuobaudos rūšį, pareiškėjas turėtų būti grąžinamas į ankstesnes pareigas. Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas priėmimo į valstybės tarnybą apribojimas, jog į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas. Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-588/2014 S. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, tai yra būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas trejiems (3) metams. Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-360/2014 pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas ir Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendis paliktas nepakeistas. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 2 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dieną. Teismas, atsižvelgdamas į imperatyvią Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą, negali pareiškėją grąžinti į tarnybą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti jį į eitas pareigas. Šioje dalyje pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, kai nėra galimybės jį grąžinti į ankstesnes pareigas, teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, pareiškėjo teisės turėtų būti ginamos priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki atsirado kita objektyvi aplinkybė, užkertantį kelią jam toliau eiti pareigas valstybės tarnyboje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A552-257/2014). Laikytina, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai yra nutraukti nuo Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką pareiškėjui priteistinas nuo 2014-06-06 (neteisėto atleidimo diena) iki 2014-11-13 (teismo nuosprendžio įsiteisėjimo diena). Iš pareiškėjo pateiktų duomenų apie jo buvusį vidutinį darbo užmokestį (b.l. 98) matyti, jog 2014 metų kovo – gegužės mėnesiais pareiškėjui išmokėta iš viso 10 292,33 Lt darbo užmokesčio, o įvertinus tai, jog šiuo laikotarpiu buvo 62 darbo dienos, tai reiškia, jog pareiškėjo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 166 Lt. Jeigu pareiškėjas nebūtų atleistas iš valstybės tarnybos, priverstinės pravaikštos laikotarpiu 2014-06-06 iki 2014-11-13, t.y. 117 darbo dienų, būtų gavęs 19 422 Lt darbo užmokestį. Iš pareiškėjo pateiktų ir teismo turimų duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą matyti, jog pareiškėjas nuo 2014-07-01 iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis (b.l. 128-129). Nuo 2013-01-01 minimalus mėnesinis darbo užmokestis sudarė 1000 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19-24 nutarimas Nr. 1543), o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2014-10-01 patvirtintas 1035 Lt minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Tai reiškia, jog laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-11-13 pareiškėjo darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 4500,75 Lt (1000 Lt už liepą, 1000 už rugpjūtį, 1000 Lt už rugsėjį, 1035 Lt už spalį, 465,75 Lt už lapkritį (1035 Lt /20 darbo dienų * 9 darbo dienos)). Nurodyta suma išskaičiuotina iš pareiškėjui priteistino darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, t.y. 19 422 Lt - 4500,75 Lt sudaro 14 921,25 Lt. Pareiškėjo patikslintas prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 3430,77 Lt neturtinės žalos atlygimą, kuris lygus jo vieno mėnesio buvusio vidutinio darbo užmokesčio dydžiui. Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų išgyveno, jam sutriko sveikata, pablogėjo profesinė reputacija, jautė priešiškumą, sugriauti karjeros lūkesčiai, prarado galimybę tęsti darbą valstybės tarnyboje ir prarado pajamų šaltinį ir negalėjo tinkamai išlaikyti šeimos.

Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjas, teigdamas, jog patyrė 3430,77 Lt neturtinę žalą dėl, turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo sprendimų (veiksmų) ir patirtos žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1509/2012; 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Nagrinėjamu nenustatyta, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, o tik nustatyta, kad buvo paskirta per griežta tarnybinė nuobauda. Atsakovės įsakymai yra pakeisti ir pareiškėjui priteistas jo prarastas darbo užmokestis, t. y. pareiškėjo teisės ir interesai šiuo požiūriu apginti. Pareiškėjas nėra nurodęs konkrečių aplinkybių apie patirtus stiprius išgyvenimus, sutrikusią sveikatą būtent dėl to, kad buvo paskirta per griežta tarnybinė nuobauda. Nenustačius žalos kaip neturtinės atsakomybės sąlygos, nenagrinėtinos kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymo reikalavimai yra patenkinti iš dalies, todėl jis turi teisę į dalies išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl išlaidų atlyginimo turi būti pateiktas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymo, atitinkančio šiuos reikalavimus, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas 2014-07-07 sumokėjo 75 Lt žyminį mokestį. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą pareiškėjo prašymas neapmokestintas žyminiu mokesčiu, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo S. B. patikslintą prašymą patenkinti iš dalies,

pakeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-06 įsakymą Nr. A2-53 „Dėl S. B. atleidimo iš pareigų“ ir 2014-06-09 įsakymą Nr. A2-55 „Dėl 2014-06-06 įsakymo Nr. A2-53 pakeitimo“, kurio jam paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų, ir S. B. paskirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą,

pripažinti, kad S. B. atleistas iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų šio teismo sprendimu Palangos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. I-3-588/2014 pagrindu nuo 2014-11-13,

priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui S. B. 14 921,25 Lt (keturiolika tūkstančių devyni šimtai dvidešimt vienas litas 25 centai) (gyventojų pajamų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-06-06 iki 2014-11-13,

atmesti S. B. patikslintą prašymą dalyje dėl grąžinimo į eitas pareigas ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė