Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-05-25 · Administracinė byla Nr. eI3-3727-1114/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-25
Bylos Nr.
eI3-3727-1114/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00585-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Indrė Pukanasytė-Biekšė (pirm.)
Atsakovas
Centrinė projektų valdymo agentūra
Trečiasis asmuo
Respublikinė Panevėžio ligoninė
Pareiškėjas
VšĮ Kupiškio ligoninė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3727-1114/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00585-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 32; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos viešosios įstaigos „Kupiškio ligoninė“ skundą atsakovei Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Respublikinė Panevėžio ligoninė“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja viešoji įstaiga „Kupiškio ligoninė“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 21RE- (AG-632/03-2022) (toliau – ir 2023 m. sausio 5 d. sprendimas) ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti viešosios įstaigos „Centrinės projektų valdymo agentūros“ (toliau – ir Agentūra) 2022 m. spalio 10 d. sprendimą (toliau – ir 2022 m. spalio 10 d. sprendimas) pažeidimui IT08, kuriuo nustatytas netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydis 25,00 proc. taikomas visoms pagal pirkimo sutartį ir/ar pirkimo sutarties pakeitimą patirtoms išlaidoms ir priimti naują sprendimą – nemažinti VšĮ „Kupiškio ligoninė“ (toliau - ir Kupiškio ligoninė arba pareiškėja) skirtino finansavimo, pripažįstant tinkamas finansuoti visas išlaidų sumas.

2. Nurodo, kad Komisijos ir 2023 m. sausio 5 d. sprendime nepagrįstai konstatuota, jog jis sukelia teisines pasekmes projekto vykdytojai, t. y. viešajai įstaigai „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ (toliau – ir Panevėžio ligoninė), o ne pareiškėjai. Pastebi, jog Panevėžio ligoninė kartu su pareiškėja, įgyvendina projektą Nr. J02-CPVA-V-08-0001 „VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo infrastruktūros modernizavimas ir gydymo efektyvumo didinimas“ (toliau – ir Projektas). Kiekvienas Projekto dalyvis jį vykdė individualiai, pats teikė visus reikiamus dokumentus, atliko visus perkančiajai organizacijai privalomus veiksmus siekiant įsigyti priemones, reikiamas jo poreikiams tenkinti. 2021 m. balandžio 23 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje Nr. S-2103 (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis) tarp Panevėžio ligoninės ir pareiškėjos susitarta kooperuojant turtą, darbą, žinias ir žmogiškuosius išteklius bendrai įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą Projektą. Jungtinės veiklos sutarties dalyje, nustatančioje sutarties šalių teises, funkcijas ir pareigas, yra nustatytos partnerio pareigos: „4.4. kiekviena šalis įsipareigoja savo lėšomis padengti savo įgyvendinamų Projekto veiklų nekompensuojamų išlaidų dalį bei sugeneruotas netinkamas išlaidas, jei tokių patirtų, t. y. netinkamos išlaidos padengiamos iš tos Šalies lėšų, kuri tas netinkamas išlaidas patyrė; 4.5. Projekto biudžete nenumatytų, tačiau Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų, taip pat ir netinkamų finansuoti ar netinkamomis finansuoti pripažintų Projekto išlaidų, jei tokių patirtų, apmokėjimą įsipareigoja užtikrinti išlaidas patyrusi Šalis, išskyrus išlaidas, kurių reikalingumas buvo prieš jas patiriant suderintas raštu abiejų Šalių. Tokios išlaidos atlyginamos bendru šios Sutarties Šalių susitarimu.“ Tačiau šiuo atveju, Komisija 2023 m. sausio 5 d. sprendime minėtos Jungtinės veiklos sutarties nevertino.

3. Tvirtina, jog pagal Projektą galutinis naudos gavėjas skundžiamoje dalyje yra pareiškėja Kupiškio ligoninė, kuri atliko supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu. Agentūra dėl Kupiškio ligoninės atlikto viešojo pirkimo nustatė pažeidimus ir skundžiamu 2022 m. spalio 10 d. sprendimu pritaikė finansinę sankciją – nustatytas netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydis 25 proc. taikomas visoms pagal pirkimo sutartį ir/ar pirkimo sutarties pakeitimą patirtoms išlaidoms, todėl pareiškėja negaus tokios dydžio finansavimo pagal Projektą, taigi patirs nuostolių. Atitinkamai, dėl nepagrįsto 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo patirs nuostolių (nebus gautos planuotos pajamos), tokiu būdu 2022 m. spalio 10 d. sprendimas akivaizdžiai sukelia teisines pasekmes tiesiogiai ir pareiškėjai. Pareiškėja mano, jog 2022 m. spalio 10 d. sprendimas yra nepagrįstas ir tiesiogiai pažeidžia jos teisėtus interesus ir sukelia teisines pasekmes, todėl ji turi subjektinę teisę ir materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo.

4. Iš Komisijos 2023 m. sausio 5 d. sprendimo turinio matyti, kad jis iš esmės atmestas formaliu pagrindu, nes Komisijos nuomone, pareiškėja neturi reikalavimo teisės dėl 2022 m. spalio 10 d. sprendimo panaikinimo, t. y. tokiu atveju skundas dėl Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimo iš esmės turėjo būti paliktas nenagrinėtu Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 20 straipsnio 5 dalies pagrindu (skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas pradėti bylą asmuo), tačiau pareiškėjos teiktas skundas Komisijai buvo atmestas formaliu pagrindu iš esmės jo neišnagrinėjus.

Atsiliepimas

5. Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Nurodo, kad pareiškėja pagal 2021 m. kovo 30 d. partnerio deklaraciją, kartu su Panevėžio ligonine įgyvendinant Projektą, atliko supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Medicinos įranga ir reikmenys“ (toliau - Pirkimas). Pirkimas paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2021 m. spalio 25 d., Pirkimo Nr. 567429. Pirkimo objektas skirstytas į 10 Pirkimo dalių, su įtariamu pažeidimu susijusi 7 Pirkimo dalis - švirkštinės pompos – 2 vnt. (toliau – Pirkimo dalis). Atlikus Pirkimo procedūras, su nustatytu Pirkimo dalies laimėtoju UAB „B. B. Medical“ (toliau – Tiekėjas) 2021 m. gruodžio 22 d. buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 26-101 (toliau – Sutartis). Sutarties vertė su PVM ir vertė, tenkanti Projektui – 2.420,00 Eur. Agentūra 2022 m. balandžio 1 d. įtarime apie pažeidimą Nr. IT08 (toliau – Įtarimas) vertino, kad priimdama techninių reikalavimų visumos neatitinkantį Tiekėjo pasiūlymą, Kupiškio ligoninė galimai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 17 straipsnio 1 dalyje numatytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Panevėžio ligoninė apie nustatytą pažeidimą Projekte ir priimtą 2022 m. spalio 10 d. sprendimą buvo informuota Agentūros 2022 m. spalio 10 d. pranešimu Nr. PR004 (toliau –Agentūros raštas) per Europos sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014-2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – SFMIS2014). Pirkimui taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuostatos.

7. Dėl 2022 m. spalio 10 d. sprendimo esmės nurodo, kad pirkimo sąlygų 2.1 punkte nurodytas Pirkimo objektas – medicinos įranga ir reikmenys, o 2.2 punkte nurodytas Pirkimo 7 dalies objektas – švirkštinės pompos (toliau – Prekės) – 2 vnt. Pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija (2021 m. lapkričio 3 d. redakcija)“ (toliau - Techninė specifikacija) Pirkimo daliai buvo keliami techniniai reikalavimai, prie kurių, pagal Techninės specifikacijos lentelės 4 skiltį, Tiekėjas turėjo nurodyti siūlomos prekės konkrečių rodiklių reikšmes su nuoroda į gamintojo dokumentaciją (katalogo pav., psl. Nr.). Tiekėjas pasiūlyme nurodė siūlomą prekę – švirkštinė pompa B. B. Perfusor Compact Plus bei kartu su pasiūlymu pateikė užpildytą techninę specifikaciją ir dokumentus, patvirtinančius siūlomos prekės atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Užpildytos Techninės specifikacijos (2021 m. lapkričio 3 d. redakcija) 1-19 eilutėse Tiekėjas prie techninių įrangos parametrų atitikimo skiltyje nurodė „Atitinka“, nenurodant konkrečių parametro reikšmių, taip pat nepateiktos nuorodos į gamintojo dokumentus. Siūlomos įrangos techninių parametrų atitikimui Tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikė naudojimo instrukciją lietuvių kalba, kurioje pažymėjimai neatitiko Techninės specifikacijos numeracijos.

8. Kupiškio ligoninė kartu su 2022 m. kovo 22 d. paaiškinimu, pateiktu per iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) pridėjo užpildytą Tiekėjo techninę specifikaciją su nuorodomis į gamintojo dokumentus.

9. Kupiškio ligoninė kartu su 2022 m. balandžio 13 d. paaiškinimu, pateiktu per DMS, dar kartą pateikė naudojimo instrukciją su sužymėtais atitiktį patvirtinančiais reikalavimais. Pateikta instrukcija buvo tokio paties turinio kaip ir buvo pateikta su Tiekėjo pasiūlymu, o Agentūra pagal anksčiau pateiktus įrodančius dokumentus nustatė, kad Tiekėjo siūloma prekė neatitinka Techninės specifikacijos Pirkimo dalies 1, 2, 3, 6, 7, 12 p., taip pat dalies reikalavimų atitikimo nebuvo galima įvertinti, kadangi ne visų parametrų reikšmės buvo nurodytos naudojimo instrukcijoje ar gamintojo deklaruojamos viešai.

10. Pažeidimo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepaneigiamai byloja, jog Pirkime Tiekėjo pasiūlyta prekė neatitiko Techninėje specifikacijoje Pirkimo dalies 1, 2, 3, 6, 7, 12 p. nustatytų reikalavimų.

11. Sprendimu konstatuota, kad Kupiškio ligoninė, Pirkime vertindama gautus pasiūlymus, Tiekėjo pasiūlymą nepagrįstai pripažino laimėjusiu, t. y. Kupiškio ligoninė de facto netaikė savo pačios patvirtintų ir paskelbtų Pirkimo sąlygų, susijusių su technine prekės specifikacija ir taip pažeidė VPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir neužtikrino VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi.

12. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) nuostatomis ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – Gairės), atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas Pirkimo vykdymo aplinkybes, nusprendė taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 2.420,00 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 605,00 Eur.

13. Agentūra pažymi, kad skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti ir nepaneigiantys 2022 m. spalio 10 d. sprendimu nustatyto pažeidimo. Skunde pareiškėja pasisako tik dėl Komisijos sprendimo apimties, susijusios su pareiškėjos suinteresuotumu skųsti 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, dėl paties 2022 m. spalio 10 d. sprendimo pagrįstumo pareiškėjai nepasisakant, Agentūra atkartoja argumentus, kuriuos yra teikusi Komisijai.

14. Kupiškio ligoninė pateikė prašymą Komisijai. Pagal IAGNTĮ 6 straipsnį į Komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į Komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys. Ši nuostata garantuoja asmeniui teisę kreiptis į Komisiją ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat turėtų būti suprantamos taip, kad Komisija, nagrinėdama administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 88 str. 2–5 p. numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-733-822/2021). Agentūra, įvertinusi aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pareiškėja kreipėsi į Komisiją, siekdama apginti ne savo, bet Panevėžio ligoninės tariamai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, kadangi Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimas pareiškėjai tiesiogiai jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Tokia Agentūros išvada grindžiama toliau nurodytais argumentais.

15. Agentūra atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. kovo 20 d. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto J02-CPVA-V-08-0001 „VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo infrastruktūros modernizavimas ir gydymo efektyvumo didinimas“ (toliau – Projekto sutartis) buvo sudaryta ne tarp Agentūros ir pareiškėjos, bet tarp Agentūros ir Panevėžio ligoninės. Dėl šios priežasties būtent Panevėžio ligoninei Projekto sutartimi buvo skirtas finansavimas Projektui įgyvendinti, kuris jam išmokamas pagal atskirai Agentūrai teikiamus mokėjimo prašymus. (Projekto sutarties 3 ir 5 skyriai). Atitinkamai būtent Panevėžio ligoninė Projekto sutartimi įsipareigojo tinkamai įgyvendindamas Projektą, pasiekti Projekto sutarties 1 priede nurodytą Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus (Projekto sutarties 2.1 p.). Kartu su šiuo įsipareigojimu Panevėžio ligoninė prisiėmė pareigą vykdyti įvairius papildomus Projekto įgyvendinimo reikalavimus, pavyzdžiui: vykdyti viešuosius pirkimus, teikti mokėjimo prašymus ir juose deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų sumas, teikti ataskaitas ir kt. Siekiant įgyvendinti Projekto sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, Projekto sutartis leido Panevėžio ligoninei pasitelkti partnerius, kuriems atskirų, tarp Panevėžio ligoninės sudarytų, sutarčių ir susitarimų pagrindu būtų deleguota dalis Panevėžio ligoninės pareigų.

16. Pagal 2021 m. balandžio 19 d. Projekto sutarties pakeitimą Nr. 2021/2-2521, viena iš Panevėžio ligoninės pasitelktų partnerių yra ir Kupiškio ligoninė, kuri Panevėžio ligoninės įgyvendinamam Projektui vykdė ginčo Pirkimą ir kuris turėjo būti apmokėtas iš Projekto įgyvendinimui skirtų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Nei Panevėžio ligoninės, nei Kupiškio ligoninės (Panevėžio ligoninės partnerės) nuosavos lėšos Pirkimui nebuvo skiriamos. Dėl šios priežasties, siekiant apmokėti Pirkimu įsigytą Pirkimo objektą, Panevėžio ligoninė (ne Kupiškio ligoninė) turėjo pareigą pateikti mokėjimo prašymą ir jame deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų sumas, o Agentūra, įvertinusi tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų sumas, išmokėti Panevėžio ligoninei pagal Projekto sutartį skirtą finansavimą.

17. Aukščiau išdėstyta patvirtina, kad pirmoji tiesioginių teisinių santykių grandis, kuri susijusi su Projekto įgyvendinimu ir finansavimo skyrimu, yra susiklosčiusi tarp Agentūros ir Panevėžio ligoninės. Antroji tiesioginių teisinių santykių grandis, kuri susijusi su Projekto įgyvendinimu ir finansavimo skyrimu, yra susiklosčiusi tarp Panevėžio ligoninės ir Kupiškio ligoninės atskirų sutarčių ir susitarimų pagrindu. Šios aplinkybės lemia, kad Agentūra su Kupiškio ligonine jokio tiesioginio teisinio santykio neturi, todėl Agentūros priimami sprendimai, įskaitant 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, tiesiogines teisines pasekmes sukelia tik Panevėžio ligoninei. Tuo tarpu Kupiškio ligoninei tiesiogines teisines pasekmes sukelia būtent Panevėžio ligoninės priimti sprendimai ar kiti panašaus pobūdžio įsipareigojimai susiję su Projekto įgyvendinimu, dėl kurių Kupiškio ligoninė turi tiesiogiai kreiptis į Panevėžio ligoninę.

18. Apibendrinant ankščiau išdėstytą, Kupiškio ligoninė neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis į Komisiją dėl 2022 m. spalio 10 d. sprendimo ar jo dalies panaikinimo, kadangi 2022 m. spalio 10 d. sprendimas Kupiškio ligoninei nesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių. Kupiškio ligoninė prašymu, pateiktu Komisijai, iš esmės gynė ne savo, bet Panevėžio ligoninės tariamai pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, kas nepatenka į Kupiškio ligoninės teisės į ikiteisminę gynybą apimtį, todėl Komisija turėjo pagrindą atmesti jos prašymą IAGNTĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

19. Agentūra papildomai atkreipė dėmesį į Agentūros, Kupiškio ligoninės ir Panevėžio ligoninės bendravimo specifiką, kuri papildomai patvirtina, jog Agentūra su Kupiškio ligonine tiesioginio teisinio santykio dėl Projekto įgyvendinimo ir finansavimo skyrimo neturėjo. Agentūra, remdamasi (duomenys neskelbtini) 317 punktų nuostatomis, apie priimtą Įtarimą ir 2022 m. spalio 10 d. sprendimą informavo Panevėžio ligoninę, o ne Kupiškio ligoninę. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad Kupiškio ligoninė laikė, jog tiesioginis teisinis santykis ją sieja ne su Agentūra, bet su Panevėžio ligonine, kas papildomai patvirtina Kupiškio ligoninės materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis į Komisiją dėl 2022 m. spalio 10 d. sprendimo ar jo dalies panaikinimo neturėjimą. Pažymėtina, kad Komisijai su prašymu Kupiškio ligoninė pateikė ir Panevėžio ligoninės 2022 m. spalio 10 d. raštą Nr. S-4479 „Dėl projekto Nr. J02-CPVA-V-08-0001 „VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo infrastruktūros modernizavimas ir gydymo efektyvumo didinimas“ partnerės VšĮ Kupiškio ligoninės pažeidimo Nr. IT08 sprendimo“, kuriuo informuoja Kupiškio ligoninę apie priimtą 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, taigi Agentūra neturi tiesioginio bendravimo pareigos su Kupiškio ligonine, vykdydama Projektą.

20. Šiuo atveju aktualus specialusis teisinis reguliavimas, kuris papildomai patvirtina, kad įgyvendinančiosios institucijos, šiuo atveju Agentūros, priimami sprendimai tiesiogines teisines pasekmes sukelia ne Projekto vykdytojo partneriams, bet būtent Projekto vykdytojui.

21. Agentūra pažymi, kad PAFT yra vartojamos įvairios subjektus apibūdinančios sąvokos, tarp kurių galima sutikti, pavyzdžiui: tarpinė institucija, įgyvendinančioji institucija, pareiškėjas, projekto vykdytojas, projekto vykdytojo partneris, su projekto įgyvendinimu susijęs subjektas ir kt. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – Taisyklės) 2.32 p. įtvirtinta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto vykdytojo (projekto vykdytojo) sąvoka – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, atsakingi už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą, ir, kai teikiama valstybės pagalba, – subjektas, kuris gauna šią pagalbą, išskyrus atvejus, kai valstybės pagalbos vienam ūkio subjektui suma nesiekia 200 000 eurų ir veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės įgyvendinimo plane finansavimą teikiantis subjektas nurodomas atsakingas už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą. Įgyvendinant finansines priemones projekto vykdytoju laikomas fondų fondo valdytojas arba, jeigu fondų fondas nesteigiamas, finansinės priemonės valdytojas. Taip pat Taisyklių 2.48 p. įvirtinta pareiškėjo sąvoka – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, teikiantys paraišką finansuoti projektą. Iš ankščiau pateiktų projekto vykdytojo ir pareiškėjo sąvokų apibrėžimų matyti, kad nagrinėjamu atveju Kupiškio ligoninė nėra nei projekto vykdytojas, nei pareiškėjas, kuris būtų pateikęs projekto paraišką finansavimui gauti.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad PAFT 43 skirsnyje yra įtvirtinta skundų nagrinėjimo tvarka. (duomenys neskelbtini) punkte nurodoma, jog „Pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka arba ministerijai Taisyklių [aut. pastaba: PAFT] 494 punkte nustatytais atvejais. Projektų vykdytojai ministerijos pagal Taisyklių 494 punktą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtus sprendimus skundžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Ši PAFT nuostata papildomai patvirtina, kad iš visų PAFT išvardintų subjektų tiesioginį materialinį teisinį suinteresuotumą įgyvendinančios institucijos priimamais sprendimais turi tik pareiškėjai ir projekto vykdytojai, todėl būtent jie turi teisę skųsti šiuos sprendimus įstatymų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu tiesioginį materialinį teisinį suinteresuotumą įgyvendinančiųjų institucijų priimamais sprendimais turėtų projekto vykdytojo partneriai ir/ar kiti subjektai, neabejotina, kad jie būtų nurodyti ir (duomenys neskelbtini) punkte.

23. (duomenys neskelbtini) punkto nuostatos taikymo apimtį patvirtina ir aktualūs administracinių teismų sprendimai bei nutartys, iš kurių matyti, kad tais atvejais, kai projekto vykdytojai projektus įgyvendina kartu su partneriais, kurie ir vykdė ginčo pirkimus, būtent projekto vykdytojai kreipiasi į teismus dėl įgyvendinančiųjų institucijų sprendimų panaikinimo, o projekto vykdytojų partneriai paprastai traukiami trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

24. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Kupiškio ligoninė neturėjo teisės skųsti Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimo, kadangi jis Kupiškio ligoninei nesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių. Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimą turi teisę skųsti tik Panevėžio ligoninė, tačiau ji šia savo teise nusprendė nesinaudoti. Pažymėtina, kad Kupiškio ligoninės Komisijai kartu su pašymu pateiktame Panevėžio ligoninės 2022 m. spalio 10 d. rašte Nr. S-4479 Panevėžio ligoninė tik informuoja Kupiškio ligoninę apie priimtą Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, nenurodydama, kad Kupiškio ligoninė turi nurodyti nesutikimo su 2022 m. spalio 10 d. sprendimu argumentus ar kad Panevėžio ligoninė siekia teismine tvarka ginti savo interesus. Kadangi Kupiškio ligoninė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teisę teikti Komisijai prašymą Panevėžio ligoninės vardu bei atstovauti Panevėžio ligoninei Komisijoje, Kupiškio ligoninės Komisijai pateiktas prašymas pagrįstai atmestas IAGNTĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

25. Komisija sprendime analizavo Agentūros ir Panevėžio ligoninės sudarytą 2018 m. kovo 20 d. Projekto sutartį Nr.SB-4/2018-03-20 bei Projekto sutarties pakeitimą, kuris registruotas 2021 m. balandžio 19 d. Nr. 2021/2-2521. Komisija sprendime pasisakė, kad sutiktina su Agentūros pozicija, kad skundžiamas Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimas sukelia teisines pasekmes Panevėžio ligoninei, o ne Kupiškio ligoninei. Vadinasi, Kupiškio ligoninės kaip neturinčios reikalavimo teisės šalies dėl 2022 m. spalio 10 d. sprendimo panaikinimo prašymas yra atmestinas. Kupiškio ligoninės argumentas, kad su Projektu susijusias veiklas Kupiškio ligoninė atliko individualiai, nereiškia, kad ji perėmė įsipareigojimus pagal Projekto sutartį ir jos pakeitimus iš Panevėžio ligoninės. Veiklų atlikimas svarbus tiek, kiek Panevėžio ligoninė perleidžia savo teises ir pareigas pagal Projekto sutartį Kupiškio ligoninei, atlikti projektines veiklas organizuojant Pirkimo procedūras. Patiriami dėl 2022 m. spalio 10 d. sprendimo priėmimo ir jame nurodytų sankcijų Kupiškio ligoninės nuostoliai negali būti perkeliami Panevėžio ligoninės ir Agentūros santykiams, kai šiuo atveju su Sutarties ir Pirkimo procedūrų vykdymu ir veiklų finansavimu susiję klausimai ir reikalavimai Kupiškio ligoninės turi būti nukreipiami Panevėžio ligoninei, kitu atveju yra pažeidžiamas Projekto sutarties uždarumo principas, kai iš esmės bet kuri trečioji šalis, nesanti tiesiogine sutartinių santykių dalyve, galėtų reikšti ir reikalavimus dėl tiesioginio projektinių veiklų apmokėjimo ne per Panevėžio ligoninę, tačiau tiesiogiai.

26. Apibendrinant pasisakytina, kad Kupiškio ligoninei naujų įtikinamų argumentų dėl suinteresuotumo skųsti Komisijos sprendimą ir įrodymų nepateikus ir prašant pakeisti prašymo, pateikto Komisijai, atmetimo pagrindą į IAGNTĮ 20 straipsnio 5 dalies pagrindu (skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavus neįgaliotam pradėti bylą asmeniui), Agentūros pozicija dėl Kupiškio ligoninės nesuinteresuotumo išlieka tokia pati kaip ir Kupiškio ligoninei paduodant prašymą Komisijai.

27. Kupiškio ligoninė Komisijai pateiktame prašyme abstrakčiai teigė, kad, jos nuomone, Tiekėjas tinkamai pagrindė atitiktį Techninei specifikacijai Pirkimo dalyje, pateikdamas nuorodas į gamintojo dokumentus. Kupiškio ligoninė su prašymu pridėjo gamintojo katalogą, kuriame raudona spalva skaičiais ir žodiniais paaiškinimais sužymėti atitikimai Techninės specifikacijos reikalavimams, todėl Kupiškio ligoninės manymu, 2022 m spalio 10 d. sprendimo išvados dėl Tiekėjo pasiūlymo neatitikties Techninės specifikacijoje Pirkimo dalyje išvardytiems 1, 2, 3, 6, 7, 12 punktų reikalavimams yra nepagrįstos.

28. Agentūra nurodo, kad Kupiškio ligoninė nepateikė naujų argumentų, siekdama paneigti 2022 m. spalio 10 d. sprendime konstatuotų išvadų pagrįstumą, išskyrus, pateikdama Prekių gamintojo katalogą, kuris 2022 m. spalio 10 d. sprendime buvo vertinamas ir buvo pateiktos šio katalogo iškarpos, nustatant ar Tiekėjo pasiūlytos Prekės Pirkimo dalyje atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus. Kupiškio ligoninės Komisijai su prašymu pateiktas Prekių katalogas jau buvo teiktas pažeidimo tyrimo metu kartu su 2022 m. balandžio 13 d. paaiškinimu, kuomet Agentūra pateikė Panevėžio ligoninei Įtarimą dėl to, kad Tiekėjo Prekės galimai neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų ir Tiekėjas nepagrįstai buvo nustatytas Pirkimo dalies laimėtoju. Pažymėtina, kad vertinant Prekių atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams buvo vertinami Kupiškio ligoninės pateikti Prekių gamintojo katalogai su skirtingais žymenimis, t. y. ir sužymėti Tiekėjo, ir vėliau pateikti sužymėti Kupiškio ligoninės, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas kartu su 2022 m. kovo 22 d. paaiškinimu ir Kupiškio ligoninės nurodomais atitikties Techninei specifikacijai duomenimis, juos surašant pateikiamoje Techninės specifikacijos formoje, Kupiškio ligoninei pačiai aiškinantis Tiekėjo pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams. Prekių neatitikimas Techninės specifikacijos Pirkimo dalies 1, 2, 3, 6, 7, 12 punktų reikalavimams nustatytas kiekvienu atveju, t. y. nuo skirtingo Kupiškio ligoninės ir Tiekėjo Prekių atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams žymėjimo nesikeičia Prekių funkcinio trūkumo apimtis, kai Prekės akivaizdžiai neatitinka Techninės specifikacijos Pirkimo dalies 1, 2, 3, 6, 7, 12 punktuose nustatytų reikalavimų.

Šalies argumentai

29. Agentūra nurodo, kad išanalizavus Komisijai pateikto prašymo turinį, akivaizdu, kad prašymas neatitinka pagrindinių skundui keliamų turinio reikalavimų: prašyme netinkamai nurodyti prašymo dalykas ir pagrindas, nedetalizuotos aplinkybės dėl 2022 m. spalio 10 d. sprendimo neteisėtumo, kiek tai susiję su Prekių atitiktimi Pirkimo sąlygoms, nenurodytos konkrečios skundžiamo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo bei su jo neteisėtumu ir nepagrįstumu susijusios aplinkybės, nepateikti aktualūs įrodymai, leidžiantys prieiti išvadą, jog konstatuota Prekių neatitiktis nustatyta remiantis netinkamais įrodymais ar 2022 m. spalio 10 d. sprendime išdėstytos aplinkybės neatitinka pateiktų įrodymų turinio. Išvardyti prašymo turinio trūkumai yra esminiai ir neabejotinai reiškia, kad prašymo reikalavimas panaikinti 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, Kupiškio ligoninės reiškiamas išimtinai tų pačių argumentų, kurie buvo pateikti kartu su paaiškinimais tyrimo metu, pagrindu, nors anksčiau Kupiškio ligoninės nurodyti argumentai Agentūros buvo vertinti kaip nepakankami Prekių atitikčiai įrodyti. Kupiškio ligoninė nenurodė, kad su prašyme pateiktame Prekių gamintojo kataloge pateikti duomenys pagrindžia Prekių atitiktį Techninei specifikacijai ar kad nustatyti 2022 m. spalio 10 d. sprendime Prekių trūkumai neegzistuoja, nes Prekių gamintojo katalogas įrodo priešingai.

Motyvuojamoji dalis

30. Atsižvelgiant į tai, kad Kupiškio ligoninė prašyme pateikė tas pačias aplinkybes kaip ir savo paaiškinimuose, teiktuose tyrimo metu, 2022 m. spalio 10 d. sprendime konstatuotų motyvų Kupiškio ligoninei prašyme nekvestionuojant ir skunde apskritai dėl to nepasisakant, Agentūra negali plačiau pasisakyti dėl 2022 m. spalio 10 d. sprendimo aplinkybių, susijusių su Prekių atitiktimi Techninei specifikacijai, negu jos jau buvo nustatytos ištyrus Kupiškio ligoninės pateiktus tyrimo metu įrodymus ir išsamiai išdėstytos 2022 m. spalio 10 d. sprendime. Kupiškio ligoninei reikalavimą panaikinti 2022 m. spalio 10 d. sprendimą susiejus tik su tyrimo metu pateiktomis aplinkybėmis ir kartu su 2022 m. balandžio 13 d. paaiškinimu pateiktu Prekių gamintojo katalogu, sužymėtu tyrimo metu nustatytais žymenimis, administracinio ginčo byloje kartu su prašymu ir skundu Kupiškio ligoninei naujų argumentų dėl Prekių atitikties nepateikus, administracinio ginčo ribos neišsiplėtė plačiau nei 2022 m. spalio 10 d. sprendime nustatyti motyvai, todėl Agentūra prašo 2022 m. spalio 10 d. sprendime nurodytas aplinkybes laikyti nustatytomis ir jas laikyti atsiliepimo pagrindu.

31. Apibendrinant pasisakytina, kad Kupiškio ligoninė Komisijai pateiktame prašyme 2022 m. spalio 10 d. sprendimo nepagrįstumo Prekių neatitikties Techninei specifikacijai apimtyje neįrodė ir prašymas, kaip ir skundas, laikytini nepagrįstais dviem aspektais: 1) Kupiškio ligoninė su prašymu ir skundu nenurodė naujų argumentų, dėl kurių 2022 m. spalio 10 d. sprendimas galėtų būti laikomas nepagrįstu; 2) pakartotiniai argumentai nelaikytini pakankamais 2022 m. spalio 10 d. sprendimo nepagrįstumui įrodyti.

32. Kupiškio ligoninės teigimu (Prašyme), 2022 m. spalio 10 d. sprendimu pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga, todėl Kupiškio ligoninės manymu, „<...> atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, rodančių, kad Agentūros siūlomų sankcijų (25 proc. mažinant skirtiną finansavimą) taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o viešasis interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.“. Tokia Kupiškio ligoninės pozicija yra visiškai nepagrįsta ir Agentūra su ja nesutinka. Agentūra, vykdydama, įgyvendinančiosios institucijos funkcijas (Vienos iš Agentūrai Taisyklėmis priskirtų funkcijų yra: (i) atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (Taisyklių 9.3.5 p.); (ii) atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus (Taisyklių 9.3.7 p.)), kaip tai nurodyta Taisyklėse, įvertino Pareiškėjo atlikto Pirkimo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir, kaip išsamiai pagrįsta ankščiau, nustatė, kad Pirkimas atliktas pažeidžiant VPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nuostatas bei 17 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Pažymėtina, kad 2022 m. spalio 10 d. sprendimu pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija yra visiškai proporcinga padarytam pažeidimui. Tai, kad pritaikyta finansinė korekcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga patvirtina toliau nurodomi argumentai.

33. Agentūra, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. (duomenys neskelbtini)408 p. nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju Agentūra), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi PAFT nuostatomis:

34. (duomenys neskelbtini) p. nustatyta: „Kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio;

35. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis. Taip pat PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad „Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes <…>“.

36. Gairių 1.1. skyriaus trečioje pastraipoje nustatyta, kad „Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį“ . Remiantis išdėstytu, darytina pagrįsta išvada, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ visi nurodyti (arba į juos panašūs) pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį.

37. Be to, Gairių 1.4 skyriaus „Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingumo pataisos normos“ pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.“.

38. Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ nurodytos pažeidimų rūšys ir nustatytos finansinių pataisų normos, tame tarpe ir Gairių 2.2. „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ lentelės 14 p. nurodytas pažeidimai ir dėl šio pažeidimo rūšies numatoma konkreti finansinės pataisos norma:

39. Nagrinėjamu atveju, pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad Kupiškio ligoninės padarytas pažeidimas atitinka Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2. lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 14 p. nurodytą pažeidimą, t. y. Pirkimo laimėtoju pripažintas Tiekėjo pasiūlymas, kuris neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų Techninės specifikacijos reikalavimų. Taip pat įvertintos ir su pažeidimu susijusios aplinkybės: (1) vykdytas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio ūkio subjektai; (2) supaprastintas pirkimas vykdytas atviro konkurso būdu dėl to buvo užtikrintas Pirkimo sąlygų viešas paskelbimas ir pasiūlymus galėjo pateikti visi pageidaujantys juos pateikti tiekėjai; (3) Pirkimu susidomėjo iš viso 28 tiekėjai; (4) Pirkimo dalyje pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai, du pasiūlymai atmesti, nes buvo pripažinti netinkamais, todėl laikoma, kad konkurencija Pirkime buvo užtikrinta.

40. Agentūros vertinimu, Kupiškio ligoninės sprendimas pripažinti Tiekėjo pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą, darė įtaką tinkamo laimėtojo nustatymui. Kupiškio ligoninės viešojo pirkimo komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolu Nr. 34-32 nuspręsta atmesti vieną iš trijų pasiūlymų, pateiktų Pirkimo dalyje, o būtent UAB „Viltechmeda“, pasiūlymui neatitinkant Techninės specifikacijos Pirkimo dalies 6 p. reikalavimo. Kupiškio ligoninės viešojo pirkimo komisijos 2021 m. gruodžio 14 d. posėdžio protokolu Nr. 34-39 nuspręsta atmesti UAB „Medgija“ pasiūlymą kaip neatitinkantį Techninės specifikacijos reikalavimų Pirkimo dalyje. Taigi Kupiškio ligoninė atmetė du pasiūlymus būtent dėl neatitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams, tuo tarpu Tiekėjo pasiūlymą, kuris, kaip nustatyta 2022 m. spalio 10 d. sprendime, taip pat neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų, pripažino Pirkimo dalies laimėtoju. Šios aplinkybės patvirtina, kad gauti pasiūlymai buvo vertinami nelygiavertiškai. Įvertinus Pirkimo vykdymo faktines aplinkybes, prieitina prie pagrįstos išvados, kad Pirkimo dalyje laimėtoju negalėjo tapti nė vienas dalyvis, todėl Pirkimas jo dalyje turėjo būti organizuotas naujai ir laimėję galėjo būti paskelbti visai kitokie pasiūlymai ir kiti tiekėjai. Taigi, jei Tiekėjo pasiūlymas būtų vertintas laikantis Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, organizuojant Pirkimą jo dalyje galėjo būti nustatytas kitas galimas laimėtojas, atsižvelgiant į tai, vertinama, kad Kupiškio ligoninės sprendimas darė tiesioginę įtaką Pirkimo rezultatui.

41. Kaip reglamentuota VPĮ 45 straipsnyje, Kupiškio ligoninė, vykdydama pirkimą, išsirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš visų pateiktų pasiūlymų, tačiau pasiūlymas turi atitikti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Priešingu atveju, Kupiškio ligoninė neužtikrintų sąžiningos ir lygiavertės konkurencijos bei vienodų galimybių visiems tiekėjams konkuruoti vienodomis viešai paskelbtomis sąlygomis, taip pat tokiais (priešingais) veiksmais būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

42. Teismų praktikoje pasisakyta, kad lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia Kupiškio ligoninės pareigą vienodai aiškinti ir taikyti pirkimo dokumentų sąlygas visiems konkurso dalyviams. Vienas iš skaidrumo viešuosiuose pirkimuose principo turinio elementų yra Kupiškio ligoninės viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Konkurso sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas yra neteisėtas. Priešingi Kupiškio ligoninės veiksmai pažeistų skaidrumo principą, nes Kupiškio ligoninė nesilaikytų pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma - tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Tik nuoseklus ir tikslus pirkimo sąlygų reikalavimų laikymasis ir vienodas jų nuostatų traktavimas visų be išimties tiekėjų atžvilgiu gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtoją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Žemesnės instancijos teismas

43. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui, dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip Kupiškio ligoninės atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia Kupiškio ligoninės veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius Kupiškio ligoninės veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-620-552/2018.)

44. Vertinant Agentūros veiksmų objektyvumą Kupiškio ligoninės atžvilgiu bei pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, akcentuotina, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, Agentūra, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant Kupiškio ligoninės teises ir interesus.

45. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas) 2 str. 36 p. nustatyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ES fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Kaip matyti, išdėstytoje pažeidimo sąvokoje aiškiai atskleidžiama pažeidimo esmė – tai ne tik realios žalos atsiradimas, bet ir žalos hipotetinė galimybė.

46. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).

47. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, finansinių korekcijų taikymui nėra būtina, kad būtų kilę apčiuopiami padariniai. Panašaus požiūrio laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus. Taigi iš suformuotos teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Be to, nustačius, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų.

48. Paminėtina, kad ESTT 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), pasisakydamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą, pažymėjo, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Taigi, nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra, t. y. Kupiškio ligoninė, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti.

49. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir motyvais, nėra teisinio pagrindo. Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas.

50. Kupiškio ligoninė Komisijai pateiktame prašyme teigė, kad atliekant Pirkimą nebuvo jokios Pirkimą atlikusių darbuotojų tyčios ar aplaidumo ir kad Kupiškio ligoninės finansinė padėtis yra sunki. Agentūra nurodo, kad Kupiškio ligoninė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sunkios Kupiškio ligoninė finansinės padėties aplinkybę ar kad Kupiškio ligoninei Panevėžio ligoninė pareiškė reikalavimą grąžinti 2022 m. spalio 10 d. sprendimu nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas - 605,00 Eur. Kupiškio ligoninei neįrodžius, kad nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma (605 Eur) lemtų sunkią Kupiškio ligoninės finansinę padėtį, Agentūra dėl to plačiau nepasisakė, nes toks Kupiškio ligoninės argumentas buvo deklaratyvus.

51. Perkančiosioms organizacijoms nustatyta bendroji pareiga objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą. Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai.

52. Netgi nesant Kupiškio ligoninės darbuotojų kaltės, nereiškia, kad Kupiškio ligoninė šiuo atveju nepažeidė VPĮ nustatytų viešųjų pirkimų procedūrų reikalavimų, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas sprendimas laimėtoju nustatyti Tiekėją. Kitoks interpretavimas reikštų, kad visais atvejais Kupiškio ligoninė išvengtų neigiamų savo neteisėtų veiksmų padarinių. Nustačius VPĮ pažeidimą, šiuo atveju buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas 2022 m. spalio 10 d. sprendimas laikyti Kupiškio ligoninę atsakinga už netinkamo laimėtojo atrinkimą ir dėl to taikyti Panevėžio ligoninei finansinę korekciją, susijusią su Sutartimi Projekte.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio ligoninė atsiliepime nurodė, kad Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimo, nustačius pareiškėjos pažeidimus Projekte vertinti negali, kaip ir neturi argumentų pasisakyti apie 2022 m. spalio 10 d. sprendimo pagrįstumą. Nurodė, kad Panevėžio ligoninė kartu su partnere Kupiškio ligonine įgyvendina Projektą. Kiekvienas Projekto dalyvis Projektą vykdė individualiai, pats teikė visus reikiamus dokumentus, atliko visus perkančiajai organizacijai privalomus veiksmus, siekiant įsigyti priemones, reikiamas jo poreikiams tenkinti. Pažymi, kad Kupiškio ligoninė buvo Panevėžio ligoninės 2022 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-4479 informuota apie Agentūros 2022 m. spalio 10 sprendimą. Kupiškio ligoninei Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimas įteiktas per Panevėžio ligoninę, nes 2021 m. balandžio 23 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties Nr. S-2103 tarp Panevėžio ligoninės ir Kupiškio ligoninės pagrindais, numatant, kad „susitaria kooperuojant turtą, darbą, žinias ir žmogiškuosius išteklius bendrai įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą Projektą.“ Jungtinės veiklos sutarties dalyje, nustatančioje sutarties šalių teises, funkcijas ir pareigas, yra nustatytos partnerio pareigos: „4.4. kiekviena šalis įsipareigoja savo lėšomis padengti savo įgyvendinamų Projekto veiklų nekompensuojamų išlaidų dalį bei sugeneruotas netinkamas išlaidas, jei tokių patirtų, t. y. netinkamos išlaidos padengiamos iš tos Šalies lėšų, kuri tas netinkamas išlaidas patyrė; 4.5. Projekto biudžete nenumatytų, tačiau Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų, taip pat ir netinkamų finansuoti ar netinkamomis finansuoti pripažintų Projekto išlaidų, jei tokių patirtų, apmokėjimą įsipareigoja užtikrinti išlaidas patyrusi Šalis, išskyrus išlaidas, kurių reikalingumas buvo prieš jas patiriant suderintas raštu abiejų Šalių. Tokios išlaidos atlyginamos bendru šios Sutarties Šalių susitarimu.“

Teismas konstatuoja:

54. Byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2022 m. spalio 10 d. Nr. IT08 sprendimo ir Komisijos 2023 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 21RE-11 (AG-632/03-2022) teisėtumo ir pagrįstumo.

55. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja kartu su Panevėžio ligonine įgyvendino Projektą. Įgyvendinant Projektą, pareiškėja atviro konkurso būdu atliko supaprastintą pirkimą „Medicinos įranga ir reikmenys“. Skelbimas apie Pirkimą CVP IS paskelbtas 2021 m. spalio 25 d., Pirkimo Nr. 567429. Paminėtina, kad Pirkimo dokumentai viešai prieinami CVP IS. Pirkimo objektas į buvo skaidytas į 10 atskirų Pirkimo dalių. Su pažeidimu susijusi Pirkimo 7 dalis – švirkštinės pompos – 2 vnt. Atlikus Pirkimo procedūras, su nustatytu Pirkimo 7 dalies laimėtoju UAB „B. B. Medical“ 2021 m. gruodžio 22 d. buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties vertė su PVM ir vertė, tenkanti Projektui, – 2420,00 Eur.

56. Pareiškėja kartu su 2022 m. kovo 22 d. paaiškinimu, pateiktu per DMS, pridėjo užpildytą Tiekėjo techninę specifikaciją su nuorodomis į gamintojo dokumentus. Pareiškėja kartu su 2022 m. balandžio 13 d. paaiškinimu, pateiktu per DMS, dar kartą pateikė naudojimo instrukciją su sužymėtais atitiktį patvirtinančiais reikalavimais. Pateikta instrukcija buvo tokio paties turinio kaip ir buvo pateikta su Tiekėjo pasiūlymu, o Agentūra pagal anksčiau pateiktus įrodančius dokumentus nustatė, kad Tiekėjo siūloma prekė neatitinka Techninės specifikacijos Pirkimo dalies 1, 2, 3, 6, 7, 12 p., taip pat dalies reikalavimų atitikimo nebuvo galima įvertinti, kadangi ne visų parametrų reikšmės buvo nurodytos naudojimo instrukcijoje ar gamintojo deklaruojamos viešai.

57. Agentūra 2022 m. balandžio 1 d. Įtarime vertino, kad priimdama techninių reikalavimų visumos neatitinkantį Tiekėjo pasiūlymą, Kupiškio ligoninė galimai pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 17 straipsnio 1 dalyje numatytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

58. Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi pirkimo dokumentus, pareiškėjos teiktus paaiškinimus, teisės aktų nuostatas ir aktualią teismų praktiką, faktines aplinkybes, priėmė 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalies įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes pirkimo laimėtoju pripažino Tiekėjo pasiūlymą, kuris neatitiko pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų. Panevėžio ligoninė apie nustatytą pažeidimą Projekte ir priimtą 2022 m. spalio 10 d. sprendimą buvo informuota Agentūros raštu per SFMIS2014.

59. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė Komisijai skundą „Dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimo pažeidimui IT08 (projekto kodas J02-CPVA-V-08-0001) panaikinimo byloje Nr. AG-632/03-2022“, prašydama panaikinti 2022 m. spalio 10 d. sprendimą.

60. Komisija, vadovaudamasi IAGNTĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. AG-632/03-2022, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

61. Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros ir Komisijos sprendimais, 2023 m. sausio 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

62. Pagal byloje pateiktus dokumentus nustatyta, kad Kupiškio ligoninė (pareiškėja) yra Projekto partnerė, o Panevėžio ligoninė (trečiasis suinteresuotas asmuo) yra Projekto vykdytoja. Šie asmenys kartu įgyvendina Projektą.

63. Pareiškėja skunde nurodo, jog nesutinka su Komisijos vertinimu, kad Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimas sukelia teisines pasekmes tik Projekto vykdytojai – trečiajam suinteresuotajam asmeniui (Panevėžio ligoninei). Pareiškėjos vertinimu, minėtas 2022 m. spalio 10 d. sprendimas sukelia teisines pasekmes ir Projekto partnerei – Kupiškio ligoninei.

64. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

65. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą). Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 14 d., 2011 m. vasario 14 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat yra pažymėjęs, kad teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu taikoma kiekvienam asmeniui, esančiam padėtyje, kuri leidžia manyti, kad institucija sukėlė jam pagrįstų vilčių dėl suteiktų konkrečių garantijų (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444‑2863/2011).

66. Teismas pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą/Komisiją yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą/Komisiją negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

67. Teismas pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą/Komisiją teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą/Komisiją realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėja turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas/Komisija, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas/Komisija gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

68. Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra konstatavęs, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtinta ne bet kurio, bet tik suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvis Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi tokios galimybės, prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

69. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nagrinėjant pareiškėjos skundą, privalu nustatyti, ar pareiškėja turi objektyviai egzistuojančią subjektinę teisę (teisinį suinteresuotumą) kreiptis į teismą/Komisiją teisminės gynybos, ginčijant administracinį aktą – Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, t. y. šiuo konkrečiu atveju įvertinti, ar pareiškėjos skundžiamas Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimas jai sukelia teisines pasekmes.

70. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, Taisyklių 2.32 papunktyje nurodyta, kad iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto vykdytojas – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, atsakingi už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą, ir, kai teikiama valstybės pagalba, – subjektas, kuris gauna šią pagalbą, išskyrus atvejus, kai valstybės pagalbos vienam ūkio subjektui suma nesiekia 200 000 Eur ir veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės įgyvendinimo plane finansavimą teikiantis subjektas nurodomas atsakingas už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą. Įgyvendinant finansines priemones projekto vykdytoju laikomas fondų fondo valdytojas arba, jeigu fondų fondas nesteigiamas, finansinės priemonės valdytojas, 2.48 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjas – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, teikiantys paraišką finansuoti projektą.

71. (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad su pareiškėju, kurio projektą nuspręsta bendrai finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų, įgyvendinančioji institucija raštu sudaro dvišalę projekto sutartį. Su pareiškėju sudarius sutartį, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju.

72. Pagal (duomenys neskelbtini) punktą tuo atveju, jeigu projektas įgyvendinamas kartu su partneriu (-iais), projekto vykdytojas atstovauja visiems partneriams projekto sutarties vykdymo ir projekto įgyvendinimo klausimais ir privalo užtikrinti, kad partneris (-iai) būtų tinkamai informuotas (-i) apie jo (jų) pareigas, susijusias su projekto sutarties vykdymu ir projekto įgyvendinimu, taip pat laikytųsi visų su projekto įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų, nustatytų projekto sutartyje ir šiose taisyklėse. Iki projekto sutarties pasirašymo projekto vykdytojas su partneriu (-iais) sudaro sutartį, kurioje nustato tarpusavio teises ir pareigas įgyvendinant projektą, išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyta kitaip.

73. (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, jog įgyvendinančioji institucija apie pažeidimo tyrimo rezultatus per informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją. (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, jog visais šiose taisyklėse nustatytais atvejais sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų grąžinimo priima įgyvendinančioji institucija. Apie priimtą sprendimą dėl lėšų grąžinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įgyvendinančioji institucija informuoja projekto vykdytoją pateikdama sprendimo kopiją. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 493 punkte įtvirtinta, jog pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba ministerijai Taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais.

74. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2018 m. kovo 20 d. Projekto sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės - Agentūros ir trečiojo suinteresuotojo asmens - Panevėžio ligoninės. Būtent Panevėžio ligoninė Projekto sutartimi įsipareigojo tinkamai įgyvendindama Projektą, pasiekti Projekto sutarties 1 priede nurodytą Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus (Projekto sutarties 2.1 papunktis), vykdyti įvairius papildomus Projekto įgyvendinimo reikalavimus, pavyzdžiui: vykdyti viešuosius pirkimus, teikti mokėjimo prašymus ir juose deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų sumas, teikti ataskaitas ir kt. Siekiant įgyvendinti Projekto sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, Projekto sutartis leido Panevėžio ligoninei (Projekto vykdytojai) pasitelkti partnerius, kuriems atskirų, tarp Projekto vykdytojos sudarytų, sutarčių ir susitarimų pagrindų būtų deleguota dalis Projekto vykdytojos pareigų. Projekto vykdytojai projektui įgyvendinti skiriama iki 708 369,76 Eur (septynių šimtų aštuonių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt devynių eurų 76 ct) projektui skirtų finansavimo lėšų Projekto sutarties 3.1 papunktyje nurodytoms tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti. Projekto vykdytoja įsipareigoja iš savo ir (arba) partnerio lėšų apmokėti Projektų sutarties 3.1 papunktyje nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas, kurio nėra apmokamos Projektų sutarties 3.2 papunktyje nurodytoms lėšoms, ir visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas (Projekto sutarties 3.2 papunktis).

75. Šiuo aspektu paminėtina, jog pagal Projekto sutarties 2021 m. balandžio 19 d. pakeitimą Nr. 2021/2-2521, vienas iš Projekto vykdytojos pasitelktų partnerių yra ir pareiškėja, kuri Projekto vykdytojos įgyvendinamam Projektui vykdė ginčo Pirkimą, ir kuris turėjo būti apmokėtas iš Projektui įgyvendinti skirtų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Nei Projekto vykdytojos, nei pareiškėjos (Projekto vykdytojos partnerės) nuosavos lėšos Pirkimui nebuvo skiriamos. Dėl šios priežasties, siekiant apmokėti Pirkimu įsigytą Pirkimo objektą, Projekto vykdytoja (Panevėžio ligoninė) turėjo pareigą pateikti mokėjimo prašymą ir jame deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų sumas, o Agentūra, įvertinusi tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų sumas, išmokėti Projekto vykdytojai pagal Projekto sutartį skirtą finansavimą.

76. Taigi, prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog tiesioginių teisinių santykių grandis, kuri susijusi su Projekto įgyvendinimu ir finansavimo skyrimu, yra susiklosčiusi tarp Agentūros ir Projekto vykdytojos (Panevėžio ligoninės). Pažymėtina, jog šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad tarp pareiškėjos ir Agentūros buvo sudaryta projektavimo sutartis ir/ar šiuos asmenis būtų sieję tam tikri sutartiniai santykiai. Teismas vertina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Agentūra, priimdama ginčijamą 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, kuriuo trečiajam suinteresuotajam asmeniui (Panevėžio ligoninei) pritaikyta finansinė korekcija, pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip ginčijamas 2022 m. spalio 10 d. sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, t. y. jis daro įtaką pareiškėjos, kaip suinteresuoto asmens, teisinei padėčiai ir kad yra būtina ginti pareiškėjos pažeistas teises ar teisėtus interesus. 2022 m. spalio 10 d. sprendimas, kuriuo trečiajam suinteresuotajam asmeniui (Panevėžio ligoninei) pritaikyta finansinė korekcija, nėra jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų pareiškėjai. Skundžiamu 2022 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjai, priešingai nei trečiajam suinteresuotajam asmeniui Panevėžio ligoninei, jokios pareigos ar teisės nesukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos, tiesiogiai neveikiami jos įstatymais saugomi interesai.

77. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, pateikęs skundą dėl administracinio sprendimo, kuris jam nesukelia teisinių pasekmių, nelaikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę į tokį viešojo administravimo subjekto sprendimo panaikinimą. Skundžiamas Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimas yra administracinis aktas, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes tik konkrečiam subjektui – asmeniui, t. y. konkrečiai trečiajam suinteresuotam asmeniui – Panevėžio ligoninei.

78. Atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) punktą pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka arba ministerijai (duomenys neskelbtini) punkte nustatytais atvejais. Projektų vykdytojai ministerijos pagal (duomenys neskelbtini) punktą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtus sprendimus skundžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Nors pareiškėja skunde teigia, kad ji turi teisę ginčyti Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, tačiau kalbinė, sisteminė ir loginė Konstitucijos, ABTĮ bei (duomenys neskelbtini) punkto analizė suponuoją priešingą išvadą, nes kaip jau buvo minėta pareiškėja, kaip juridinis asmuo, neturi teisės ginčyti Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimo, nes šis jis jai asmeniškai jokių teisių ir pareigų nenustato, nepakeičia ir nepanaikina.

79. Pareiškėja skunde mini ir kartu su skundu pateikė 2021 m. balandžio 23 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. S-2103, kuri buvo sudaryta tarp Panevėžio ligoninės ir pareiškėjos. Šia Jungtinės veiklos sutartimi kaip nurodė pareiškėja skunde, susitarta kooperuojant turtą, darbą, žinias ir žmogiškuosius išteklius bendrai įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą Projektą. Nors pareiškėja skunde nurodo, jog Komisija 2023 m. sausio 5 d. sprendime minėtos Jungtinės veiklos sutarties nevertino, tačiau ši tiesioginių teisinių santykių grandis yra susiklosčiusi tarp Projekto vykdytojos ir pareiškėjos atskiros sutarties pagrindu. Minėta Jungtinės veiklos sutartis yra nesusijusi su Agentūra. Šiuo atveju, pareiškėja teikdama skundą Komisijai ginčijo būtent Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, todėl Komisija pagrįstai nevertino minėtos Jungtinės veiklos sutarties ir jos turinio, kadangi ji taip pat nėra susijusi su ginčijamu 2022 m. spalio 10 d. sprendimu.

80. Dar daugiau, teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos minimos Jungtinės veiklos sutarties, pažymi, jog CK 6.969 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis samprata. Šia sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Byloje esančios Jungtinės veiklos sutartyje apibrėžiant Projekto vykdytojo pareigas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Projekto vykdytoja (Panevėžio ligoninė): rengia Projekto investicijų projektą, vadovauja Projekto vykdymui, ruošia ir teikia Agentūrai mokėjimo prašymus, mokėjimo prašymų grafikus, išlaidų pagrindimo dokumentus ir kitus dokumentus, susijusius su Projekto vykdymu (4.1.1 punktas); Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka vykdo viešųjų pirkimų procedūras Projekte numatytoms veikloms įgyvendinti. Sudaro komisijas, vykdysiančias viešųjų pirkimų procedūras. Yra atsakingas už tinkamą visų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą ir viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą bei jų vykdymą (4.1.2 punktas); vykdo mokėjimus už nupirktas prekes ir suteiktas paslaugas, naudoja lėšas pagal patvirtintą Projekto sąmatą, lėšų panaudojimą pagrindžia išlaidų apmokėjimą įrodančiais dokumentais, turinčiais teisinę galią bei patvirtinančiais faktines išlaidas. Taigi, Jungtinės veiklos sutartimi šalis (pareiškėją ir Panevėžio ligoninę) sieja civiliniai teisiniai santykiai, o ne administraciniai, t. y. Jungtinės veiklos sutarties (tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuotojo asmens) santykiai nepatenka į viešojo administravimo sritį.

81. Paminėtina, jog remiantis Jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, Projekto vykdytoja įgyja teisę regreso tvarka reikalauti, kad Projekto partneris savo lėšomis padengtų netinkamas finansuoti išlaidas. Tokiu būdu būtų sprendžiama, ar pareiškėja yra atsakinga už trečiojo suinteresuotojo asmens patirtus nuostolius ir/ar dalį nuostolių.

82. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog kiekvienas Projekto dalyvis Projektą vykdė individualiai, pats teikė visus reikiamus dokumentus, pažymi, kad Jungtinės veiklos sutarties 4.4 punkte įtvirtinta išraiška – kiekviena šalis įsipareigoja savo lėšomis padengti savo įgyvendinamų Projekto veiklų nekompensuojamų išlaidų dalį bei sugeneruotas netinkamas išlaidas, jei tokių patirtų, t. y. netinkamos išlaidos padengiamos iš tos šalies lėšų, kuri tas netinkamas išlaidas patyrė – savaime nereiškia, kad Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai. Kaip teisingai nurodė Agentūra, Projekto sutartimi finansavimas Projekto veiklų įgyvendinimui yra skirtas Projekto vykdytojai, o ne pareiškėjai, todėl Agentūra 2022 m. spalio 10 d. sprendimu nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos išskaičiuojamos iš Projekto vykdytojos kartu su mokėjimo prašymais teikiamų patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

83. Pareiškėja skunde nurodo, jog Komisija nustačiusi, kad skundžiamas Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimas sukelia teisines pasekmes Projekto vykdytojai (Panevėžio ligoninei), o ne pareiškėjai, privalėjo jos skundą palikti nenagrinėtu IAGNTĮ 20 straipsnio 5 dalies pagrindu (skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas pradėti bylą asmuo).

84. Šiuo aspektu pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

85. Kaip matyti, šiuo konkrečiu atveju Komisija vadovaudamasi LVAT praktika, IAGNTĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. AG-632/03-2022, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuo aspektu paminėtina, jog Komisija priimdama 2023 m. sausio 5 d. sprendimą nekonstatavo, jog skundą padavė neįgaliotas asmuo, nes nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nebuvo galima patikrinti, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą. Kaip matyti, materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjos teise į reikalavimo patenkinimą, buvo analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tik įvykdžiusi teisės aktuose įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustačiusi pareiškėjos suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, IAGNTĮ 6 straipsnio prasme, Komisija galėjo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Komisija 2023 m. sausio 5 d. sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą bei sprendė, jog pareiškėjos ginčijamas 2022 m. spalio 10 d. sprendimas, jai nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių.

86. Įvertinus aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutiktina tiek su Agentūros, tiek ir su Komisijos pozicija, kad skundžiamas 2022 m. spalio 10 d. sprendimas sukelia teisines pasekmes Projekto vykdytojai, t. y. Panevėžio ligoninei, o ne pareiškėjai (Kupiškio ligoninei). Šiuo atveju, pareiškėjos kaip neturinčios reikalavimo teisės šalies dėl Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimo panaikinimo prašymas yra atmestinas.

87. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ginčijamas Komisijos 2023 m. sausio 5 d. sprendimo motyvų išdėstymas aiškus ir nedviprasmiškas, byloje nenustatyta, jo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ar netinkamai pritaikyti aktualūs teisės aktai. Komisijos 2023 m. sausio 5 d. sprendime, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei pritaikius aktualų teisinį reguliavimą yra aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjos skundas buvo atmestas.

88. Taigi, naikinti Agentūros 2022 m. spalio 10 d. sprendimo ir Komisijos 2023 m. sausio 5 d. sprendimo, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

89. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Kupiškio ligoninė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė