Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-750-1095/2025

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-06-27
Bylos Nr.: 1-750-1095/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Neringa Girnytė-Klimaitė
Kaltinamasis: E. G.
Nukentėjusysis: R. K., E. P., A. T.
Civilinis atsakovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Arūnas Kontrimavičius, Darius Staškevičius

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
2.1.15.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.15.4.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-750-1095/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49400-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5, 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.2.2; 2.1.15.4.3.1; 2.1.15.4.3.2 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė,sekretoriaujant Inetai Lipskytei,dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,kaltinamajam E. G., jo gynėjui advokatui Dariui Staškevičiui,nukentėjusiesiems R. K., E. P., A. T., jų atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei D. N.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio / aukštesniojo išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. 2024 m. gruodžio 19 d. apie 16.30 val. Panevėžyje, šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas miesto maršrutinį autobusą BMC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 27 punkto reikalavimus – šviečiant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukdamas į kairę pusę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir privalėdamas praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, to nepadarė, nepraleido pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvę jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios D. T. ir ją parbloškė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota ir nuo gautų sužalojimų 2025 m. sausio 24 d. 03.20 val. VšĮ Pasvalio ligoninėje D. T. mirė,– ji mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda pakaušyje, dešinio momenkaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju abiejų galvos smegenų pusrutulių dangalu, galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, ūminiu inkstų funkcijos nepakankamumu (kliniškai).

Įrodymai

Kaltinamasis E. G. teisiamajame posėdyje kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 19 d. dirbo, vairavo miesto maršrutinį autobusą BMC, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 16.30 val. jau buvo tamsus paros metas ir turėjo iš (duomenys neskelbtini) pasukti į kairėje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę. Eismas buvo intensyvus, nes buvo darbo diena. Sankryžoje praleido iš priekio važiuojančias transporto priemones ir degant žaliam šviesoforo signalui suko į kairę. Nepastebėjo pėsčiųjų perėją baigiančios pereiti moters ir autobuso dešiniu kampu ją kliudė, po smūgio moteris pargriuvo. Moterį pamatė tik prieš pat susidūrimą ir stabdė. Ji buvo tamsiai apsirengusi, jokių šviesą atspindinčių detalių nematė. Įvykio metu jo vairuoto autobuso greitis galėjo būti 5–10 km/h, autobusu važiavo viena moteris. Tuo metu buvo šlapdriba, lijundra ir rūkas, todėl matomumas nebuvo geras. Pėsčiųjų perėja toje vietoje nebuvo apšviesta, bet ji pažymėta kelio ženklais. Be to, toje sankryžoje matomumą sunkina prie jos esantis reklaminis stendas, kuris tai šviečia, tai užgęsta, todėl akina vairuotojus. Nepamena, ar eismo įvykio metu tas stendas švietė. Vairuodamas telefonu nesinaudojo. Važiavo įsijungęs trumpąsias šviesas, valytuvai langą valė kas 10–15 s. Sustabdęs autobusą iš jo išlipo ir iškvietė pagalbą, moteris nekalbėjo. Netrukus atvažiavo 2 greitosios medicinos pagalbos automobiliai, o po to atvyko ir policijos pareigūnai, kurie atliko matavimus įvykio vietoje, tikrino, ar veikė autobuso valytuvai, žibintai, po to dar viską fiksavo su dronu. Sužinojo iš policijos tyrėjos, kad patrenktos moters galva sutrenkta ir ji guli reanimacijoje. Susisiekė telefonu su patrenktos moters sūnumi, jo atsiprašė. 2025 m. sausio mėnesį iš tyrėjos sužinojo, kad partrenka moteris mirė. Atsiprašo nukentėjusiųjų, labai gailisi dėl to, kas nutiko. Turi 46 metų vairavimo patirtį, beveik 20 m. dirba autobuso vairuotoju ir taip įvyko pirmą kartą. Du kartus po 1000 Eur pervedė patrenktos moters sūnui žalai atlyginti. Norėtų būti atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą, nes viskas įvyko netyčia, su žmona (duomenys neskelbtini) metus kartu gyvena, vienas kitu pasitiki. Sutuoktinė neturi vairuotojo pažymėjimo. Žmona apie įvykį sužinojo tą patį vakarą, ji blogai vertina tai, kas nutiko. Praeityje du kartus yra baustas už tai, kad nepraleido pėsčiųjų per pėsčiųjų perėją, be to, kažkada seniai baustas už greičio viršijimą, bet eismo įvykių anksčiau niekada nėra sukėlęs. Santaupų neturi, žmona gauna 600 Eur išmoką, o jis uždirba apie 900 Eur. Po įvykio dvi savaites nevairavo, bet po to vėl grįžo dirbti vairuotoju ir iki šiol vairuoja, tik tai daro daug atsargiau, t. y. jeigu pamato pėsčiąjį, pradeda stabdyti dar likus 50–100 metrų iki jo. Per šį laikotarpį nuo eismo įvykio iki dabar negavo jokių nuobaudų. Kadangi yra profesionalus vairuotojas, kas 2 metus tikrinasi sveikatą. Paskutinį kartą 2025 m. kovo mėnesį jo sveikata tikrinta. Jo regėjimas geras, bet kai pradeda temti, vairuodamas užsideda akinius. Ir įvykio metu buvo su akiniais. Autobuse yra įrengti vaizdo registratoriai, kurie ir autobuso saloną filmuoja. Matė eismo įvykio vaizdo medžiagą. Žino, kad turi sustoti ir praleisti per pėsčiųjų perėja einančius pėsčiuosius.

Kaltinamajam pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Laiduotoja siekianti tapti I. G. parodė, kad nori tapti kaltinamojo laiduotoja, nes daug metų kartu su juo gyvena ir pasitiki juo. Nori atsiprašyti nukentėjusiųjų dėl to, kas įvyko. Iš karto po įvykio sutuoktinis buvo labai pasimetęs, pasakojo, kad nepastebėjo pėsčiosios. Jai žinoma, kad sutuoktinis du kartus yra baustas dėl pėsčiųjų nepraleidimo. Kalbasi su juo, kad visada turi praleisti pėsčiuosius, nes vairuotojas niekada nebus teisus. Su sutuoktiniu tenka kartu važiuoti, aki jis vairuoja šeimos automobilį, jis laikosi Kelių eismo taisyklių, yra atidus ir atsargus. Po šio įvykio tapo dar atsargesnis, dar lėčiau važiuoja, mažiau lenkia kitus automobilius. Kaip laiduotoja ji perspėtų, primintų sutuoktiniui, kad atsargiai vairuotų. Neturi finansinių galimybių sumokėti užstatą, nes ji senjorė ir jos gaunamos pajamos yra 613 Eur per mėnesį. Iki tol dirbo parduotuvėje. Pati vairuotojo pažymėjimo neturi. Sutuoktinis akinius dėvi ir kai skaito, ir kai televizorių žiūri, ir vairuodamas.

Nukentėjusysis A. T. parodė, kad jis buvo labai artimas su mama, jų ryšys buvo nenutrūkstamas, ji jam buvo kaip antras Dievas, pavyzdys. Viską, ką išmoko gyvenime, tai išmoko iš mamos. Neįsivaizduoja tolesnio gyvenimo be jos. Nuo mažų dienų kartu važinėdavo kartu su ja į keliones. Turėjo labai stiprią mamą, kuri išsigydė vėžį, rodė visiems pavyzdį, kad gali viską nugalėti. 2024 m. balandį palaidojo tėtį, kuris su mama kartu išgyveno virš 50 metų. Tėtis stebėdavosi, iš kur jo žmona turi tiek stiprybės. Po tėčio mirties mama išliko stipri, nors liko viena gyventi. Su mama bendraudavo kasdien ir ne po kartą, susiskambindavo, nes jai būdavo įdomūs jo ūkio reikalai ir visa kita, kaip jis gyvena. Nors gyvena daugiau nei už 100 km nuo mamos, kelis kartus per mėnesį atvykdavo jos aplankyti. Visi tik gali pavydėti, kad tokią nuostabią mamą turėjo. Po mamos mirties patyrė neregėtų išgyvenimų, begalinį skausmą, buvo visokių duobių, net galvoja, kad ir jo paties dalis mirė kartu su ja, o šios dienos procesas yra kaip žaizdų atvėrimas. Su tokia netektimi susidūrė pirmą kartą, dėl to jokie pinigai jo nepradžiugins. Pats galėtų susimokėti begalę pinigų, kad tik galėtų susigrąžinti mamą, kuri turėjo labai daug ateities planų, aktyviai visur dalyvaudavo. Anksčiau dar ir su dviračiu važinėdavo, bet apie kokius metus laiko jau nebevažinėdavo, kad tik saugiau būtų, nes buvo labai atsargi. Mama dėvėdavo šviesius drabužius, atšvaitus nešiodavo, save labai mylėjo, nes po ligos labai norėjo gyventi. Visada laikėsi principo, kad mylėti ir rodyti dėmesį reikia gyvam žmogui, todėl stengėsi užpildyti mamos gyvenimą nuolat bendraudamas su ja. Jeigu vieną dieną jai nepaskambindavo, tai gaudavo pretenzijų, nes pats ją pripratino prie tokio kasdienio bendravimo. Mama buvo jo patarėja, jį palaikė. Su mama švęsdavo visas šventes. Nesupranta, kaip gali vaikai, nuvažiavę į gimtąjį miestą, neužvažiuoti pas tėvus, jis visada būdamas netoliese aplankydavo ir mamą. Iš kaltinamojo yra gavęs 2000 Eur kompensaciją. Nors nebuvo nurodyta, už ką pervesti pinigai, tačiau tai laiko neturtinės žalos atlyginimu. Laidojimo išlaidomis rūpinosi kartu su seserimis bendromis jėgomis. Įvykio vakarą, kai iš sesers Eglės sužinojo, kad mamos buvimo vietą rodo ligoninėje, galvojo, kad ji su kaimyne, kurios sūnus mirė, ten nuvažiavo. Bet kadangi mama neatsiliepė telefonu, tai pats skambino į ligoninę klausinėjo apie mamą. Tada sužinojo, kad jai daroma operacija, liepė atvykti ryte. Kitą rytą nuvyko į ligoninę ir ją aplankė. Visą laiką, kol mama gulėjo ligoninėse, ją pagal galimybes lankydavo, nes turėjo rūpintis ir ūkiu. Be to, buvo suorganizuota, kad mamą slaugyti padėtų ir kiti asmenys, laukė jos sveikatos būklės pagerėjimo, melsdavosi už ją. Ir seserys ją lankė pagal galimybes, iki eismo įvykio mama su seserimis taip pat bendraudavo kasdien, jos atvykdavo į Lietuvą per atostogas ir mama vykdavo į Angliją pas seseris, nes nebijojo pokyčių. Mama turėjo nupirktus bilietus ir per artėjusias šventes taip pat turėjo būti Anglijoje, nes jie visi stengėsi paįvairinti jos gyvenimą. Palieka teismui spręsti dėl žalos atlyginimo, bet mamos jam niekas nepakeis.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad brolis jau labai daug ką pasakė. Nors jos su seserimi gyvena kitoje šalyje ir negalėdavo kiekvieną savaitgalį aplankyti mamos, tačiau jų ryšys su ja buvo labai stiprus, bendraudavo su mama kasdien vaizdo ir paprastais skambučiais, žinutėmis. 1–3 kartus per metus atvykdavo į Lietuvą aplankyti tėvų, kurie buvo pagrindinis dalykas, dėl ko važiuodavo į Lietuvą. Pati mama mažiausiai kartą per metus lankydavosi Anglijoje. Netekti tėvų yra didžiausias skausmas. Tėtis mirė 2024 m. balandžio mėnesį labai netikėtai ir tai jiems buvo didžiulis šokas. Tačiau dar sielvartaudami ir gedėdami dėl tėčio mirties, neteko ir mamos. Dėl to dabar mokosi iš naujo gyventi, nes tėvai žmogui suteikia saugumo jausmą. Nors jau keli mėnesiai praėjo nuo mamos mirties, kai tik kažkas atsitinka, vis dar nori paskambinti mamai, tačiau po to prisimena, kad jos nebėra. Tokiais momentais iš naujo kartojasi visi skaudūs išgyvenimai, kurių net negali įvertinti pinigais. Todėl jų reikalauja žala yra tik simbolinė suma. Šiuo metu yra labai sunku, bet tikisi, kad su laiku susitaikys su padėtimi, jog tokioje situacijoje prarado mamą, kuri dėjo labai daug pastangų, kad kuo ilgiau išliktų sveika: sveikai maitinosi, judėdavo. Turi išsisaugojusi paskutines jų susirašinėjimo 2024 m. gruodžio 18 d. žinutes. Kadangi mama per Šv. Kalėdas turėjo atvykti į Angliją, rūpinosi, ką pirks, ir kitais žemiškais dalykais. Per savaitę 2–3 kartus telefonu bendraudavo su mama apie kasdienius dalykus. 2024 m. gruodžio 19 d. sesuo, kuri tuo metu atostogavo, paskambino ir pasakė, kad mama neatsiliepia telefonu. Po to brolis sužinojo, kad mama ligoninėje operuojama. Iš karto pradėjo ieškoti bilietų kelionei į Lietuvą, nors šventiniu laikotarpiu buvo labai sudėtinga juos įsigyti. 2024 m. gruodžio 27 d. grįžo į Lietuvą ir čia prabuvo iki 2024 m. gruodžio 31 d. Tas dienas nuo ryto iki vakaro būdavo ligoninėje, nes stengėsi kuo daugiau laiko praleisti su mama. Suprato, kad gal mama ir nebebus tokia, kokia buvo iki įvykio, gal jai reikės priežiūros, bet tikėjo, kad mama pasveiks, todėl planavo, kaip reikės jai padėti reabilituotis po patirtos traumos. Su sese dėliojosi planus, kad atskris po vieną ir padės mamai reabilituotis. 2025 m. sausio 23 d. pranešė, kad mamai pagerėjo, todėl sesuo iš karto nusipirko bilietus ir išskrido į Lietuvą, tačiau kitą dieną sužinojo, jog mama mirė. Tada grįžo į mamos laidotuves. Draudimo bendrovė iš dalies atlygino jos patirtą turtinę žalą dėl kelionių į Lietuvą ir dalį laidojimo išlaidų, tačiau neturtinės žalos neatlygino.

Nukentėjusioji E. P. parodė, kad po mamos mirties išgyvena patį didžiausią košmarą, nes su mama buvo ypač artimos. Matydavo per vietos sekimo programėlę, kur mama yra, ją naudojo jau keletą metų, kad žinotų, kur mama yra. Kasdien su mama bendraudavo telefono skambučiais ir susirašinėdama. Eismo įvykio dieną ji pati atostogavo (duomenys neskelbtini), tačiau bendravo su mama, kuri jai sakė, kad po pietų važiuos į parduotuvę Panevėžyje kažkokios detalės. Mama gyveno (duomenys neskelbtini) ir į miestą vykdavo autobusu. Susitarė su mama susiskambinti vakare, bet ji jau neatsiliepė. Kadangi matė, kad mamos buvimo vieta yra ligoninėje, skambino broliui ir sesei, aiškinosi, kas nutiko. Tada sužinojo, kad mama buvo partrenkta. 2024 m. gruodžio 23 d. nutraukė iki 2024 m. gruodžio 30 d. turėjusias trukti atostogas ir 2024 m. gruodžio 24 d. atvyko į Lietuvą, kur prabuvo iki 2025 m. sausio 1 d. Atvykusi į ligoninę pamatė, kad lovoje guli bejėgis mamos kūnas, bet tai ne mama. Pirmą metų dieną 8 val. ryte prieš išvykdama dar aplankė mamą ligoninėje. Vyras taip pat buvo atvažiavęs į Lietuvą jos palaikyti. Išvykdama iš karto susiplanavo, kad į Lietuvą grįš 2025 m. sausio 20 d., tačiau dėl nenumatytų aplinkybių šį skrydį reikėjo atšaukti. Jos vyro tėvai lankydavo jos mamą ligoninėje, kad kuo daugiau informacijos apie ją turėtų. Jos vyro tėvai lankė jos mamą ir 2025 m. sausio 23 d., tada su mama trumpai pabendravo vaizdo skambučiu, išgirdo jos balsą, nes buvo jos sveikata pagerėjusi, pasakė mamai, kad atvyks jos aplankyti, ir iš karto užsisakė bilietus į Lietuvą, į kurią atvyko 2025 m. sausio 24 d. Išlipusi iš lėktuvo rado žinutę, kad paskambintų, ir kai paskambino, jai pranešė, kad mama mirė. Po mamos mirties neteko stiprybės, apsaugos, nes mama juos labai mylėjo, palaikė, jais rūpindavosi, už juos melsdavosi. Dėl to šį rytą prieš posėdį nuvyko su seserimi į mišias. Supranta, kad turi eiti į darbą, toliau gyventi, bet viskas atrodo labai be tikslo, nebėra stiprybės, ji yra visiškai palūžusi, tiesiog nėra žodžių, kurie apibūdintų, kaip jai trūksta mamos. Turi išsisaugojusi mamos balso žinutę, kur ji sako: „dukryte, myliu tave labai, pasiilgau tavęs labai“. Ji pati apie 3–4 kartus per metus aplankydavo tėvus Lietuvoje. Tėvai, o po to po tėčio mirties mama viena atskrisdavo pas jas su seserimi į Angliją. Mama ir 2024 m. lapkritį lankėsi Anglijoje. Nors mam atskrido su mažu lagaminu, tačiau buvo prisidėjusi visokių papildų, nes buvo nusiteikusi ilgai gyventi ir juos mokindavo sveikai gyventi. Mama buvo labai energinga, dėl to jos daug vaikščiojo. Jai padaryta turtinė žala buvo atlyginta iš dalies, o neturtinės žalos jai niekas neatlygino. Broliui atidavė visus mamos turėtus daiktus, tarp kurių rado į servetėlę susuktą detalę, ant kuprinytės buvo uždėtas atšvaitas, jos dėvėta striukė buvo tamsi, bet kelnės buvo šviesios, ji pati jas mamai buvo nupirkusi. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo palaiko.

Civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė (teisininkė) parodė, kad pritaria draudimo bendrovės išsakytai pozicijai dėl civilinio ieškinio, nes suaugusiems atskirai gyvenantiems asmenims priteisiama iki 15 000 Eur dydžio neturtinė žala. Teismas tai turėtų įvertinti ir šią žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė. Kaltinamasis iki šiol dirba vairuotoju jų bendrovėje. Atstovavimo išlaidų atlyginimo, kai žalą padaro darbuotojas, praktikos nežino. Kiekvienu atveju atskirai (individualiai) turėtų būti sprendžiama dėl to, todėl negali atsakyti, ar bendrovė sutiktų atlyginti šioje byloje nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes dėl to sprendžia ne ji, o vadovai, tačiau bendrovė svarstytų šią galimybę.

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos E. N. 2024 m. gruodžio 19 d. tarnybinio pranešimo „Dėl įvykių aplinkybių“ matyti, kad 2024 m. gruodžio 19 d., dirbdama ekipaže ,,P1165“ su Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiąja patrule E. T., apie 16.32 val. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojų gavo pranešimą, kad sankirtoje automobilis partrenkė žmogų. Kai nuvyko nurodytu adresu, jas pasitiko blaivus E. G., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad vairavo maršrutinį autobusą BMC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje suko į kairę pusę ir pėsčiųjų perėjoje kliudė pėsčiąją. Pasak E. G., jis pėsčiosios nepastebėjo, nurodė, kad pėsčiąją kliudė autobuso priekine dešine dalimi. Kai jos atvyko, GMP automobilyje buvo apžiūrima medikų D. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sąmoninga, tačiau neorientuota, į užduodamus klausimus atsakyti negalėjo. Pirminiais duomenimis buvo nustatyta, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje, E. G., vairuodamas maršrutinį autobusą BMC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę pusę, nepraleido reguliuojamoje šviesoforu pėsčiųjų perėjoje ėjusios D. T. ir ją kliudė. Eismo įvykio metu autobusas neapgadintas, D. T. apžiūrėta GMP medikų, išvežta į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai, paguldyta į Reanimacijos skyrių, jai nustatyta subdurinė hematoma. E. G. po eismo įvykio buvo labai susijaudinęs, neramus, teigė, kad šiuo metu negali parašyti paaiškinimo, medikų pagalbos atsisakė. E. G. nurodė, kad autobuse BMC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra vaizdo registratorius (1 t., b. l. 14–16).

Iš 2024 m. gruodžio 19–21 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano ir fotolentelės matyti, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojama sankryža. Matavimai, susiję su eismo įvykiu, atliekami bazinės linijos metodu. Sankryžos pietrytinėje dalyje, ties rytinio šaligatvio rytiniu kraštu yra apšvietimo stulpas, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini). Stulpas yra atskaitos taško pradžia X0, nuo kurio pietų ir šiaurės kryptimis išvedama bazinė linija. (duomenys neskelbtini) gatvės yra asfaltuotos, apšviestos, šviesoforai veikia. Pietinėje sankryžos dalyje yra (duomenys neskelbtini) gatvė. (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoji dalis yra 11,5 m pločio, trijų eismo juostų. Viena eismo juosta yra pietų kryptimi, jos plotis yra 4,4 m. Dvi eismo juostos yra šiaurės kryptimi, jų plotis yra 7,1 m. Sankryžos pietvakarinėje pusėje, 25 m atstumu nuo eismo įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ant pastato yra šviečiantis reklaminis ekranas, transliuojantis įvairias reklamas. Ekranas yra nukreiptas rytų kryptimi. (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje yra šviesoforu reguliuojama 3,32 m pločio pėsčiųjų perėja su kelio ženklinimu: dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žyminčios pėsčiųjų perėją (KET 1.13.3). (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje iš šiaurės į pietų pusę yra horizontalūs ženklinimai ant važiuojamosios kelio dalies: siaura brūkšninė linija (KET 1.7), siaura ištisinė linija (KET 1.1), „Stop“ linija (KET 1.11). (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje, vakarinėje pusėje ant šaligatvio stovi draudžiamasis kelio ženklas: krovininių automobilių eismas draudžiamas (KET 304), atsuktas šiaurės kryptimi. (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje, eismo juostoje pietų kryptimi, priekiu į pietus stovi raudonos spalvos autobusas BMC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Autobusas stovi galine ašimi ant pėsčiųjų perėjos. Autobuso priekinės ašies kairės pusės ratas yra 0,4 m atstumu nuo X0 į pietų pusę ir 10,9 m nuo bazinės linijos į vakarus. Galinės ašies kairės pusės ratas yra 5,6 m atstumu nuo X0 į šiaurės pusę ir 10,9 m nuo bazinės linijos į vakarus. Autobuso kėbulas šlapias, ant jo apgadinimų nesimato. Autobusas yra su žieminėmis M+S padangomis, kurių protektorių gyliai yra: priekinės kairės pusės padangos 10,6 mm, priekinės dešinės pusės padangos 11,44 mm, galinės kairės pusės vidinės padangos 9,15 mm, galinės kairės pusės išorinės padangos 8,9 mm, galinės dešinės pusės vidinės padangos 9,6 mm, galinės dešinės pusės išorinės padangos 10,4 mm. Autobusas yra su automatine pavarų dėže, apžiūros metu įjungta neutrali jos padėtis. Apžiūros metu autobuso trumpųjų šviesų žibintai yra įjungti, veikiantys, posūkiai veikia, priekinio stiklo valytuvai veikia, dienos šviesos žibintai veikia, oranžiniai žibintai ant autobuso šonų veikia. Autobuso salone, ties priekinio stiklo viršutine dalimi yra sumontuota vaizdo stebėjimo kamera. 4,3 m atstumu nuo X0 į šiaurės pusę ir 14,3 m nuo bazinės linijos į vakarų pusę ant asfalto yra kraujo dėmė. 4,9 m atstumu nuo X0 į šiaurės pusę ir 15,5 m nuo bazinės linijos į vakarų pusę, ant šaligatvio yra juostinis atšvaitas. 6,6 m atstumu nuo X0 į šiaurės pusę ir 15,4 m nuo bazinės linijos į vakarų pusę, ant važiuojamosios kelio dalies yra 4 AA tipo elementai. Elementai ir juostinis atšvaitas paimami (1 t., b. l. 18–33).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. A. 2025 m. sausio 6 d. tarnybinio pranešimo „Dėl pokalbio su A. T.“ matyti, kad 2025 m. sausio 6 d. 09.00 val. tarnybiniu telefonu buvo susisiekta su D. T. sūnumi A. T. ir bendrauta apie nukentėjusiosios sveikatos būklę. A. T. nurodė, kad jo mama vis dar sunkios būklės, kuri pradžioje keletą dienų po eismo įvykio dar atpažino savo artimuosius ir dar šiek tiek kalbėjo, tačiau dabar ji artimųjų nebeatpažįsta ir visiškai nekalba, o tik kažką nesuprantamai „marmaliuoja“, yra neadekvati ir nesiorientuoja aplinkoje. Gydantys daktarai apie mamos pasveikimą jokių prognozių neduoda, tik „skėsčioja rankomis“. Artimiausiu metu A. T. planuoja tvarkyti dokumentus dėl mamos patalpinimo į slaugos ligoninę (1 t., b. l. 52).

Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2025 m. sausio 7 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad pacientė D. T. į ligoninę pristatyta 2024 m. gruodžio 19 d., 17.05 val., nuo 2024 m. gruodžio 22 d. teikiama sveikatos priežiūros paslauga Neurochirurgijos skyriuje. Būklė vidutinio sunkumo, stabili, vangi, pacientė sutrikusios orientacijos. Diagnozuotas introkranijinis kraujo išsiliejimas į kaukolės ertmę ir į galvos smegenis, kaukolės kaulų lūžis, pakaušio srities žaizda. Pacientė dėl introkranijinio sužalojimo operuota 2024 m. gruodžio 19 d. (1 t., b. l. 51).

Iš VšĮ Pasvalio ligoninės 2025 m. sausio 24 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad pacientė D. T., gim. (duomenys neskelbtini), patyrusi traumą autoįvykio metu 2024 m. gruodžio 19 d., VšĮ Pasvalio ligoninėje gydyta nuo 2025 m. sausio 9 d. Pacientė mirė 2025 m. sausio 24 d. 03.20 val. (1 t., b. l. 53–54).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 2-ojo skyriaus vyresn. tyrėjos G. A. 2025 m. gegužės 13 d. tarnybinio pranešimo „Dėl pokalbio su nukentėjusiuoju A. T.“ matyti, kad 2025 m. gegužės 13 d., 08.51val. tarnybiniu telefonu buvo susisiekta su D. T. sūnumi A. T.. Nukentėjusysis paaiškino, kad įtariamasis E. G. į jo dukros L. T. sąskaitą yra pervedęs 2000 eurų moralinei žalai atlyginti. E. G. jis pats nurodė dukros sąskaitos numerį. A. T. asmeniškai iš draudimo bendrovės dar nėra gavęs jokių išmokų (1 t., b. l. 67).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. T. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda pakaušyje, dešinio momenkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju abiejų galvos smegenų pusrutulių dangalu, galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimas. Gyvam asmeniui sužalojimai atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Aprašyti galvos sužalojimai D. T. padaryti prieš mirtį vienu metu, kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, t. y. 2024 m. gruodžio 19 d., sužalojant galvą į kietas bukas judančio autobuso kėbulo dalis. Tai nurodo muštinė žaizda pakaušyje, dešinio momenkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas. D. T. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio muštinė žaizda pakaušyje, dešinio momenkaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju abiejų galvos smegenų pusrutulių dangalu, galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, ūminiu inkstų funkcijos nepakankamumu (kliniškai). Tarp D. T. eismo įvykio metu padarytų sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pirminio smūgio į galvą padarymo metu D. T. buvo stovimoje padėtyje, galimai ėjo (1 t., b. l. 59–60).

Iš 2025 m. sausio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti 2024 m. gruodžio 19 d. vaizdo įrašai iš autobuso BMC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti 2024 m. gruodžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. B.. Vaizdo įrašas Nr. 1. „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo fiksavimo laikas 2024 m. gruodžio 19 d., 16:27:26, kintantis. Vaizdo įrašo trukmė 35 sek. Vaizdo įrašas yra spalvoto vaizdo, užfiksuotas tamsiu paros metu, šviečiant gatvių apšvietimo šviestuvams. Vaizdo fiksavimo kamera įrengta ant transporto priemonės priekio (toliau – filmuojanti transporto priemonė). Vaizdo fiksavimo kamera filmuoja (duomenys neskelbtini) sankryžą. Transporto priemonė stovi trečioje (duomenys neskelbtini) gatvės juostoje, prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, dega žalias šviesoforo signalas. Kelio danga šlapia. Už sankryžos, kairėje pusėje stovi reklaminis stendas, kuris ryškiai šviečia. Filmuojanti transporto priemonė įvažiuoja į sankryžą ir pravažiavusi važiuojamųjų kelio dalių sankirtą, sukdama kairėn, įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur priešais yra pėsčiųjų perėja. Filmuojančios transporto priemonės kamera 16:27:39 užfiksuoja pėsčiųjų perėja einantį pėsčiąjį, kuris juda iš kairės į dešinę, ir beveik baigia pereiti gatvę. Filmuojanti transporto priemonė važiuoja toliau. Pėsčiasis eina gatve per pėsčiųjų perėja, nesidairydamas į šalis, nemato jam iš dešinės atvažiuojančios transporto priemonės. Pėsčiasis vilki juodos spalvos striukę, šviesios spalvos kelnes, ant galvos dėvi pilkos spalvos kepurę, avi juodos spalvos batais. Ant pėsčiojo dešinės pusės, ties juosmeniu matosi šviesą atspindintis atšvaitas žalios spalvos. Filmuojanti transporto priemonė, važiuodama toliau ir kirsdama pėsčiųjų perėją, 16:27:40 kliudo pėsčiąjį savo priekine dešine puse. Filmuojanti transporto priemonė, dar šiek tiek pavažiavusi (duomenys neskelbtini) gatve, 16:27:43 sustoja. Kitas vaizdo įrašas, kuriame fiksuojamas vaizdas neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas Nr. 2. „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo fiksavimo laikas 2024 m. gruodžio 19 d., 16:27:25, kintantis. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 05 sek. Vaizdo įrašas yra nespalvoto vaizdo, užfiksuotas tamsiu paros metu, šviečiant gatvių apšvietimo šviestuvams. Vaizdo fiksavimo kamera įrengta ant transporto priemonės dešinės pusės šono (toliau – filmuojanti transporto priemonė). Vaizdo fiksavimo kamera filmuoja Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė važiuoja (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje sukasi į kairę. Kelio danga šlapia. Filmuojanti transporto priemonė pravažiuoja važiuojamųjų kelio dalių sankirtą ir įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) gatvę. 16:27:41 filmuojančiai transporto priemonei važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, dešinėje pusėje matosi, kad ant pėsčiųjų tako ir ant gatvės guli ant nugaros partrenktas žmogus. Žmogaus galva ir kūnas iki juosmens yra ant pėsčiųjų tako, kuris grįstas betoninėmis trinkelėmis, o jo dubuo, kojos ant gatvės. Prie gulinčio asmens galvos yra kažkokie daiktai su šviesą atspindinčiu atšvaitu. 16:27:42 filmuojanti transporto priemonė sustoja. 16:27:52 atsidaro šios transporto priemonės šoninės durys. Išlipa vyras, dėvintis akinius. Vyras nueina prie gulinčio asmens, pasilenkia prie jo ir dešine ranka paliečia. Vyras vėl grįžta į autobusą. Vaizdo įrašas nutrūksta (1 t., b. l. 167–175).

Iš 2025 m. sausio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas Bendrajam pagalbos centrui 2024 m. gruodžio 19 d. 16.29 val., pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini). Garso įraše moteris skambina į BPC ir praneša apie eismo įvykį, kuris ką tik įvyko. Praneša, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje, prie „(duomenys neskelbtini)“, nutrenkė žmogų. Pranešėja nematė įvykio, nes yra autobuse, negali pasakyti, ar partrenktasis yra vyras, ar moteris, ar jis sąmoningas, ar ne. Nežino net, kur yra tas žmogus, žino tik, kad jį nutrenkė. Prisistatė Z. L. (1 t., b. l. 176–178).

Iš 2025 m. sausio 6 d.daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti elementai AA tipo 4 vnt ir juostinis atšvaitas, kurie rasti įvykio vietoje. Apžiūrėti keturi AA tipo elementai. Ant dviejų elementų yra gamykliniai užrašai: „DURACELL“, AA, Made in Belgijum, (duomenys neskelbtini). Ant kitų dviejų elementų yra gamykliniai užrašai: „OKTAN max SUPER HEAVY DUTY R6“, AA, 1,5V, 0% Hg, 0%, Cd. Apžiūros metu ant visų elementų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, pažeidimų neužfiksuota. Apžiūrimas šviesą atspindintis juostinis atšvaitas, kurio viena pusė yra šviesą atspindinti geltonos spalvos, o kita pusė juodos spalvos. Atšvaito ilgis 24 cm, plotis 3 cm. Ant šviesą atspindinčios geltonos spalvos pusės, atšvaito viduryje yra gamyklinis užrašas „b’Twin“, o atšvaito galo yra kiti gamykliniai užrašai. Ištiesus atšvaitą ir jį šiek tiek palenkus, atšvaitas automatiškai susisuka į apskritimą. Ant atšvaito matosi nusidėvėjimo žymės. Apžiūros metu ant atšvaito nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. 4 vnt. elementai ir atšvaitas supakuojami į tą pačią kartoninę dėžę (1 t., b. l. 180–182).

Iš 2025 m. sausio 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti eismo įvykio metu sužalotos D. T. drabužiai ir avalynė, paimti 2024 m. gruodžio 23 d. iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės. Apžiūrėti: juodos spalvos žieminė pūkinė striukė, kurios medžiaga išorėje yra sutepta ir purvina; juodos, pilkos ir baltos spalvų languoti storo audinio marškiniai ilgomis rankovėmis; pilkos spalvos storo audinio sportinės kelnės, kurių medžiaga išorėje yra sutepta ir purvina; pilkos ir mėlynos spalvų plono audinio marškinėliai trumpomis rankovėmis; raudonos spalvos plono audinio kelnės; pilkos spalvos trikotažinė liemenėlė; alyvinės spalvos moteriškos apatinės kelnaitės; pilkos spalvos kaklamautė, ant kurios įvairiose vietose yra matomi įvairių dydžių rusvos spalvos (galimai kraujo) dėmės ir sutepimai; pora juodos spalvos sportinių batų; dvi juodos spalvos ir dvi pilkos spalvos megztos kojinės. Apžiūrai pateikti drabužiai (striukė, marškiniai ilgomis rankovėmis, storo audinio sportinės kelnės, marškinėliai trumpomis rankovėmis, plono audinio kelnės, liemenėlė ir apatinės kelnaitės) yra pažeisti mechaniškai – sukarpyti (tikėtina, kad medicinos darbuotojų) (2 t., b. l. 1–30).

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2024 m. gruodžio 30 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad Panevėžio automatinės meteorologijos stoties duomenimis 2024 m. gruodžio 19 d. nuo 16 val. iki 17 val. krituliai nefiksuoti (2 t., b. l. 32–33).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gruodžio 23 d. rašto „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ ir prie jo pridėto darbo grafiko matyti, kad E. G., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 19 d. 16.30 val. vykdė darbo funkcijas (2 t., b. l. 35–36).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad transporto priemonės BMC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, draudimas galiojo nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. (2 t., b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir atsakomybės taikymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Paties kaltinamojo E. G. parodymai, tyrėjos 2024 m. gruodžio 19 d. tarnybinis pranešimas „Dėl įvykių aplinkybių“, taip pat kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, vaizdo ir garso įrašų apžiūrų protokolai ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai patvirtina, kad E. G., vykdydamas darbo funkcijas, 2024 m. gruodžio 19 d. apie 16.30 val. vairavo Panevėžio miesto maršrutinį autobusą BMC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo važiavo nustatytu maršrutu (duomenys neskelbtini), iš kurios šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje šviečiant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui suko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo metu pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvę vairuotojui iš kairės pusės ėjo pėsčioji D. T., kurią E. G., atlikdamas posūkio į kairę manevrą, pagal KET 27 punkto reikalavimus turėjo praleisti, tačiau to nepadarė. Kaltinamojo teigimu, jis gatvę pereiti baigiančią pėsčiąją pastebėjo tik prieš pat susidūrimą, kurio išvengti nebespėjo. Iš filmuotos medžiagos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad pėsčioji vilkėjo juodos spalvos striukę, šviesios spalvos kelnes, avėjo juodos spalvos batais, ant dešinės pusės ties juosmeniu matėsi šviesą atspindintis atšvaitas. Kaltinamojo vairuotas autobusas kliudė pėsčiąją savo priekine dešine puse.

Taigi pagal nustatytas aplinkybes kaltinamasis, jeigu jis būtų laiku pastebėjęs pėsčiąją ir ją praleidęs, turėjo techninę galimybę išvengti D. T. partrenkimo. Eismo įvykio situacijoje E. G. veiksmai, t. y. kad jis, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje šviečiant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui atlikdamas posūkio į kairę manevrą, pėsčiajai D. T. einant per pėsčiųjų perėją, jos nepraleido, techniniu požiūriu lėmė šio eismo įvykio kilimą. Tokie E. G. veiksmai techniniu požiūriu neabejotinai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio, kurio metu kaltinamasis partrenkė per pėsčiųjų perėją judėjusią pėsčiąją, kilimu. Taigi eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota ir po šiek tiek daugiau nei mėnesio nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ligoninėje mirė pėsčioji D. T., įvyko dėl to, kad E. G. dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET 27 punkto reikalavimus, numatančius vairuotojų pareigas atliekant posūkius į dešinę ar į kairę sankryžose.

Nustatyti kaltinamojo atlikti veiksmai pagal atsiradusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes atitinka joje numatytos nusikalstamos veikos (neatsargaus nusikaltimo) sudėtį. E. G., vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog partrenkus žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojo kaltės paprastai nepašalina teiginiai, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Nors Panevėžio automatinės meteorologijos stoties duomenimis 2024 m. gruodžio 19 d. nuo 16 val. iki 17 val. krituliai nefiksuoti, kaltinamasis teigia, kad įvykio metu kritulių buvo, tačiau vairuotojui matomumo niekas neužstojo. Nors prie sankryžos yra įrengtas šviečiantis reklaminis ekranas, transliuojantis įvairias reklamas, tačiau pėsčioji buvo su šviesiomis kelnėmis, su savimi dešinėje pusėje ties juosmeniu turėjo šviesą atspindintį atšvaitą, taigi jeigu susiklosčiusioje situacijoje E. G., kirsdamas pėsčiųjų perėją, būtų buvęs atidesnis, kaip to reikalauja KET, jis turėjo pastebėti per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją, kuri iki susidūrimo spėjo pereiti beveik visą gatvę.

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, be to, atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant šio straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų sąlygų visumai. Net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą. Tačiau tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021).

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingą tolesnio elgesio korekciją būtent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę. Nes būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos teikia papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-380/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-888/2023).

Byloje yra pareikštas E. G. sutuoktinės I. G. prašymas atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą. Nustatyta, kad E. G. padarė neatsargų nusikaltimą, jis nusikalto pirmą kartą. Kaltinamasis, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – maršrutinį miesto autobusą, turėjo laikytis vairuotojams keliamų pareigų pėstiesiems ir pagal savo asmenines savybes (amžių, vairavimo ir gyvenimišką patirtį) turėjo bei galėjo tai padaryti, tačiau pažeidė KET reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, po kurio dėl patirtų sužalojimų žuvo žmogus. Taigi nusikaltimą E. G. padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Jau minėta, kad nustatyta E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir išreiškė nuoširdžią atgailą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiga atlyginti padarytą žalą šiuo atveju tenka draudimo bendrovei, o ne pačiam kaltinamajam (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nuo 2005 m. dirba vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 89).

Tačiau nepaisant visų šių teigiamai kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių, byloje egzistuoja ir neigiamai E. G. charakterizuojantys duomenys, nes jis 2020–2023 metais 3 kartus baustas administracine tvarka ir visus kartus baustas už KET pažeidimus. 2020 m. E. G. baustas už leistino greičio viršijimą 21 km/h, o 2021 ir 2023 m. jis baustas už tai, kad pėsčiųjų nepraleisimą per pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja KET (2 t., b. l. 106–108). Nors skirtos baudos sumokėtos, nuobaudos nebegaliojančios, tačiau nagrinėjamu atveju per kiek mažiau nei 4 metus 3 kartą E. G. padarytas analogiškas KET pažeidimas sukėlė skaudžias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, t. y. dėl kaltinamojo padaryto šiurkštaus KET pažeidimo įvyko pėsčiosios mirtį nulėmęs eismo įvykis. Nors kaltinamasis yra profesionalus vairuotojas, turintis ilgametę vairavimo patirtį, tačiau jo padaryti KET pažeidimai neleidžia jo apibūdinti kaip pavyzdingo ir pareigingo vairuotojo, linkusio laikytis KET.

Kaltinamasis turi teisę vairuoti jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, pagal savo amžių ((duomenys neskelbtini) m.) ir patirtį yra visiškai savarankiška bei susiformavusi asmenybė su didele gyvenimiška ir vairavimo patirtimi, t. y. šiuo atveju E. G. nelaikytinas tokia nebrandžia asmenybe, kuri be kito asmens priežiūros negebėtų priimti tinkamų gyvenimiškų sprendimų, todėl kito asmens įtaka tokiam asmeniui būtų minimali. Juolab, kad kaltinamojo sutuoktinė pati teisės vairuoti neturi, o kaltinamasis yra profesionalus vairuotojas, todėl abejotina, kokią realią įtaką KET laikymosi aspektu ir kaltinamojo elgesiui ateityje apskritai jo sutuoktinė galėtų tokioje situacijoje daryti. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, susijusias su E. G. asmenybe, jo padaryta veika ir ankstesniais baustumais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl to spręstina dėl kaltinamajam skirtinos bausmės.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, t. y. kito žmogaus žūtį, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgia į E. G. asmenybę, tai, kad jis turi nuolatinį darbą, anksčiau neteistas, tačiau iki nusikaltimo padarymo buvo net kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Atsižvelgęs į visas šiame nuosprendyje jau aptartas tiek kaltinamąjį, tiek ir po padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už neatsargaus BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriant už vidurkį švelnesnę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu, t. y. iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Teismas, dar kartą įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytos veikos situacija, su kaltinamojo asmenybe (padarytas neatsargus nusikaltimas, kurį padaręs E. G. nuo pat pradžių gailisi, nesistengė išvengti atsakomybės, anksčiau neteistas, nusikaltimą padarė būdamas neapsvaigęs, geranoriškai atlygino dalį žalos), konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir bausmės vykdymas atidedamas 1 metų 6 mėnesių terminui. Teismo vertinimu, kaltinamojo asmenybė nėra tiek pavojinga, jog būtų galima teigti, kad tik realus bausmės atlikimas gali pasiekti bausmės tikslus. Nustatytos aplinkybės sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaltinamajam skirtinos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo kaltę (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-813/2023). Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus (Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-245-919/2025).

Nagrinėjamu atveju E. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes bei įvertinus E. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir neskyrus baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

Jau minėta, kad E. G. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, išskyrus jo ankstesnius baustumus administracine tvarka, byloje nėra nustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ankščiau neteistas, dirbantis, neatsargų nusikaltimą padarė nepiktybiškai, nepastebėjo pėsčiosios, bet eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus. Specialioji teisė vairuoti transporto priemones E. G. reikalinga darbo funkcijų vykdymui, nes jis yra vairuotojas ir, kaip pats teigia, po eismo įvykio daugiau už KET pažeidimus nėra baustas, vairuoja dar atsargiau. Visa tai leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be specialiosios teisės vairuoti atėmimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.

Nors kai kurie iš proceso dalyvių nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas prašė priteisti ne iš kaltinamojo, o iš jo darbdavio, tačiau teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, tačiau tai neapima pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nors pačiame civiliniame ieškinyje bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti iš draudimo bendrovės, tačiau pagal BPK 106 str. 2 d. teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju kiekvienas iš nukentėjusiųjų patyrė po 1000 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos yra protingo dydžio, proporcingos bylos apimčiai, advokato sugaištam laikui, todėl jos priteistinos nukentėjusiesiems iš kaltinamojo.

Žalos atlyginimas

Nukentėjusieji R. K., E. P. ir A. T. (suaugę žuvusiosios vaikai) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydami kiekvienam iš jų priteisti po 27 720 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašydami priteisti 5 proc. palūkanas (1 t., b. l. 139–147).

Nors civilinio atsakovo atsiliepime keliamas klausimas dėl civilinio atsakovo tinkamumo, tačiau byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo vairuoto autobuso valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta (duomenys neskelbtini)Lietuvos filiale, kuris draudimo sutartyje nurodytas kaip draudikas, jis yra įregistruotas Juridinių asmenų registre ir turi juridinio asmens kodą, todėl būtent (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialas pagrįstai pripažintas civiliniu atsakovu (2 t., b. l. 39). Pagal CK 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas draudimo bendrovė privalo atlyginti kalto asmens veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi šiuo atveju civiliniame ieškinyje yra teisingai ir pagrįstai reikalaujama patirtą neturtinę žalą priteisti iš draudimo bendrovės, nors jos pavadinimas nurodytas netiksliai.

Dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos teismas akcentuoja, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Šiuo atveju eismo įvykio metu žuvo R. K., E. P. ir A. T. mama D. T., kuriai eismo įvykio ir mirties metu buvo (duomenys neskelbtini) metai. Žuvusios moters suaugę ir atskirai gyvenantys vaikai teigia dėl jos mirties patyrę didžiulę neturtinę žalą ir teismas tuo neturi pagrindo abejoti, nes gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju. Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – autobusą, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų po daugiau nei mėnesio ligoninėje D. T. mirė. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesas gauti teisingą kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, antra vertus, kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kitos aplinkybės. Jau ne kartą minėta, kad E. G. padarė neatsargų nusikaltimą, nuo pat pradžių papasakojo, kaip viskas įvyko, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai apgailestavo dėl to, kas atsitiko. Eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, iš įvykio vietos nepasišalino.

Nustatyta, kad D. T. kelis mėnesius iki mirties gyveno viena, nes jos sutuoktinis pavasarį mirė, jos sūnus gyvena kitame mieste Lietuvoje, o dukros jau daug metų gyvena užsienyje – Didžiojoje Britanijoje. Teismui nekyla jokių abejonių, kad visi trys žuvusios D. T. vaikai dėl jos mirties patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, nes jie visi, nepaisant jų gyvenamosios vietos, iki D. T. mirties palaikė pastovius, glaudžius ir artimus santykius su ja, ją pagal galimybes lankydavo Panevėžio r., kur ji gyveno, kviesdavosi, kad ji vyktų pas juos į svečius (buvo nupirkti bilietai ir 2024 m. gruodį žuvusioji turėjo skristi pas dukras į Didžiąją Britaniją), nuolat bendraudavo telefonu, domėjosi vieni kitų kasdienybe. Suaugę ir savarankiškus gyvenimus gyvenantys sūnus ir dukros neteko vienintelės motinos ir tokio ryšio atkurti nebeįmanoma. Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje visų žuvusios D. T. vaikų paaiškinimų, kurie papildydami vieni kitų nurodytas aplinkybes pasakojo apie savo santykius su mama, juos su mama siejo itin artimas, nuoširdus tarpusavio ryšys, jie dažnai su mama įvairiomis formomis bendraudavo. Stiprų jų tarpusavio ryšį patvirtina ir aplinkybės, kad labai greitai po eismo įvykio nukentėjusieji pasigedo mamos, kuri nebeatsiliepė telefonu, viena iš dukrų turėjo jos vietos sekimo programėlę, po kelių dienų nuo įvykio abi dukros grįžo iš užsienio lankyti mamos ligoninėje, kur ją daug kartų lankė ir sūnus, gyvenantis Lietuvoje. Iš nukentėjusiųjų pasakojimų akivaizdu, kad R. K., E. P. ir A. T. dėl motinos mirties patyrė stiprų psichologinį šoką, dvasinį sukrėtimą ir neigiamus išgyvenimus, nes jų motinos, nepaisant jos senyvo amžiaus, sveikata buvo pakankamai gera, ji buvo šviesaus proto ir jos mirtis jiems buvo netikėta, jie tikėjosi, kad ji po eismo įvykio pasveiks, nes ir jos būklė buvo šiek tiek pagerėjusi. Kadangi žuvusią motiną su vaikais siejo artimiausias ryšys, jie dėl jos mirties patyrė didžiausią neturtinę žalą. Motinos mirtis turėjo neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei, kaip matyti iš nukentėjusiųjų paaiškinimų, pirmieji mėnesiai netekus artimo žmogaus yra jiems ypač sunkūs, jie jaučiasi sugniuždyti. Tai neabejotinai paveikė jų kasdienio gyvenimo kokybę. Tačiau jokių duomenų, kad dėl motinos mirties būtų pablogėjusi nukentėjusiųjų sveikata, jiems būtų skirtas gydymas, byloje nėra.

Nors neturtinė žala kiekvienu konkrečiu atveju vertintina individualiai, tačiau vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, tai teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Dėl asmens žūties eismo įvykio metu žuvusiojo vaikui priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja iki 30 000 Eur (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-182-581/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-606/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-885/2025). Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti įvertintas ir nukentėjusiųjų skaičius ir bendra jiems atlygintina pinigų suma.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, nukentėjusiųjų ryšį su D. T., jų patirtus neigiamus išgyvenimus dėl mamos mirties, sprendžia, kad nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos sumos yra per didelės, todėl jų civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies, konstatuojant, kad kiekvienas iš vaikų patyrė vienodą 15 000 Eur neturtinę žalą. Teismo vertinimu, būtent tokios neturtinės žalos sumos atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką ir nustatytas šios bylos aplinkybes. Teisiamajame posėdyje A. T. patvirtino ir bylos medžiaga įrodo, kad iš kaltinamojo yra gavęs 2000 Eur kompensaciją. Nors nebuvo nurodyta, už ką pervesti pinigai, tačiau tai laiko neturtinės žalos atlyginimu. Taigi šiam nukentėjusiajam priteistina neturtinės žalos suma mažintina jau gautais 2000 Eur. Duomenų, kad draudimo bendrovė būtų išmokėjusi nukentėjusiesiems kokias nors neturtinės žalos sumas, byloje nėra.

Nukentėjusiesiems jų prašymu taip pat priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, tačiau jos skaičiuotinos ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kaip prašoma civiliniame ieškinyje, o nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialo, į. k. (duomenys neskelbtini), priteisti A. T. naudai 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Kitą nukentėjusiojo A. T. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, į. k. (duomenys neskelbtini), priteisti E. P. naudai 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Kitą nukentėjusiosios E. P. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), priteisti R. K. naudai 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Kitą nukentėjusiosios R. K. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš E. G. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš E. G. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. P. naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš E. G. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė