Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skolininkas V. J. kreipėsi į antstolę, su skundu dėl antstolės E. M. veiksmų vykdomosiose bylose: Nr. 0009/06/03990, Nr. 0009/07/00336, Nr. 0009/14/02694, Nr. 0009/14/04846, Nr. 0009/15/03692, Nr. 0009/15/04129, Nr. 0009/16/00552, Nr. 0009/16/02926, dėl 2016 m. birželio 22, 23 d. patvarkymų vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, jog teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto (CPK 668 straipsnis), išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

Motyvuojamoji dalis

Antstolė E. M. CPK 510-513 ir 613 straipsniuose numatytais reikalavimais išnagrinėjo skolininko skundą, 2016-07-11 patvarkymu Nr. S3f-29953 atsisakė jį tenkinti, nustačiusi, jog skundas nepagrįstas, bei pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą perdavė Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Skundas netenkintinas.

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 straipsnis), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Pažymėtina, kad skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo geruoju, pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė E. M. vykdydama Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. vykdomąjį raštą Nr. N1-19-672/2006 dėl 546,69 Eur žalos išieškojimo išieškotojos M. R. B. naudai, Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. N1-9-645/2006 dėl 128,34 Eur žalos išieškojimo Valstybinės ligonių kasos naudai, Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. A2.6.-279-875/2014 dėl 213,90 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai, Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. A2.11.-424-875/2014 dėl 115,85 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai, Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. teismo įsakymą Nr. eL2-1321-922/2015 dėl 480,92 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1683-672/2014 dėl 35,33 Eur žyminio mokesčio išieškojimo valstybės naudai, Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2053-1007/2015 dėl 357,48 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. vykdomąjį raštą Nr.1-138-922/2015 dėl 42,93 Eur dėl žalos išieškojimo Valstybinės ligonių kasos naudai iš pareiškėjo V. J.. Antstolei patikrinus duomenis apie skolininko turtą, turtines teises, galimas darbovietes, nustatyta, kad nei turto, nei piniginių lėšų skolininkas neturi. 2016 m. birželio 22 d. antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. 2016 m. birželio 22 d. patvarkymu dėl žalos išieškojimo Nr. 0009/06/03990/S3f-27735, 2016 m. birželio 23 d. patvarkymais Nr. 0009/07/00336/S3f-27842, Nr. 0009/14/02694/S3f-27844, Nr. 0009/14/04846/S3f-27846, Nr. 0009/15/03692/S3f-27858, Nr. 0009/15/04129/S3f-27866, Nr. 0009/16/00552/S3f-27876, Nr. 0009/16/02926/S3f-27884, areštavo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S3f-27735, Nr. S3f-27842, Nr. S3f-27844, Nr. S3f-27846, Nr. S3f-27858, Nr. S3f-27866, Nr. S3f-27876, Nr. S3f-27884. Kaip savo skunde nurodė pareiškėjas, lėšas į bausmės atlikimo vietos sąskaitą jam perveda artimieji, šias lėšas jis skiria maistui ir būtiniausioms prekėms įsigyti.

Pareiškėjo teigimu, išieškojimas, nuskaičiuojant iš jo pinigines lėšas, kurios neviršija MMA, yra neteisėtas, ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016).

Pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - Sprendimų vykdymo instrukcija) 4 punktas).

Išieškojimas iš nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurią administruoja bausmės vykdymo institucija, esančių piniginių lėšų, yra galimas. Trečiųjų asmenų pervestos piniginės lėšos į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą netampa šios įstaigos nuosavybe. Minėtas pinigines lėšas bausmės vykdymo institucija privalo įrašyti į nuteistojo asmeninę sąskaitą, tai yra nuteistojo asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis). Antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias pataisos namuose (CPK 688 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad išieškojimas nukreiptas į lėšas, iš kurių išieškojimas pagal įstatymą negalimas (CPK 738 straipsnis ir 739 straipsnis). CPK 738 ir 739 straipsniuose nurodyti sąrašai yra baigtiniai ir juose nėra numatyti atvejai, kad į minėtas skolininko lėšas, gaunamas į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą, negali būti nukreipiamas išieškojimas. Todėl antstolė pagrįstai vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcija ir surašė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam atliekant bausmę, į sąskaitą yra pervedamos piniginės lėšos, skirtos maistui ir būtiniausioms prekėms įsigyti. Atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas (BVK 173 straipsnis). Pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų apie savo būtiniausius papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis.

Antstolė E. M. Vilniaus pataisos namams nusiųstuose patvarkymuose dėl žalos ir skolos išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 611, 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Teismas nenustatė, kad antstolė, areštavusi skolininko V. J. lėšas sąskaitoje Vilniaus pataisos namuose, būtų nukreipęs išieškojimą į didesnę sumą nei 1 MMA. Be to nėra jokių pagrindų naikinti šios skolininko sąskaitos areštą, kadangi nėra duomenų, kad skolos išieškotojoms būtų padengtos, todėl pripažintina, jog antstolė nepažeidė CPK vykdymo procesą reglamentuojančių normų ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. J. skundą atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąsias bylas grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.