Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. J. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3119-853/2016 pagal skolininko V. J. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

S. V. J. kreipėsi į antstolę E. M., prašydamas panaikinti 2016 m. birželio 22, 23 d. patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo. Antstolė 2016 m. liepos 11 d. patvarkymu skundą atsisakė tenkinti ir jį su vykdomąja byla CPK 510 str. nustatyta tvarka persiuntė teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi atmetė skolininko V. J. skundą. Teismas nurodė, kad išieškojimas iš nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurią administruoja bausmės vykdymo institucija, esančių piniginių lėšų, yra galimas. Trečiųjų asmenų pervestos piniginės lėšos į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą netampa šios įstaigos nuosavybe. Minėtas pinigines lėšas bausmės vykdymo institucija privalo įrašyti į nuteistojo asmeninę sąskaitą, tai yra nuteistojo asmeninė nuosavybė (BVK 98 str.). Konstatavo, kad antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias pataisos namuose (CPK 688 str. 2 d.). Pažymėjo, kad CPK 738 ir 739 straipsniuose nurodyti sąrašai yra baigtiniai ir juose nėra numatyti atvejai, kad į minėtas skolininko lėšas, gaunamas į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą, negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatė, kad antstolė pataisos namams nusiųstuose patvarkymuose dėl žalos ir skolos išieškojimo nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Teismas konstatavo, kad iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Pažymėjo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, ir nurašytas lėšas grąžinti.

8.1. CPK 668 str. 1 d. numatyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.

8.2. BVK 99 str. 4 d. nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. Be to, nuteistiesiems tenka patiems iš savo pinigų mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius, įsigyti maisto produktus įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas, kas reiškia, jog Valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis.

8.3. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, jog teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimų nesilaikymą.

8.4. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo skolų išieškojimą iš skolininko V. J. turto.

11. 2016-06-22 patvarkymu Nr. S3f-27734 ir 2016-06-23 patvarkymais Nr. S3f-27883, S3f-27875, S3f-27845, S3f-27843, S3f-27841, S3f-27856, S3f-27865 dėl skolos išieškojimo antstolė pareikalavo Vilniaus pataisos namų kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau MMA), ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų, nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, ir pinigus pervesti į antstolės patvarkyme nurodytą sąskaitą.

12. 2016-06-22 patvarkymu Nr. S3f-27735 ir 2016-06-23 patvarkymais Nr. S3f-27884, S3f-27876, S3f-27846, S3f-27844, S3f-27842, S3f-27858, S3f-27866 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje antstolė areštavo skolininkui priklausančias lėšas, viršijančias MMA, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, nurodydama Vilniaus pataisos namams areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

13. Remdamasis CPK 668 str. 1 d. apeliantas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į skolininkui priklausančią pinigų sumą, esančią įkalinimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

15. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

16. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

17. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.

18. Byloje nustatyta, kad antstolė E. M. šios nutarties 11 punkte nurodytais patvarkymais, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi antstolė, nukreipdama išieškojimą į apelianto pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.

19. Svarbus aspektas byloje yra tai, kad šios nutarties 12 punkte nurodytais patvarkymais, antstolė areštavo, nurodydama nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tik skolininkui priklausančias lėšas, viršijančias MMA, esančias įstaigos Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, nurodydama Vilniaus pataisos namams areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

20. Byloje nėra jokių įrodymų, kad skolos išieškotojams būtų padengtos. Todėl tai tik pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad tenkinti skolininko skundo nėra pagrindo.

21. Dėl išdėstyto, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį nepakeistą.