Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-112-889/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-20
Bylos Nr.: e2S-112-889/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05012-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Skersienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Statauga“
Atsakovas: A. G.

Kategorijos

3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-112-889/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05012-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statauga“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statauga“ ieškinį atsakovei A. G. komercinei firmai dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statauga“ pateikė teismui ieškinį dėl palūkanų priteisimo iš atsakovės A. G. komercinės firmos. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11282-563/2009 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovės taikos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2010 m. liepos 30 d. sumokėti 91 236 Lt skolos, kas mėnesį mokėdama po 7 603 Lt. Taikos sutartimi ieškovė atsisakė pareikšto reikalavimo dėl 6 procentų palūkanų, skaičiuojamų nuo prašomos priteisti sumos, priteisimo. Ieškovė atsisakė palūkanų pagal įstatymą už laikotarpį iki taikos sutarties sudarymo, bet ne už laikotarpį po taikos sutarties sudarymo. Kadangi atsakovė 11 metų nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė dėl to patyrė nuostolių, todėl prašo priteisti sumos 6 procentų palūkanas, apskaičiuotas nuo neišieškotos 23 352,93 Eur sumos už penkerius metus, – 7 005,87 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, taip pat nurodė, jog byla turėtų būti nutraukta, nes 2009 m. rugpjūčio 12 d. taikos sutarties 3 punktu ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti palūkanas, ir teismas tokį ieškovės atsisakymą patvirtino 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi. Ieškovė UAB „Statauga“ civilinėje byloje Nr. 2-11282-563/2009 prašė priteisti 6 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tokio reikalavimo taikos sutarties 3 punktu atsisakė, todėl, atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimas, pareikštas šioje byloje, yra tapatus tam, kurio ieškovė atsisakė išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-11282-563/2009.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statauga“ ieškinį atsakovei A. G. komercinei firmai dėl palūkanų priteisimo nutraukė; priteisė atsakovei A. G. komercinei firmai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statauga“ 760 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1 Teismas nurodė, jog, ieškovės teigimu, ieškinio dalykas nėra tapatus, ieškinys yra reiškiamas ne tuo pačiu pagrindu. Teismas su tokia ieškovės pozicija nesutiko. Ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-11282-563/2009 prašė priteisti iš atsakovės skolą ir palūkanas už laiku nesumokėtą skolą už laikotarpį, iki atsakovė visiškai padengs įsiskolinimą. Šioje byloje ieškovė, remdamasi tuo pačiu pagrindu dėl laiku nesumokėtos skolos už atliktus statybos darbus, reiškia analogišką reikalavimą priteisti palūkanas dėl to, kad ji negalėjo naudotis jai priklausančiais pinigais. Taigi ieškovė iš esmės tuo pačiu pagrindu kreipiasi į teismą dėl palūkanų priteisimo.

Šalies argumentai

3.2. Šalių civilinėje byloje Nr. 2-11282-563/2009 sudarytos taikos sutarties 3 punkte ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti palūkanas. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti palūkanas iki visiško sprendimo įvykdymo, t. y. iki visiško skolos padengimo, ir taikos sutartimi tokio reikalavimo atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad šios bylos ieškinio pagrindas ir dalykas yra tapatūs ieškovės ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. 2-11282-563/2009, pagrindui ir dalykui.

3.3. Teismo nutartis, kuria patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, taigi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl yra pagrindas nutraukti bylą.

3.4. Pasisakydamas dėl ieškovės teiginių, jog taikos sutartimi buvo išspręstas palūkanų klausimas tik už laikotarpį iki taikos sutarties sudarymo, teismas pažymėjo, kad nėra pateikta jokių objektyvių duomenų taikos sutartį vertinti kitokia apimtimi, nei ji buvo sudaryta 2009 m. rugpjūčio 12 d. Ieškovė prašė priteisti palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, taikos sutarties 3 punktu atsisakė reikalavimo priteisti palūkanas. Taigi šalys aiškiai susitarė, kad atsisakoma viso palūkanų reikalavimo, koks buvo suformuluotas ir pareikštas ieškinyje. Jokių susitarimų, kad palūkanų atsisakymas apima tik laikotarpį iki taikos sutarties sudarymo, nepateikta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirojo skundo argumentai:

4.1. Ieškovė nurodo, jog, atsakovei 11 metų nevykdant piniginės prievolės, ieškovė patyrė nuostolių dėl negalėjimo naudotis savo pinigais, taip pat dėl infliacijos. Atsakovei nevykdant piniginės prievolės, ieškovė galėjo reikalauti iš atsakovės nuostolių, įrodinėdama jų dydį, arba reikalauti minimalių nuostolių, remdamasi Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta palūkanų norma. Bet kokiu atveju tai ne tos pačios 6 procentų procesinės palūkanos, kurių ieškovė reikalavo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje ir kurių atsisakė taikos sutartimi. Taigi pirmosios instancijos teismas klaidingai taikos sutartyje įtvirtintą ieškovės atsisakymą reikalauti iš atsakovės procesinių palūkanų 2009 metais išnagrinėtoje civilinėje byloje sutapatino su ieškovės teise reikalauti nuostolių už atsakovės piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą atlyginimo.

4.2. Reikalavimas priteisti procesines palūkanas civilinėje byloje, kuri buvo nutraukta, nepriėmus teismo sprendimo, nėra tapatus reikalavimui taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Faktinis ankstesnėje byloje pareikšto pagrindinio reikalavimo pagrindas buvo statybos rangos sutarties pažeidimas, o šios bylos faktinis pagrindas – taikos sutarties pažeidimas. Reikalavimas priteisti procesines palūkanas buvo kildinamas iš pagrindinio reikalavimo. Šioje byloje nekeliamas klausimas dėl taikos sutartimi sutartos piniginės prievolės dydžio, bet reikalaujama atsakovės atsakomybės už taikos sutarties pažeidimą. Reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas, kaip minimalius ieškovės patirtus nuostolius, šioje byloje yra atskiras savarankiškas pagrindinis reikalavimas. Papildomas reikalavimas šioje byloje yra reikalavimas priteisti procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, kuris taip pat nėra tapatus reikalavimui, kurio ieškovė atsisakė taikos sutartimi.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog atskirajame skunde ieškovė iš esmės pakeitė pareikšto ieškinio teisinį ir faktinį pagrindą. Kaip nurodyta pareikštame ieškinyje, ieškovės reikalavimas priteisti 7 005,87 Eur palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra grindžiamas tuo, kad atsakovė nevykdė taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo atsiskaityti su ieškove už statybos rangos darbus, dėl to ieškovė patyrė nuostolių. Pareikštą reikalavimą sudaro reikalavimas priteisti palūkanas, skaičiuojamas nuo 23 352,93 Eur skolos sumos už paskutinį 5 metų laikotarpį. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad faktinį jos reikalavimo pagrindą sudaro įsipareigojimų, nustatytų taikos sutartyje, vykdymo pažeidimas. Atsakovės nuomone, toks pareikšto reikalavimo faktinio pagrindo pakeitimas apeliacinėje instancijoje yra negalimas.

5.2. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad, reikalaudama priteisti palūkanas už pavėluotą atsiskaitymą civilinėje byloje Nr. e2-8008-998/2021, ieškovė palūkanas prašo priteisti už 5 metų laikotarpį (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalis), taigi taiko senaties terminą, taikytiną reikalavimams dėl mokėjimo palūkanų.

5.3. Procesinės palūkanos taip pat priskiriamos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Jos pasižymi tuo, kad yra skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir yra skirtos kompensuoti būsimus kreditoriaus nuostolius, susidarysiančius nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas panaikinti skundžiamą nutartį laikytinas nepagrįstu, nes ieškovės reikalavimas priteisti nuostolių dėl negalėjimo naudotis jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis atlyginimą – kompensuojamąsias palūkanas – yra tapatus tam, kurio ieškovė atsisakė civilinėje byloje Nr. 2-11282-563/2009.

5.4. Ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio palūkanų, skaičiuojamų nuo skolos, kilusios iš šalių sudarytos rangos sutarties, sumos už visą laikotarpį iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra tapatus reikalavimui dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų, kurių reikalavimo teisę ieškovė kildina iš taikos sutarties, – taikos sutartyje susitarta dėl reikalavimų, kylančių iš tos pačios rangos sutarties.

Žemesnės instancijos teismas

5.5. Atsakovės nuomone, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo tapataus reikalavimo pareiškimo civilinėje byloje faktą, todėl pagrįstai ir teisėtai nutraukė iškeltą bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas, konstatavęs, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nutraukė bylą Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

8. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11282-563/2009, patvirtino ieškovės UAB „Statauga“ ir atsakovės A. G. komercinės įmonės 2009 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 1 punkte atsakovė pripažino 91 236 Lt skolą ieškovei už jos suteiktas statybos rangos paslaugas ir atliktus statybos rangos darbus. Sutarties 2 punkte numatytas skolos grąžinimo grafikas, 3 punkte – jog ieškovė atsisako reikalavimo priteisti 6 proc. metines palūkanas. Ieškovė UAB „Statauga“ 2021 m. liepos 16 d. pateikė teismui ieškinį dėl palūkanų priteisimo iš atsakovės A. G. komercinės firmos. Nurodė, jog atsakovė 11 metų nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė dėl to patyrė nuostolių, todėl prašo priteisti 6 procentų palūkanas, apskaičiuotas nuo neišieškotos 23 352,93 Eur sumos už penkerius metus, – 7 005,87 Eur. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi bylą nutraukė dėl to, jog ieškovė pareiškė ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės motyvuodama tuo, jog ji reiškia naują reikalavimą – taikyti civilinę atsakomybę už taikos sutarties nevykdymą, be to, skiriasi reikalavimo pagrindas – reikalavimas kildinamas iš taikos sutarties.

9. CPK 293 straipsnio 3 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

10. Kadangi ieškovė nekelia klausimo dėl ginčo šalių tapatumo ir neginčija teismo išvados, jog ginčo šalys tapačios, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisakys. Ieškovė iš esmės nesutinka su teismo nutarties dalimi, kurioje konstatuota, jog ieškovės reikalavimo dalykas ir pagrindas tapatus tam, kurio ji atsisakė jau išnagrinėtoje byloje.

11. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 16 punktas).

12. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 17 punktas).

13. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas).

14. Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 18 punktas).

15. Pasisakydamas dėl ieškinio dalyko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Nurodant ieškinio dalyką, kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

16. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo pakeitimas, nekeičiant jo faktinio pagrindo, nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 17 punktas).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės ir atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų ir teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 39 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 33 punktas).

18. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-611/2020, 15 punktas).

19. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį ir teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų.

21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės palūkanas kaip nuostolius, nes atsakovė nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2-11282-563/2009, patvirtintos taikos sutarties 3 punkte šalys sutarė, jog ieškovė atsisako reikalavimo priteisti 6 proc. metines palūkanas. Kaip matyti iš 2009 m. liepos 7 d. ieškinio, ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti 6 procentus dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši palūkanų rūšis – procesinės palūkanos – yra įtvirtinta Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje. Jos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus kreditoriaus nuostolius, susidarysiančius nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kadangi procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius dėl to, jog jis negali naudotis pinigais, darytina išvada, jog ieškovė naujame ieškinyje pareikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovės palūkanas kaip minimalius neįrodinėtinus nuostolius, patirtus dėl to, jog ieškovė negali naudotis pinigais, laikytinas tapačiu tam, kurio ieškovė atsisakė teismo patvirtinta taikos sutartimi.

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės pozicija, jog šioje byloje pareikštas reikalavimas nelaikytinas tapačiu reikalavimui dėl procesinių palūkanų priteisimo, nes ieškovė siekia, jog atsakovei būtų pritaikyta atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusių nuolaidų būdu ir joms priimtinomis sąlygomis priima sprendimą užbaigti ginčą taikiu būdu. Taikos sutartis sudaroma siekiant išspręsti konkretų byloje kilusį ginčą – šalys susitaria dėl konkrečių materialinių ir procesinių reikalavimų. Ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-11282-563/2009 prašė priteisti palūkanas iki visiško sprendimo įvykdymo, t. y. iki visiško skolos padengimo; taikos sutartimi tokio reikalavimo atsisakė. Taigi šalys, siekdamos ginčą išspręsti taikiai, susitarė, kad ieškovė nereikalaus iš atsakovės palūkanų dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo. Tai, kad ieškovė nurodo, jog reikalavimas kildinamas iš taikos sutarties, nekeičia reikalavimo esmės – priteisti palūkanas dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, jog skiriasi reikalavimų pagrindai: kaip teigia ieškovė, šio reikalavimo pagrindą sudaro taikos sutarties nevykdymas, o jau išnagrinėtoje byloje – rangos sutarties nevykdymas. Kaip jau minėta, ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo pagrindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Nors ieškovė nurodo, jog šis reikalavimas kildinamas iš taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, tačiau taikos sutartimi buvo susitarta dėl konkretaus materialinio reikalavimo, kilusio iš rangos sutarties, taigi ieškovės reikalavimo priteisti palūkanas kaip neįrodinėtinus minimalius nuostolius pagrindą iš esmės sudaro tai, jog atsakovė laiku neįvykdė piniginės prievolės.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad taikos sutartimi palūkanų klausimas buvo išspręstas tik už laikotarpį iki taikos sutarties sudarymo. Ieškovė ieškinyje palūkanas prašė priteisti iki visiško skolos grąžinimo, šio reikalavimo atsisakė. Taigi šalys aiškiai susitarė, kad atsisakoma viso palūkanų reikalavimo, koks buvo suformuluotas ir pareikštas ieškinyje.

25. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė, šioje byloje pareikšdama reikalavimą priteisti palūkanas, iš esmės siekia, jog būtų pakeistos teismo patvirtintos ir iš dalies įvykdytos taikos sutarties sąlygos – modifikuota sudarant taikos sutartį prisiimtų įsipareigojimų apimtis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą kaip tapačią įsiteisėjusia teismo nutartimi užbaigtam ginčui (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Priešingas išaiškinimas reikštų, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos galėtų būti peržiūrėtos atskiroje civilinėje byloje, o tai nepagrįstai paneigtų teismo patvirtintos taikos sutarties teisinę galią ir galėtų sudaryti sąlygas piktnaudžiauti procesu.

26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas ir pagrįstai nutraukė bylą, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį; keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Atsakovė pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 320 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus atliktų suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtis, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių, todėl, atskirąjį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina nurodyta teisinės pagalbos išlaidų suma (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. G. komercinei firmai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statauga“ 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėja Milda Skersienė