Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-02-24 · Byla Nr. ATP-118-557/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2017-01-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-02-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-24
Bylos Nr.
ATP-118-557/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04946-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-118-557/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04946-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.1.;2.1.2.;2.1.4.;2.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarimo, kuriuo A. Š. nubaustas pagal ATPK 130² str. ir ANK 417 str. 4 d., vadovaujantis ATPK 33 str., 1158 Eur bauda konfiskuojant transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarimu A. Š. nubaustas pagal ATPK 130² str. ir ANK 417 str. 4 d. už tai, kad 2016-12-20 12.55 val. Klaipėdoje, ties Taikos pr. Paryžiaus Komunos g. sankryža, vairavo transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,63 prom. girtumas, neturėdamas teisės vairuoti – asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 129 str., taip pat pravažiavo sankryžą degant (šviečiant) draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui. Tokiu būdu A. Š. pažeidė KET 14 ir 73.8 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą pakeisti, panaikinti nutarimo dalį dėl automobilio konfiskavimo ir automobilį grąžinti. Nurodo, kad 2017-01-04 vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama A. Š. administracinio teisės pažeidimo byla, neturėjo galimybės dalyvauti, teikti paaiškinimų, nes buvo išvykusi. Pažymi, jog tik grįžusi iš užsienio sužinojo apie priimtą nutarimą dėl automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Šis 2015-09-15 buvo užregistruotas jos vardu Vokietijoje ir yra pirktas lizingu, todėl yra įsipareigojusi mokėti Vokietijos bankui mėnesines 234,03 Eur įmokas kiekvieną mėnesį nuo 2015-11-01 iki 2022-10-01. Minėtas automobilis nėra perėjęs jos nuosavybėn, kol visiškai nebus įvykdyti visi finansiniai įsipareigojimai Vokietijos bankui, kuris yra jos kreditorius. Pažeidėjas A. Š. automobilį pasiėmė savavališkai, be I. P. žinios bei leidimo juo naudotis. Teigia, jog ji nežinojo ir niekaip negalėjo žinoti, kad automobilis buvo paimtas, kadangi kelias dienas juo nevažiavo. Daugiabučio kieme transporto priemonė stovėdavo kiek tolėliau, todėl nepasigedo jo, nes nebuvo įmanoma pamatyti pro langą, kad transporto priemonės nebėra kieme. Automobilio dokumentus ir lustą laikė namie, kur jie su A. Š. gyvena (apie du mėnesius) ir iš kur A. Š. savavališkai, neperspėjęs jos, ir paėmė. Gali patikinti, kad iki šiol nebuvo tokios situacijos, kad A. Š. būtų paėmęs automobilį. Nurodo, kad jos finansinė padėtis šiuo metu yra labai sunki. Lietuvoje yra darbo ieškantis asmuo, turi tris mažamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas, taip pat juos reikia vežti pas gydytojus bei į ugdymo įstaigas, nes darželiai ir mokykla yra Gargždų mieste. Važiuoja ir pas senelius, kurie gyvena Tauragėje. Šiuo metu laukia pasiūlymo iš Vokietijos dėl darbo, kad galėtų pagerinti savo labai sunkią finansinę padėtį ir padėti savo vaikams. Su vaikų tėvu (vyru) senokai gyvena skyriumi (separacija). Pabrėžia, kad jai labai sunku ir automobilis reikalingas važiuoti į Vokietiją uždarbiauti, kadangi Lietuvoje uždirbtų pinigų neužtenka ne tik pragyvenimui (jai pačiai), bet ir vaikų išlaikymui. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2000-12-23 ir, atkreipia dėmesį, per visą šį laikotarpį neturi jokių administracinių teisės pažeidimų. Ji visuomet buvo vienintelė šio automobilio vairuotoja, niekada nėra jo perdavusi nė vienam pašaliniam asmeniui. Nurodo, kad nuobauda yra individuali atsakomybė ir atsakyti turi tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui. Mano, kad automobilis neturėtų būti konfiskuojamas, kadangi pažeidėjas jį valdė neteisėtai be jos, kaip savininkės, žinios ir sutikimo, o praradus automobilį, jos ir jos šeimos (trijų vaikų) kasdieninis gyvenimas nepagrįstai labai pasunkės, o turimi finansiniai įsipareigojimai kreditoriui – Vokietijos bankui – taps nepakeliama našta, esant ir taip be galo sunkiai finansinei padėčiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliantė nesutinka su ta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarimo dalimi, kuria taikyta papildoma administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir buvo Vokietijoje įsigytas pažeidėjo draugės I. P., konfiskavimu. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 130² str. numatyta, kad „transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečioje ar ketvirtoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečioje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, <...> užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.“ Taigi ATPK 130² str. sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma.

Pagal ATPK 26 str. 1 d. dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos susiaurina ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes (analogiškas ribojimas konfiskuoti ne pažeidėjui priklausančius daiktus, išskyrus numatytus išimtinius atvejus, numatytas ir nuo 2017-01-01 įsigaliojusio ANK 417 str.). ATPK 26 str. numato, jog konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 str. 2 d. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo konfiskuotas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymo įrankis. Taigi tai atitinka ATPK 26 str. 1 d. numatytą reikalavimą, jog konfiskuojamas gali būti daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis.

Norint taikyti ATPK 26 str. numatytą administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą, reikia išsiaiškinti, kam pažeidimo padarymo metu priklausė automobilis. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio automobilio registracijos liudijimo kopijos (b. l. 27) matyti, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Vokietijoje I. P. vardu. Minėta, kad, remiantis ATPK 26 str. 1 d., 2 d. 1 p., daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, daikto savininkas žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti (kiti pagrindai šiuo atveju nėra aktualūs). Tačiau ši sąlyga byloje neįrodyta. Nors I. P. nebuvo apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje, iš jos apeliaciniame skunde pateikto paaiškinimo matyti, jog A. Š. automobilį pasiėmė savavališkai, be I. P. žinios bei leidimo juo naudotis. Apeliantė nurodė, kad ji nežinojo ir niekaip negalėjo žinoti, kad automobilis buvo paimtas, kadangi kelias dienas juo nevažiavo, o daugiabučio kieme transporto priemonė stovėdavo atokiau, todėl nepasigedo jo, nes nebuvo įmanoma pamatyti pro langą, kad transporto priemonės nebėra kieme. Automobilio dokumentus ir raktus laikė namie, kur jie su A. Š. gyvena (apie du mėnesius) ir iš kur A. Š. savavališkai juos paėmė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas A. Š. nurodė, kad vairavo ne savo, o draugės I. P. automobilį. Nurodė, kad prie automobilio vairo sėdo tuomet (tą pačią dieną), kai draugė gimdymo metu prarado kūdikį (posėdžio garso įrašo 2.40–6.25 min.). Tuo būdu byloje lieka nepaneigta apeliantės versija, jog I. P. ne tik nežinojo, kad jos automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, tačiau apskritai nežinojo, jog A. Š. pasiims jos automobilį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. Š. anksčiau nėra buvęs paėmęs I. P. automobilio jai nežinant. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog tą dieną jo draugė gimdydama prarado kūdikį, todėl tai dar labiau sustiprina abejonę, ar tuo metu I. P. galėjo žinoti, kad A. Š. paims jos automobilį ir vairuos būdamas neblaivus, ir būdama tokios būklės imtis kokių nors papildomų automobilio apsaugos priemonių. Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo (b. l. 11–13) matyti, jog praeityje A. Š. nėra padaręs jokių KET pažeidimų su automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytus duomenis nėra pagrindo išvadai, kad I. P. objektyviai galėjo žinoti, kad automobilį A. Š. panaudos neteisėtiems tikslams ar apskritai panaudos.

Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog I. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad automobilis yra pirktas lizingo būdu ir priklauso bankui, bei pateikė dokumentus vokiečių kalba: susitarimą dėl paskolos (b. l. 29), paskolos mokėjimo grafiką (b. l. 32–34), pranešimą apie paskolos išmokėjimą (b. l. 30–31). Taigi apeliantė nurodo, kad tikrasis automobilio savininkas yra ne ji, o Vokietijos bankas (duomenys neskelbtini), o ji tik naudojasi automobiliu. Kaip jau minėta, vadovaujantis ATPK 26 str. gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai yra bent viena iš ATPK 26 str. 2 d. nustatytų sąlygų. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad automobilio savininkas (duomenys neskelbtini), perduodamas automobilį (bet ne jo nuosavybės teisę) I. P. pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, būtų žinojęs ar turėjęs žinoti, kad jam priklausančią transporto priemonę pažeidimui padaryti panaudos/galės panaudoti koks nors tretysis asmuo (ne lizingo sutartyje nurodytas lizingo gavėjas), taip pat nenustatyta, jog egzistuoja kokia nors kita ATPK 26 str. 2 d. numatyta sąlyga. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus ATPK 26 str. (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija) pakeitimams, dar palyginti negausi teismų praktika dėl lizingo davėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo nėra vieninga, joje randama apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nekonfiskuoti transporto priemonės (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-16-348/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-60-309/2017), ir taikyti transporto priemonės konfiskavimą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-46-462/2017).

Bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustačius, kad automobilio naudotoja (lizingo gavėja) I. P. būtų perleidusi naudojamą automobilį pažeidėjui ir žinojusi, jog automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, nėra jokio pagrindo ir išvadai, jog transporto priemonės savininkas Vokietijos bankas su jam priklausančia transporto priemone elgėsi nerūpestingai, sudarydamas galimybę padaryti administracinį pažeidimą. Iš to seka, jog byloje nenustatytos ATPK 26 str. 2 d. nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje papildomos nuobaudos – transporto priemonės, kuria naudodamasis A. Š. padarė pažeidimą, konfiskavimo skyrimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų.

Remiantis išvardytomis aplinkybėmis, I. P. apeliacinis skundas tenkintinas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarimas keistinas, A. Š. už ATPK 130² str. numatytą pažeidimą neskiriant papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 130² str. numatytos papildomos administracinės nuobaudos – automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo – taikymo A. Š., ir automobilį grąžinti jo naudotojai I. P..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas