- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- e2-16431-863/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- I. R., K. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje I. R. ir K. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 570,57 Eur skolos už elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad tiekia elektros energiją namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius. Nurodė, kad minėtame name butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei, atsižvelgiant į tai prašo priteisti susidariusį įsikalinimą. Paaiškino, kad ginčo butą 2019 m. lapkričio 12 d. nusipirko O. S.. 2019 m. sausio 31 d. deklaruotas elektros apskaitos prietaiso užfiksuotas rodmuo 18584 kWh, o už sunaudotą elektros energiją ginčo butui yra mokėta paskutinį kartą 2015 m. birželio 23 d. iki 14195 kWh rodmens. Atsižvelgiant į paminėtą buvo paskaičiuotas 570,57 Eur įsiskolinimas. Nurodė, jog skola paskaičiuota padauginus neapmokėtas kilovatvalandes iš tuo metu galiojusio elektros energijos tarifo, t. y. 0,13 Eur. Paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 5 d. gavo iš MB „Ervinvesta“ nekilnojamo turto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėmimo perdavimo aktą Nr. A419-14/18(2.14.1.8-TR2), kuriame nurodyta, jog elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenys perdavimo metu yra 018584 kWh. Nurodė, kad priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. matyti, jog 2019 m. lapkričio 11 d. išrašyta sąskaita iki elektros apskaitos prietaiso rodmenų 018584 kWh. Taigi skola paskaičiuota pagal elektros apskaitos prietaiso rodmenis pagal turto priėmimo perdavimo aktą. Atsižvelgiant į nurodytą prašo priteisti iš atsakovės 570,57 Eur skolos už suvartotą elektros energiją.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog visų pirma ieškovė nurodydama skolos susidarymo laikotarpį neteikė PVM sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų, kuriose būtų nurodytas konkretus paslaugos gavėjas (mokėtojas) bei mokėtino mokesčio dydis, vienintelis skolą pagrindžiantis įrodymas byloje yra Pristatymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita. Pažymėjo, kad nurodytoje ataskaitoje skilties 2015 m. birželio 23 d. duomenimis, skola iš viso 0,00 Eur, atsižvelgiant į tai nėra aišku koks visgi yra įsiskolinimo laikotarpis. Nurodė, jog byloje pateikta tik formali, 2020 m. rugsėjo 9 d. išrašyta, sąskaita, kurioje pateikiama tik mokėtina suma. Be to, paaiškino, jog ginčo butas 2004 m. lapkričio 17 d. buvo išnuomotas Ž. C. ir jos šeimos nariams. Nurodė, kad buto nuomininkei Ž. C. nuo 2012 m. gegužės 15 d. deklaravus išvykimą į Jungtinę Karalystę, jos nuosavybę patikėjimo teise valdanti SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ 2014 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo metu nustatė, kad bute gyvena nuomininkės sutuoktinis K. R., I. R. bei keturi mažamečiai vaikai. Paaiškino, kad minėtiems asmenims buvo įteiktas įspėjimas dėl geranoriško patalpų atlaisvinimo. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7943-910/2015 tenkintas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinys dėl iškeldinimo, o 2017 m. spalio 31 d. įvykdytas iškeldinimas. Paaiškino, jog 2018 m. lapkričio 15 d. ginčo butas buvo privatizuotas. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad yra netinkama atsakove byloje, kadangi buto nuomininkai turi atliginti prašomą priteisti skolą.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame pažymėjo, kad vartotojas privalo pats kiekvieną mėnesį deklaruoti elektros energijos prietaiso apskaitos rodmenis ir pagal juos atsiskaityti už patiektą elektros energijos kiekį. Tuo atveju, kai vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo šią pareigą, duomenys apie faktinius elektros apskaitos prietaiso rodmenis kiekvieną mėnesį ir jų pagrindu paskaičiuotas mokėtinas sumas jai nėra žinomi. Nurodė, kad priskaitymai už suvartotą elektros energiją buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir/ar pagal jo užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis patikrinimų/keitimo metu. Pažymėjo, jog 2019 m. sausio 31 d. deklaruotas elektros apskaitos prietaiso rodmuo užfiksuotas rodmuo 18584 kWh, o mokėta paskutinį kartą 2015 m. birželio 23 d. iki 14195 kWh rodmens, atsižvelgiant į tai padauginus neapmokėtas kilovatvalandes iš tuo metu galiojusio elektros energijos tarifo, t. y. 0,13 Eur buvo paskaičiuotas 570,57 Eur įsiskolinimas. Pažymėjo ir tai, jog nesutinka su atsakovės argumentais, jog atsižvelgiant į tai, kad skolos laikotarpiu butu naudojosi I. R. ir K. R., jie turi pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas. Nurodė, kad nors dėl ginčo objekto šalys nebuvo sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika bei elektros energijos tekimo taisyklėmis, už suteiktą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog su dublike pateiktais argumentais nesutinka. Atkreipė dėmesį, jog remiantis ieškovės pateikta ataskaita, skilties 2015 m. birželio 23 d. duomenimis, skola iš viso 0,00 Eur. Pažymėjo, kad visa skola sudaroma remiantis sąskaita Nr. LAEP 12440209, kurios byloje nėra. Nurodė, jog taisyklėse kuriomis remiasi ieškovė, nurodyta, kad už tiektą elektros energiją atsiskaitoma pagal tiekėjo arba operatoriaus išrašomus mokėjimo dokumentus, tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė nepateikė įstatymo nustatytos formos finansinių dokumentų, t. y. PVM sąskaitų faktūrų, kuriose būtų nurodytas konkretus paslaugos gavėjas (mokėtojas), mokėtino mokesčio dydis už elektros energiją, sunaudotą bute ir kita įstatymo nustatyta informacija. Atsižvelgiant į nurodytą pažymėjo, jog skolos susidarymo laikotarpiu jokių sąskaitų negavo, tuo tarpu ieškovė apsiribodama vien išrašo iš jos vartotojų duomenų bazės (ataskaitos) pateikimu, nepagrindė ieškiniu prašomos priteisti galimos įsiskolinimo sumos dydžio, kaip to reikalauja įstatymas, todėl vien dėl to ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėjo ir tai, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, net ir tuo atveju, jeigu asmuo nėra teisėtu buto nuomininku ar savininku, jis privalo mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, nes jis tomis paslaugomis naudojasi, atsižvelgiant į tai palaiko savo poziciją, jog nėra tinkama atsakovė byloje.
Tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Pažymėjo, jog paskutinis mokėjimas už ginčo butui tiektą elektrą buvo gautas 2015 m. birželio 23 d., buvo mokėta ne pavedimu, o pagal knygelę, kuomet elektros tiekėjui yra perduodama informacija apie abonentinį numerį, bet duomenų kas konkrečiai mokėjo nėra gaunama. Bute gyvenantys asmenys nebuvo sudarę elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir elektros tiekėjui nebuvo žinomi, todėl reikalavimas dėl skolos už sunaudotą energiją yra reiškiamas savininkui, tačiau tai nepaneigia savininko teisės regreso teise dėl skolos išieškojimo kreiptis į buto nuomininkus.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, jog jo manymu ieškovė turėjo realias galimybes identifikuoti buto gyventojus, todėl ieškinys turėjo būti reiškiamas tretiesiems asmenims.
Tretieji asmenys į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą ir laiką tretiesiems asmenims pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nėra žinomos, todėl byla išnagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė teikia elektros energiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei – Vilniaus miesto savivaldybei. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog 2018 m. lapkričio 21 d. Perdavimo – priėmimo akto pagrindu nuosavybės teisės į minėtą butą buvo perleistos MB „Ervinvesta“, o 2019 m. lapkričio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu – O. S.. Pastarajam asmeniui pasikreipus į ieškovę dėl elektros pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 2019 m. sausio 31 d. deklaruotas elektros apskaitos prietaiso rodmuo užfiksuotas rodmuo 18584 kWh, tuo tarpu pagal Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą paskutinį kartą už ginčo butui tiektą elektros energiją buvo mokėta 2015 m. birželio 23 d. už deklaruotus rodmenis iki 14195 kWh. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir MB „Ervinvesta“ 2018 m. lapkričio 21 d. Nekilnojamo turto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto Nr. A419-14/18(2.14.1.8-TR2) matyti, jog ginčo buto perdavimo naujam savininkui -MB „Ervinvesta“ – metu buvo užfiksuoti elektros skaitiklio rodmenys – 018584. Tokiu būdu nustatyta, jog už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d., kuomet ginčo butas nuosavybės teise priklausė atsakovei, susidarė 4389 kWh (18584-14195 = 4389) neapmokėtos elektros energijos įsiskolinimas, t. y. 570,57 Eur.
Iš į bylą pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7943-910/2015 nustatyta, jog 2003 m. lapkričio 17 d. tarp UAB „Naujamiesčio būstas“ ir Ž. C. buvo sudaryta terminuota Manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. E3-14-(8.18), pagal kurią gyvenamosios patalpos Vilniuje, Panerių g. 21-3, ir (duomenys neskelbtini), iki 2004 m. lapkričio 17 d. išnuomotos nuomininkei ir jos šeimos nariams. Ž. C. 2012 m. gegužės 15 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, 2014 m. rugsėjo 9 d. buto patikrinimo akte nustatyta, kad bute Vilniuje, Panerių g. 21-3, faktiškai gyvena I. R. ir K. R. kartu su nepilnamečiais vaikais A. R., J. R., E. R. ir R. R.. Teismas minimoje byloje patenkino SĮ Vilniaus miesto būsto ieškinį dėl minėtų asmenų iškeldinimo iš ginčo patalpų. Iš byloje esančio Iškeldinimo protokolo matyti, jog priverstinis iškeldinimas įvyko 2017 m. spalio 31 d. Duomenų, kas bute gyveno nuo 2017 m. spalio 31 d. iki ginčo buto privatizavimo 2018 m. lapkričio 21 d., byloje nenustatyta.
Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atsiskaityti už butui suteiktą elektros energiją laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. Atsakovė mano, jog tokia prievolė kilo bute faktiškai gyvenusiems pilnamečiams asmenims - I. R. ir K. R..
Dėl atsakovės prievolės atsiskaityti už ginčo laikotarpiu suteiktą elektros energiją ir ieškinio tenkinimo
Energijos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos septintojo skirsnio normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent elektros energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai: 2010 m. vasario 11 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (skolos sudarymo laikotarpiu galiojusi redakcija) patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo-pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo laikotarpiu, nei atsakovė, nei faktiškai laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2017 m. spalio 31 d. bute gyvenę tretieji asmenys, rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties nebuvo sudarę, tačiau elektros energija ginčo butui buvo teikiama, nes bute esantys elektros energiją naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie elektros tinklų. Tokiu būdu iš ieškovės ir atsakovės konkliudentinių veiksmų galima spręsti, jog tarp šalių susiklostė elektros energijos tiekimo sutartiniai santykiai, o atsakovei, kurios butui buvo teikiama energija, atsirado prievolė už ją atsiskaityti.
Sutiktina su atsakovės pozicija, jog elektros energijos pirkimo – pardavimo santykiai gali atsirasti ne tik su buto savininku, bet ir faktiniu buto naudotoju, kuris butu naudojasi nuomos ar kitais įstatymo numatytais pagrindais. Ginčo atveju aktualios Taisyklių redakcijos 20 punkte (Taisyklių redakcija įsigaliojusi nuo 2016 m. kovo 8 d.) įtvirtinta, kad elektros tiekimo sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (nebuitinių vartotojų atveju – esant rašytiniam trišaliam operatoriaus ar tiekėjo, savininko ir nuomininko susitarimui, nustatančiam, kad už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako nuomininkas ir savininkas). Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį.
Taisyklių 100 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
Kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Byloje nustatyta, kad bute laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2017 m. spalio 31 d. gyvenę asmenys nebuvo sudarę sutarties su ieškove ir ši aplinkybė pagal Taisyklių 100 punktą yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-735-855/2021). Kas gyveno ginčo bute laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. nenustatyta, todėl ir ši aplinkybe pagal Taisyklių 100 punktą sudaro pagrindą atsakovės kaip savininko civilinei atsakomybei už bute sunaudotą elektrą kilti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019 nurodyta, jog kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, <...> aiškindamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 83 punktuose (ginčo laikotarpiu galiojusių taisyklių 100-101 punktai) įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014).
Aukščiau paminėta teismų praktika, tiek kasacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, tiek Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-735-855/2021, yra nuosekli ir suformuota nagrinėjamai bylai analogiškose situacijose, todėl saisto bylą nagrinėjantį teismą ir nuo jos nukrypti nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai atsakovės pozicija apie tai, jog ji nėra tinkamu atsakovu byloje, atmestina kaip nepagrįsta.
Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės poziciją dėl skolą pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikimo. Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą energijos gavėjui tenka pareiga deklaruoti sunaudotos energijos kiekius. Tokios pareigos atsakovė, kaip elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartinių santykių šalis, nevykdė ir nesiėmė jokių veiksmų susižinoti, ar bute faktiškai gyvenantys asmenys deklaruoja ir apmoka suvartojamos energijos kiekį. Tokių veiksmų atsakovė nesiėmė ir po bute gyvenančių asmenų iškeldinimo iš buto, o elektros skaitiklio rodmenys buvo užfiksuoti tik perleidžiant privatizuotą butą. Įvertinus nustatytų aplinkybių visetą teismas daro išvadą, jog Pristatymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita bei 2018 m. lapkričio 21 d. Nekilnojamo turto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktas Nr. A419-14/18(2.14.1.8-TR2) yra pakankami įrodymai susidariusiam įsiskolinimui pagrįsti, todėl ieškinys tenkintinas pilnai.
Patenkinus ieškinį, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis minėtu reglamentavimu bei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytu palūkanų dydžiu, ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 570,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė byloje patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju byloje patirta 12,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188710061, 570,57 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų ir 57 euro centus) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (570,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188710061, 12,74 Eur (dvylika eurų ir 74 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.