Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-170-885/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-14
Bylos Nr.: 1A-170-885/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45310-2023-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nukentėjusysis: S. S.
Advokatai: Vaidas Paulauskas, Valdas Rakauskas

Kategorijos

1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-885/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45310-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.25.4.2.4; 2.1.14.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui M. S. (M. S.), jo gynėjui advokatui Valdui Rakauskui,

nukentėjusiajai S. S., jos atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios S. S. atstovo advokato Vaido Paulausko (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos K. S. atsakomybei dviejų metų terminui be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir jam dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoka sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš ADB „G“ S. S. turtinei žalai atlyginti buvo priteistos negautos pajamos, mokamos iki 2039 m. gegužės 20 d. po 276,34 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant.

Iš ADB „G“ S. S. turtinei žalai atlyginti buvo priteista 700,34 Eur bei penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Iš ADB „G“ B. S. turtinei žalai atlyginti buvo priteista 2 746,92 Eur bei penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Iš ADB „G“ J. S. turtinei žalai atlyginti buvo priteista 5043,35 Eur bei penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Iš ADB „G“ R. S. turtinei žalai atlyginti buvo priteista 10 996,44 Eur bei penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:

2023 m. lapkričio 25 d. apie 16.06 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, 579,3 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės viaduko, vairuojamu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas trečia eismo juosta, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) prospekto, pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, numatančius tai, kad „prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, jog tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad „jeigu atsirado kliūtis arba iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę ar apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, t. y. prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, bei nepasirinko tinkamo važiavimo greičio, kad galėtų sulėtinti, sustoti, arba apvažiuoti, dėl ko vairuojamu automobiliu persirikiuodamas iš trečios eismo juostos įvažiavo į tos pačios eismo krypties antrąją eismo juostą ir partrenkė antroje eismo juostoje prie priverstinai sustojusio automobilio „Opel Antara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungta avarine šviesos signalizacija, stovėjusį pėsčiąjį G. S., po ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę pusę ir tada atsitrenkė į skiriamoje juostoje įrengtus transporto atitvarus. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiasis G. S., (duomenys neskelbtini), ligoninėje mirė.

Tokiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde prašoma: 1) pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje, kuria M. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybėn pagal laidavimą, ir skirti jam BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę; 2) pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje, kuria buvo atmestas S. S. civilinis ieškinys ir civilinį ieškinį tenkinti: 2.1) padidinti ADB „G“ S. S. sumokėtą 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 63 000 Eur; 2.2) padidinti ADB „G“ S. S. sumokėtą 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 63 000 Eur; 2.3) padidinti ADB „G“ B. S. sumokėtą 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 63 000 Eur; 2.4) padidinti ADB „G“ J. S. sumokėtą 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 63 000 Eur; 2.5) padidinti ADB „G“ R. S. sumokėtą 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 63 000 Eur; 3) priteisti S. S. 91 932,96 Eur turtinės žalos vienkartine išmoka arba paversti šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant; 4) priteisti S. S. negautą G. S. senatvės pensijos dalį ir iš ADB „G“ S. S. priteisti 52 475,04 Eur negautą senatvės pensijos dalį; 5) pakeisti nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiosios vaikams priteistos turtinės žalos: 5.1) S. S. padidinti priteistos turtinės žalos dydį iki 1 606,83 Eur; 5.2) B. S. padidinti priteistos turtinės žalos dydį iki 4 130,12 Eur; 5.3) J. S. padidinti priteistos turtinės žalos dydį iki 6 621,29 Eur; 5.4) R. S. padidinti priteistos turtinės žalos dydį iki 12 997,71 Eur; 6) S. S. solidariai iš M. S. bei ADB „G“ priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas 1 660 Eur proceso išlaidas.

2.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 40 straipsnio 3 dalį, kadangi nors konstatuota, jog M. S. motina darys teigiamą įtaką sūnui, tokia teismo išvada yra pagrįsta prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Nors gauti duomenys įrodo, kad M. S. motina yra neteista ir nebausta administracine tvarka, tačiau ji ir jos sūnus tik du metus gyvena Lietuvoje, o jokių duomenų, kad K. S. nėra teista ar bausta savo kilmės valstybėje, į bylą pateikta nebuvo. Taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad K. S. yra dirbanti kartu su savo sūnumi grožio studijoje „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to taip pat nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu ji dirba minėtoje vietoje ir kokias pajamas gauna. Neįrodyta ir aplinkybė, jog laiduotoja gyvena kartu su sūnumi ir nuolat su juo atvirai bendrauja. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino faktą, jog K. S. yra M. S. motina, kas savaime nepatvirtina laiduotojos patikimumo.

2.2. Nurodoma, jog nuosprendžio motyvai neturtinės žalos dalyje grindžiami nemotyvuotomis ir neteisingomis išvadomis ir neteisingais neturtinės žalos skaičiavimais. Pabrėžiama, kad šiuo atveju teismas neanalizavo nukentėjusiosios pateiktų parodymų, jų neindividualizavo ir nevertino jų reikšmės Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų neturtinės žalos kriterijų apimtyje. Taip pat visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, jog teismų praktika šios kategorijos bylose yra dinamiška ir kintanti, tačiau vadovavosi dar iki 2020 m. suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje yra nurodytos 2 896,20 Eur – 30 000 Eur neturtinės žalos dydžio viršutinė ir apatinė ribos.

2.3. Apeliaciniame skunde pateikiama nuoroda į Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-383/2024, kurioje buvo spręstas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš draudimo bendrovės kaltinamajam padarius analogišką, BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino apeliacinį skundą bei padidino iš draudimo bendrovės priteistą neturtinės žalos dydį iki 57 000 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinės atsakovės kasacinio skundo nepriėmė. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs tai, jog esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių iš esmės yra galimi, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį. Apelianto nuomone, šis pavyzdys taikytinas ir S. S. atveju, kadangi nukentėjusiosios ir jos vaikų patirti išgyvenimai ir ilgalaikiai padariniai sudaro pagrindą priteisti didesnes neturtinės žalos sumas, nes 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas kiekvienai nukentėjusiajai yra nepakankamas ir neatitinka jų patirtų kančių masto ir ilgalaikio poveikio jų gyvenimui.

2.4. Vertintina, kad S. S. civiliniame ieškinyje nereiškė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dukroms, kadangi ADB „G“ turtinę žalą dukroms mokėjo periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas, nesant pateiktam civilinio ieškinio reikalavimui, nusprendė S. S. dukroms pakeisti turtinės žalos formą, priteisti netekto išlaikymo išmokas ne periodinėmis kompensacijomis, o vienkartinėmis išmokomis, jų skaičiavimus atliekant iki dukrų pilnametystės. Pažymima, kad minėti skaičiavimai yra neteisingi. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami SODROS raštai ir paskaičiavimai, patvirtinantys, kad S. S. dukroms 2023 m. buvo mokama 242,94 Eur (8,10 Eur per dieną), o ne 276 Eur (9,2 Eur per dieną) dydžio našlaičių pensija. Nuo 2024 m. sausio 1 d. mokėta 270,47 Eur (9,02 Eur per dieną), o ne 295,50 Eur (9,85 Eur per dieną) dydžio našlaičių pensija. Iš šių sumų matyti, kad nukentėjusiosioms dukroms priteistinos galutinės negauto išlaikymo sumos yra didesnės nei nurodytos skundžiamame nuosprendyje.

2.5. Be to, neaišku, kaip bei kokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad laiku nuo G. S. mirties iki R. S. pilnametystės S. S. negautų pajamų suma yra 19 073,64 Eur. Iš šios išvados seka, kad nukentėjusioji per vieną mėnesį turėtų gauti 170,30 Eur negautų pajamų, bet ši suma nenurodoma skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuose. Nenurodyti aiškūs ir detalūs motyvai dėl nukentėjusiajai priteistino turtinės žalos apskaičiavimo, kas galimai sąlygojo, jog ši suma buvo apskaičiuota klaidingai. Apeliaciniame skunde pateikti skaičiavimai įrodo, kad, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo išvadomis, t. y., jog nukentėjusiajai turtinė žala turi būti apskaičiuojama taip pat, kaip ir dukroms (tik neatimant našlaičių pensijos dalies), seka, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai S. S. priteistina negautų pajamų suma lygi 56 106,83 Eur. Antruoju laikotarpiu, t. y. nuo 2033 m. kovo 2 d. iki 2039 m. gegužės 12 d. (iki žuvusiojo išėjimo į pensiją), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad S. S. gaunama vienišo asmens išmoka 2023 m. sudarė 35 Eur dydžio sumą, o 2024 m. – 38 Eur dydžio sumą per mėnesį, nors nurodytos išmokos S. S. negavo, kadangi ši jai nepriklauso ir galimai būtų gaunama tik tada, kai S. S. išeis į pensiją. Dėl to nepagrįstai atimta 7 052,30 Eur dydžio suma, kurią pirmosios instancijos teismas įvardijo kaip vienišo asmens išmoką, dėl ko už šį laikotarpį S. S. turi būti priteista pilna 35 826,13 Eur dydžio suma. Įvertinus nurodytas aplinkybes, galutinė negautų pajamų suma sudaro 91 932,96 Eur.

2.6. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl negautos senatvės pensijos dalies, nukrypo nuo šiuo klausimus formuojamos teismų praktikos. Akcentuojama, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apskaičiuojant apdraustojo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl apdraustojo mirties imama ½ apdraustojo pajamų tol, kol neįrodyta kitaip. Taip pat išaiškinta, kad aplinkybė, jog sutuoktinis yra darbingas bei gauna panašias pajamas, kaip kad gaudavo mirusysis, neįrodo, kad jis dėl sutuoktinio mirties patyrė mažesnę žalą, negu ½ mirusiojo sutuoktinio pajamų. Dėl to, apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (yra imama ½ šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę.

2.7. Nurodoma tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-875/2024 labai išsamiai pasisakė dėl sutuoktinio teisės gauti ½ dalį žuvusio sutuoktinio darbo užmokesčio ir senatvės pensijos dalį. Dėl to yra vertintina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje atmesdamas civilinio ieškinio reikalavimus padarė teisiškai ydingą, nepagrįstą ir nesuprantamą išvadą, konstatuodamas, kad „kuomet žuvusysis sulauktų pensinio amžiaus iki nukentėjusiosios S. S. pensijos amžiaus, nukentėjusiosios pajamos viršytų žuvusiojo pajamas“. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad žuvusiojo pajamos jo žūties metu buvo ženkliai didesnės negu jo sutuoktinės, taigi jis būtų gavęs ir didesnę senatvės pensiją. Vadovaujantis pateikiamais duomenimis, G. S. būtų pensinio amžiaus sulaukęs (duomenys neskelbtini) bei tikėtina, kad senatvės pensiją gautų dar 9 metus. Pažymima, kad apskaičiuojant priteistinos žalos dydį panašiose bylose, laiko kriterijus nustatomas taikant statistinį metodą ir tik negalint šio metodo taikyti bylos šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti kitokius negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus. Su apeliaciniu skundu pateikti SODROS dokumentai įrodo, kad G. S. per visą senatvės pensijos laikotarpį būtų gavęs 104 950,08 Eur pensijos, kurios ½ dalis, t. y. 52 475,04 Eur turėtų būti priteisti S. S.. Taip pat iš šios sumos neturi būti minusuojama vienišo asmens išmoka, kadangi S. S. jos negauna ir negalėtų gauti.

2.8. Nukentėjusiosios atstovas taip pat pateikė prašymą priteisti 1 660 Eur dydžio išlaidas, kurios susijusios su advokato paslaugomis. Šios išlaidos yra apmokėtos, ką patvirtina šios bylos medžiagoje esantys dokumentai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiosios patirtos 1 660 Eur dydžio advokato paslaugų išlaidos turi būti solidariai priteistos iš M. S. ir ADB „G“, taip užtikrinant nukentėjusiosios teisę į teisingą proceso išlaidų atlyginimą.

2.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodymai yra ištirti nenuosekliai bei prieštaringai, apeliacinės instancijos teismui kyla pareiga imtis visų įmanomų priemonių prieštaravimus bei neaiškumus pašalinti. Pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį, kuriame našlaičių pensijos dydžiai buvo nurodyti neteisingai. Šis faktas turėjo tiesioginę įtaką priteistų sumų dydžiui, nes našlaičių pensijos dydžiai panaudoti mažinant priteistiną netekto išlaikymo sumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisme būtina atnaujinti įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertinti priteistinų sumų apskaičiavimą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinio ieškovo ADB „G“ atstovė vyresnioji teisininkė V. P. (toliau – ir atstovė) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visas byloje nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, teismų praktiką bei CK 6.250 straipsnyje išvardytus kriterijus, taip į tai, jog priteistinos sumos taip pat priklauso nuo asmenų, kurie pripažinti nukentėjusiaisiais, kiekio ir jų santykio su nukentėjusiuoju. Atstovė neginčija S. S. ir jos vaikų patirtos neturtinės žalos fakto, tačiau mano, jog išmokėta suma yra teisinga ir pakankama apeliantės patirtai neturtinei žalai atlyginti.

3.2. Akcentuojama, jog apeliantės cituojamoje baudžiamojoje byloje buvo kitokios aplinkybės, taigi minėta byla neturi precedento reikšmės nagrinėjamai bylai. Be to, kasacinės instancijos teisme praktikoje ne kartą išaiškinta, jog priteisiamas neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y., kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Primintina tai, jog ADB „G“ iš viso išmokėjo 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kai paprastai tokiose bylose dėl artimo žmogaus mirties priteisiama iš viso nuo 10 000 Eur iki 90 000 Eur. Be to, išmokėta suma atitinka ir Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nurodomus neturtinės žalos dydžius.

Šalies argumentai

3.3. Atstovė nurodo, kad naujausioje teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose apeliacinės instancijos teismas pagrįstu konstatavo ir 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimą tuo atveju, kai žuvusiojo vaikai taip pat yra nepilnamečiai, o žuvusiojo sutuoktinei ir jo tėvui – po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pasak bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos, toks žalos atlyginimo dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo reikalavimus ir yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus. Dėl to vertintina, kad aptariamu atveju teisingai vadovautasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija.

3.4. Pažymima, kad S. S. pasirinktas būdas reikalauti negautų pajamų vienkartinės išmokos forma neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Manytina, kad negautų pajamų atlyginimo mokėjimas turėtų būti priteistas periodinėmis išmokomis. Tokį vertinimą pagrindžia CK 6.288 straipsnio 3 dalies nuostatos, be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, jog teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus kriterijus, gali parinkti kitą, nei reikalauja ieškovas, įstatyme nustatytą žalos atlyginimo būdą. Dėl to, kai yra nagrinėjamas asmens ieškinys dėl sutuoktinio gyvybės atėmimu padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet yra svarstytina galimybė priteisti ne visą išlaikymą vienkartine išmoka, o išlaikymą periodinėmis išmokomis su teise vėliau ją peržiūrėti, jeigu pasikeičia aplinkybės. Dėl to vertintina, kad nukentėjusiosios negautų pajamų ar negautos pensijos skaičiavimas „į priekį“ yra nepagrįstas, kadangi nėra jokių būdų įvertinti, kiek tam tikras asmuo gyvens. Be to, nukentėjusioji yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl negalima žinoti ar nukentėjusioji iki gyvenimo pabaigos neturės partnerio, su kuriuo ves bendrą ūkį.

3.5. Pabrėžiama, jog žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis suteikia apsaugą nuo infliacijos, atsižvelgiant į tai, kad žalos atlyginimo mokėjimu šiuo būdu tenkinami besitęsiantys ieškovo poreikiai, grindžiami realiuoju laikotarpiu egzistuojančiomis aktualiomis aplinkybėmis, kurios gali būti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant periodinėmis išmokomis priteistų negautų pajamų padidinimo ar sumažinimo klausimą. Be to, CK 6.288 straipsnio 3 dalis leidžia daryti išvadą, kad žala atlyginama vienkartinės išmokos forma tik tuomet, kai yra žinoma žalos apimtis. Aptariamu atveju nėra aiškus visas žalos lygis, kadangi nėra aišku, kiek laiko truks žala, t. y. neaišku, kiek laiko gyvens nukentėjusioji. Tokią aplinkybę pagrindžia ir pačios S. S. reikalavimų ir su tuo susijusių skaičiavimų keitimas, kas suponuoja, jog net pati nukentėjusioji negali įrodyti patirtos turtinės žalos dydžio. Net ir tuo atveju, jei ilgalaikėje perspektyvoje draudikas taptų nemokus, taikant periodinį žalos atlyginimo būdą, nukentėjusioji nepatirtų dėl to sunkumų, nes toliau gautų išmokas.

3.6. Taip pat nesutinkama su S. S. nurodytu bendru negautų pajamų bei senatvės pensijos 173 431,41 Eur dydžiu. Nukentėjusioji sutuoktinio negautų pajamų sumą sumažino 91 932,96 Eur, o negautos pensijos dalį padidino 52 475,04 Eur. Priešingai nei yra teigiama skunde, nukentėjusiosios negautų pajamų skaičiavimų kaitaliojimas suponuoja išvadą, jog jos pačios pateikti skaičiavimai stokoja apibrėžtumo, tikslumo ir pagrįstumo. Analizuojant skundo motyvus nėra aišku, kokiais aspektais remiantis S. S. pakoregavo savo prašomas priteisti sumas ir kuo grįsti naujai pateikiami skaičiavimai. Be to, vadovaujantis nukentėjusiosios pateiktais skaičiavimais, mirusio sutuoktinio pajamos siekia 500,95 Eur per mėnesį, kas yra nerealu ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymima, jog G. S. ir S. S. bendra šeimos pajamų dalis nustatyta 591,39 Eur, bet nukentėjusioji, į negautų pajamų skaičiavimą įtraukdama ir savo pajamų dalį, kuri atitenka jai, nepagrįstai išdidina reikalavimo sumą, t. y. sudaro prielaidą nepagrįstam praturtėjimui.

Atsiliepimas

3.7. Atsiliepime pateiktos faktinės aplinkybės įrodo, kad S. S. neteko 375,73 Eur per mėnesį sutuoktinio pajamų, tačiau jos pajamų dalis, kuri būtų tekusi žuvusiajam, lieka pačiai sutuoktinei. Todėl laikytina, jog iki 2033 m. kovo 2 d. sutuoktinio negautų pajamų dalis būtų 160,07 Eur. Tokia pozicija grindžiama CK 3.27 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyta sutuoktinių pareiga vienas kitą remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

3.8. Teigiama, kad nukentėjusioji taip pat gaus vienišo asmens pensiją, kuri taip pat įeina į žalos dydį ir šią sumą yra išskaičiuotina iš vienkartinės sumos. Pabrėžiama, kad vienišo asmens išmokos dydis kasmet didėja priklausomai nuo valstybės ekonominės situacijos, todėl būtų nesąžininga nukentėjusiajai išmokėti vienkartinę žalos atlyginimo išmoką, kadangi iš esmės nėra galimybės nustatyti konkretaus aptariamos išmokos dydžio.

3.9. Dalyje dėl dukrų išlaikymo apskaičiavimo pažymima, jog nors nukentėjusioji pateikia kitus skaičiavimus, tačiau niekaip nepagrindžia, kodėl būtent toks jų skaičiavimas yra teisingas, o pirmosios instancijos teismo – klaidingas, todėl šis prašymas yra atmestinas.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras nurodė palaikantis apeliacinį skundą iš dalies bei prašė panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl M. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą be užstato ir M. S. paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę bei, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti dvejų metų terminui kartu su įpareigojimu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kitoje dalyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. M. S. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Teismo posėdyje taip pat buvo pateiktas prašymas solidariai iš M. S. ir ADB „G“ S. S. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 440 Eur ir 1 660 Eur, patirtas baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kartu su prašymu pateikti ir nurodomas aplinkybes patvirtinantys dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat prašoma pakartotinai įvertinti civilinio ieškinio išsprendimo klausimą ir priteisti didesnį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai ir jos vaikams. Teismo posėdyje pateiktas prašymas S. S. naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjų kolegija, nenustačiusi padarytų jokių kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl M. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog M. S. turėtų būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra jokių objektyvių įrodymų, jog M. S. motina darys realią teigiamą įtaką savo sūnui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

8. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalies 2-3 punktuose įtvirtinta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Kaip yra matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas neginčija BK 40 straipsnio 2 dalies 2-3 punktuose numatytų sąlygų buvimo nagrinėjamoje situacijoje, tačiau nesutinka su išvada, jog M. S. motina yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kaip tai yra numatyta BK 40 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2025). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnyje nurodytiems reikalavimams, privalo būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali daryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į paties kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018).

10. Kaip yra matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, laiduotoja K. S. yra M. S. motina, kuri, kaip teigė ji pati, šiuo metu gyvena ir dirba kartu su sūnumi (2 t., b. l. 170). Nors iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, jog laiduotoja nepateikė duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, tačiau kiti baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys jų nepaneigia. Nors M. S. gyvenamosios vietos adresas skirtinguose dokumentuose nėra tapatus adresui, nurodytam K. S. prašyme dėl M. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 42), tačiau minėtas adresas yra nurodytas kaltinamajame akte bei Lietuvos informacinėje teismų sistemoje LITEKO. Be to, vien tik tai, kad M. S. galimai gyvena atskirai nuo laiduotojos savaime neužkerta kelio jai daryti realią įtaką sūnui bei jo pasirinktam elgesio modeliui.

11. Vertinant kitas BK 40 straipsnio nuostatų taikymui reikšmingas aplinkybes pastebėtina tai, kad laiduotoja K. S. Lietuvos Respublikoje neteista ir administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 43–44), iš Integruotos baudžiamojo proceso sistemos ir Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad šiuo metu K. S. atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų ar baudžiamųjų bylų. K. S. yra (duomenys neskelbtini) m. gimimo, taigi turi pakankamai didelę gyvenimišką patirtį, be M. S. augina dar du vaikus, taip pat tiek pateikdama prašymą dėl sūnaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji dažnai bendraujanti su sūnumi, kas sustiprina teismo manymą, kad ji gali daryti teigiamą įtaką M. S.. Duomenų, galinčių paneigti šias jos nurodytas aplinkybes, nėra nei baudžiamosios bylos medžiagoje, nei apeliaciniame skunde.

12. Šiame kontekste taip pat svarbu atsižvelgti ir į patį M. S. bei jo padarytą nusikalstamą veiką – nors jo veiksmai sukėlė negrįžtamus ir itin skaudžius padarinius, pastebėtina tai, jog tai nebuvo tyčinis nusikaltimas, o kilo dėl M. S. neatsargumo. Be to, M. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiųjų, teiravosi dėl žuvusiojo sveikatos, taip pat išreiškė užuojautą dėl jo mirties bei atlygino dalį sukeltos turtinės žalos, ką pripažino ir pati S. S. (2 t., b. l. 169). Šios aplinkybės leidžia vertinti, kad M. S. nuoširdžiai pergyveno dėl savo veiksmų bei jais sukeltų padarinių, į kuriuos neigiamai sureagavo ir jo artimi asmenys. Be apeliaciniame skundo abejonių dėl K. S. tinkamumo būti laiduotoja, nėra nurodomi jokios kitos priežastys, kodėl M. S. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl to vertintina, jog apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o nukentėjusiųjų subjektyvia pozicija.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad laiduotojos K. S. asmeninės savybės, neigiamas ir kritiškas požiūris į M. S. veiksmus, jos gyvenimiška patirtis ir bendravimo pobūdis su M. S. pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad kaip laiduotoja ji yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą bei gali daryti teigiamą įtaką M. S., kad pastarasis daugiau nenusikalstų.

Dėl nukentėjusiesiems priteisto turtinės žalos atlyginimo

14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog G. S. mirtis (duomenys neskelbtini) buvo sąlygota M. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje. Taigi nekvestionuotina, kad būtent M. S. neatsargūs veiksmai (KET 101, 127 bei 128 punktų pažeidimai) sudarė visas būtinąsias sąlygas eismo įvykiui įvykti. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs teismų praktiką bei atsižvelgęs į tai, jog S. S. su žuvusiuoju buvo susituokusi 15 metų, gyveno darnioje šeimoje, augino keturis nepilnamečius vaikus, pagrįstai padarė išvadą, jog S. S. numatė ir realiai tikėjosi, jog dalis G. S. gaunamų pajamų būtų skirta ne tik rūpintis jų bendrais nepilnamečiais vaikais, tačiau ir jai pačiai, todėl G. S. negautas pajamas pripažino nukentėjusiosios bei jos nepilnamečių dukrų patirta turtine žala.

15. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai apskaičiavo nukentėjusiajai S. S. ir jos nepilnamečiams vaikams atlygintinos turtinės žalos dydį. Skaičiavimo klaidą iš dalies lėmė tai, jog skundžiamame nuosprendyje nebuvo pasirinktas vienodas gautų sumų apvalinimo metodas, tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. S. vaikams priklausančios našlaičių pensijos dydį skaičiavo pagal 2023 m. ir 2024 m. sumų vidurkius bei netiksliai paskaičiuota S. S. turtinė žala iki R. S. pilnametystės. Pastebėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji nebuvo pateikusi dokumentų dėl išmokėtų konkrečių našlaičių pensijų sumų, tačiau tokie dokumentai pateikti kartu su apeliaciniu skundu. Dėl to teisėjų kolegija iš naujo apskaičiuoja nukentėjusiajai S. S. bei jos nepilnamečiams vaikams priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį, gautas sumas apvalindama pagal trečią skaičių po kablelio.

16. Prieš apskaičiuojant nukentėjusiajai S. S. bei jos nepilnamečiams vaikams atlygintiną turtinės žalos dydį, svarbu nusistatyti tikslius laiko tarpus, tarp kiekvienos iš dukrų pilnametystės. Kartu su S. S. civiliniu ieškiniu buvo pateikti nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai (2 t., b. l. 36–39), pagal kuriuos nustatytina, kad nuo G. S. mirties (duomenys neskelbtini), iki S. S. pilnametystės yra likę 35 mėnesiai ir 27 dienos, nuo S. S. pilnametystės iki B. S. pilnametystės – 29 mėnesiai ir 16 dienų, nuo B. S. pilnametystės iki J. S. pilnametystės – 18 mėnesių ir 8 dienos, nuo J. S. pilnametystės iki R. S. pilnametystės – 27 mėnesiai ir 12 dienų. Taip pat pastebėtina, kad nuo R. S. pilnametystės iki dienos, kurią G. S. būtų pasiekęs pensinį amžių, yra 74 mėnesių 18 dienų laikotarpis. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas šiems asmenims priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį, nevienodai pritaikė pirmiau nurodytus laiko tarpus, kai kur juos apvalindamas, o kai kur taikydamas tikslų laikotarpį. Dėl to teisėjų kolegija tolesnius skaičiavimus atlieka vadovaudamasi nurodytais tiksliais laikotarpiais.

17. Iš 2024 m. balandžio 9 d. pažymos apie uždarbį Nr. D001 (2 t., b. l. 33) matyti, kad žuvusiojo G. S. vidutinis darbo užmokestis (toliau – VDU) buvo lygus 2 254,43 Eur (atskaičius mokesčius), taigi vienam šeimos nariui yra skiriama 1/6 darbo užmokesčio dalis, t. y. 375,74 Eur (past. – skundžiamame nuosprendyje ši suma klaidingai nurodyta kaip 375,54 Eur). Iš 2024 m. rugsėjo 6 d. pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (2 t., b. l. 34) matyti, kad S. S. VDU bylai aktualiu laikotarpiu buvo 1 293,94 Eur, taigi vienam šeimos nariui iki G. S. mirties buvo skiriama 215,66 Eur, o po sutuoktinio žūties – 258,79 Eur. Bendras šeimos VDU pagal šiuos skaičiavimus G. S. esant gyvam buvo lygus 3 548,37 Eur (2 254,43 + 1 293,94), o vienam šeimos nariui iki S. S. pilnametystės – 591,4 Eur (3 548,37 / 6), nuo S. S. pilnametystės iki B. S. pilnametystės vienam šeimos nariui - 709,67 Eur (3 548,37 / 5), nuo B. S. pilnametystės iki J. S. pilnametystės vienam šeimos nariui - 887,09 Eur (3 548,37 / 4), nuo J. S. pilnametystės iki R. S. pilnametystės vienam šeimos nariui būtų buvusi lygi 1 182,79 Eur (3 548,37 / 3).

18. Įvertinus nurodytus laikotarpius iki vaikų pilnametystės, bendra šeimos pajamų dalis, kuri būtų buvusi skirta vienam šeimos nariui iki S. S. pilnametystės būtų 21 231,17 Eur (591,4 x 35 + 19,71 x 27), nuo S. S. pilnametystės iki B. S. pilnametystės - 20 958,99 Eur (709,67 x 29 + 23,66 x 16), nuo B. S. pilnametystės iki J. S. pilnametystės - 16 204,18 Eur (887,09 x 18 + 29,57 x 8), nuo J. S. pilnametystės iki R. S. pilnametystės - 32 408,49 Eur (1 182,79 x 27 + 39,43 x 12).

19. Siekiant nustatyti negautų pajamų dalį kiekvienam šeimos nariui po G. S. mirties, reikia apskaičiuoti ir šeimos pajamų dalį, kuri skirtina kiekvienam šeimos nariui po G. S. mirties, apskaičiuojant pagal S. S. gaunamą VDU. S. S. VDU dalis, skirtina vienam šeimos nariui iki S. S. pilnametystės būtų 258,79 Eur (1 293,94 / 5), nuo S. S. pilnametystės iki B. S. pilnametystės vienam šeimos nariui – 323,49 Eur (1 293,94 / 4), nuo B. S. pilnametystės iki J. S. pilnametystės vienam šeimos nariui - 431,31 Eur (1 293,94 / 3), nuo J. S. pilnametystės iki R. S. pilnametystės vienam šeimos nariui būtų buvusi lygi 646,97 Eur (1 293,94 / 2).

20. Įvertinus nurodytus laikotarpius iki vaikų pilnametystės, šeimos pajamų dalis, kuri skirtina kiekvienam šeimos nariui po G. S. mirties, apskaičiuojant pagal S. S. gaunamą VDU iki S. S. pilnametystės būtų 9 290,66 Eur (258,79 x 35 + 8,63 x 27), nuo S. S. pilnametystės iki B. S. pilnametystės – 9 553,69 Eur (323,49 x 29 + 10,78 x 16), nuo B. S. pilnametystės iki J. S. pilnametystės – 7 878,62 Eur (431,31 x 18 + 14,38 x 8), nuo J. S. pilnametystės iki R. S. pilnametystės – 17 727,03 Eur (646,97 x 27 + 21,57 x 12).

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog apskaičiuojant galutinį negautą išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi būti apskaičiuota S. S. dukroms priklausanti našlaičių pensijos dalis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šias sumas skaičiavo vadovaudamasis bendrais našlaičių pensijos dydžiais 2023 m. ir 2024 m. Apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikti SODRA duomenys (3 t., b. l. 77–88), iš kurių matyti, jog 2023 m. išmokėta 251,04 Eur dydžio našlaičių pensija (8,10 Eur už (duomenys neskelbtini) bei 242,94 Eur už 2023 m. gruodžio mėnesį), o 2024 m. – 270,47 Eur per mėnesį (9,02 Eur per dieną). Sutiktina su apeliacinio skundo motyvais, jog šios sumos yra mažesnės nei nurodytos skundžiamame nuosprendyje, dėl to lemia ir galutinio negauto išlaikymo sumos apskaičiavimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kiekvienam vaikui priklausanti našlaičių pensijos dalis (šis dydis toliau žymėtinas NP) iki S. S. pilnametystės lygi 9 681,54 Eur (8,10 + 242,94 + 270,47 x 34 + 9,02 x 26); nuo S. S. pilnametystės iki B. S. pilnametystės likusiems nepilnamečiams vaikams po 7 987,95 Eur (270,47 x 29 + 9,02 x 16); nuo B. S. pilnametystės iki J. S. pilnametystės likusiems nepilnamečiams vaikams po 4 940,62 Eur (270,47 x 18 + 9,02 x 8); nuo J. S. pilnametystės iki R. S. pilnametystės R. S. – 7 410,93 Eur (270,47 x 27 + 9,02 x 12).

22. Nepilnamečiams vaikams negautas išlaikymas apskaičiuotinas iš bendros šeimos pajamų dalies, kuri būtų buvusi skirta vienam šeimos nariui iki S. S. pilnametystės, atimant šeimos pajamų dalį, kuri apskaičiuota pagal S. S. VDU skiriamą vienam šeimos nariui po G. S. mirties iki S. S. pilnametystės, taip pat atimant S. S. našlaičių pensijos dalį ir draudiko kiekvienai nepilnametei dukrai išmokėtą 651,05 Eur dydžio sumą (2 t., b. l. 110). Jaunesniosioms dukroms galutinis negauto išlaikymo dydis apskaičiuojamas prie vyresniosios dukros galutinio negauto išlaikymo pridedant bendrą šeimos pajamų dalį, kuri būtų buvusi skirta vienam šeimos nariui iki kitos dukters pilnametystės ir atimant pagal S. S. VDU apskaičiuotą šeimos pajamų dalį, skiriamą konkrečiam vaikui iki kitos dukters pilnametystės bei pirmiau apskaičiuotą našlaičių pensijos dalį. Vadovaujantis šia formule, apeliacinės instancijos teismas nustato tokius galutinio negauto išlaikymo dydžius:

S. S. – 1 607,92 Eur (21 231,17 – 9 290,66 – 9 681,54 – 651,05);

B. S. – 5 025,27 Eur (1 607,92 + 20 958,99 – 9 553,69 – 7 987,95);

J. S. – 8 410,21 Eur (5 025,27 + 16 204,18 – 7 878,62 – 4 940,62);

R. S. – 15 680,74 (8 410,21 + 32 408,49 – 17 727,03 – 7 410,93).

Šie turtinės žalos dydžiai pripažinti galutiniais, patirtais dėl negauto išlaikymo.

23. Apskaičiuojant nukentėjusiosios S. S. patirtą turtinę žalą dėl G. S. mirties atsižvelgtina į du laikotarpius: 1) laiko tarpą iki kol jauniausiai dukrai (R. S.) sueis 18 metų; 2) laiko tarpą nuo R. S. pilnametystės iki momento, kada mirusiam G. S. būtų suėjęs pensinis amžius. S. S. iki R. S. pilnametystės patirta turtinė žala apskaičiuojama iš sumos, kuri būtų buvusi skiriama kiekvienam šeimos nariui pagal bendrą tėvų VDU, atimant sumą, kuri yra skiriama kiekvienam vaikui pagal motinos VDU esant mirusiam G. S. ir po to sudedant visas keturias sumas. Dėl to darytina išvada, kad S. S. patirta turtinė žala iki R. S. pilnametystės yra lygi 46 352,83 Eur ((21 231,17 – 9 290,66) + (20 958,99 – 9 553,69) + (16 204,18 – 7 878,62) + (32 408,49 – 17 727,03)). Apskaičiuojant patirtos turtinės žalos dydį, laikotarpiu nuo jauniausios dukros pilnametystės iki G. S. pensinio amžiaus, iš pusės bendrų šeimos pajamų yra atimamas S. S. VDU ((3 548,37 / 2) – 1 293,94 = 480,25) ir pagal gautas sumas apskaičiuojama, kiek jai būtų priklausę G. S. negautų pajamų iki jo pensinio amžiaus. Darytina išvada, kad S. S. patirta turtinė žala šiuo laikotarpiu yra lygi 35 826,68 Eur (480,25 x 74 + 16,01 x 18). Įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog S. S. galutinai priteistina 82 179,51 Eur (46 352,83 + 35 826,68) turtinės žalos atlyginimo.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas iš S. S. priteistino turtinės žalos atlyginimo atėmė 7 052,30 Eur dydžio vienišo asmens išmoką. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog S. S. šią išmoką gauna. Kaip yra matyti iš Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymo (toliau – VAIĮ), vienišo asmens išmoką turi teisę gauti pilnamečiai ir emancipuoti nepilnamečiai asmenys, kuriems nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I, II ar III grupės invalidais), neįgalumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir kurie atitinka VAIĮ 2 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytus reikalavimus. Nors S. S. yra našlė, tačiau ji nėra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, todėl vienišo asmens išmoka jai negali būti mokama. Įvertinus tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atėmė 7 052,3 Eur dydžio vienišo asmens išmoką iš galutinės S. S. priteistinos turtinės žalos atlyginimo sumos.

25. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė S. S. civilinį ieškinį dalyje dėl G. S. senatvės pensijos dalies priteisimo nukentėjusiajai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo motyvais. Šiame kontekste atsižvelgtina į tai, kad žuvusysis G. S. gimė 1974 m. gegužės 20 d., o mirė 2023 m. lapkričio 30 d., t. y. būdamas 49 metų amžiaus. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – SDPĮ) 18 straipsnyje numatyta, kad senatvės pensijos amžius nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 65 metai, taigi G. S. mirė nebūdamas sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir negalėdamas gauti nurodytų išmokų, taigi G. S. mirties momentu ir jo sutuoktinė S. S. neturėjo jokios teisės į dalį žuvusiajam priklausiančios senatvės pensijos. Pažymėtina, jog atlyginama tik ta turtinė žala, kuri yra realiai patirta dėl asmens mirties, o ne hipotetinė arba galimai galinti kilti ateityje. Įvertinus nukentėjusiosios S. S. amžių, negalima daryti išvados, jog ji ateityje nesusiras kito partnerio su kuriuo būtų kartu ir šiam sulaukus senatvės pensijos amžių bei turėtų teisę į dalį naujojo partnerio senatvės pensijos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra galimybės daryti išvadą, kad S. S. turtinę žalą šiuo metu sudaro ne tik negautos G. S. pajamos, bet ir pusė jo būsimos senatvės pensijos. Pažymėtina, kad S. S. sulaukus momento, kuomet G. S. būtų gavęs senatvės pensiją, jei ji nebus sudariusi kitos santuokos arba negyvens su kitu partneriu, ji galės kreiptis dėl G. S. pensijos dalies priteisimo, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtas.

26. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų pakeitė turtinės žalos atlyginimo mokėjimo formą nukentėjusiosios vaikams, t. y. nusprendė, jog netektas išlaikymas turi būti mokamas ne periodinėmis kompensacijomis, o vienkartinėmis išmokomis. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu iš dalies sutiktina, tačiau pažymėtina, kad apeliaciniame skunde neprašoma pakeisti teismo nustatytos išlaikymo priteisimo formos, o prašoma tik padidinti priteistą išlaikymą.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje nustatytus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, gali parinkti ir kitą, nei reikalauja ieškovas, įstatyme nustatytą žalos atlyginimo būdą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečių vaikų skaičių, laikotarpį iki kiekvieno pilnametystės, taip pat dukroms priteisto negauto išlaikymo dydį (kuris apeliacinės instancijos teismo yra padidinamas) bei tai, kad žuvusysis yra jų tėvas ir pagrindinis šeimos maitintojas, pagrįstai priėmė sprendimą nustatyti ir priteisti pilną negauto išlaikymo sumą su 5 procentų dydžio procesinėmis palūkanomis. Kontekste dėl S. S. priteisto turtinės žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki 2039 m. gegužės 20 d. pastebėtina tai, kad toks sprendimas atitinka civilinės atsakomybės esmę, t. y. tai, kad ja atliekama kompensacinė funkcija žalą patyrusiam asmeniui – nukentėjusysis yra grąžinamas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žala. Be to, turtinės žalos atlyginimą priteisiant periodinėmis išmokomis suteikiama apsauga nuo infliacijos, atsižvelgiant į tai, kad šios išmokos yra indeksuojamos, taip pat tai, kad žalos atlyginimo mokėjimo šiuo būdu yra tenkinami besitęsiantys ieškovo poreikiai, grindžiami realiuoju laikotarpiu egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurios gali būti įvertintos kiekvienu atveju sprendžiant periodinėmis išmokomis priteistų negautų pajamų padidinimo ar sumažinimo klausimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

28. Įvertinus pirmiau išdėstytą, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendis keičiamas dalyje dėl S. S. priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio: 1) iš ADB „G“ S. S. turtinei žalai atlyginti priteistos negautos pajamos (82 179,51 Eur), kurios mokamos iki 2039 m. gegužės 20 d. po 441,83 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant; 2) priteisti iš ADB „G“ S. S. turtinės žalos atlyginimo 1 598,90 Eur bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo, ir; 3) priteisti iš ADB „G“ B. S. turtinės žalos atlyginimo 5 016,25 Eur bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo; 4) priteisti iš ADB „G“ J. S. turtinės žalos atlyginimo 8 401,35 Eur bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo, ir; 5) priteisti iš ADB „G“ R. S. turtinės žalos atlyginimo 15 671,88 Eur bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Dėl nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos dydžio

29. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma padidinti nukentėjusiajai ir jos nepilnamečiams vaikams kiekvienam išmokėtą 30 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą iki 63 000 Eur. Šis prašymas yra grindžiamas tuo, jog teismų praktika šios kategorijos bylose yra dinamiška ir kintanti, o taip pat nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiosios parodymus CK 6.250 straipsnio 2 dalies kontekste. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei civilinio ieškinio argumentus ir kartu pateiktus dokumentus, sprendžia, jog šis prašymas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

30. Spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi bei kitomis CK normomis, taip pat atsižvelgiama į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas bei reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas bei kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, minėtą žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nurodytas sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusios asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.

31. Kaip matyti iš nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 25–30), S. S. savo ir dukrų patirtus išgyvenimus įvertino po 63 000 Eur kiekvienai. Pirmosios instancijos teismas dėl civilinio ieškinio šioje dalyje nurodė, kad teismų praktikoje yra suformuota tai, jog už neatsargiai padarytas veikas priteistino neturtinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui ir nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusio asmens sutuoktiniui. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nesumenkino nukentėjusiųjų jausmų bei atsižvelgė į S. S. bei jos nepilnamečių vaikų jaučiamą kančią dėl G. S. mirties ir į tai, kad jų gyvenimas iš esmės pasikeitė po nagrinėjamo įvykio. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į nukentėjusiosios pateiktą praktiką panašaus pobūdžio byloje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, kadangi bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra tapačios (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021). Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. nusikalstamos veikos padarinius (eismo įvykio metu žuvo žmogus, dėl to sutuoktinė neteko vyro, o keturi nepilnamečiai vaikai – tėvo; į jų fizinių, dvasinių ir emocinių išgyvenimų sunkumą (nukentėjusieji patyrė ir patiria didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus); į žalą padariusio asmens neatsargią kaltę; į artimus, glaudžius nukentėjusiųjų bei asmens, kuris žuvo, santykius; taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taip pat, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos dėl šio klausimo, t. y. priteistinos neturtinės žalos ribų baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, kadangi pirmosios instancijos nurodyta kasacinio teismo praktika yra aktuali ir iki dabar (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-294-303/2018, 2K-379-697/2018, 2K-85-628/2019, 2K-132-942/2021 ir pan.).

32. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas S. S. ieškinį dalyje dėl atlygintino neturtinės žalos dydžio padidinimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, o apeliaciniame skunde nurodyti motyvai savaime nesudaro pagrindo minėtą sprendimą keisti. Dėl to apeliacinis skundas šioje dalyje yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl patirtų procesinių išlaidų atlyginimo

33. Apeliaciniame skunde taip pat yra prašoma S. S. naudai priteisti 1 660 Eur dydžio procesines bylinėjimosi išlaidas, patirtas baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei 1 440 Eur dydžio išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismui taip pat buvo pateikti papildomi dokumentai, patvirtinantys S. S. sumokėtą 1 440 Eur dydžio sumą, o 1 660 Eur išlaidas patvirtinantys duomenys yra pateikti anksčiau (2 t., b. l. 176–180). Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo prašymas yra pagrįstas, todėl yra tenkinamas.

34. Kaip yra matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiosios atstovas advokatas 2024 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų procesinių išlaidų suma sudarė 1 660 Eur dydžio sumą (2 t., b. l. 176–180). Pabrėžtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) galima išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus tai, jog nukentėjusiosios patirtos bylinėjimosi išlaidos yra detalizuotos ir pagrįstos, nėra nepagrįstai per didelės, spręstina, jog apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas bei nurodytos 1 660 Eur procesinės išlaidos priteisiamos nukentėjusiosios S. S. naudai.

35. Tas pats pasakytina ir apie nukentėjusiosios atstovo prašymą nukentėjusiosios naudai priteisti jos patirtas procesines išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Akcentuotina, kad nukentėjusiosios S. S. atstovas advokatas aktyviai dalyvavo teismo posėdyje ir atstovavo nukentėjusiosios interesus, pateikė išsamų ir detalizuotą apeliacinį skundą, be to, apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies. Dėl to darytina išvada, kad prašymas yra pagrįstas, todėl yra tenkinamas, priteisiant S. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiosios naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios S. S. atstovo advokato Vaido Paulausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš ADB „G“, įmonės kodas 110057869, S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtinei žalai atlyginti negautas pajamas, mokamas iki 2039 m. gegužės 20 d. po 441,83 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas kasmet indeksuojant.

Priteisti iš ADB „G“, įmonės kodas 110057869, S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtinės žalos atlyginimo 1 607,92 Eur bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Priteisti iš ADB „G“, įmonės kodas 110057869, B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtinės žalos atlyginimo 5 025,27 Eur bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Priteisti iš ADB „G“, įmonės kodas 110057869, J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtinės žalos atlyginimo 8 410,21 Eur bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Priteisti iš ADB „G“, įmonės kodas 110057869, R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini),A turtinės žalos atlyginimo 15 680,74 Eur bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo.

S. S. civilinio ieškinio dalį dėl 52 475,04 Eur negautos G. S. senatvės pensijos dalies priteisimo iš ADB „G“ palikti nenagrinėtą.

Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens M. S. nukentėjusiosios S. S. naudai priteisti 3 100 Eur dydžio procesines išlaidas, patirtas baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BartkusIeva Gavelytė-KalytienėNijolė Žimkienė